www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Elektros rinkos liberalizavimas

Lietuvoje elektros tiekimo rinkos liberalizavimas, įgyvendintas jau daugelyje Europos Sąjungos valstybių, planuojamas baigti iki 2023 m. Kaip tikimasi, tai suardys elektros energijos tiekimo monopolį, o rinkoje atsirandanti nepriklausomų tiekėjų konkurencija vartotojams garantuos daugiau kokybiškų paslaugų ir galimybių.
Kas svarbu renkantis nepriklausomą tiekėją, į ką reikia atkreipti dėmesį, kas atsitiks nepasirinkus bei kur kreiptis pastebėjus nesąžiningus atvejus, – apie tai pasakoja energetikos viceministrė Inga ŽILIENĖ.

Žilienė besirenkantiems tiekėją siūlo atsižvelgti ir į aptarnavimo kokybę – požiūrį į klientą, operatyvumą, informacijos pateikimą.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė besirenkantiems tiekėją siūlo atsižvelgti ir į aptarnavimo kokybę – požiūrį į klientą, operatyvumą, informacijos pateikimą.
Nuotrauka iš Energetikos ministerijos archyvo

– Kodėl vyksta elektros tiekimo rinkos liberalizavimas ir gyventojai turi rinktis tiekėją? Kokia iš to nauda?

– Ši reforma sukurs konkurencines sąlygas rinkoje – realią tiekėjų konkurenciją, bandymą įtikti klientams su jų poreikius labiausiai atitinkančiais sutarties planais, investicijos į geresnį klientų aptarnavimą ir naujų paslaugų vystymą. Sukurta galimybė per dvi savaites pakeisti elektros tiekėją, sukurta svetainė, kurioje galime palyginti visų nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus.
– Iš viso šalyje yra apie 1,65 mln. elektros vartotojų. Pirmajame etape tiekėją turėjo pasirinkti 97,8 tūkst., į antrąjį etapą patenka 778,6 tūkst., o į trečiąjį – 769,3 tūkst. vartotojų.
– Pirmasis etapas jau įvykęs, didžiausias vartotojų skaičius – II etape. Kadangi jis atidėtas iki 2022 m. liepos 1 d., yra laiko analizuoti įvairių tiekėjų pasiūlymus, gauti daugiau informacijos apie naudas ir skirtumus bei, žinoma, sutarčių sąlygas.

– Kaip vartotojams žinoti, į kurį etapą jie pateko – kada ir kokia informacija turėjo juos pasiekti?

– Pasitikslinti šią informaciją galima ir suvedus duomenis interneto svetainėje Pasirinkitetiekeja.lt, taip pat prisijungus prie energijos skirstymo operatoriaus (ESO) interneto tinklapio savitarnos sistemos. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad, jei vartotojai nenori dalintis savo duomenimis, jie gali išreikšti tokį pageidavimą: tuomet nepriklausomi tiekėjai pranešimų nesiųs, o informacijos vartotojams reikės ieškotis savarankiškai.

– Šiuo metu vartotojai gali rinktis iš 7 nepriklausomų elektros tiekėjų, tačiau kaip juos palyginti, į ką svarbu atkreipti dėmesį?

– Nepriklausomi elektros tiekėjai – kaip ir ryšio paslaugų operatoriai – vartotojams siūlo įvairius planus, kuriuose svarbūs šie pagrindiniai aspektai: kaina, sutarties galiojimo laikotarpis bei sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, taip pat elektros suvartojimo deklaravimo ir atsiskaitymo tvarka. Kitaip tariant, gavę pasiūlymą vartotojai turėtų atidžiai išanalizuoti galutinę kainą ir jos sudedamąsias dalis, taip pat – įsitikinti, ar nutraukiant terminuotą sutartį anksčiau laiko nereikės grąžinti suteiktų nuolaidų, mokėti netesybas ar kokius kitus mokesčius. Tiems, kurie nesinaudoja elektronine bankininkyste, neturi elektroninio parašo, svarbu žinoti ir tai, ar galės deklaruoti ir atsiskaityti už elektros energiją kitais būdais.

– Nepriklausomi tiekėjai teikia fiksuotus ir nuo elektros kainos biržoje svyravimų priklausomus planus. Kurį geriau pasirinkti?

