Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio.

Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka.

Režisierė Giedrė Žickytė džiaugėsi, kad šis filmas sujaudino daug širdžių.

Režisierė Giedrė Žickytė džiaugėsi, kad šis filmas sujaudino daug širdžių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, kurioje įamžino Nepriklausomybės atgavimo priešaušryje Lietuvoje vykusius Roko maršus, ir apie tragiško likimo fotografą Vitą Luckų sukurto filmo „Meistras ir Tatjana“. Apie naujausią režisierės filmą „Šuolis“ jau daug kas buvo girdėję, be to, ši juosta dar iki minėto pristatymo visą savaitę buvo rodoma „Spindulyje“. Taigi, nekantriausi žiūrovai filmą jau buvo matę, bet atsirado ne vienas, kuris dar kartą į kino teatrą atėjo dėl to, kad savo akimis pamatytų legendinį jūrininką.
S. Kudirka gimė 1930 metais Griškabūdyje (Šakių r. sav.). Lemtingam šuoliui jis ryžosi 1970 metų lapkričio 23-ąją, kai jūroje prie JAV krantų susitiko sovietų ir amerikiečių žuvininkystės ekspertai.

Negalėjo būti sovietinėje sistemoje

– Tas sovietinis kalėjimas smaugte smaugė. Plaukiojau „Sovetskaja Litva“ laive, bet neturėjau jokios galimybės išlipti kur nors į krantą. Kai mūsų laivas susitiko su amerikiečių laivu „Vigilant“, jame buvę jūreiviai mums mosavo rankomis, mėtė į mūsų „Sovetskaja Litva“ „Marlboro“ cigaretes, „Coca Cola“ buteliukus. Kažkas atmetė ir keletą amerikietiškų žurnalų. Jie nukrito ant mūsų laivo denio ir juos pakėlė pora žmonių, o priėjęs „zampolitas“ (asmuo, atsakingas už ideologinį darbą) tiems jūreiviams pasakė, kad dabar jie negalės išlipti į krantą kitose šalyse. Tuomet manyje tarsi kokia styga nutrūko ir akimirksniu nutariau – bėgsiu, daugiau nebegaliu būti šitoje sistemoje, – prisiminė buvęs jūrininkas.

Tos kelios šuolio akimirkos pakeitė ir Simo, ir daugelio kitų žmonių gyvenimus. Po aštuonių amerikiečių laive praleistų valandų jis prievarta buvo sugrąžintas į sovietų laivą. Už tėvynės išdavimą S. Kudirka buvo nuteistas 10 metų kalėjimo, išsiųstas į Vladimiro kalėjimą. Tačiau atsitiko taip, kad didžiulį tarptautinį atgarsį sukėlęs ir daugybę žmonių sujaudinęs įvykis baigėsi laimingai – po beveik ketverių kalėjime praleistų metų S. Kudirka buvo paleistas ir jam su žmona, dviem vaikais bei mama, kuri, kaip paaiškėjo, buvo gimusi JAV ir galėjo atsikurti šios šalies pilietybę, buvo leista išvykti į Ameriką.

JAV Simas su šeima gyveno beveik 30 metų, dirbo paprastus darbus, o 2007-aisiais su žmona Genute nutarė visam laikui grįžti į Lietuvą ir įsikūrė visai netoli nuo Marijampolės, Pilviškiuose (Vilkaviškio r. sav.). Abu jo vaikai Lolita ir Evaldas liko gyventi JAV. 2015 metais Simo žmona mirė, tad dabar dideliame mūriniame name jis šeimininkauja vienas.

Filmas sužavėjo pagrindinį herojų

Po daugybės gerų atsiliepimų sulaukusio „Šuolio“ Simo vardas vėl skambėjo filmo seansuose. Vilniuje žiūrovai atsistoję ilgai skandavo „Simas“, „Simas“, o Maskvoje, kur „Šuolis“ buvo rodytas per S. Kudirkos gimtadienį balandžio 9-ąją, žiūrovai jam sugiedojo „Ilgiausių metų“. Dėl garbaus amžiaus ir sveikatos problemų į kitus miestus, kur vyko filmo pristatymai S. Kudirka nenuvyko, bet pasirinko Marijampolę, nes ji – arčiausiai namų.

