Apie atsinaujinančius energijos šaltinius, jų panaudojimo galimybes ir teikiamą naudą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas dr. Rokas Valančius.
Rokas Valančius.
– Kaip vertinate, kad vis daugiau įstaigų, ypač švietimo, rūpinasi ekologiškais saulės energijos šaltiniais?
– Labai džiugu matyti, kad vis daugiau įstaigų nusprendžia įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius, ypač saulės elektrines, nors prieš kelerius metus startavus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramai didelio susidomėjimo nebuvo ir dauguma įstaigų abejingai žiūrėjo į saulės elektrinės įrengimą. Vis dėlto sėkmingai įgyvendinti projektai, gerosios patirties pasidalinimas, paskatino ir kitas įstaigas įsirengti saulės elektrines. Šiais metais jau matome tikrai didelį susidomėjimą.
– Ką atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimas duoda žmogui, gamtai, aplinkai?
– Pirmiausia, aš manau, kad įsirengdami atsinaujinančius energijos šaltinius dauguma įstaigų ar fizinių asmenų galvoja apie atsipirkimo laiką ar kai kuriais atvejais – patogumą, komfortą. Kaip, pavyzdžiui, pereinant nuo kieto kuro kūrenimo prie šilumos siurblio įsirengimo atsisakoma „pečkurio“ darbo. Patalpų šildymas tampa automatizuotas ir daug komfortiškesnis. Tik vėliau, galbūt jau įsirengus saulės elektrinę ar kitą priemonę, pradedama galvoti apie aplinką ir gamtą. Pavyzdžiui, įsirengus šilumos siurblį neteršiamas oras, įrengus 1 kW saulės elektrinę sutaupoma vidutiniškai 420 kg/CO2 emisijos per metus.
Dažnai ir mes, Kauno technologijos universiteto mokslininkai, atlikdami įvairių projektų galimybių įgyvendinimo studijas, iš užsakovų pirmiausia išgirstame klausimų apie tai, per kiek laiko priemonė atsipirks, kokia bus pradinė investicija, kokia galima valstybės subsidija, ir tik vėliau pereinama prie klausimų apie aplinkos apsaugą.
– Kokios yra galimybės įsirengti saulės elektrinę? Ar ją galima montuoti ant kiekvieno pastato stogo?
– Dauguma atvejų švietimo įstaigos turi puikias galimybes įsirengti saulės elektrines. Tokių įstaigų stogai dažniausiai būna sutapdinti, pakankamai dideli. Elektros įvadai galingi. Aišku, kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai, todėl dažnai prieš pradedant įgyvendinti saulės elektrinės projektą rekomenduojama pradėti nuo galimybių studijos, atlikti stogo laikančiųjų konstrukcijų vertinimą – ekspertizę. Saulės elektrinės nevertėtų montuoti, jeigu pastato stogui būtina renovacija ar stogo padėtis pasaulio šalių atžvilgiu nėra tinkama, pavyzdžiui, su nuolydžiu į šiaurės pusę. Yra pasitaikę atvejų, kai ant pastato stogo krenta daug šešėlių nuo medžių ir aplinkinių objektų. Tokiais atvejais saulės elektrinė irgi nebus efektyvi.
– Kokios reikalingos pradinės investicijos saulės elektrinei įrengti ir per kiek maždaug laiko jos atsiperka, kiek sutaupoma lėšų?
– Pradinė investicija į saulės elektrinę priklauso nuo elektrinės galingumo ir konkrečios situacijos, bet, manau, kad kokybišką elektrinę tikrai galima įsigyti už 800 Eur/kW. Skaičiuojama, kad investicijos į didesnes kaip 30 kW saulės elektrines vidutiniškai atsiperka per aštuonerius metus, tačiau pridėjus APVA paramą savivaldybės įstaigoms atsipirkimo laikas sutrumpėja vidutiniškai iki dvejų metų. Individualaus namo atveju dėl šiek tiek didesnių investicijų ir mažesnės paramos iki 10 kW saulės elektrinių įrengimui investicijų atsipirkimo laikas yra ilgesnis – maždaug penkeri–septyneri metai.
Vidutiniškai skaičiuojama, kad pietų Lietuvoje 1 kW saulės elektrinės pagamina 950 kWh energijos. Praktikoje yra atvejų, kai teisingai įrengtos elektrinės pagamina ir daugiau kaip 1000 kWh iš 1 kW instaliuotos galios. Taigi pasiskaičiuoti galimą sutaupymą tikrai nėra sudėtinga. Nors tikėtis, kad pačių saulės elektrinių įranga artimiausiu metu atpigs, neverta, tačiau labai tikėtina, kad ateityje saulės elektrinių atsipirkimo laikas dar sutrumpės dėl brangstančios elektros energijos.
