Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio.

Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka.

Režisierė Giedrė Žickytė džiaugėsi, kad šis filmas sujaudino daug širdžių.

Režisierė Giedrė Žickytė džiaugėsi, kad šis filmas sujaudino daug širdžių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, kurioje įamžino Nepriklausomybės atgavimo priešaušryje Lietuvoje vykusius Roko maršus, ir apie tragiško likimo fotografą Vitą Luckų sukurto filmo „Meistras ir Tatjana“. Apie naujausią režisierės filmą „Šuolis“ jau daug kas buvo girdėję, be to, ši juosta dar iki minėto pristatymo visą savaitę buvo rodoma „Spindulyje“. Taigi, nekantriausi žiūrovai filmą jau buvo matę, bet atsirado ne vienas, kuris dar kartą į kino teatrą atėjo dėl to, kad savo akimis pamatytų legendinį jūrininką.
S. Kudirka gimė 1930 metais Griškabūdyje (Šakių r. sav.). Lemtingam šuoliui jis ryžosi 1970 metų lapkričio 23-ąją, kai jūroje prie JAV krantų susitiko sovietų ir amerikiečių žuvininkystės ekspertai.

Negalėjo būti sovietinėje sistemoje

– Tas sovietinis kalėjimas smaugte smaugė. Plaukiojau „Sovetskaja Litva“ laive, bet neturėjau jokios galimybės išlipti kur nors į krantą. Kai mūsų laivas susitiko su amerikiečių laivu „Vigilant“, jame buvę jūreiviai mums mosavo rankomis, mėtė į mūsų „Sovetskaja Litva“ „Marlboro“ cigaretes, „Coca Cola“ buteliukus. Kažkas atmetė ir keletą amerikietiškų žurnalų. Jie nukrito ant mūsų laivo denio ir juos pakėlė pora žmonių, o priėjęs „zampolitas“ (asmuo, atsakingas už ideologinį darbą) tiems jūreiviams pasakė, kad dabar jie negalės išlipti į krantą kitose šalyse. Tuomet manyje tarsi kokia styga nutrūko ir akimirksniu nutariau – bėgsiu, daugiau nebegaliu būti šitoje sistemoje, – prisiminė buvęs jūrininkas.

Tos kelios šuolio akimirkos pakeitė ir Simo, ir daugelio kitų žmonių gyvenimus. Po aštuonių amerikiečių laive praleistų valandų jis prievarta buvo sugrąžintas į sovietų laivą. Už tėvynės išdavimą S. Kudirka buvo nuteistas 10 metų kalėjimo, išsiųstas į Vladimiro kalėjimą. Tačiau atsitiko taip, kad didžiulį tarptautinį atgarsį sukėlęs ir daugybę žmonių sujaudinęs įvykis baigėsi laimingai – po beveik ketverių kalėjime praleistų metų S. Kudirka buvo paleistas ir jam su žmona, dviem vaikais bei mama, kuri, kaip paaiškėjo, buvo gimusi JAV ir galėjo atsikurti šios šalies pilietybę, buvo leista išvykti į Ameriką.

JAV Simas su šeima gyveno beveik 30 metų, dirbo paprastus darbus, o 2007-aisiais su žmona Genute nutarė visam laikui grįžti į Lietuvą ir įsikūrė visai netoli nuo Marijampolės, Pilviškiuose (Vilkaviškio r. sav.). Abu jo vaikai Lolita ir Evaldas liko gyventi JAV. 2015 metais Simo žmona mirė, tad dabar dideliame mūriniame name jis šeimininkauja vienas.

Filmas sužavėjo pagrindinį herojų

Po daugybės gerų atsiliepimų sulaukusio „Šuolio“ Simo vardas vėl skambėjo filmo seansuose. Vilniuje žiūrovai atsistoję ilgai skandavo „Simas“, „Simas“, o Maskvoje, kur „Šuolis“ buvo rodytas per S. Kudirkos gimtadienį balandžio 9-ąją, žiūrovai jam sugiedojo „Ilgiausių metų“. Dėl garbaus amžiaus ir sveikatos problemų į kitus miestus, kur vyko filmo pristatymai S. Kudirka nenuvyko, bet pasirinko Marijampolę, nes ji – arčiausiai namų.

