Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio.

Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka.

Režisierė Giedrė Žickytė džiaugėsi, kad šis filmas sujaudino daug širdžių.

Režisierė Giedrė Žickytė džiaugėsi, kad šis filmas sujaudino daug širdžių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, kurioje įamžino Nepriklausomybės atgavimo priešaušryje Lietuvoje vykusius Roko maršus, ir apie tragiško likimo fotografą Vitą Luckų sukurto filmo „Meistras ir Tatjana“. Apie naujausią režisierės filmą „Šuolis“ jau daug kas buvo girdėję, be to, ši juosta dar iki minėto pristatymo visą savaitę buvo rodoma „Spindulyje“. Taigi, nekantriausi žiūrovai filmą jau buvo matę, bet atsirado ne vienas, kuris dar kartą į kino teatrą atėjo dėl to, kad savo akimis pamatytų legendinį jūrininką.
S. Kudirka gimė 1930 metais Griškabūdyje (Šakių r. sav.). Lemtingam šuoliui jis ryžosi 1970 metų lapkričio 23-ąją, kai jūroje prie JAV krantų susitiko sovietų ir amerikiečių žuvininkystės ekspertai.

Negalėjo būti sovietinėje sistemoje

– Tas sovietinis kalėjimas smaugte smaugė. Plaukiojau „Sovetskaja Litva“ laive, bet neturėjau jokios galimybės išlipti kur nors į krantą. Kai mūsų laivas susitiko su amerikiečių laivu „Vigilant“, jame buvę jūreiviai mums mosavo rankomis, mėtė į mūsų „Sovetskaja Litva“ „Marlboro“ cigaretes, „Coca Cola“ buteliukus. Kažkas atmetė ir keletą amerikietiškų žurnalų. Jie nukrito ant mūsų laivo denio ir juos pakėlė pora žmonių, o priėjęs „zampolitas“ (asmuo, atsakingas už ideologinį darbą) tiems jūreiviams pasakė, kad dabar jie negalės išlipti į krantą kitose šalyse. Tuomet manyje tarsi kokia styga nutrūko ir akimirksniu nutariau – bėgsiu, daugiau nebegaliu būti šitoje sistemoje, – prisiminė buvęs jūrininkas.

Tos kelios šuolio akimirkos pakeitė ir Simo, ir daugelio kitų žmonių gyvenimus. Po aštuonių amerikiečių laive praleistų valandų jis prievarta buvo sugrąžintas į sovietų laivą. Už tėvynės išdavimą S. Kudirka buvo nuteistas 10 metų kalėjimo, išsiųstas į Vladimiro kalėjimą. Tačiau atsitiko taip, kad didžiulį tarptautinį atgarsį sukėlęs ir daugybę žmonių sujaudinęs įvykis baigėsi laimingai – po beveik ketverių kalėjime praleistų metų S. Kudirka buvo paleistas ir jam su žmona, dviem vaikais bei mama, kuri, kaip paaiškėjo, buvo gimusi JAV ir galėjo atsikurti šios šalies pilietybę, buvo leista išvykti į Ameriką.

JAV Simas su šeima gyveno beveik 30 metų, dirbo paprastus darbus, o 2007-aisiais su žmona Genute nutarė visam laikui grįžti į Lietuvą ir įsikūrė visai netoli nuo Marijampolės, Pilviškiuose (Vilkaviškio r. sav.). Abu jo vaikai Lolita ir Evaldas liko gyventi JAV. 2015 metais Simo žmona mirė, tad dabar dideliame mūriniame name jis šeimininkauja vienas.

Filmas sužavėjo pagrindinį herojų

Po daugybės gerų atsiliepimų sulaukusio „Šuolio“ Simo vardas vėl skambėjo filmo seansuose. Vilniuje žiūrovai atsistoję ilgai skandavo „Simas“, „Simas“, o Maskvoje, kur „Šuolis“ buvo rodytas per S. Kudirkos gimtadienį balandžio 9-ąją, žiūrovai jam sugiedojo „Ilgiausių metų“. Dėl garbaus amžiaus ir sveikatos problemų į kitus miestus, kur vyko filmo pristatymai S. Kudirka nenuvyko, bet pasirinko Marijampolę, nes ji – arčiausiai namų.