– Filmo premjera įvyko praėjusių metų spalį, jis jau apkeliavo daug šalių. Lietuvoje jį rodome tik dabar, nes kino teatrai buvo ilgai uždaryti, o tikrai nesinorėjo saviems žiūrovams rodyti „Šuolį“ internete, namų platformose. Jau per pandemiją filmą buvau nuvežusi Simui į Pilviškius ir parodžiau jį kompiuterio ekrane. „Šuolis“ jam labai patiko ir tada susitarėme, kad ieškosime galimybių, kur jis saugiai, esant ribotam žiūrovų skaičiui galės pamatyti filmą dideliame ekrane. Tai ir įvyko jūsų „Spindulyje, – pasakojo G. Žickytė.

Simas Kudirka Marijampolėje prisiminė istoriją, kuri pakeitė jo ir kitų žmonių gyvenimus.

Simas Kudirka Marijampolėje prisiminė istoriją, kuri pakeitė jo ir kitų žmonių gyvenimus.

Visą filmą Marijampolėje S. Kudirka žiūrėjo įsikibęs į režisierės ranką. Po seanso paklaustas, kaip patiko didžiajame ekrane parodyta jo gyvenimo istorija, vyriškis neslėpė susijaudinimo ir sakė, kad „Šuolis“ yra labai geras filmas.

– Aš esu labai dėkingas Giedrutei, kaip ji padarė šitą filmą. Neslėpsiu, per tuos jo kūrimo metus buvo visko, kartais ir nesutardavome, bet ji labai gerai žinojo, ką daro. Tai puikus, labai talentingas žmogus, ir esu dėkingas likimui, kad mus suvedė, – sakė jis.

Paprašytas prisiminti, kokia buvo pirma reakcija, kai sužinojo, kad režisierė nori kurti filmą apie jį, S. Kudirka prisiminė, jog tada ta idėja nesužavėjo, jam atrodė, kad praėjus tiek metų ši istorija jau seniai užmiršta ir niekam neįdomi. Tačiau palaipsniui bendraujant su režisiere jis įsitraukė į kūrybinį procesą, sutiko ir kartu skristi į Ameriką bei filmuotis tame pačiame „Vigilant“ laive, susitikti su tuo pačiu buvusiu jo kapitonu, kuris vykdydamas aukštesnės valdžios nurodymus grąžino Simą sovietams.

Pateko į tą patį JAV laivą

G. Žickytė papasakojo, kad leidimo patekti į JAV pakrančių apsaugos laivą „Vigilant“ teko laukti apie pusantrų metų. Buvo įveikta daugybė biurokratinių kliūčių, derinimų, o jau patekus į laivą kūrybinę grupę sužavėjo jūreivių dėmesys, paslaugumas. Jie visi buvo girdėję Simo istoriją, apie jo šuolį iškart po įvykių parašyta JAV lietuvių žurnalisto Algio Rukšėno knyga „Gėdos diena“, pasirodo, tapo privaloma JAV karinio jūrų laivyno kursantams. Amerikoje buvo sukurtas ir vaidybinis filmas „Simo Kudirkos pabėgimas“, pelnęs du „Emmy“ apdovanojimus.

JAV kilus žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimui dėl S. Kudirkos grąžinimo sovietams ir jo įkalinimo, jūreivio likimą sprendė net du JAV prezidentai. Ričardas Niksonas (Richard Nixon) pažadėjo, kad toks atvejis daugiau niekada nepasikartos, o jį pakeitęs Džeraldas Fordas (Gerald Ford) jau po kelių mėnesių su tuomečiu Sovietų Sąjungos vadovu Leonidu Brežnevu susitarė, kad Simas bus paleistas iš kalėjimo ir jam su šeima bus leista išvykti į JAV.

