Marijampolėje veikianti UAB „Mantinga“ ne kartą informavo ir mūsų skaitytojus apie pokyčius. „Tvarumo reikšmė ir svarba mūsų įmonėje yra apibrėžta Kokybės, maisto saugos ir aplinkosaugos politikoje bei įmonės strategijoje, – sako įmonės generalinis direktorius Mantas Agentas.

Mantas Agentas: nuolat ieškome būdų ir tvarkytojų, kurie susidariusias atliekas galėtų sutvarkyti taip, kad jos virstų žaliavomis.

„Mantingos“ vadovas sako, jog yra ne viena apraiška ir procesas, kuris padeda įmonei kurti žiedinę ekonomiką:
– Labai svarbu ieškoti būdų ar tvarkytojų, kurie susidariusias atliekas galėtų sutvarkyti taip, kad atliekos virstų žaliavomis, būtų perdirbtos ar pakartotinai panaudojamos. Turime ne vieną atliekų rūšį, kurios pakartotinai negalime panaudoti patys, tačiau tada ieškome atliekų tvarkytojų, kurie suteikia atliekoms žaliavos statusą – tešlos likučius, trupinius, daržovių liekanas, kitas bioskaidžias atliekas duodame kaip žaliavą biodujų gamybai. Nuo 2012 m. visus panaudotus riebalus perduodame biokuro gamybai. Kartonas, popierius, plastikas taip pat keliauja perdirbimui. Dalį gamybos atraižų, kurios yra tinkamos (pvz., tešlos nuopjovas) sugrąžiname atgal į gamybos procesus. Jei kalbėtume ne tik apie atliekas, galiu paminėti, jog turime ir kitą uždarą ciklą – perteklinę šilumos energiją panaudojame įmonės patalpų ir vandens šildymui.

M. Agentas sako, kad pakavimo medžiagų keitimo galimybių paieška, jų testavimas tapo įmonės kasdienybe. Surasti visais atžvilgiais tinkamą pakavimo medžiagą, kurią galima perdirbti po vartojimo, kuri atitinka visus maisto saugos, kokybės reikalavimus ir dar yra lengvai pritaikoma turimai įrangai – be abejonės, kelia iššūkių.

– Tačiau turime stiprią komandą, kuri nuolat ieško medžiagų, negaili laiko atlikti įvairiems testams ieškant geriausių sprendimų. Po truputį keičiame pakuotes atsižvelgdami ne tik į perdirbimo galimybę, bet taip pat nepamiršdami vertinti ir kitų svarbių aspektų, tokių kaip pakavimo medžiagos storis, svoris – tai, kas apskritai padeda sumažinti pakavimo medžiagos poreikį, – savo komanda džiaugiasi generalinis direktorius.

Į klausimą, ar šiuo metu galima sakyti, jog įmonė dirba žiedinės ekonomikos principu – be atliekų ar turi jų tik minimaliai, M. Agentas atsako, jog šiandien dar negali teigti, kad 100 proc. TAIP.

– Tačiau esame šiame kelyje ir nuolatinėmis mažesnėmis ar didesnėmis iniciatyvomis, pokyčiais tai pasieksime. Svarbu, kad šis tikslas būtų aktualus ne vienam skyriui, o visai įmonei, todėl priimant kasdienius sprendimus kaskart galvojama, kaip juos padaryti aplinkai draugiškesnius, – sako įmonės vadovas.

Kokie konkretūs įmonės žingsniai žiedinės ekonomikos link?

• Tvarūs sprendimai gamybos procese: tešlos likučiai, prancūziškų dešrainių trupiniai, daržovių liekanos ir kitos bioskaidžios atliekos perduodamos kaip žaliava biodujų gamybai. Panaudoti riebalai, susidarantys gamybos metu, perduodami perdirbimui (biokuro gamybai). Nuo 2012 metų perdirbama 100 proc. riebalų.
• Kasmet išrūšiuojama vis daugiau įvairių atliekų, susidarančių gamybos metu. Pernai šis skaičius viršijo 64 proc. Pavyzdžiui, kartonas yra 100 proc. išrūšiuojamas ir perduodamas perdirbti.
• Sumažintas plastikinių kibirų skaičius, padažai pradėti gaminti ir pilstyti į daugkartines talpas.
• Susitarimai dėl panaudotų plastikinių palečių perdirbimo.
• Gamyklose naudojama 100 proc. iš atsinaujinančių šaltinių gaminama elektros energija. Nuo 2021 m. gegužės įmonėje 99 proc. naudojamų lempų yra LED. Gamyboje naudojami elektriniai šakiniai krautuvai šiemet sudaro jau 81 proc.
• Iš EKO blokų surinkta šiluma naudojama pastatams šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Iš kompresorių surinkta šiluma naudojama pastatams šildyti ir karštam vandeniui ruošti.
  Pasirašytas susitarimas su organizacija „Tušti narvai“ ir įsipareigota iki 2025 metų naudoti 100 proc. ne narvuose laikomų vištų kiaušinius.
• Remiame ir palaikome iniciatyvą DAROM.
• Atsisakyta plastikinių įvaizdinių maišelių. Naudojami tik popieriniai.
• Pardavimo sąskaitos perkeltos į elektroninę erdvę. Toks, tarsi atrodytų mažas sprendimas leidžia sutaupyti 808 kg popieriaus segtuvų arba išsaugoti 15 medžių per metus. Skaitmenizuoti ir darbuotojų atostogų prašymai bei pirkimo sąskaitos. Vien dėl pastarojo sprendimo planuojama sutaupyti dar papildomai 700 kg popieriaus per metus.
• Gaminamos produkcijos pakuotė nuolatos tobulinama, ieškoma alternatyvos, kad ji visa būtų perdirbama. Planuojama, kad iki 2030 metų visa naudojama pakuotė bus 100 proc. perdirbama.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Finansinę paramą teikia Europos Sąjunga

Ši paskyra parengta ir prižiūrima naudojantis Europos Sąjungos finansine parama. Už jos turinį atsako tik „Suvalkiečio“ redakcija ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.