Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kada įkurtas Vilnius?

Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra.

Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo Merkatoriaus (1512–1594) sudaryto, bet tik po jo mirties 1595 m. Duisburge išleisto „Atlaso“ kopiją (leidinio originalas saugomas JAV Kongreso bibliotekoje). G. Merkatorius laikomas šiuolaikinės kartografijos pradininku, visi jo darbai pasižymėjo kruopštumu ir pateikiamos informacijos patikimumu. „Atlase“ keli puslapiai skirti Lietuvai: pristatoma Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė bei tuometis jos žemėlapis, tekste nurodomi Vilniaus įkūrimo metai.
„Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė padalinta į dešimt vaivadijų arba specialių provincijų, sostinė Vilnius, kurį kunigaikštis Gediminas įkūrė 1305 m., įsikūręs prie Vilijos ir Vilnelės upių sankirtos (…)“.

Teksto iš G. Merkatoriaus „Atlaso“ fragmentas, kur nurodomi 1305-ieji, kaip Vilniaus įkūrimo metai.

Teksto iš G. Merkatoriaus „Atlaso“ fragmentas, kur nurodomi 1305-ieji, kaip Vilniaus įkūrimo metai.

Sprendžiant iš konteksto, darytina prielaida, kad 1305 m. laikytini ne Vilniaus įkūrimo, tačiau jo tapimo LDK sostine metais. Vadinasi, Vilnius tuo laiku jau buvo gana didelis miestas, o įkurtas gerokai anksčiau. Kuo remiantis Gerardas Merkatorius nurodė būtent tokius Vilniaus „įkūrimo“ metus, neaišku, tačiau žinoma, kad leidinio autorius rėmėsi kitų kartografų parengtais žemėlapiais bei informaciją galimai rinko Vatikano archyve. Įdomiausia, kad „Atlase“ nurodyti tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės „įkūrimo“ bei Helvetijos (Šveicarijos) kantonų įstojimo į konfederaciją metai. Pastarosios datos iš esmės atitinka šiuo metu istoriografijoje žinomas datas: pvz., Liucerno kantonas – 1332 m., Cugo – 1352 m. ir t. t. Kitų tuometinių valstybių aprašymuose analogiškos informacijos rasti nepavyko. Darytina prielaida, kad Vilniaus tapimo pagrindiniu LDK miestu data tuo metu buvo gerai žinoma ir užfiksuota iki mūsų dienų neišlikusiuose arba neatrastuose šaltiniuose.

Informacijos apie Vilniaus tapimą LDK sostine 1305 metais galima rasti ir kelių šimtų metų senumo enciklopediniuose bei moksliniuose leidiniuose prancūzų (1725 m.), anglų (1831 m.) ir vokiečių (1839 m.) kalbomis. Tikėtina, kad leidinių sudarytojai rėmėsi patikimais šaltiniais. Vieno iš tekstų vertimas: „Sostinė Vilnius, įsikūręs Vilijos ir Vilnelės upių santakoje. Jo įkūrimas 1305 m. priskiriamas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Anksčiau, jo sąjungos su Rusija metu, buvo didžiosios kunigaikštystės sostinė ir suteikė vardą palatinatui (provincijai).“ Atidžiai skaitydami įsitikinsite, kad ir Trakus Gediminas įkūrė tik Vilniui tapus LDK sostine, o ne atvirkščiai, kaip teigiama šiuolaikiniuose veikaluose: „Trakai, kuriuos 1321 m. įkūrė Gediminas, yra dar vienas miestelis, priklausantis Vilniaus valdžiai. Nutolęs per penkias lygas (mylias – ji viduramžiais buvo lygi maždaug 7 km – aut.) į vakarus, Bressale (Bražuolės) ežere, kuris kanalu susisiekia su Vilijos upe.“

Kiek teko bendrauti su profesionaliais istorikais, pastarieji sutinka, kad rasti duomenys įdomūs, tačiau… prieštarauja dabartinėms istorinėms žinioms, kurios teigia, kad Gediminas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo tik 1316 metais. Bet ar tikrai?