JAV valstybės sekretoriumi ir prezidento Dž. Fordo patarėju nacionalinio saugumo klausimais tada dirbo legendinis politikas, Nobelio taikos premijos laureatas Henris Kisindžeris (Henry Kissinger). Filmo režisierė G. Žickytė jį irgi labai norėjo pakalbinti, ir H. Kisindžeris, tuo metu būdamas jau 94 metų, sutiko duoti interviu filmavimo grupei, nes ši istorija jam buvo labai svarbi.
Marijampolėje po filmo žiūrovai klausinėjo, ar Simas susitiko su tuomečiu „Vigilant“ kapitonu, kuris po incidento neteko darbo laive ir daugiau neišplaukė į jūrą. Pasak G. Žickytės, toks labai jaudinantis susitikimas, virtęs susitaikymu po penkiasdešimties metų, įvyko ir buvo nufilmuotas, bet vėliau montuojant „Šuolį“ ta scena tiesiog neįsikomponavo į filmo audinį. Apskritai buvo nufilmuota daug daugiau medžiagos, negu jos išvydo žiūrovai, bet tokia yra dokumentinio kino kūrimo specifika.

Amerikoje nugyventi amžiaus nenorėjo

Atsakydamas į žiūrovų klausimus apie savo vaikus S. Kudirka papasakojo, kad Amerikoje jiems sekasi gerai, ir net pats stebėjosi, kad jie abu – jau pensininkai. Guvus senolis neslėpė, kad jam smagu, jog vienas iš proanūkių, šešerių metų berniukas, yra pavadintas Simo vardu. Beje, rugsėjo pabaigoje Lietuvoje lankėsi ir filmo herojaus dukra Lolita su vyru amerikiečiu. Jie žiūrėjo filmą ir viename iš seansų bendravo su žiūrovais Vilniuje.

Režisierė G. Žickytė ir S. Kudirka po filmo peržiūros Marijampolėje.

Režisierė G. Žickytė ir S. Kudirka po filmo peržiūros Marijampolėje.

Į klausimą, kaip pavyko prikalbinti filme kalbėti ir tuometį KGB tardytoją, šios bylos tyrėją Vytautą Urboną, režisierė atsakė, jog kai ji paskambino šiam žmogui, jis pasakė, kad jau laukė to skambučio, nes žinojo apie kuriamą filmą ir buvo sukaupęs daug medžiagos apie S. Kudirkos bylą.

Kai Simo paklausiau, kodėl jis po 30 metų gyvenimo Amerikoje grįžo gyventi į Lietuvą, susigraudinęs senolis paaiškino paprastai – o kaipgi kitaip, čia gimtinė, čia artimųjų kapai, čia viskas sava, o Amerikoje visko daug, bet tai – ne jam. Nes ir tos palmės, kurias kažkada S. Kudirka labai norėjo pamatyti savo akimis, iš toli gražiai atrodo, o kai perbrauki per jų kamieną ranka, labai duria.
G. Žickytė džiaugėsi, kad filmą labai geranoriškai priima pačių įvairiausių šalių žiūrovai ir Europoje, ir Amerikoje ar Azijoje – visus jaudina ši laisvės troškimo istorija. Filmas itin sužavėjo tarptautinę publiką ir jau pelnė septynis apdovanojimus. Režisierė šypsosi – visose šalyse „Šuolį“ priima vienodai gerai, bet vieno dalyko joks nelietuvis nesupras, nes neįmanoma į kitas kalbas išversti tą Simo filme vartojamą žodį „rupūčkėle“…