– Ką reikėtų žinoti, nuo ko pradėti ir kokiose programose dalyvauti norintiems pasinaudoti atsinaujinančiais energijos ištekliais ir įsirengti saulės elektrinę?
Vis daugiau įmonių ir įstaigų renkasi ekologišką energiją. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
– Norint įsirengti saulės elektrinę ar kitus atsinaujinančius energijos šaltinius reikėtų atlikti taip vadinamus namų darbus arba pasirengti iš anksto. Tai yra išsiaiškinti, kokio galingumo saulės elektrinė būtų optimali, kokios įrengimo galimybės, kokios reikalingos pradinės investicijos. Projektai didžiąja dalimi yra finansuojami APVA ir, pavyzdžiui, saulės elektrinės įrengimo atveju nuosavų, savivaldybės lėšų, reikės tik apie 15 proc. Tačiau ateinančių metų kvietimui reikėtų pradėti ruoštis jau dabar. Reikiamų dokumentų, leidimų gavimas gali užtrukti iki pusės metų ir startavus kvietimams jau gali būti vėlu tai daryti. Pavyzdžiui, šiais metais norinčiųjų įstaigų buvo tikrai daug ir paskirti APVA pinigai buvo išdalinti per kelis mėnesius.
– Apie kokių kitų atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimą būtų verta pagalvoti savivaldybės įstaigoms?
– Kad saulės elektrinės yra puiki, atsiperkanti investicija, jau spėjo įsitikinti ne tik fiziniai asmenys, bet ir įstaigos. Aišku, be saulės elektrinių, išties yra ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių, kurie gali būti efektyviai naudojami savivaldybės įstaigose. Pavyzdžiui, įvairūs šilumos siurbliai gali būti puiki alternatyva iškastinį kurą deginančioms katilinėms. Aišku, nereikėtų mieste esančių įstaigų atjunginėti nuo centralizuoto šildymo, tačiau priemiesčiuose ir kaimo vietovėse esančioms įstaigoms tai gali būti puiki alternatyva, mažinanti vietinę taršą ir taupanti pinigus. Įstaigoms, kurioms reikia daug karšto vandens, pvz. senelių namams, baseinams, vertėtų pagalvoti apie saulės kolektorių karštam vandeniui ruošti ar baseinams šildyti įrengimą. Tokių sėkmingai įgyvendintų projektų Lietuvoje jau tikrai yra nemažai.
– Ir saulės elektrinių, ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas pastatų energijos poreikiams tenkinti jau dažnai nebestebina. Kokios priežastys tai lėmė? Ar rinka pajėgi atliepti poreikius? Kokių turima naujienų šioje srityje?
– Saulės elektrinės jau keleri metai visame pasaulyje yra visiškai konkurencingos tradiciniams elektros energijos gamybos būdams. Tai pirmiausia lėmė per pastarąjį dešimtmetį tris keturis kartus sumažėjusi tokios įrangos kaina. Nė viena kita atsinaujinančių energijos šaltinių technologija taip greitai nepigo ir netobulėjo. Žinoma, pastarieji metai, kaip ir kitose srityse, sukūrė nemažai iššūkių. Brangstančios medžiagos, didėjantys transporto kaštai šiek tiek pristabdė technologinį vystymąsi. Dauguma saulės modulių ir kitų komponentų gamintojų šiuo metu susiduria su iššūkiais, kaip sumažinti gamybos kaštus ir padengti vis augančius poreikius visame pasaulyje. Mano nuomone, technologinis saulės modulių vystymasis yra šiek tiek sulėtėjęs, bet, tikėkimės, tik laikinai.
Jeigu kalbėtume apie įvairių tipų šilumos siurblius, tai jų efektyvumas pastaraisiais metais irgi pastebimai išaugo, sumažėjo įrengimo kaštai. Jeigu prieš dešimt metų dar buvo manoma, kad „oras-vanduo“ tipo šilumos siurbliai nėra tinkami mūsų klimatui, tai pastarųjų metų praktika parodė, kad šiuolaikiški šilumos siurbliai gali būti efektyvūs net ir esant žemai temperatūrai.
Apibendrinant būtų galima pasakyti, kad technologijos tikrai sparčiai tobulėja nepaisant šiandieninių iššūkių. Artimoje ateityje tikimasi, kad baterijų-akumuliatorių kainos mažės, o efektyvumas didės. Taip pat tikimasi, kad geriau bus pritaikomi ir atpigs integruojami į pastatus saulės moduliai. Šilumos siurblių praktinis efektyvumas dar irgi atsilieka nuo teorinio, laboratorijose pasiekiamo, efektyvumo. Manau, kad netolimoje ateityje dauguma pastatų galės pagaminti daugiau elektros energijos, negu jiems reikia, tai yra, tapti aktyviais vartotojais.