Prancūzų kartografas Anri Abrahamas Šatelenas (1684–1743) 1705 m. paskelbė fundamentalią septynių tomų enciklopediją „Atlas Historique“. Nors pagrindinis dėmesys skiriamas geografijai, leidinyje gausu ir istorinės, etnologinės, politinės bei genealoginės informacijos. IV tome pateiktame Lenkijos ir Lietuvos žemėlapyje atskirose lentelėse surašyti Lenkijos, Teutonų ordino ir Lietuvos valdovai, svarbiausi mūšiai, pavaizduoti vietovių herbai. Chronologinėse lentelėse šalia kitų šalių valdovų visur nurodyti valdymo pradžios metai, prie Lietuvos valdovų – nuo legendinio Palemono iki Algirdo – metai nurodyti tik prie kai kurių: Ringolt (Ringaudas arba Rimgaudas) 1240 m., Mangog (Mindaugas) 1262 m., Stroina (?) 1263 m., Voisalk (Vaišelga) 1264 m., Vatarnus (Švarnas) 1267 m., Viterne (Vytenis) 1279 m. Prie Gedimino nurodyti 1300-ieji metai. Tikėtina, kad autorius rėmėsi kitų istorikų darbais ir, nesant patikimų šaltinių, nepatikrintos informacijos neskelbė.

Nemaža dalis archyvuose esančių dokumentų dar netyrinėta...

Nemaža dalis archyvuose esančių dokumentų dar netyrinėta… Nuotraukos iš autoriaus archyvo

Istoriko ir poeto Motiejaus Strijkovskio (1547–1593) 1582 m. parašytoje, Karaliaučiuje atspausdintoje pirmoje Lietuvos istorijoje „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“ yra žinių, kad 1311 m. kryžiuočiai buvo apsupę Lietuvos Medininkus, nutolusius nuo Vilniaus per 4 mylias, o 1315 metais miręs Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis buvo sudegintas Vilniuje ant aukuro ir ten palaidotas. Šioje kronikoje M. Strijkovskis taip pat rašo, kad Gediminas 1321 metais Senuosiuose Trakuose ir Vilniuje pastatė medines pilis, o 1322 metais Vilnius jau buvo didelis miestas…
Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas Simonas Daukantas (1793–1864), ilgus metus dirbęs Rygos bei Peterburgo archyvuose ir mokėjęs 10 kalbų, 1845 m. išleistame kūrinyje „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų, žemaičių“, aprašydamas pagoniškas šventyklas rėmėsi neįvardintais senovės raštais ir minėjo kunigaikščio Gereimanto (Skirmanto) 1265 m. Vilniuje įkurtą šventyklą Perkūno garbei. Ir ne šiaip sau aprašė – nurodė jos vietą, tikslius matmenis (aukštį, plotį), aukuro dydį, papuošimus ir kitas smulkmenas. Remdamasis gudų kunigu Mitrofanu iš Pinsko, S. Daukantas rašė, kad kunigaikštis Gereimantas, ketindamas statyti šventyklą savo tėvo Šventaragio garbei, 1263 m. siuntė pasiuntinius į Rusnės arba Panemunio šventyklas, norėdamas pasiteirauti dėl Vilniaus šventyklos įrengimo. Mini S. Daukantas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 metų laiškus popiežiui ir Teutonų ordino pilims bei tai, kad Lietuvą valdant Vyteniui 1300 metais Vilniuje gudai turėjo dvi prekyvietes, o 1320 metais savo prekyvietę Vilniuje jau turėjo ir žydai…