Iš karto po seanso Marijampolėje G. Žickytė išskubėjo automobiliu į Kaliningradą, o iš ten išskrido į Maskvą, kuri yra tapusi jos laikinais namais – čia kūrėjos vyras diplomatas Eitvydas Bajarūnas dirba Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Rusijos Federacijoje. O mes dar galime pažiūrėti filmą „Šuolis“ kino teatre „Spindulys“ – pasak jo vadovės Kristinos Dobrovolskienės, po gerų atsiliepimų apie juostą ir svečių vizito vėl plūstelėjo žiūrovai, tad filmo rodymas pratęstas iki spalio 14 dienos.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai…

    2021-08-14Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai...
    Kitaip sakant, rugpjūčio viduryje – ar arčiausiai Žolinės išpuolantį savaitgalį – ne tik marijampoliečiai, bet ir nemažai žmonių iš kitų vietų, žino: Tautkaičiuose „teatro atlaidai“. Taip vaizdžiai kažkada mėgėjiškų (klojimo) teatrų susibūrimus pavadino savo gyvenimą jiems paskyręs žmogus. Siekdamas priminti tradicijas, padėdamas jas gaivinti, ugdęs jaunus režisierius, palaikęs naujai besikuriančius kolektyvus. Tautkaičiai buvo ta vieta, kur nei kurti iš naujo, nei labai gaivinti lyg ir nereikėjo – teatras „čia buvo visada“. Pernai minėtas 70-metis, o iš tiesų patys pirmieji vaidinimai, neužfiksuoti, nesuskaičiuoti, vykdavo dar seniau. Jei dabar neretas stebisi ir klausia, ar tai svarbu (juo labiau – kam to reikia ...
  • Keisčiausi Meksikos muziejai

    2021-08-14Keisčiausi Meksikos muziejai
    Kiekviena kultūra pateikia savų staigmenų. Skirtingos filosofijos, tradicijos ir istorijos – kaip įdomu tai pažinti, nors gal ir sunku suprasti. Šį kartą kviečiu kartu apsilankyti keliuose – vienuose keisčiausių – Meksikos muziejų. Vienuose galima apsilankyti be vargo, o apie kitus beliks skaityti ir klausytis, nes į juos patekti paprastiems mirtingiesiems nepavyks. Guanajuato mumijų muziejus Gražiojoje Guanajuato valstijos sostinėje yra žymus ir labai įdomus mumijų muziejus, kuriame eksponuojamos natūraliai, dėl unikalaus dirvožemio ir klimato, susiformavusios mumijos, iškastos miesto kapinėse. Nors kiek kraupokas muziejus supažindina su šalies mirties filosofija ir papročiais. Muziejuje eksponuojami ne tik mumifikavęsi kūnai, aprašomos jų istorijos, kurias buvo galima atskleisti ...
  • Tradicijos gimsta iš noro bendrauti

    2021-08-12Tradicijos gimsta iš noro bendrauti
    Rašyti apie bendruomenes būtų nelengva, jei jaustume, kad jos „popierinės“. O jei matai, kad tai grynas kūnas ir kraujas, ir dar ne bet koks, bet „verdantis“, tai rašyti iš viso nesinori – geriau jau sėdėti su tais žmonėmis ant žolės, iš lėto mėgautis prancūzišku šampanu ir amerikietišku „brownie“ pyragu ir klausytis istorijų. Bet paskui apsigalvoji – rašyti reikia. Net ir dėl to, kad šioje gatvėje prie namų nemačiau nė vieno užrašo: „Piktas šuo. O šeimininkas dar piktesnis“. Tradicija yra tradicija Paskutinę liepos dieną Kazlų Rūdoje esančios Algirdo gatvės gyventojai šventė tradicinę (jau šeštąją) kaimynų dieną. Nuo ryto gatvėje vyko visokie smagumai: sendaikčių ...
  • Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas ir perduoti jas ateities kartoms

