Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje

Beveik tris rugsėjo savaites Lietuvoje tęsėsi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Čikagos, atvykusio gydytojo ir žinomo menininko Audriaus Plioplio viešnagė. Netrukus jis grįš namo, į Ameriką, o per tą laiką savo protėvių krašte menininkas surengė nemažai parodų, susitikimų ir būtent Marijampolėje rugsėjo 14-ąją atšventė savo 70-ąjį gimtadienį.

Menininkas išpildė pažadą sugrįžti

Menininkas iš Čikagos namo išsiveža daug puikių įspūdžių.

Menininkas iš Čikagos namo išsiveža daug puikių įspūdžių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Dr. A. Plioplys – Kanados Toronto mieste gimęs ir dabar Čikagoje gyvenantis, JAV savo medicininiais išradimais ir kūryba garsėjantis lietuvių kilmės neurologas ir menininkas. Jau daugiau kaip 40 metų jis savo veiklose derina dvi sritis – meną ir mediciną. Pastaraisiais metais A. Plioplys medicinos praktika jau neužsiima, bet neurologija yra palikusi gilų pėdsaką jo gyvenime ir kūryboje. Už savo mokslinius atradimus menininkas yra ne kartą apdovanotas. A. Plioplys daug metų gilinosi į autizmo ir epilepsijos susirgimus, tyrinėjo Alzheimerio ligą. Vienas svarbiausių šio neurobiologo išradimų – iki šiol visame pasaulyje naudojamos liemenės, kurios padeda cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams išvengti plaučių uždegimo.

Per kelis kūrybos dešimtmečius A. Plioplys yra išbandęs įvairiausias skirtingas technikas, o savo meno darbams kurti naudoja instaliacijas, tapybą, fotografiją, encefalogramas, tekstinius elementus, šviesos diodus.

Dailininkas daug savo kūrinių yra padovanojęs Lietuvai, jų yra ir Marijampolės kultūros centre.

Plioplių giminės šaknys – Pliop-lių kaime (Kazlų Rūdos sav.), netoli Antanavo, kur gimė jo tėvas. Pernai rudenį viešėdamas Lietuvoje dailininkas aplankė tas vietas, susitiko su vietos žmonėmis. Tada Marijampolės „Saulėračio“ galerijoje buvo surengta ir jo darbų paroda. Išvykdamas menininkas tada pažadėjo, kad sugrįš šiais metais su parodomis ir būtent Marijampolėje paminės savo jubiliejų.

Parodos – Kaune, Vilniuje ir Suvalkijos krašte

Apie menininko pirmą susitikimą su Marijampolės savivaldybės vicemeru Artūru Visockiu ir apsilankymą prie Varnupių piliakalnio jau rašėme. Po to menininkas aplankė Kybartus ir čia įkurtoje fotografo, žinomo JAV kultūros veikėjo Algimanto Kezio vardu pavadintoje galerijoje surengė parodą „Atminties ieškojimai“.

Netikėta dovana sujaudino menininką.

Netikėta dovana sujaudino menininką.

Paežerių dvaro rūmuose (Vilkaviškio r. sav.) A. Plioplys pristatė kitą savo darbų parodą – „Sibilės“. Parodos atidaryme autorius pasakojo, kad šią paveikslų seriją, vaizduojančią senovės graikų ir romėnų mitologijoje minimas moteris, sukūrė apsilankęs Metropolijos meno muziejuje, įkvėptas įspūdingų Mikelandželo (Michelangelo) darbų.

Kitas sustojimas – Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bib-liotekoje-muziejuje, kur buvo pristatyta paroda „Sibiro sielos“. Darbų ciklo „Sibiro sielos“ pirmoji dalis sukurta 2011 metais. Tai keturi darbai, kurių centre – Sibiro tremtinių nuotraukos, o dailininkas joms suteikia šiuolaikinius meninius akcentus, žaidžia šriftais ir spalvomis, laisvai interpretuoja. Ne viename interviu autorius kalba apie tai, kad per savo darbus jis stengiasi supažindinti pasaulį su tragišku Lietuvos istorijos laikotarpiu, kuris yra menkai pažįstamas amerikiečiams.

Ypatingas susitikimas įvyko Virbalio (Vilkaviškio r. sav.) miestelyje, kur kultūros namų salėje A. Plioplys skaitė pranešimą „Mažvydas. Gedkantas. Plioplių giminės istorija“, o po to liuteronų bažnyčios antrame aukšte buvo surengtas naujausių menininko šilko darbų – parodos „Šilko NeuroMenas“ pristatymas ir 14 šilko skarų demonstravimas. Iš Virbalio šie darbai ir skaros iškeliavo ir buvo eksponuojami Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekos meno galerijoje.

 Menininką 70-ojo gimtadienio proga sveikina Marijampolės vicemeras Artūras Visockis.

Menininką 70-ojo gimtadienio proga sveikina Marijampolės vicemeras Artūras Visockis.