– Filmo premjera įvyko praėjusių metų spalį, jis jau apkeliavo daug šalių. Lietuvoje jį rodome tik dabar, nes kino teatrai buvo ilgai uždaryti, o tikrai nesinorėjo saviems žiūrovams rodyti „Šuolį“ internete, namų platformose. Jau per pandemiją filmą buvau nuvežusi Simui į Pilviškius ir parodžiau jį kompiuterio ekrane. „Šuolis“ jam labai patiko ir tada susitarėme, kad ieškosime galimybių, kur jis saugiai, esant ribotam žiūrovų skaičiui galės pamatyti filmą dideliame ekrane. Tai ir įvyko jūsų „Spindulyje, – pasakojo G. Žickytė.

Simas Kudirka Marijampolėje prisiminė istoriją, kuri pakeitė jo ir kitų žmonių gyvenimus.

Simas Kudirka Marijampolėje prisiminė istoriją, kuri pakeitė jo ir kitų žmonių gyvenimus.

Visą filmą Marijampolėje S. Kudirka žiūrėjo įsikibęs į režisierės ranką. Po seanso paklaustas, kaip patiko didžiajame ekrane parodyta jo gyvenimo istorija, vyriškis neslėpė susijaudinimo ir sakė, kad „Šuolis“ yra labai geras filmas.

– Aš esu labai dėkingas Giedrutei, kaip ji padarė šitą filmą. Neslėpsiu, per tuos jo kūrimo metus buvo visko, kartais ir nesutardavome, bet ji labai gerai žinojo, ką daro. Tai puikus, labai talentingas žmogus, ir esu dėkingas likimui, kad mus suvedė, – sakė jis.

Paprašytas prisiminti, kokia buvo pirma reakcija, kai sužinojo, kad režisierė nori kurti filmą apie jį, S. Kudirka prisiminė, jog tada ta idėja nesužavėjo, jam atrodė, kad praėjus tiek metų ši istorija jau seniai užmiršta ir niekam neįdomi. Tačiau palaipsniui bendraujant su režisiere jis įsitraukė į kūrybinį procesą, sutiko ir kartu skristi į Ameriką bei filmuotis tame pačiame „Vigilant“ laive, susitikti su tuo pačiu buvusiu jo kapitonu, kuris vykdydamas aukštesnės valdžios nurodymus grąžino Simą sovietams.

Pateko į tą patį JAV laivą

G. Žickytė papasakojo, kad leidimo patekti į JAV pakrančių apsaugos laivą „Vigilant“ teko laukti apie pusantrų metų. Buvo įveikta daugybė biurokratinių kliūčių, derinimų, o jau patekus į laivą kūrybinę grupę sužavėjo jūreivių dėmesys, paslaugumas. Jie visi buvo girdėję Simo istoriją, apie jo šuolį iškart po įvykių parašyta JAV lietuvių žurnalisto Algio Rukšėno knyga „Gėdos diena“, pasirodo, tapo privaloma JAV karinio jūrų laivyno kursantams. Amerikoje buvo sukurtas ir vaidybinis filmas „Simo Kudirkos pabėgimas“, pelnęs du „Emmy“ apdovanojimus.

JAV kilus žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimui dėl S. Kudirkos grąžinimo sovietams ir jo įkalinimo, jūreivio likimą sprendė net du JAV prezidentai. Ričardas Niksonas (Richard Nixon) pažadėjo, kad toks atvejis daugiau niekada nepasikartos, o jį pakeitęs Džeraldas Fordas (Gerald Ford) jau po kelių mėnesių su tuomečiu Sovietų Sąjungos vadovu Leonidu Brežnevu susitarė, kad Simas bus paleistas iš kalėjimo ir jam su šeima bus leista išvykti į JAV.