Lietuvos istorijos, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas Teodoras Narbutas (1784–1864) Sankt Peterburge leistame žurnale „Šiaurinis archyvas“ 1822 m. paskelbė eilę straipsnių apie Lietuvos istoriją. Viename iš jų, skirtame lietuvių prekybai su rusais senovėje, teigiama, kad Vilniuje nuo senų laikų buvo rusų prekyvietė, tačiau 1306 m. kilus kivirčui religiniu pagrindu vietiniai gyventojai prekyvietę apiplėšė ir sunaikino. 1315 metais kunigaikštis ją atstatė ir nuo to laiko Vilniuje jau buvo dvi prekyvietės ir dveji maldos namai. Trečią prekyvietę Vilniuje 1326 metais įsteigė žydai.
Kitame straipsnyje T. Narbutas aprašė ir senovinę Dzeuso (Perkūno) šventyklą Vilniuje. Tekste teigiama, kad kunigaikštis Šventaragis 1282 metais siuntė pasiuntinius į Žemaitiją pas Nemuno orakulą, norėdamas sužinoti būsimos šventyklos likimą, o Šventaragio sūnus kunigaikštis Gereimundas (Skirmantas) 1285 metais pastatė šią šventyklą. Žurnale teigiama, kad straipsniai parengti 1808 m. Rėvelyje (Taline), remiantis vokiečių istoriniais užrašais, kurie buvo išversti iš lotynų kalba parašyto, bet neišlikusio Lietuvos Rotondos metraščio bei Mitrofano iš Pinsko metraščiu.
T. Narbuto 1856 m. paskelbtame Teutonų ordino diplomato, grafo Konrado Kyburgo dienoraštyje (kai kurie istorikai abejoja jo autentiškumu) pasakojama apie jo kelionę 1397 m. pas Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Dienoraštyje pateikiama daug žinių apie tuometį Vilnių bei pasakojama, kad vyriausias žynys Lizdeika patarė kunigaikščiui Gediminui atstatyti (o ne pastatyti) Vilnių bei perkelti į jį sostinę. Gerokai anksčiau šioje vietoje jau būta gyvenvietės, o XII a. buvo pastatyta šventykla Perkūno garbei.

Lietuvių kultūros, archeologijos, etnografijos ir istorijos žinovo Adomo Honorio Kirkoro (1818–1886) veikaluose galima rasti žinių, kad jau XII a. pradžioje Vilnius buvo gyvenvietė su medine tvirtove, apsupta neįžengiamų miškų. Pasak jo, Vilniaus egzistavimo pėdsakai aptinkami 1270–1272 m. lenkiškuose metraščiuose, kuriuose teigiama, kad Lietuvos kunigaikštis Šventaragis prie Vilnelės ir Vilijos žiočių kalnų apsuptame ir senoviniu ąžuolynu apaugusiame slėnyje dievo Perkūno garbei pastatė šventos ugnies altorių, kuris buvo skirtas kunigaikščių kūnams deginti. Metraščiuose teigiama, kad Šventaragio sūnus Gereimantas (Skirmantas) šioje vietoje sudegino savo tėvo kūną.

Bychovco kronikoje rašoma, kad Traidenio (Lietuvos didysis kunigaikštis ~ 1268–1282 m.) brolis Alšis, perėjęs Vilijos upę, mylios atstumu nuo Vilijos ir Vilnelės santakos aptikęs gražų kalną priešais Rokantiškes ir toje vietoje įkūręs miestą, kurį pavadino savo vardu – Alšėnais.

