Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Saulės energetika plečiasi vis sparčiau ( Interviu su ekspertu)

Apie atsinaujinančius energijos šaltinius, jų panaudojimo galimybes ir teikiamą naudą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas dr. Rokas Valančius.

Rokas Valančius

Rokas Valančius.

– Kaip vertinate, kad vis daugiau įstaigų, ypač švietimo, rūpinasi ekologiškais saulės energijos šaltiniais?

– Labai džiugu matyti, kad vis daugiau įstaigų nusprendžia įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius, ypač saulės elektrines, nors prieš kelerius metus startavus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramai didelio susidomėjimo nebuvo ir dauguma įstaigų abejingai žiūrėjo į saulės elektrinės įrengimą. Vis dėlto sėkmingai įgyvendinti projektai, gerosios patirties pasidalinimas, paskatino ir kitas įstaigas įsirengti saulės elektrines. Šiais metais jau matome tikrai didelį susidomėjimą.

– Ką atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimas duoda žmogui, gamtai, aplinkai?

– Pirmiausia, aš manau, kad įsirengdami atsinaujinančius energijos šaltinius dauguma įstaigų ar fizinių asmenų galvoja apie atsipirkimo laiką ar kai kuriais atvejais – patogumą, komfortą. Kaip, pavyzdžiui, pereinant nuo kieto kuro kūrenimo prie šilumos siurblio įsirengimo atsisakoma „pečkurio“ darbo. Patalpų šildymas tampa automatizuotas ir daug komfortiškesnis. Tik vėliau, galbūt jau įsirengus saulės elektrinę ar kitą priemonę, pradedama galvoti apie aplinką ir gamtą. Pavyzdžiui, įsirengus šilumos siurblį neteršiamas oras, įrengus 1 kW saulės elektrinę sutaupoma vidutiniškai 420 kg/CO2 emisijos per metus.

Dažnai ir mes, Kauno technologijos universiteto mokslininkai, atlikdami įvairių projektų galimybių įgyvendinimo studijas, iš užsakovų pirmiausia išgirstame klausimų apie tai, per kiek laiko priemonė atsipirks, kokia bus pradinė investicija, kokia galima valstybės subsidija, ir tik vėliau pereinama prie klausimų apie aplinkos apsaugą.

– Kokios yra galimybės įsirengti saulės elektrinę? Ar ją galima montuoti ant kiekvieno pastato stogo?

– Dauguma atvejų švietimo įstaigos turi puikias galimybes įsirengti saulės elektrines. Tokių įstaigų stogai dažniausiai būna sutapdinti, pakankamai dideli. Elekt­ros įvadai galingi. Aišku, kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai, todėl dažnai prieš pradedant įgyvendinti saulės elektrinės projektą rekomenduojama pradėti nuo galimybių studijos, atlikti stogo laikančiųjų konstrukcijų vertinimą – ekspertizę. Saulės elektrinės nevertėtų montuoti, jeigu pastato stogui būtina renovacija ar stogo padėtis pasaulio šalių atžvilgiu nėra tinkama, pavyzdžiui, su nuolydžiu į šiaurės pusę. Yra pasitaikę atvejų, kai ant pastato stogo krenta daug šešėlių nuo medžių ir aplinkinių objektų. Tokiais atvejais saulės elektrinė irgi nebus efektyvi.

– Kokios reikalingos pradinės investicijos saulės elektrinei įrengti ir per kiek maždaug laiko jos atsiperka, kiek sutaupoma lėšų?

– Pradinė investicija į saulės elektrinę priklauso nuo elektrinės galingumo ir konkrečios situacijos, bet, manau, kad kokybišką elektrinę tikrai galima įsigyti už 800 Eur/kW. Skaičiuojama, kad investicijos į didesnes kaip 30 kW saulės elektrines vidutiniškai atsiperka per aštuonerius metus, tačiau pridėjus APVA paramą savivaldybės įstaigoms atsipirkimo laikas sutrumpėja vidutiniškai iki dvejų metų. Individualaus namo atveju dėl šiek tiek didesnių investicijų ir mažesnės paramos iki 10 kW saulės elektrinių įrengimui investicijų atsipirkimo laikas yra ilgesnis – maždaug penkeri–septyneri metai.