JAV valstybės sekretoriumi ir prezidento Dž. Fordo patarėju nacionalinio saugumo klausimais tada dirbo legendinis politikas, Nobelio taikos premijos laureatas Henris Kisindžeris (Henry Kissinger). Filmo režisierė G. Žickytė jį irgi labai norėjo pakalbinti, ir H. Kisindžeris, tuo metu būdamas jau 94 metų, sutiko duoti interviu filmavimo grupei, nes ši istorija jam buvo labai svarbi.
Marijampolėje po filmo žiūrovai klausinėjo, ar Simas susitiko su tuomečiu „Vigilant“ kapitonu, kuris po incidento neteko darbo laive ir daugiau neišplaukė į jūrą. Pasak G. Žickytės, toks labai jaudinantis susitikimas, virtęs susitaikymu po penkiasdešimties metų, įvyko ir buvo nufilmuotas, bet vėliau montuojant „Šuolį“ ta scena tiesiog neįsikomponavo į filmo audinį. Apskritai buvo nufilmuota daug daugiau medžiagos, negu jos išvydo žiūrovai, bet tokia yra dokumentinio kino kūrimo specifika.

Amerikoje nugyventi amžiaus nenorėjo

Atsakydamas į žiūrovų klausimus apie savo vaikus S. Kudirka papasakojo, kad Amerikoje jiems sekasi gerai, ir net pats stebėjosi, kad jie abu – jau pensininkai. Guvus senolis neslėpė, kad jam smagu, jog vienas iš proanūkių, šešerių metų berniukas, yra pavadintas Simo vardu. Beje, rugsėjo pabaigoje Lietuvoje lankėsi ir filmo herojaus dukra Lolita su vyru amerikiečiu. Jie žiūrėjo filmą ir viename iš seansų bendravo su žiūrovais Vilniuje.

Režisierė G. Žickytė ir S. Kudirka po filmo peržiūros Marijampolėje.

Režisierė G. Žickytė ir S. Kudirka po filmo peržiūros Marijampolėje.

Į klausimą, kaip pavyko prikalbinti filme kalbėti ir tuometį KGB tardytoją, šios bylos tyrėją Vytautą Urboną, režisierė atsakė, jog kai ji paskambino šiam žmogui, jis pasakė, kad jau laukė to skambučio, nes žinojo apie kuriamą filmą ir buvo sukaupęs daug medžiagos apie S. Kudirkos bylą.

Kai Simo paklausiau, kodėl jis po 30 metų gyvenimo Amerikoje grįžo gyventi į Lietuvą, susigraudinęs senolis paaiškino paprastai – o kaipgi kitaip, čia gimtinė, čia artimųjų kapai, čia viskas sava, o Amerikoje visko daug, bet tai – ne jam. Nes ir tos palmės, kurias kažkada S. Kudirka labai norėjo pamatyti savo akimis, iš toli gražiai atrodo, o kai perbrauki per jų kamieną ranka, labai duria.
G. Žickytė džiaugėsi, kad filmą labai geranoriškai priima pačių įvairiausių šalių žiūrovai ir Europoje, ir Amerikoje ar Azijoje – visus jaudina ši laisvės troškimo istorija. Filmas itin sužavėjo tarptautinę publiką ir jau pelnė septynis apdovanojimus. Režisierė šypsosi – visose šalyse „Šuolį“ priima vienodai gerai, bet vieno dalyko joks nelietuvis nesupras, nes neįmanoma į kitas kalbas išversti tą Simo filme vartojamą žodį „rupūčkėle“…

Iš karto po seanso Marijampolėje G. Žickytė išskubėjo automobiliu į Kaliningradą, o iš ten išskrido į Maskvą, kuri yra tapusi jos laikinais namais – čia kūrėjos vyras diplomatas Eitvydas Bajarūnas dirba Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Rusijos Federacijoje. O mes dar galime pažiūrėti filmą „Šuolis“ kino teatre „Spindulys“ – pasak jo vadovės Kristinos Dobrovolskienės, po gerų atsiliepimų apie juostą ir svečių vizito vėl plūstelėjo žiūrovai, tad filmo rodymas pratęstas iki spalio 14 dienos.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...