Vilniaus vardas minimas ir Bychovco kronikos bei Voskresensko metraščio dalyse, skirtose pirmiesiems Lietuvos valdovams: „6637 (1129 m.) vasarą prieš Polocko kunigaikščius Rogvolodovičius surengė žygį didysis kunigaikštis Mstislavas Vladimirovičius Monomachas. Jis užėmė Polocką, o Rogvolodovičiai pabėgo į Cargradą (Konstantinopolį). Lietuva tuo metu mokėjo duoklę Polocko kunigaikščiams, o valdė ją vietiniai etmonai: miestai Lietuvoje, kuriuos dabar valdo karalius (LDK valdovas), seniau įvairiais laikotarpiais priklausė Kijevo, Černigovo, Smolensko ir Polocko kunigaikščiams. Nuo to laiko Vilnius prisidėjo prie duoklės Vengrijos karaliui, mokant išpirką už didįjį kunigaikštį Mstislavą Vladimirovičių, vilniečiai pakvietė iš Cargrado (Konstantinopolio) Polocko kunigaikščio Rostislavo Rogvolodovičiaus sūnus (…). Šioje dokumento ištraukoje svarbiausia – Vilniaus paminėjimas 1129 metų įvykių kontekste. Vilnius 1129 metų įvykių fone minimas ir Vokietijos bei Anglijos mokslininkų draugijos 1774 m. išleistame pasaulio istorijos leidinyje. Knygoje iš esmės atkartojamos senųjų metraščių dalys, skirtos pirmiesiems Lietuvos valdovams.
XVI a. pradžioje sudarytoje Lietuvos ir Žemaičių didžiosios kunigaikštystės kronikoje Vilnius pirmą kartą paminėtas 1263 m. įvykių kontekste, aprašant Naugardo (Naugarduko) ir Podlesko (Palenkės) kunigaikščio Mikgailos (Mingailos) valdas.

Kai kurie Lietuvos istorijos tyrinėtojai teigia, kad ankstyviausias Vilniaus paminėjimas sietinas su IX a. anglų epu „Widsith“ („Keliauninkas“), kuriame minimi Wiolane (Veliuona?) ir Wylna (Vilnius?), tačiau, nesant papildomų duomenų, tokia prielaida labiau hipotetinė.

Apibendrinant derėtų priminti, kad Gedimino laiškų originalai neišlikę, yra tik jų kopijos. Neišlikę ir senųjų metraščių bei kronikų originalai, o tik gerokai vėlesnių metų nuorašai, kurie amžių bėgyje kelis, o gal ir keliolika kartų buvo perrašyti, taisyti bei papildyti.

Istoriją žymiai įdomiau tyrinėti, kai abejoji vadovėliuose pateiktais „faktais“. Lietuvos valstybės archyvuose, kurie šiemet švenčia savo veiklos 100-metį, yra sukaupta per 115 tiesinių kilometrų dokumentų – sudėjus bylas viena greta kitos, galima būtų išdėlioti grandinę pajūryje nuo Lietuvos Nidos iki Papės miestelio Latvijoje. Vien Lietuvos valstybės istorijos archyve, kuriame didžiausia tikimybė rasti dar niekur neskelbtų, bet svarbių tiek Vilniaus, tiek ir visos Lietuvos istorijai dokumentų, sukaupta per 1,3 milijono apskaitos vienetų. Nemaža dalis šių dokumentų iki šiol dar netyrinėta.

Valstybės archyvuose sukaupti dokumentai laukia Jūsų, kol juos atversite.

Iki pasimatymo archyve!

Edmundas BAREIŠA
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo direktorius

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį

    2022-08-03Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį
    Ūkininkas Tadas Bėliakas. Braškės – vienas pirmųjų šiltojo sezono skanėstų. Vasarai persiritus į antrą pusę, jau kalbama apie šių uogų sezono pabaigą, tačiau Suosto kaime ūkininkaujantys Bėliakai braškes skins dar net spalį. Gerokai pailginti uogų derėjimo laikotarpį jiems padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Biržų rajone braškes Tado ir Erikos Bėliakų šeima augina jau dešimt-metį. Pradėję nuo kelių lysvių, dabar jie „Suosto ūkyje“ turi jau 4 hektarus braškynų, o svarbiausia – patogų ir technologiškai pažangų 8 arų ploto šiltnamį, kuriame uogos noksta iki pat rudens vidurio. Šiltnamį Bėliakai pasistatė pasinaudoję parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ...
  • Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje

    2022-08-03Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas* atskleidė, kad net 89 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog daugiabučių renovacija leidžia tvariai naudoti išteklius. Tyrimo, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), respondentai taip pat įvardijo priežastis, lemiančias žaliosios energijos pasirinkimą. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. „Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius, renovuojant daugiabutį, išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, jog jie ...
  • „Intensyvus atradimų, darbų ir patirčių laikas“

    2022-07-30„Intensyvus atradimų,  darbų ir patirčių laikas“
    Taip apibūdino 18 mėnesių trukusį projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“ jo vadovė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Jurgita Jasevičienė baigiamajame renginyje. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuva-Lenkija programos. Jį įgyvendino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Suvalkų (Lenkija) regiono muziejus ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – 473030,97 eurų. Bulotų namuose vykusiame renginyje buvo gausu svečių, kurių dauguma vienaip ar kitaip susiję su šiuo projektu, Bulotų giminės atstovai, čia vykstančiomis veiklomis besidomintys, jose dalyvaujantys marijampoliečiai. Bendrai daug nuveikta Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė džiaugėsi, kad projekto dėka šiuose namuose vyksiančiuose renginiuose (paskaitose, edukacijoje, ...
  • Paaiškėjo apšvietimo konkurso dalyviai

    2022-07-30Paaiškėjo apšvietimo  konkurso dalyviai
    Kazlų Rūdos savivaldybė kvietė Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Konkurso paraiškos buvo priimamos iki liepos 15 dienos. Norint dalyvauti konkurse buvo prašoma užpildyti nustatytos formos paraišką bei atsiųsti 3 pastato fasado nuotraukas – prieš įrengiant apšvietimą ir po jo. Šiais metais konkurse sudalyvavo du gyventojai – Jaunimo gatvėje gyvenantis Edgaras Degutis ir Vilniaus gatvės gyventoja Silvija Stankevičienė. Konkurse buvo numatyta bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma – 2000 eurų, o verslo atstovams ji siekia 3000 eurų. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos reikalavo, kad apšviesto pastato fasadas aiškiai matytųsi nuo adreso gatvės ...
  • Keistuolis

    2022-07-29
    Dangaus skliautai jau raudo, paukščiai džiaugsmingai čirškė, sveikindami ramią ir vėsią aušrą. Boleslovas naktį sapnavo savo buvusį jaunystės draugą, kurio seniai nematė. Girdėjo, kad Petras, išėjęs į pensiją, persikraustė gyventi tarp miškų į seną, nedidelę sodybėlę – savo tėviškę. Uždaro būdo žmogui sunku buvo pritapti mieste. Žmonės jį vadino keistuoliu. Petras nematė to, ko matyti svetimai akiai nereikia, nekišo nosies ten, kur nereikia, nešnekėjo kas nepriklauso šnekėti. Nutarė jį aplankyti. Pasakęs žmonai, kad vyksta meškerioti ir įsidėjęs sumuštinį Boleslovas išvažiavo. Seniai knietėjo aplankyti draugą ir sužinoti, kaip jis laikosi. Važiuojant jam pasirodė, kad niekada nebuvo matęs tokios žydinčios, tokios saulėtos ...
  • Kazlų Rūda stebina renginiais neatrastose erdvėse!

    2022-07-28Kazlų Rūda stebina renginiais neatrastose erdvėse!
    Vasarai persiritus į antrąją pusę Kazlų Rūda visus muzikinių pojūčių ieškotojus kviečia į susitikimus dar neatrastose koncertinėse erdvėse. Visai netrukus, liepos 29 d. 19 val. skambės III tarptautinio R. Žigaičio menų festivalio koncertas Antanavo kaimo buvusiame spirito fabrike. Gros tarptautinių konkursų laureatų duetas Momir Novakovic (akordeonas, Serbija) ir Kiril Ogorodnikov (klasikinė gitara, Estija), koncerte skambės temperamentingosios tango ir sarsuelų melodijos. Na, o neįprastai erdvei specialiai pritaikytas apšvietimas papildys muziką ir dovanos nepamirštamą vakarą susirinkusiems. Taip pat pristatoma pirmą kartą Lietuvoje statoma Kazlų Rūdos SLOW arena, kuri bus sumeistrauta iš… šiaudų rentinių! Netoli automagistralės Via Baltica iškilsianti specialia technologija sutvirtinta koncertų salė ...
  • Kartu su migruojančiais paukščiais…