– Filmo premjera įvyko praėjusių metų spalį, jis jau apkeliavo daug šalių. Lietuvoje jį rodome tik dabar, nes kino teatrai buvo ilgai uždaryti, o tikrai nesinorėjo saviems žiūrovams rodyti „Šuolį“ internete, namų platformose. Jau per pandemiją filmą buvau nuvežusi Simui į Pilviškius ir parodžiau jį kompiuterio ekrane. „Šuolis“ jam labai patiko ir tada susitarėme, kad ieškosime galimybių, kur jis saugiai, esant ribotam žiūrovų skaičiui galės pamatyti filmą dideliame ekrane. Tai ir įvyko jūsų „Spindulyje, – pasakojo G. Žickytė.

Simas Kudirka Marijampolėje prisiminė istoriją, kuri pakeitė jo ir kitų žmonių gyvenimus.

Simas Kudirka Marijampolėje prisiminė istoriją, kuri pakeitė jo ir kitų žmonių gyvenimus.

Visą filmą Marijampolėje S. Kudirka žiūrėjo įsikibęs į režisierės ranką. Po seanso paklaustas, kaip patiko didžiajame ekrane parodyta jo gyvenimo istorija, vyriškis neslėpė susijaudinimo ir sakė, kad „Šuolis“ yra labai geras filmas.

– Aš esu labai dėkingas Giedrutei, kaip ji padarė šitą filmą. Neslėpsiu, per tuos jo kūrimo metus buvo visko, kartais ir nesutardavome, bet ji labai gerai žinojo, ką daro. Tai puikus, labai talentingas žmogus, ir esu dėkingas likimui, kad mus suvedė, – sakė jis.

Paprašytas prisiminti, kokia buvo pirma reakcija, kai sužinojo, kad režisierė nori kurti filmą apie jį, S. Kudirka prisiminė, jog tada ta idėja nesužavėjo, jam atrodė, kad praėjus tiek metų ši istorija jau seniai užmiršta ir niekam neįdomi. Tačiau palaipsniui bendraujant su režisiere jis įsitraukė į kūrybinį procesą, sutiko ir kartu skristi į Ameriką bei filmuotis tame pačiame „Vigilant“ laive, susitikti su tuo pačiu buvusiu jo kapitonu, kuris vykdydamas aukštesnės valdžios nurodymus grąžino Simą sovietams.

Pateko į tą patį JAV laivą

G. Žickytė papasakojo, kad leidimo patekti į JAV pakrančių apsaugos laivą „Vigilant“ teko laukti apie pusantrų metų. Buvo įveikta daugybė biurokratinių kliūčių, derinimų, o jau patekus į laivą kūrybinę grupę sužavėjo jūreivių dėmesys, paslaugumas. Jie visi buvo girdėję Simo istoriją, apie jo šuolį iškart po įvykių parašyta JAV lietuvių žurnalisto Algio Rukšėno knyga „Gėdos diena“, pasirodo, tapo privaloma JAV karinio jūrų laivyno kursantams. Amerikoje buvo sukurtas ir vaidybinis filmas „Simo Kudirkos pabėgimas“, pelnęs du „Emmy“ apdovanojimus.

JAV kilus žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimui dėl S. Kudirkos grąžinimo sovietams ir jo įkalinimo, jūreivio likimą sprendė net du JAV prezidentai. Ričardas Niksonas (Richard Nixon) pažadėjo, kad toks atvejis daugiau niekada nepasikartos, o jį pakeitęs Džeraldas Fordas (Gerald Ford) jau po kelių mėnesių su tuomečiu Sovietų Sąjungos vadovu Leonidu Brežnevu susitarė, kad Simas bus paleistas iš kalėjimo ir jam su šeima bus leista išvykti į JAV.

