„Mes iki senatvės gal dar turėsime vandens ir maisto. O mūsų vaikams jau gali būti dėl to didelių problemų“, – pokalbio metu pasvarstė bičiulė Dalia. Išties – visas mąstantis pasaulis supranta, kad ateis metas, kai išseks nafta, kad bus sunku atgaivinti nualintą dirvožemį, o vandens problema jau ir šiandien kai kuriose šalyse yra didžiulė.
Bendraujant su pašnekovais, išsiskiria jaunimo pozicija: jie, atrodo, puikiai suvokia, kas jų laukia ateityje, jei šiandieniai – tiek pasaulio galingųjų, tiek valstybių vadovų, tiek ir kiekvieno mūsų – sprendimai gamtosaugos klausimais bus tik „paviršiniai“.
Ar jaučiamės kalti, kai už keletą eurų nusiperkame pakuotę su tūkstančiu polietileninių maišelių kasdieniniams poreikiams, kai į vieną jų įdedame vieną citriną, į kitą – likusį gabalėlį sūrio, į trečią dar ką nors (ir taip kasdien)? Ar jaučiamės gerai, kai išpardavimų metu prieš keletą metų nusipirktas drabužis (taip ir nedėvėtas) keliauja į atliekų konteinerį? Arba odiniai batai, vilioję parduotuvės lentynoje, taip ir „neprilipo“ prie kojos?
Jauna mergina (23 metų) svarsto tapti vegetare žinote dėl ko? Nes žino, kad, auginant gyvulius, didėja CO2 tarša. Ji rūšiuoja atliekas, stengiasi kuo tvariau gyventi, jos spintoje nėra kalnų drabužių – atrodo, ji padarytų viską, kad išgelbėtų pasaulį. Nes jame gyvens jos vaikai.
Šiandien tvarumas, aplinkosauga, žiedinė ekonomika yra madingos temos. Viliamės, kad tai – ne vien šūkiai. Mums svarbu žinoti, kaip, pvz., verslas didina teigiamą ir mažina neigiamą poveikį aplinkai. Tik tos įmonės, kurios jau dabar taiko žiedinės ekonomikos ir kitus aplinkosaugos principus ir galvoja dešimtmečiais į ateitį, įgis konkurencinio pranašumo, o žmonės, tikimasi, balsuos už jas savo pinigais.
Finansinę paramą teikia Europos Sąjunga
Ši paskyra parengta ir prižiūrima naudojantis Europos Sąjungos finansine parama. Už jos turinį atsako tik „Suvalkiečio“ redakcija ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