„Tas susitikimas Virbalyje, į kurį susirinko tiek daug žmonių, kuriam buvo taip ruoštasi ir kuris praėjo taip nuostabiai, ko gero, yra pats įsimintiniausias iš visos šios mano viešnagės. Būtent Virbalyje dar 1561 metais prasidėjo Plioplių giminės šaknys. Ir pati paroda čia buvo įspūdingiausia, ir tos bažnyčios erdvės tiesiog neįtikėtinai puikios. Jaučiausi prisilietęs prie savo šaknų ir buvau užvaldytas emocijų“, – pasakojo dailininkas.

A. Plioplys rado laiko susitikti ir su jaunaisiais Marijampolės meno mokyklos moksleiviais. Jiems, be kita ko, menininkas papasakojo ir apie savo naująjį projektą prie Varnupių piliakalnio, pakvietė jaunuosius menininkus jau kitą vasarą savanoriauti ir prisidėti prie šio projekto.

Paminėjo 70-ąjį gimtadienį

Įspūdingas renginys per A. Plioplio jubiliejinį gimtadienį surengtas Marijampolės kultūros centre. Čia buvo atidaryta menininko darbų paroda „Sibiro sielos“, surengtas performansas „Protėvių takais“, pristatyta meninė instaliacija „Protėviams atminti“.

Gausiai susirinkusiems svečiams A. Plioplys papasakojo, kaip gimė „Sibiro sielų“ idėja, o pristatydamas instaliaciją teigė, kad jai buvo panaudoti akmenys, atvežti iš jam brangių vietų – Virbalio, Pilviškių, Kybartų ir Paežerių.

Po oficialios dalies svečiai buvo pakviesti į pobūvį, kuriame pasidalinta įvairiais prisiminimais, pakelta taurė vyno į jubiliato sveikatą, puikią nuotaiką kūrė akordeonistų duetas, o svečias, nors neseniai iškentęs nelengvą operaciją, dar sušoko ir ne vieną šokį.

Šiame renginyje A. Pliopliui padovanota jo paties darbus primenanti šviesų skulptūra rugsėjo 19-ąją buvo atvežta į Pilviškių švč. Trejybės bažnyčią. Čia vyko iškilmingos šv. Mišios, po to surengtas susitikimas su vietos bendruomene.

A. Plioplio darbas iš ciklo „Sibiro sielos“.

A. Plioplio darbas iš ciklo „Sibiro sielos“.

Rengdama A. Plioplio viešnagę mūsų šalyje daug darbo įdėjo Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Onutė Surdokienė, parengusi projektą „Pasaulio sūduviečiai“ ir iš Lietuvos kultūros tarybos gavusi jam finansavimą. O. Surdokienė visur menininką lydėjo, rūpinosi jo buitimi, padėjo įveikti visas kliūtis. Nors daugybė renginių, susitikimų A. Plioplį gerokai nuvargino, jis jautėsi žvaliai ir bėdų patyrė tik dėl tomis dienomis įsigaliojusio Galimybių paso (GP). Mat būdamas pasiskiepijęs JAV nuo koronaviruso net tris kartus, lietuviško GP jis neturėjo ir nebuvo įleistas į kai kurias Marijampolės parduotuves, maitinimo įstaigas.

Rugsėjo 22-ąją prie Varnupių piliakalnio minint Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną dailininkas uždegė laužus, dar kartą papasakojo apie kuriamą instaliaciją ir padėkojo visiems, kurie prie to prisideda. Vėliau renginys tęsėsi Marijampolės kultūros centre – čia susirinkusiems dainas dovanojo Marijampolės apeiginio dainavimo ansamblio „Dijūta“ atlikėjos, sugiedojusios svečiui ir „Ilgiausių metų“, koncertavo folkloro trio – Ineta Meduneckytė, Nerijus Bakula ir Jan Maksimovič.