JAV valstybės sekretoriumi ir prezidento Dž. Fordo patarėju nacionalinio saugumo klausimais tada dirbo legendinis politikas, Nobelio taikos premijos laureatas Henris Kisindžeris (Henry Kissinger). Filmo režisierė G. Žickytė jį irgi labai norėjo pakalbinti, ir H. Kisindžeris, tuo metu būdamas jau 94 metų, sutiko duoti interviu filmavimo grupei, nes ši istorija jam buvo labai svarbi.
Marijampolėje po filmo žiūrovai klausinėjo, ar Simas susitiko su tuomečiu „Vigilant“ kapitonu, kuris po incidento neteko darbo laive ir daugiau neišplaukė į jūrą. Pasak G. Žickytės, toks labai jaudinantis susitikimas, virtęs susitaikymu po penkiasdešimties metų, įvyko ir buvo nufilmuotas, bet vėliau montuojant „Šuolį“ ta scena tiesiog neįsikomponavo į filmo audinį. Apskritai buvo nufilmuota daug daugiau medžiagos, negu jos išvydo žiūrovai, bet tokia yra dokumentinio kino kūrimo specifika.

Amerikoje nugyventi amžiaus nenorėjo

Atsakydamas į žiūrovų klausimus apie savo vaikus S. Kudirka papasakojo, kad Amerikoje jiems sekasi gerai, ir net pats stebėjosi, kad jie abu – jau pensininkai. Guvus senolis neslėpė, kad jam smagu, jog vienas iš proanūkių, šešerių metų berniukas, yra pavadintas Simo vardu. Beje, rugsėjo pabaigoje Lietuvoje lankėsi ir filmo herojaus dukra Lolita su vyru amerikiečiu. Jie žiūrėjo filmą ir viename iš seansų bendravo su žiūrovais Vilniuje.

Režisierė G. Žickytė ir S. Kudirka po filmo peržiūros Marijampolėje.

Režisierė G. Žickytė ir S. Kudirka po filmo peržiūros Marijampolėje.

Į klausimą, kaip pavyko prikalbinti filme kalbėti ir tuometį KGB tardytoją, šios bylos tyrėją Vytautą Urboną, režisierė atsakė, jog kai ji paskambino šiam žmogui, jis pasakė, kad jau laukė to skambučio, nes žinojo apie kuriamą filmą ir buvo sukaupęs daug medžiagos apie S. Kudirkos bylą.

Kai Simo paklausiau, kodėl jis po 30 metų gyvenimo Amerikoje grįžo gyventi į Lietuvą, susigraudinęs senolis paaiškino paprastai – o kaipgi kitaip, čia gimtinė, čia artimųjų kapai, čia viskas sava, o Amerikoje visko daug, bet tai – ne jam. Nes ir tos palmės, kurias kažkada S. Kudirka labai norėjo pamatyti savo akimis, iš toli gražiai atrodo, o kai perbrauki per jų kamieną ranka, labai duria.
G. Žickytė džiaugėsi, kad filmą labai geranoriškai priima pačių įvairiausių šalių žiūrovai ir Europoje, ir Amerikoje ar Azijoje – visus jaudina ši laisvės troškimo istorija. Filmas itin sužavėjo tarptautinę publiką ir jau pelnė septynis apdovanojimus. Režisierė šypsosi – visose šalyse „Šuolį“ priima vienodai gerai, bet vieno dalyko joks nelietuvis nesupras, nes neįmanoma į kitas kalbas išversti tą Simo filme vartojamą žodį „rupūčkėle“…

Iš karto po seanso Marijampolėje G. Žickytė išskubėjo automobiliu į Kaliningradą, o iš ten išskrido į Maskvą, kuri yra tapusi jos laikinais namais – čia kūrėjos vyras diplomatas Eitvydas Bajarūnas dirba Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Rusijos Federacijoje. O mes dar galime pažiūrėti filmą „Šuolis“ kino teatre „Spindulys“ – pasak jo vadovės Kristinos Dobrovolskienės, po gerų atsiliepimų apie juostą ir svečių vizito vėl plūstelėjo žiūrovai, tad filmo rodymas pratęstas iki spalio 14 dienos.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų

    2021-09-27Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų
    Pasvalio ir Marijampolės rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje savaitgalį buvo sulaikyti Azerbaidžano, Lenkijos, Irako ir Gruzijos piliečiai. Jie neteisėtai, įtariama, į Vakarų Europą gabeno 19 irakiečių migrantų. 13 iš jų yra pasiprašę prieglobsčio Latvijoje ir neteisėtai palikę šią šalį. Dar 6 gabenti irakiečiai, pirminiais duomenimis, buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (PPC) Rukloje, Jonavos rajone. Šeštadienio naktį Panevėžio policijos pareigūnai pagal VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pasieniečių informaciją Pasvalio rajone sulaikė leidimą gyventi Lenkijoje turintį Azebaidžano pilietį bei Lenkijos pilietę. Jie vairavo automobilius „Mercedes Benz S500“ rusiškais numeriais ir „Lexus“ lenkiškais numeriais. Užsieniečiai automobiliuose į Lietuvą gabeno 9 irakiečius, kurie Latvijoje yra pasiprašę prieglobsčio. ...
  • Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai

    2021-09-27Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai
    Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo kūną ir tuo pačiu sveikatą, kuri gali būti gera arba gali būti bloga ir dažniausiai tai yra susiję su prastais žmogaus gyvenimo įpročiais. Bet kuriuo atveju gera sveikata yra didelis lobis, kurį reikia laikyti savo rankose kuo tvirčiau. Apie tai kalbamės su Affidea klinikos specialistu, kuris tikina, kad lietuviai pradėjo vis daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Rūpintis savimi yra paprasta Kalbant apie didesnį dėmesį sau pirmiausia reikia pastebėti tai, jog šiuo metu rūpintis savimi yra tiesiog kur kas paprasčiau nei buvo prieš 10 metų. Yra ne tik daug klinikų, tačiau taip pat ir labai daug informacijos, kuri ...
  • Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams

    2021-09-24Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams
    Rugsėjo 10–11 dienomis regioninės ir vietos žiniasklaidos atstovai, gidai ir turizmo paslaugas teikiančių asociacijų atstovai buvo pakviesti į išskirtinį turą po Jotvos pasienio turistinę teritoriją. Eglė BURBAITĖ Šis pirmą kartą gyvai pristatytas maršrutas parengtas įgyvendinant „Interreg V–A“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektą „Lietuvos-Lenkijos funkcinė teritorija – naujos galimybės turizmo plėtrai“. Tai tarsi susipažinimas su vienuolika naujų skirtingų turizmo maršrutų, kviečiančių keliauti senoviniu jotvingių, kulinarinio paveldo, gamtos, istoriniais, dviračių ir pėsčiųjų, piligrimų, lėto gyvenimo, kalbų, šeimos, amatų ir pirties keliais. Projektu, kuris jungia net 12 partnerių – Lazdijų, Vilkaviškio r., Kalvarijos savivaldybių administracijas, Seinų regiono savivaldybių asociaciją, vienijančią septynias savivaldybes, Rūtelės (lenk. Rutka-Tartak) ...
  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...
  • Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?

    2021-09-22Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet organizuoja specialius gyventojams skirtus seminarus, kurių metu ilgametę patirtį sukaupę specialistai pasakoja gyventojams apie naujausias būstų modernizavimo aktualijas ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Kokių užklausų specialistai dažniausiai sulaukia šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais vykstančių seminarų metu? Kokį laiko tarpą daugiabučių renovacijai bus teikiama parama? Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. ...
  • Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?