    2022-07-27Kartu su migruojančiais paukščiais...
    Po žurnalo pristatymo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Luana Masienė (antra iš kairės), šalia menotyrininkė Vilma Kilinskienė, rubrikos „Vilmos katiliukas“ autorė, rubrikos „Sondros karoliai“ autorė Sondra Simona (antra iš dešinės). Nuotrauka iš „Balto kambario“ metraščio …vasarą ne tik Lietuvoje vis naujas vietas aplanko ir ten apsistoja kūrybinės klasės žurnalas „Baltas kambarys“. Marijampoliečiai visada turi privilegiją naujausią numerį paimti į rankas ir atsiversti pirmieji; tarsi nieko ir nebestebina, kad privati iniciatyva ne vienerius metus neišblėso. O leidinio sklaida? Juk skirtas jis tikrai ne vienam miestui – ir ne vien Lietuvai… „Baltas kambarys“ neturi įprastų sienų. Net kampų neturi. Jis tokios formos kaip ...
  • Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą

    2022-07-27Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą
    Kalbant su Raimonda Bogužaite, nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas YRA“ prezidente, ne kartą nuskambėjo mintis, kaip svarbu būti kūrybiškam, nes tai padeda suktis iš pačių sudėtingiausių gyvenimo situacijų. O tokių iššūkių būta visai neseniai – vos prieš pusmetį visi dar kentėjome nuo pandemijos ir karantino. Raimonda Bogužaitė sako, kad jos ilgametis dalyvavimas „Jaunimas YRA“ užtikrina ir veiklos tęstinumą. Redos BRAZYTĖS nuotrauka Jaunesniems yra ko pasimokyti Marijampolėje veikiančios jaunimo organizacijos vadovė Raimonda tikrai nestokoja entuziaz-mo, įdomių sumanymų, kuriuos realizuoja kartu su „Jaunimas YRA“ komanda. O joje, pasak Raimondos, kiekvienas savaip išskirtinis, visi skirtingų sričių specialistai. – Iš mūsų pagrindinio branduoliuko labai daug ko gali pasimokyti jaunesni. Dalyvaudami ...
  • SUVALKIJOS VYTURYS

    2022-07-27SUVALKIJOS VYTURYS
    Kęstutis ŠUKEVIČIUS Prisirpo vyšnios Suvalkijoj Prisirpo vyšnios Suvalkijoj,Šešupėj braidžioja vaikai… Gerai, kad lietūs vis palijo – Žali dar gojai ir laukai.Bet liepą keičia jau rugpjūtis, Rudens alsavimą jauti Ir vasaros pritvinkę krūtys,Jau rodo – pabaiga arti. Vėl liūdesys aplanko širdį, ...
  • Kristina Tamašauskienė: „Piešiu tada, kai į savo gyvenimą noriu įnešti spalvų“

