Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos!
Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią dailininko asmenybę, ir jo kūrybą. Daugiausia dėmesio ji skyrė tapybai, kurią ekrane ir tematė paskaitos dalyviai – šio žanro darbai dabar eksponuojami Vilniuje ir Užutrakio dvare. Bet, kaip akcentavo galerijoje Suvalkų muziejaus direktorius Ježis Bžozovskis, marijampoliečiai turi išskirtinę galimybę pirmieji pamatyti kito žanro darbus: medžio raižinius ir piešinius plunksnele – čia S. Bohušas-Sestšencevičius atsiskleidė kaip tikras piešimo virtuozas. Parodose šie darbai apskritai nebuvo rodyti. Suvalkų muziejus išleido ir solidų katalogą, kuriame ne tik kūryba, bet ir įdomūs, išsamūs pasakojimai apie jų autorių.

Suvalkų muziejaus direktorius Ježis Bžozovskis sakė, kad šiame projekte susijungė idėjos, galimybės ir pinigai – pavyko įgyvendinti ilgai puoselėtus planus.
Parodoje „Stanislovas Bohušas Sestšencevičius. Medžio raižiniai ir piešiniai spaudoje“ išvysite mažiau žinomą dailininko kūrybos dalį, kurioje dailininkas atsiskleidė kaip išskirtinai talentingas piešėjas. Dauguma jo darbų yra žanriniai paveikslai ir portretai. Bet, kaip buvo akcentuota pristatyme, būdamas profesionalus dailininkas, susipažinęs su Europos to meto kūrėjais, ten mokęsis stengėsi aukštąjį meną priartinti prie paprastų žmonių, stengėsi, kad Vilniuje, kurį labai mylėjo, būtų daugiau kultūrinės šviesos. Jis žavėjosi nedideliais miesteliais, gatvių scenomis, miklia ranka užfiksuodavo akimirksnio momentą. Piešė karikatūras ir iliustracijas, bendravo su teatru, reiškėsi spaudoje… „Vilniaus gatvės, arklių turgūs, kaimo piršlybos, mažiems miesteliams būdingi tipažai, arkliai – tai dažniausios piešinių spaudoje temos, iliustruojančios straipsnius ar kartojančios dailininko aliejinės tapybos motyvus.“
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius gimė 1869 m. lapkričio 26 d. Nemenčinėje, netoli Vilniaus, Lietuvos bajorų šeimoje. Studijavo Peterburgo dailės akademijoje, vėliau Miunchene ir Paryžiuje. 1907–1920 m. gyveno Vilniuje, trumpai dėstė Stepono Batoro universitete. Specializavosi žanrinės tapybos srityje, buvo įvairių portretų, dažniausiai idealizuotų, pieštų subtiliomis linijomis, autorius, Vilniaus modernizmo atstovas. Mirė Varšuvoje 1927 m. gegužės 24 d., palaidotas Vilniuje, į kurį vis grįždavo net gyvendamas kitur.
…Atidarant parodą skambėjo Kasparo Šerpyčio violončele atliekami kūriniai, nukeliantys į dviejų šimtmečių sankirtos laiką. Muziejininkė Valė Klesevičienė akcentavo, kad pastarojo meto susitikimai, paskaitos atskleidė, kad ne tik jau žinomi faktai, bet ir daugybė kitų, tarsi nematomų, gijų sieja ir mūsų, ir Lenkijos kūrėjus, šviesuomenę, tų sąsajų atrandama vis naujų. Suvalkų muziejus direktorius išreiškė padėką marijampoliečiams už šį projektą: jau senokai galvota apie šio dailininko parodą jo gimtinėje, bet sunkiai sprendėsi lėšų klausimas – o marijampoliečiams pavyko tai išspręsti. Tai ir Marijampolės savivaldybės, ir muziejininkų veiklumo dėka.
Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorius Antanas Pileckas, dėkodamas kolegoms ir partneriams (ne vien iš Lenkijos) už bendradarbiavimą pabrėžė, kad šio projekto dėka bus sukurta nuolatinė ekspozicija, edukacinė programa Bulotų namuose, vyks prasmingų renginių.
Paroda „Saulėračio“ galerijoje veiks iki gruodžio 4 dienos. Beje, apžiūrinėdami piešinius paieškokite juose paslapties: sako, kad svarbiausia juose yra ne tai, kas pirmiausia krinta į akį, o giluma…