Baigdamas įspūdingą viešnagę Lietuvoje A. Plioplys sakė, kad visi planuoti renginiai jam pavyko, pasivaikščiojimas protėvių takais buvo išties įspūdingas. Jis įsitikinęs, kad jei neatsitiks kažkas netikėto, dar ne kartą grįš į tėvų žemę, domėsis, kaip sekasi „Atminties raštų“ kūrimo darbai, o čia jo lauks didelis būrys bičiulių, jo kūrybos gerbėjų ir vertintojų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės pamokos galimybėmis. Mokiniai skaitė poetų eiles, dainavo dainas apie rudenį ir gamtos grožį. Mokytojos lituanistės Aušros Brusokienės vadovaujamų literatūrinės kūrybos dirbtuvių nariai skaitė savo kūrybą. A. ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes taip pat turime labai daug galimybių, tik reikia noro jas išnaudoti. Džiaugiuosi iniciatyviu pedagogų kolektyvu, kuris turi įdomių idėjų ir jas įgyvendina. Tai padeda labiau ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo talentą A. Matutis paskyrė vaikų literatūrai. Daugiau kaip ket­virtį amžiaus dirbęs mokytoju, jis vaikus pažinojo kaip reta puikiai. Poeto veikla neliko neįvertinta – gavo ne vieną ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – su muziejaus eksponatais, tarp kurių buvo ir šio krašto tautinis kostiumas, pabuvota ir Danijoje). Ją pristatant Jurgita Jasevičienė, atsakinga už edukacinę veiklą, taip mokėjo sudominti ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. Vaikystės noras išsipildė vėliau, baigus studijas Šiaulių pedagoginiame institute, Kaune pradėjus lankyti folkloro ansamblį. Iškilo būtinybė pasisiūti kostiumą, pradėjau giliau domėtis – ir panirau… Kostiumuose man, ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti bei mokyti moteris tradicinio audimo buvo užvaldžiusi ilgametę kultūros centro darbuotoją etnografę Nijolę Skinkienę, vadovaujančią ir folkloro ansambliui „Sūduviai“. Nežinia, kas labiausiai lėmė, bet visi ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti ...
  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man anuomet, apie 1994-uosius, reiškė nepaprastai daug) įspūdingas siluetas. O jau kai uždainavo! Ypatingas balsas, gražus baritonas, jausmų gelmė. Kolegė iš Pedagogikos mokyklos laikų Frida Lokomina ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, nuoširdžių patarimų kaip organizuoti chorą, kaip pasirinkti repertuarą; pasidalijo ir neįkainojamomis žiniomis apie vokalą. Be to, tai buvo labai taktiška, kitus suprantanti asmenybė, mokėjo gražiai ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ir giesmes, balades, įvairaus žanro dainas, Maestro tekstų kūrybai ieškojo ir tarp vietos literatų – taip teko susipažinti ir mums. Iš šių dienų žvelgiant – ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp mūsų. Labai trūksta to tikro, nesuvaidinto nuoširdumo, skalsios išminties, patarimų, paskatinimų, dosnių padėkos žodžių po eilinės mano surengtos muzikos valandėlės (jos būna skirtos pasaulio kompozitorių jubiliejams). Tais ...
  • Buvo ryškus…

    2016-09-26
    Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas: Pedagogas, kūrėjas, vokalo meistras – K. Knoro asmenybė buvo daugialypė. Gana reiklus ir griežtas pedagogas, tačiau tuometinių pedagoginės mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kontekste – išskirtinė asmenybė. Buvo darbštus, reiklus, šiek tiek žemaitiškai užsispyręs. Moksleiviai jo griežtumo gal kiek ir prisibijojo, tačiau jis pats buvo labai ryškus visuomenėje, gabumų nestokojantis žmogus – tai, be abejo, imponavo studentams ir tarsi kompensavo pedagogo griežtumą. Įsimintinas vokalistas, atlikdavęs ir boso, ir baritono partijas (kaip solo atlikėjas mėgėjas yra pelnęs net prizinių vietų konkursuose). Vyrų choro „Garsas“ vadovas. Kūrėjas, intensyviai rašęs dainas bei didesnės apimties kūrinius, taip pat ir sakralinius. ...
  • Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta

    2016-09-26Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta
    Talentingas kūrėjas, charizmatiška asmenybė Šiuos puslapius skiriame Kazimiero Knoro (1921–2004) atminimui. Tai – Marijampolės pedagogas ir kompozitorius, solistas, chorvedys ir vargonininkas. Įsimintina, charizmatiška asmenybė, palikusi nemenką kūrybinį kraitį. Senosios kartos inteligentas. Tokios asmenybės nenueina užmarštin netgi iškeliavusios anapus… Kazimieras Knoras gimė Žemaitijoje, Telšių rajone, mokėsi tenykštėje gimnazijoje, o vėliau specialiuosius muzikos mokslus tęsė Klaipėdoje. Vos pradėjęs dirbti pasižymėjo kaip puikus pedagogas ir organizatorius. Į tuometinį Kapsuką atvyko 1955-aisiais, dirbo pedagoginėje mokykloje (dabartinė kolegija), vadovavo chorams, šioje srityje pasiekė nemenkų laimėjimų. Puikiai atsiskleidė ir kaip solistas – yra tapęs netgi respublikinio solistų-vokalistų konkurso laureatu (1961 m.). K. Knoras buvo ne tik puikus pedagogas bei ...
  • Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

    2016-09-26Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
    Vos atėjusi 1989 metais dirbti į pedagoginę mokyklą Vida Mickuvienė ėmė organizuoti renginius, juos vesti, pamažu į šią veiklą vis labiau įtraukė studentus. Perėmė skaitovų ruošimą, kuris iki šiol vyksta jos vadovaujamoje dabar jau Marijampolės kolegijos raiškiojo žodžio studijoje. 2001 metais V. Mickuvienei buvo pavesta vadovauti vienai grandžiai seniausio pedagoginės mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio (veikia nuo 1964 m.). Dabar tai – tautinio meno ansamblis „Sūduonėlė“, kuriam ir vardą pati sugalvojo: nuo upeliuko, iš kurio kildinamas ir Sūduvos vardas. Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą, per saviraišką yra labai paveikus, nelieka vien sauso informacijos perteikimo, ji pateikiama su jausmu, su nuotaika. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.