    2022-07-27Kristina Tamašauskienė: „Piešiu tada, kai į savo gyvenimą noriu įnešti spalvų“
    Liepos 21 dieną Draugystės bibliotekoje atidaryta marijampolietės Kristinos Tamašauskienės tapybos darbų paroda „Šviesios naktys“. Parodos autorė neslepia dažniausiai tapanti naktimis. Draugystės bibliotekos nuotrauka Savo darbus septyniolika metų kaupusi Kristina Tamašauskienė pirmą kartą nusprendė juos parodyti ir kitiems miesto gyventojams. Akrilinių tapybos darbų kolekciją sudaro ryškių spalvų paveikslai, kuriuose atsispindi kalnų, jūros, laivų bei kiti spalvingi motyvai. Autorė teigia, svarbiausia – išdrįsti parodyti save, nebijoti atsiskleisti ir suprasti, kad daryti tai, ką nori, niekada ne per vėlu. Tapytoja sako, kad piešti pradėjo vaikystėje ir šis pomėgis išliko iki dabar. O kurti labiausiai įkvepia spalvingi animaciniai filmukai. „Norą piešti pajutau vaikystėje. Piešiu tada, kai į ...
  • Langų remonto specialistai informuoja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2022-07-27Langų remonto specialistai informuoja:  „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Lietuvių patarlė sako: „Roges ruošk vasarą, o ratus žiemą“. Norėdami kokybiškai ir šiltai gyventi, kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpi­nių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpi­nių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tam­pa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kau­piasi drėgmė. Lango rėmuose pradeda kauptis purvas, užsikemša drenažas ir lietui lyjant, per uždarytus langus ima veržtis vanduo į vidų. Netinkamai eks­ploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, susiploja, ištežta, tampa kaip kramtoma guma arba sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo ...
  • Greitesnis paraiškų įvertinimas – bendrų pastangų rezultatas

    2022-07-27Greitesnis paraiškų įvertinimas – bendrų pastangų rezultatas
    Nuo šiol Lietuvos ūkininkai atsakymų dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones gavimo galės sulaukti greičiau, tačiau tam reikalingos ir pačių ūkininkų pastangos, pabrėžia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Atsižvelgdama į žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-416 patvirtintą KPP administravimo taisyklių pakeitimą, pagal kurį paraiškų vertinimo terminas sutrumpintas iki 2 mėn., NMA atkreipia dėmesį, kad privalu pateikti tik visiškai ir kokybiškai parengtas paraiškas bei suskubti atsakyti į paklausimus.– Tam, kad būtų pasiektas bendras mūsų visų tikslas – parama operatyviai pasiektų atsakingai savo veiklą vykdančius ūkininkus, reikia ir mūsų visų indėlio. Ūkininkams tampa kaip ...
  • Susigrąžinti jaunystę – niekada nevėlu

    2022-07-25
    Bėgantis laikas padovanoja ne tik gyvenimišką patirtį, bet ir nepageidaujamas, vis labiau pastebimas veido raukšles. Tikra tiesa, kad žymiai paprasčiau užkirsti kelią dar nesusidariusių raukšlių formavimuisi, tačiau kaip elgtis, jeigu gilesnės raukšlės jau akivaizdžiai pastebimos? Kaip tinkamai prižiūrėti veido odą brandesniame amžiuje, kad nepageidaujamų raukšlių kiekis ne didėtų, o galbūt net mažėtų? Kremų ignoravimas – prabanga, kurios negalite sau leisti Vyresnio amžiaus, dailiosios lyties damų tarpe, vis dar pasitaiko natūralumo šalininkių, kurios savo grožį puoselėja senamadiškais, liaudies medicinos metodais. Žinoma, liaudies išmintis yra patikrinta laiko ir tikrai tikėtina, kad vienas ar kitas liaudies receptas padės atgaivinti veido odą, tačiau rezultatas greičiausiai bus ...
  • Šunskuose vėl susitiko kraštiečiai