Vidutiniškai skaičiuojama, kad pietų Lietuvoje 1 kW saulės elektrinės pagamina 950 kWh energijos. Praktikoje yra atvejų, kai teisingai įrengtos elektrinės pagamina ir daugiau kaip 1000 kWh iš 1 kW instaliuotos galios. Taigi pasiskaičiuoti galimą sutaupymą tikrai nėra sudėtinga. Nors tikėtis, kad pačių saulės elektrinių įranga artimiausiu metu atpigs, neverta, tačiau labai tikėtina, kad ateityje saulės elektrinių atsipirkimo laikas dar sutrumpės dėl brangstančios elektros energijos.

– Ką reikėtų žinoti, nuo ko pradėti ir kokiose programose dalyvauti norintiems pasinaudoti atsinaujinančiais energijos ištekliais ir įsirengti saulės elekt­rinę?

Vis daugiau įmonių ir įstaigų renkasi ekologišką energiją.

Vis daugiau įmonių ir įstaigų renkasi ekologišką energiją. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

– Norint įsirengti saulės elektrinę ar kitus atsinaujinančius energijos šaltinius reikėtų atlikti taip vadinamus namų darbus arba pasirengti iš anksto. Tai yra išsiaiškinti, kokio galingumo saulės elektrinė būtų optimali, kokios įrengimo galimybės, kokios reikalingos pradinės investicijos. Projektai didžiąja dalimi yra finansuojami APVA ir, pavyzdžiui, saulės elektrinės įrengimo atveju nuosavų, savivaldybės lėšų, reikės tik apie 15 proc. Tačiau ateinančių metų kvietimui reikėtų pradėti ruoštis jau dabar. Reikiamų dokumentų, leidimų gavimas gali užtrukti iki pusės metų ir startavus kvietimams jau gali būti vėlu tai daryti. Pavyzdžiui, šiais metais norinčiųjų įstaigų buvo tikrai daug ir paskirti APVA pinigai buvo išdalinti per kelis mėnesius.

– Apie kokių kitų atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimą būtų verta pagalvoti savivaldybės įstaigoms?

– Kad saulės elektrinės yra puiki, atsiperkanti investicija, jau spėjo įsitikinti ne tik fiziniai asmenys, bet ir įstaigos. Aišku, be saulės elektrinių, išties yra ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių, kurie gali būti efektyviai naudojami savivaldybės įstaigose. Pavyzdžiui, įvairūs šilumos siurbliai gali būti puiki alternatyva iškastinį kurą deginančioms katilinėms. Aišku, nereikėtų mieste esančių įstaigų atjunginėti nuo centralizuoto šildymo, tačiau priemiesčiuose ir kaimo vietovėse esančioms įstaigoms tai gali būti puiki alternatyva, mažinanti vietinę taršą ir taupanti pinigus. Įstaigoms, kurioms reikia daug karšto vandens, pvz. senelių namams, baseinams, vertėtų pagalvoti apie saulės kolektorių karštam vandeniui ruošti ar baseinams šildyti įrengimą. Tokių sėkmingai įgyvendintų projektų Lietuvoje jau tikrai yra nemažai.

– Ir saulės elektrinių, ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas pastatų energijos poreikiams tenkinti jau dažnai nebestebina. Kokios priežastys tai lėmė? Ar rinka pajėgi atliepti poreikius? Kokių turima naujienų šioje srityje?

– Saulės elektrinės jau keleri metai visame pasaulyje yra visiškai konkurencingos tradiciniams elekt­ros energijos gamybos būdams. Tai pirmiausia lėmė per pastarąjį dešimtmetį tris keturis kartus sumažėjusi tokios įrangos kaina. Nė viena kita atsinaujinančių energijos šaltinių technologija taip greitai nepigo ir netobulėjo. Žinoma, pastarieji metai, kaip ir kitose srityse, sukūrė nemažai iššūkių. Brangstančios medžiagos, didėjantys transporto kaštai šiek tiek pristabdė technologinį vystymąsi. Dauguma saulės modulių ir kitų komponentų gamintojų šiuo metu susiduria su iššūkiais, kaip sumažinti gamybos kaštus ir padengti vis augančius poreikius visame pasaulyje. Mano nuomone, technologinis saulės modulių vystymasis yra šiek tiek sulėtėjęs, bet, tikėkimės, tik laikinai.