    2021-09-21Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?
    Kaip apie tvarką namuose galima spręsti įžengus pro duris į prieškambarį, taip ligoninės darbą visuomenei atspindi Priėmimo skyrius. Sunkiai sutiksi žmogų, kuriam per gyvenimą neteko lankytis šiame skyriuje. Ir tikrai nesunkiai rasi tokių, kurie iš ligoninės priimamojo grįžo su karčiomis nuosėdomis širdyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ neretai pasirodo įskaudintų pacientų pasakojimų apie tai, kaip su jais nežmoniškai buvo elgiamasi atvykus į ligoninę, kaip ilgai turėjo laukti, kol juos apžiūrėjo gydytojas. Gerų atsiliepimų matome tikrai mažiau, gal todėl, kad kai viskas gerai, žmogus tiesiog nerašo, pasidžiaugia viduje, o kai skauda – nori išsikalbėti. Loreta TUMELIENĖ Per parą priima apie šimtą pacientų Marijampolės ligoninės direktorius Mantas ...
  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Pristatytas naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ centras

    2021-09-14Pristatytas naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ centras
    Praėjusį pirmadienį Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas visiems, kurie neabejingi Europai ir jos ateičiai – čia buvo pristatytas naujos kartos centras „Europe Direct Marijampolė“. Buvo surengta diskusija „Atvira Europa“, pristatytas forumo teatras „Būkim pažįstami“ – tai Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro bei „Europe Direct Marijampolė“ projektas. Vakare Poezijos parke surengtas interaktyvus kultūrinis performansas „Tautų dienos“, kuriame Lietuvoje gyvenantys studentai iš Nigerijos supažindino marijampoliečius su savo šalies kultūra, muzika ir valgiais. Algis VAŠKEVIČIUS Ėmė pavyzdį iš Suomijos Renginyje bibliotekoje naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ pristatė centro vadovė Vaida Burbienė. Ji priminė, kad centro ištakos siekia 2000 metus, kai tuometis Europos ...
  • Pokyčiai pakeliui į Marijampolės gyvenimą

    2021-09-13
    Skaičius 23 – nei didelis, nei ką, tačiau jei pridursime, kad tiek Europos Sąjungos socialinio fondo projektų, kuriančių pokyčius Marijampolės miesto bendruomenėje, jau šiuo metu yra dienos šviesoje, tai skaičius išties įspūdingas. Tai – miesto vietos veiklos grupės strategija, kuria skatinama tvari regiono plėtra ir iniciatyvos, mažinančios socialinę ir ekonominę atskirtį. Vis dėlto nekreipkite dėmesio į tarptautinius žodžius ir terminus – skaitykite, kas mūsų bendruomenėje gali keistis (ir jau keičiasi) – mums, mūsų tėvams, vaikams, kolegoms, kaimynams ar mūsų šeimose slaugomiems ligoniams. Daiva KLIMAVIČIENĖ Dvi kryptys – Pagal Vietos plėtros strategiją įgyvendinamų projektų apimtys ir veiklos skirtingos, tačiau juos visus galima sujungti į ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • „Suvalkiečio“ projektas kviečia domėtis ES sanglaudos politika

    2021-09-10„Suvalkiečio“ projektas kviečia domėtis ES sanglaudos politika
    Marijampolės apskrities laikraštis „Suvalkietis“ pradėjo įgyvendinti Europos Komisijos finansuojamą projektą „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“. Šis projektas – sėkmingo dalyvavimo kvietime teikti paraiškas dėl paramos informavimo priemonėms, informuojančioms apie Europos Sąjungos sanglaudos politiką, rezultatas. Metus truksiantį projektą įgyvendinsime kartu su partneriu Marijampolės televizija ir kompleksiškai analizuosime temas, orientuotas į penkis pagrindinius 2021–2027 metų ES sanglaudos politikos programos tikslus. Didelį dėmesį skirsime klimato kaitos prevencijai, energetiniam efektyvumui, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui, inovacijoms, socialinės atskirties mažinimui. Projekto ašis, vienijanti visas temas – tvari regiono plėtra: aplinkos apsaugos, ekonomikos ir socialinės plėtros tikslų derinimas. Didelis dėmesys bus skiriamas Žaliajam Europos kursui. ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.