    2021-08-11Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas  ir perduoti jas ateities kartoms
    Gražina Kadžytė – viena žymiausių šalies etnologių, tautosakos žinovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, daugybės mokslinių straipsnių, televizijos laidų autorė. 1998–2001 m. Lietuvos televizijai ji parašė 12 scenarijų tradicinės kultūros laidoms, nuo 2000 m. vedė autorinę radijo laidą aukštaičių tarme „Aukštaičių deimančiukai“, konsultavo viktoriną „Kraičio skrynia“ (LRT), laidas „Bobų vasara“ (LNK), „Duokim garo“ (LRT), kino filmus „Troškulys“ (LKS, 1998 m.), „Lietuviškas kalendorius“ (2000 m.). Ji – ir labai įdomi pašnekovė – tuo galėjo įsitikinti visi, kas kada nors klausėsi jos paskaitų ar matė ją televizijos ekrane. Algis VAŠKEVIČIUS – Su Jumis susitinkame Vištytyje šią labai karštą vasarą. Ar dažnai tenka būti ...
  • Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai…

    2021-08-11Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai...
    „Liubavo seniūnijos Pagraužių kaimo gyvenvietėje, kuri vardą gavo nuo pro šalį tekančio Graužės upelio, dar galima pamatyti buvusio dvaro pakajų nedidelį fasado fragmentą – terasą su arkomis. Dvaras statytas XIX a., o gal net XVIII a. pabaigoje. Nebuvo jis architektūros įžymybė, bet apylinkę puošė. Dar nesunkiai galima atsekti dilgėlėmis, vilkdalgiais ir žilvičiais apaugusius buvusio gyvenamojo pastato pamatus. Vos įžiūrimas į sodo gilumą pietų pusėn vedęs takas, kažkada apsodintas baltosiomis akacijomis, alyvomis, bijūnais. Čia išlikusios kolūkių laikais iškastos kelios daubos, kuriose ir dabar laikosi vanduo. O kur dar kuplių liepų alėjos apsuptas bei seniai žole užžėlęs įvažiavimas, kuriuo pradardėdavo į savo ...
  • Šį kartą – Karališkajame parke

    2021-08-11Šį kartą – Karališkajame parke
    Tai – apie trečiąjį Kalvarijos kultūros centro projekto „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį. …Vieni suvažiavo dviračiais, kiti – paspirtukais, ne vienas su vaikais pasivaikščiodamas atėjo. Teatralizuotos įžangos „Kalvarijos Karališkojo parko istorija“ dalyvė, vikraus judėjimo šalininkė (Rasa Januškienė) atmynė dviračiu, o plepi ponia (Renata Jarimavičienė) atkulniavo su šiaurietiškomis lazdomis… Ne šiaip sau susirinkta: žiūrovai buvo „egzaminuojami“, ką žino apie Kalvarijos kultūrą ir parką: ar yra stogastulpių takas, kas vyksta Karališkajame parke, ar dalyvavo pašto karietų sutiktuvėse, krašto šventėse „Šypsausi savo kraštui“, Joninių misterijose ar apeigose? Parko medžių šiurenimą nustelbė vieningas „Taip!“. Neabejingi susirinko. Buvo paegzaminuotas ir svečias, Lekėčių teatro artistas. ...
  • Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai

    2021-08-11Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai
    Rugpjūčio 13-ąją, penktadienį, Paežerių dvaro sodyboje skambės baigiamasis šių metų jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas (festivalio globėjas Edgaras Mont­vidas). Išgirsime romantiškus, gyvenimo aistra pulsuojančius Johano Štrauso kūrinius. Juos atliks VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei keturi jauni talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai: Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Monika Pleškytė ir Povilas Padleckis. Pakilių melodijų kupinas koncertas „J. Štrauso kūrybos perlai“ jau tapo vizitine šio orkestro kortele. 2011-aisiais įkurtas kolektyvas nuo pat pradžios stengiasi skleisti aukštąją kultūrą tiek lokaliai, tiek pasaulinėse scenose (Vokietija, JAV, Gruzija, Kipras). VDU kamerinis orkestras dinamiškas, dirba su įvairių muzikos ...
  • Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