Jeigu kalbėtume apie įvairių tipų šilumos siurblius, tai jų efektyvumas pastaraisiais metais irgi pastebimai išaugo, sumažėjo įrengimo kaštai. Jeigu prieš dešimt metų dar buvo manoma, kad „oras-vanduo“ tipo šilumos siurbliai nėra tinkami mūsų klimatui, tai pastarųjų metų praktika parodė, kad šiuolaikiški šilumos siurbliai gali būti efektyvūs net ir esant žemai temperatūrai.

Apibendrinant būtų galima pasakyti, kad technologijos tikrai sparčiai tobulėja nepaisant šiandieninių iššūkių. Artimoje ateityje tikimasi, kad baterijų-akumuliatorių kainos mažės, o efektyvumas didės. Taip pat tikimasi, kad geriau bus pritaikomi ir atpigs integruojami į pastatus saulės moduliai. Šilumos siurblių praktinis efektyvumas dar irgi atsilieka nuo teorinio, laboratorijose pasiekiamo, efektyvumo. Manau, kad netolimoje ateityje dauguma pastatų galės pagaminti daugiau elektros energijos, negu jiems reikia, tai yra, tapti aktyviais vartotojais.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Visos vasaros spalvos…

    2022-08-08Visos vasaros spalvos...
    …ir saulėje bei vėjo gūsiuose plevenančios nuotaikos, greito žvilgsnio pagautos ir miklios rankos perkeltos ant drobės, dabar karaliauja Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Čia eksponuojama profesionalių šio krašto dailininkų plenero „Sūduvos krašto spalvos“ darbų paroda. Ši prasminga iniciatyva gimė ir materializavosi Marijampolės meno mokyklos (direktoriaus pavaduotojos ugdymui, plenero organizatorės Kristinos Strolienės) dėka. Ko gero, pirmą kartą į vieną būrį sukviesti dailininkai iš viso regiono – ne tik iš centrų, bet ir iš miestelių. Neatsitiktinai: minime Sūduvos krašto metus – 600-ąjį jubiliejų, Magdeburgo teisių Marijampolei suteikimo 230-ąsias metines. Tad kūrėjai buvo kviečiami savaip į tai pažvelgti, įprasminti šias ...
  • Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi

    2022-08-06Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos kiemo erdvėse, po atviru dangumi, gamtos apsuptyje kelerius metus veikia Vasaros skaitykla. Vasaros skaitykloje surengtas teatralizuotas pasakos skaitymas nudžiugino jaunuosius bibliotekos skaitytojus. Saulėtą liepos 27 dienos rytą viešosios bibliotekos bibliotekininkės Kazlų Rūdos miestelio jauniesiems bibliotekos lankytojams dovanojo teatralizuotą lietuvių pasakos „Kaip vilkas įdavė šuniui kailius raugti“ skaitymą. Renginį vedė bibliotekos bičiulė Pasakų teta – Dalytė Jankauskienė. Buvo panaudotos bibliotekos Nykštuko Brazduko lėlių teatro lėlės. Vaikai įsitraukė į pasakos siužeto vingius, neįtikimą istoriją, susidraugavo su personažais: vilku, šuniuku, meškinu, ežiuku, katinėliu ir patys tapo spektaklio dalyviais. Spektak-liui pasibaigus Pasakų teta Dalytė visus vaikučius pavaišino savo sodo obuoliais. ...
  • Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“

    2022-08-03Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“
    Pirmadienį, rugpjūčio 1 d., į Marijampolę atkeliavo Cirko meno asociacijos įgyvendinamas projektas „Vasara cirko arenoje 2“, o Poezijos parke įsikūrė tikrų tikriausia cirko palapinė, kurioje vyksta dieninė vasaros stovykla. Dviejose stovyklos pamainose dalyvauja ir dalyvaus vaikų dienos centrų auklėtiniai, o viena pamaina (rugpjūčio 16-19 dienomis) skirta miesto vaikams. Pastaroji stovykla mokama (asmeniui 60 Eur.).Stovyklos metu bus organizuojami įvairūs cirko užsiėmimai, stovyklautojai galės susipažinti iš arti su cirko menu, įsijausti į cirko artistų vaidmenis ir išbandyti save įvairiuose cirko žanruose, per projekto veiklas susipažins su cirko menu ir istorija. Vis labiau populiarėjant cirko menui jis tampa šiuolaikiniu menu, kuris apjungia ne tik cirko ...
  • Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma

    2022-08-03Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma
    Marijampolietis Armandas Gucaitis – menininkas iš prigimties. Nors jaunuoliui tik aštuoniolika metų, jis piešia nuo pat vaikystės ir savo darbuose pasirenka neįprastą brūkšniavimo techniką. Darbuose, kaip teigia pats vaikinas, atsispindi jo pasaulėžiūra bei savimonė. Jaunuolio meno kūriniuose vaizduojami fragmentai neįprasti: istorija, karas, žmonių portretai ar tiesiog netikėtai gimusios idėjos.Jokia paslaptis, kad jaunai, kūrybingai asmenybei pastaraisiais metais nemenku iššūkiu tapo įprasto gyvenimo ritmo pokyčiai, kuriuos nulėmė ir mūsų šalies neaplenkusi pasaulinė COVID-19 pandemija bei karantinas. A. Gucaitis to nė neslepia. Tačiau apie viską – iš eilės. Jaunasis menininkas Armandas Gucaitis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos – Armandai, kada pradėjai piešti ir kaip tau sekėsi? – ...
  • Jubiliejų mininčios Klaipėdos Jūros šventėje – ir sūduvietiški akcentai

    2022-08-03Jubiliejų mininčios  Klaipėdos Jūros šventėje –  ir sūduvietiški akcentai
    „Sūduvis“ laukia lankytojų Dangės krantinėje. Autoriaus nuotraukos Pirmadienį seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minėjo 770-ąsias įkūrimo metines. Tradiciškai paskutinį liepos savaitgalį buvo surengta jau 63-oji Jūros šventė, per tris dienas į šventiškai pasipuošusį uostamiestį priviliojusi tūkstančius žmonių. Džiugu, kad šioje šventėje buvo ir Sūduvos krašto akcentų. „Sūduvį“ ne supjaustė, o pavertė muziejumi Vienas iš įspūdingiausių šios šventės momentų buvo karo laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ atidarymo ceremonija Klaipėdos centre, prie Karališkosios krantinės Dangės upėje. Į šią atidarymo ceremoniją praėjusį penktadienį buvo pakviesti valstybės, kariuomenės, ministerijų vadovai, Klaipėdos miesto tarybos nariai, uosto įmonių atstovai. Iškilmių metu Lietuvos jūrų muziejaus vadovei Olgai Žalienei buvo perduota Karinėms jūrų pajėgoms ...
  • Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį

    2022-08-03Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį
    Ūkininkas Tadas Bėliakas. Braškės – vienas pirmųjų šiltojo sezono skanėstų. Vasarai persiritus į antrą pusę, jau kalbama apie šių uogų sezono pabaigą, tačiau Suosto kaime ūkininkaujantys Bėliakai braškes skins dar net spalį. Gerokai pailginti uogų derėjimo laikotarpį jiems padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Biržų rajone braškes Tado ir Erikos Bėliakų šeima augina jau dešimt-metį. Pradėję nuo kelių lysvių, dabar jie „Suosto ūkyje“ turi jau 4 hektarus braškynų, o svarbiausia – patogų ir technologiškai pažangų 8 arų ploto šiltnamį, kuriame uogos noksta iki pat rudens vidurio. Šiltnamį Bėliakai pasistatė pasinaudoję parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ...
  • Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje

    2022-08-03Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas* atskleidė, kad net 89 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog daugiabučių renovacija leidžia tvariai naudoti išteklius. Tyrimo, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), respondentai taip pat įvardijo priežastis, lemiančias žaliosios energijos pasirinkimą. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. „Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius, renovuojant daugiabutį, išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, jog jie ...
  • „Intensyvus atradimų, darbų ir patirčių laikas“

    2022-07-30„Intensyvus atradimų,  darbų ir patirčių laikas“
    Taip apibūdino 18 mėnesių trukusį projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“ jo vadovė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Jurgita Jasevičienė baigiamajame renginyje. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuva-Lenkija programos. Jį įgyvendino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Suvalkų (Lenkija) regiono muziejus ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – 473030,97 eurų. Bulotų namuose vykusiame renginyje buvo gausu svečių, kurių dauguma vienaip ar kitaip susiję su šiuo projektu, Bulotų giminės atstovai, čia vykstančiomis veiklomis besidomintys, jose dalyvaujantys marijampoliečiai. Bendrai daug nuveikta Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė džiaugėsi, kad projekto dėka šiuose namuose vyksiančiuose renginiuose (paskaitose, edukacijoje, ...
  • Paaiškėjo apšvietimo konkurso dalyviai