    2022-07-23Šunskuose vėl susitiko kraštiečiai
    Ekspoziciją pristato Onutė Surdokienė ir Romas Linionis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos Apie tai nereikia nė skelbti. Tas, kas gimęs, augęs Šunskuose, kas dar nėra užmiršęs gimtinės, žino: liepai baigiantis, kai šio miestelio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje vyksta tituliniai atlaidai, laukiama visų. Nuo seno į šiuos atlaidus iš tolimiausių kampelių suplūsdavo minios – apie tai ne kartą yra pasakojusi ir iš čia kilusi, didžiąją dalį gyvenimo Amerikoje praleidusi, tėviškę be galo branginusi Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė. Dailininkė, mecenatė, Lietuvos patriotė iki paskutinės gyvenimo dienos. Atlaidų diena, pasak jos, – tai ir džiugus laukimas, sielos apvalymas maldoje, giesmėje, ir susitikimas su gimine, pabuvimas kartu niekur ...
  • Augo, žydėjo, dainomis skambėjo…

    2022-07-23Augo, žydėjo, dainomis skambėjo...
    „Diemedis“ pradeda misteriją… Tai – apie „Diemedį“, Kalvarijos kultūros centro folkloro ansamblį, paminėjusį 25-erių metų jubiliejų. Retame kieme dabar berasi tikrąjį diemedį – o juk nuo seniausių laikų augdavo jis prie kiekvienų namų: buvo tikima, kad apsaugo juos nuo pikto, teikia ramybę (Dievo medis) ir gydo. Tad ir dainose apdainuotas, ir ne vienas muzikos kolektyvas Lietuvoje šį vardą yra pasirinkęs… Ketvirtis amžiaus po diemedžiu Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė – pirmoji ir vienintelė 1997 metais Kalvarijoje suburto kolektyvo vadovė. Tai reiškia, kad pustrečio dešimtmečio gyventa su „Diemedžio“ vardu ir žmonėmis, kuriuos ji ir šis vardas, gal tūkstančius kartų ištartas, sukvietė. Žmonės bėgant metams keitėsi – ateidavo ...
  • „Sau, draugams ir geriems žmonėms“

    2022-07-23„Sau, draugams  ir geriems žmonėms“
    Gintas ir Rasa Baliuliai patys džiaugiasi ir kitus džiugina levandomis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos Jei dar nesate buvę Prancūzijos Provanse, tai griebkit „pleduką“, butelį prancūziško (žinoma, nealkoholinio) vyno, dar įsimeskite gabaliuką pelėsinio sūrio, kokią vynuogę ir – į Liubavą! Jau vien kelionė į šį atokų Kalvarijos savivaldybės miestelį netoli Lenkijos sienos leis „įsijausti į Prancūziją“. O kai pačiame Liubavo centre, netoli bažnyčios, ant kalniuko pamatysite, kaip pasakojama, Adomo ir Ievos iš paties rojaus į žemę atneštas mėlynuojančias levandas, greitai „dėkite ant stabdžio“ – atvažiavote! Į Liubavą – ledų Važiuodamos su fotografe Reda aikčiojome – koks gražus kelias, kokios apylinkės, koks pievų žydėjimas! Važiavome ...
  • Juozas Šeimys: „Runos yra didžiausias mūsų turtas“

    2022-07-23Juozas Šeimys: „Runos yra didžiausias mūsų turtas“
    Runos – senovės rašto simboliai, kurie daugeliui yra nesuprantami ir neperskaitomi, tačiau iš Daukšių kilęs Juozas Šeimys tokius užrašus gali lengvai „išlukštenti“. Senųjų raštų skaitytojas yra išleidęs dvi knygas „Gališkos runos“ ir „Egiptas, skitai ir litai runomis“. Liepos 17-ąją J. Šeimys kraštiečiams pristatė savo eksponatų ir fotografijų parodą. Liepos 17-ąją savo unikalių eksponatų ir fotografijų parodą kraštiečiams pristatęs Juozas Šeimys sulaukė gausių sveikinimų. – Kada atradote pašaukimą domėtis runomis? Nuo ko viskas prasidėjo? – Kai pradėjau rasti radinius, pastebėjau, kad ant jų yra prirašinėta. Tuomet aš pradėjau domėtis, kas čia yra. Pastebėjau, kad ant vienų yra išpjaustyti Egipto hierog-lifai, o ant kitų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.