    2021-08-11Per skausmo atmintį – į viltingą dieną
    2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys. Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas ...
  • Dantų gydymas greitai ir patikimai

    2021-08-09Dantų gydymas greitai ir patikimai
    Kamuoja dantų problemos? Metas atsikratyti su dantų gedimais susijusių rūpesčių ir atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą. Apsilankykite odontologijos klinikoje, kurioje patyrę odontologai pasirūpins, kad dantų gydymas vyktų nepriekaištingai ir išvengtumėte kiek įmanoma daugiau problemų ateityje. Skaitydami toliau sužinosite apie dantų gydymą ir priežiūrą, kuria galite pasirūpinti ir patys. Kaip išvengti dantų problemų? Priežiūra, priežiūra ir dar kartą priežiūra. Kruopšti, nuodugni, kiekvieną rytą ir vakarą. Tikrai neužtenka įprasto dantų valymo. Dar taip pat svarbu pasirūpinti apnašų šveitimu, maisto likučių iš tarpdančių šalinimu, gera dantenų sveikata. Naudokite visus burnos ertmės priežiūros įrankius, kuriuos rekomenduos klinikos odontologai.   Naudinga atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bent kartą per ...
  • Visi darykime, ką galime

    2021-08-07Visi darykime, ką galime
    Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje ...
  • Kur verta planuotis žiemos atostogas?

    2021-08-05Kur verta planuotis žiemos atostogas?
    Tiesa, šiaurė nėra mėgstama visų, tačiau, kam patinka šaltis – šis pasaulio taškas paliks itin didelį įspūdį. Suomijoje dominuoja natūralumu spindinti gamta, todėl į šią šalį galima vykti tada, kai yra pavargstama nuo nuolat skubančių miestų bei darbo rutinos. Taip pat žiema čia yra slidininkų rojus bei galima sutikti Kalėdų Senelį! Sostinė – Helsinkis Jeigu svečiuositės Suomijoje, rekomenduojama užsukti ir į pačią jos sostinę. Helsinkyje gausu ne tik suomiško, bet ir švediško, ir rusiško paveldo. Pačiame miesto centre, karaliauja Senato aikštės ansamblis su didžiule katedra. Taip pat aplink miesto centrą galima išvysti skirtingų architektūrinių stilių, todėl kiekvienas galės atrasti sau labiausiai patinkantį.Verta ...
  • Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!

    2021-08-04Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!
    Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą.Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. „Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris. Kauno rajone gyvenanti Justina ...
  • Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos

    2021-08-04Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos
    Daiva Klimavičienė Lankydami Marijampolės rajono ūkininkus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, viceministras Paulius Lukševičius ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas užsuko į Juozo Bekampio ūkį. Prasidėjus kolūkių griūčiai, jis vienas pirmųjų įkūrė šeimos ūkį Marijampolės r., Liudvinavo sen., Kūlokų kaime. Augalininkystės (auginama apie 200 ha javų) ir gyvulininkystės ūkyje – auginama daugiau kaip šimtas mėsinių limuzinų, turi ir arklių. Tokie mišrūs šeimos ūkiai – Lietuvos žemės ūkio ateitis. Valstybė jiems pagelbėti gali, skatindama modernizaciją ir technologinę pažangą. Apie tai buvo galimybė pasikalbėti ir su ministru. Ūkininkas mosteli ranka ganyk-los link – šiuos mėsinius galvijus limuzinus pradėjo auginti vienas pirmųjų Lietuvoje. ...
  • Video apie mitus:

    2021-08-02Video apie mitus:
    Nori studijuoti, bet nežinai, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti? Marijampolės kolegija griauna nusistovėjusius aukštųjų mokyklų mitus! Išgirsk ir #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • #StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!

    2021-08-02#StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!
    Marijampolės kolegija kviečia atrasti aukštojo mokslo studijų galimybes vienintelėje Sūduvos regiono aukštojoje mokykloje. #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.