    2022-07-30Paaiškėjo apšvietimo  konkurso dalyviai
    Kazlų Rūdos savivaldybė kvietė Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Konkurso paraiškos buvo priimamos iki liepos 15 dienos. Norint dalyvauti konkurse buvo prašoma užpildyti nustatytos formos paraišką bei atsiųsti 3 pastato fasado nuotraukas – prieš įrengiant apšvietimą ir po jo. Šiais metais konkurse sudalyvavo du gyventojai – Jaunimo gatvėje gyvenantis Edgaras Degutis ir Vilniaus gatvės gyventoja Silvija Stankevičienė. Konkurse buvo numatyta bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma – 2000 eurų, o verslo atstovams ji siekia 3000 eurų. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos reikalavo, kad apšviesto pastato fasadas aiškiai matytųsi nuo adreso gatvės ...
  • Keistuolis

    2022-07-29
    Dangaus skliautai jau raudo, paukščiai džiaugsmingai čirškė, sveikindami ramią ir vėsią aušrą. Boleslovas naktį sapnavo savo buvusį jaunystės draugą, kurio seniai nematė. Girdėjo, kad Petras, išėjęs į pensiją, persikraustė gyventi tarp miškų į seną, nedidelę sodybėlę – savo tėviškę. Uždaro būdo žmogui sunku buvo pritapti mieste. Žmonės jį vadino keistuoliu. Petras nematė to, ko matyti svetimai akiai nereikia, nekišo nosies ten, kur nereikia, nešnekėjo kas nepriklauso šnekėti. Nutarė jį aplankyti. Pasakęs žmonai, kad vyksta meškerioti ir įsidėjęs sumuštinį Boleslovas išvažiavo. Seniai knietėjo aplankyti draugą ir sužinoti, kaip jis laikosi. Važiuojant jam pasirodė, kad niekada nebuvo matęs tokios žydinčios, tokios saulėtos ...
  • Kazlų Rūda stebina renginiais neatrastose erdvėse!

    2022-07-28Kazlų Rūda stebina renginiais neatrastose erdvėse!
    Vasarai persiritus į antrąją pusę Kazlų Rūda visus muzikinių pojūčių ieškotojus kviečia į susitikimus dar neatrastose koncertinėse erdvėse. Visai netrukus, liepos 29 d. 19 val. skambės III tarptautinio R. Žigaičio menų festivalio koncertas Antanavo kaimo buvusiame spirito fabrike. Gros tarptautinių konkursų laureatų duetas Momir Novakovic (akordeonas, Serbija) ir Kiril Ogorodnikov (klasikinė gitara, Estija), koncerte skambės temperamentingosios tango ir sarsuelų melodijos. Na, o neįprastai erdvei specialiai pritaikytas apšvietimas papildys muziką ir dovanos nepamirštamą vakarą susirinkusiems. Taip pat pristatoma pirmą kartą Lietuvoje statoma Kazlų Rūdos SLOW arena, kuri bus sumeistrauta iš… šiaudų rentinių! Netoli automagistralės Via Baltica iškilsianti specialia technologija sutvirtinta koncertų salė ...
  • Kartu su migruojančiais paukščiais…

    2022-07-27Kartu su migruojančiais paukščiais...
    Po žurnalo pristatymo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Luana Masienė (antra iš kairės), šalia menotyrininkė Vilma Kilinskienė, rubrikos „Vilmos katiliukas“ autorė, rubrikos „Sondros karoliai“ autorė Sondra Simona (antra iš dešinės). Nuotrauka iš „Balto kambario“ metraščio …vasarą ne tik Lietuvoje vis naujas vietas aplanko ir ten apsistoja kūrybinės klasės žurnalas „Baltas kambarys“. Marijampoliečiai visada turi privilegiją naujausią numerį paimti į rankas ir atsiversti pirmieji; tarsi nieko ir nebestebina, kad privati iniciatyva ne vienerius metus neišblėso. O leidinio sklaida? Juk skirtas jis tikrai ne vienam miestui – ir ne vien Lietuvai… „Baltas kambarys“ neturi įprastų sienų. Net kampų neturi. Jis tokios formos kaip ...
  • Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą

    2022-07-27Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą
    Kalbant su Raimonda Bogužaite, nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas YRA“ prezidente, ne kartą nuskambėjo mintis, kaip svarbu būti kūrybiškam, nes tai padeda suktis iš pačių sudėtingiausių gyvenimo situacijų. O tokių iššūkių būta visai neseniai – vos prieš pusmetį visi dar kentėjome nuo pandemijos ir karantino. Raimonda Bogužaitė sako, kad jos ilgametis dalyvavimas „Jaunimas YRA“ užtikrina ir veiklos tęstinumą. Redos BRAZYTĖS nuotrauka Jaunesniems yra ko pasimokyti Marijampolėje veikiančios jaunimo organizacijos vadovė Raimonda tikrai nestokoja entuziaz-mo, įdomių sumanymų, kuriuos realizuoja kartu su „Jaunimas YRA“ komanda. O joje, pasak Raimondos, kiekvienas savaip išskirtinis, visi skirtingų sričių specialistai. – Iš mūsų pagrindinio branduoliuko labai daug ko gali pasimokyti jaunesni. Dalyvaudami ...
  • SUVALKIJOS VYTURYS

    2022-07-27SUVALKIJOS VYTURYS
    Kęstutis ŠUKEVIČIUS Prisirpo vyšnios Suvalkijoj Prisirpo vyšnios Suvalkijoj,Šešupėj braidžioja vaikai… Gerai, kad lietūs vis palijo – Žali dar gojai ir laukai.Bet liepą keičia jau rugpjūtis, Rudens alsavimą jauti Ir vasaros pritvinkę krūtys,Jau rodo – pabaiga arti. Vėl liūdesys aplanko širdį, ...
  • Kristina Tamašauskienė: „Piešiu tada, kai į savo gyvenimą noriu įnešti spalvų“

    2022-07-27Kristina Tamašauskienė: „Piešiu tada, kai į savo gyvenimą noriu įnešti spalvų“
    Liepos 21 dieną Draugystės bibliotekoje atidaryta marijampolietės Kristinos Tamašauskienės tapybos darbų paroda „Šviesios naktys“. Parodos autorė neslepia dažniausiai tapanti naktimis. Draugystės bibliotekos nuotrauka Savo darbus septyniolika metų kaupusi Kristina Tamašauskienė pirmą kartą nusprendė juos parodyti ir kitiems miesto gyventojams. Akrilinių tapybos darbų kolekciją sudaro ryškių spalvų paveikslai, kuriuose atsispindi kalnų, jūros, laivų bei kiti spalvingi motyvai. Autorė teigia, svarbiausia – išdrįsti parodyti save, nebijoti atsiskleisti ir suprasti, kad daryti tai, ką nori, niekada ne per vėlu. Tapytoja sako, kad piešti pradėjo vaikystėje ir šis pomėgis išliko iki dabar. O kurti labiausiai įkvepia spalvingi animaciniai filmukai. „Norą piešti pajutau vaikystėje. Piešiu tada, kai į ...
  • Langų remonto specialistai informuoja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2022-07-27Langų remonto specialistai informuoja:  „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Lietuvių patarlė sako: „Roges ruošk vasarą, o ratus žiemą“. Norėdami kokybiškai ir šiltai gyventi, kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpi­nių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpi­nių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tam­pa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kau­piasi drėgmė. Lango rėmuose pradeda kauptis purvas, užsikemša drenažas ir lietui lyjant, per uždarytus langus ima veržtis vanduo į vidų. Netinkamai eks­ploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, susiploja, ištežta, tampa kaip kramtoma guma arba sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo ...
  • Greitesnis paraiškų įvertinimas – bendrų pastangų rezultatas

    2022-07-27Greitesnis paraiškų įvertinimas – bendrų pastangų rezultatas
    Nuo šiol Lietuvos ūkininkai atsakymų dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones gavimo galės sulaukti greičiau, tačiau tam reikalingos ir pačių ūkininkų pastangos, pabrėžia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Atsižvelgdama į žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-416 patvirtintą KPP administravimo taisyklių pakeitimą, pagal kurį paraiškų vertinimo terminas sutrumpintas iki 2 mėn., NMA atkreipia dėmesį, kad privalu pateikti tik visiškai ir kokybiškai parengtas paraiškas bei suskubti atsakyti į paklausimus.– Tam, kad būtų pasiektas bendras mūsų visų tikslas – parama operatyviai pasiektų atsakingai savo veiklą vykdančius ūkininkus, reikia ir mūsų visų indėlio. Ūkininkams tampa kaip ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.