– Daugelyje planų yra fiksuota kaina tam tikram laikotarpiui – metams, ketvirčiui ir pan., kuri užtikrina stabilumą. Kiek reikės mokėti už elektrą pasirinkus pasiūlymą, susietą su svyravimais elektros biržoje ir tiekėjo marža, vis dėlto sunku prognozuoti. Tačiau tokie planai gali būti naudingi tiems, kurie vartoja daugiau elektros energijos tada, kai ji biržoje yra mažesnė, pavyzdžiui, nakties metu. Atkreiptinas dėmesys, kad planai, kurie bus susieti su valandine elektros energijos kaina elektros biržoje (Lietuvoje didmeninė prekyba vyksta „Nord Pool Spot“ biržoje), galimi tik tokiu atveju, jei vartotojas turi išmanųjį skaitiklį.

– Kokie papildomi aspektai dar yra svarbūs renkantis nepriklausomą tiekėją?

– Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar planas fiksuoja vieno, ar dviejų laiko zonų tarifą, kokiais principais taikomos nuolaidos ir kokia būtų prognozuojama sąskaitose nurodoma kainų suma per metus, kokios galimybės pirkti atsinaujinančiuose energijos šaltiniuose pagamintą „žalią“ energiją ir pan. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar tiekėjo siūloma galutinė kaina yra pateikiama kartu su persiuntimo paslaugos dedamąja dalimi, t. y. mokesčiu už pasinaudojimą ESO tinklais.

Siūlyčiau taip pat atsižvelgti ir į aptarnavimo kokybę – požiūrį į klientą, operatyvumą, informacijos pateikimą, nes būtent šie dalykai parodys, kaip nepriklausomas tiekėjas reaguos ir spręs problemas, jei tokių iškils ateityje.

– Ar, pasirinkdami nepriklausomą tiekėją, vartotojai turi pasiruošti ir kitiems pokyčiams, pavyzdžiui, elektros skaitiklių keitimui ar naujų kabelių nutiesimui?

– Iš tiesų užtenka tik pasirašyti sutartį su nepriklausomu tiekėju, o skaitiklius, kabelius bei visą infrastruktūrą ir toliau valdys energijos skirstymo operatorius ir perdavimo sistemos operatorius. Kitaip tariant, jokių techninių patobulinimų ar keitimų atlikti tikrai nereikia – užteks pasirašyti sutartį. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad, įvykus techniniams elektros energijos sutrikimams, kaip ir iki šiol, taip ir liberalizavus rinką, reikės kreiptis į elektros skirstymo operatorių.

– Kokiais būdais rekomenduotumėte pasirašyti sutartis su tiekėjais tiems vartotojams, kurie nesinaudoja sukurtais elektroniniais įrankiais?

– Sutarties pasirašymą galima inicijuoti ir telefonu, nors vien tik pokalbio tam nepakanka – siekiant apsaugoti vartotojus, sutartį vis tiek reikės pasirašyti elektroniniu arba fiziniu parašu.
Atkreipiu vartotojų dėmesį į tai, kad vartotojai telefonu neatskleistų jautrių asmens duomenų ir būtinai išsamiai susipažintų su sutarties sąlygomis. Susipažinus ir priėmus sprendimą pasirašyti tokią sutartį, tam galima įgalioti šeimos narį, draugą ar kaimyną. Tokiu atveju užteks paprasto laisvos formos įgaliojimo, kuriam nereikia notaro patvirtinimo.

– Kas kontroliuos nepriklausomų tiekėjų veiklą ir į ką turėtų kreiptis vartotojai, susidūrę su nesąžininga veikla?

– Nepriklausomų tiekėjų veiklą jau dabar prižiūri VERT (informacija vartotojams apie jų teises, elektros tiekimo ir mokėjimo už elektrą klausimai) ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (tiekėjų nesąžininga komercinė veikla ir nesąžiningos sutarties sąlygos). Tačiau atkreipsiu dėmesį į tai, kad, prieš kreipiantis į šias institucijas, pirmiausia reikia atlikti pirmą žingsnį – kreiptis į nepriklausomą tiekėją ar energijos skirstymo operatorių. Jei jis nereaguoja ar atsiuntė netenkinantį atsakymą, nagrinėti skundą ar ginčą jau galėtų ir minėtos institucijos.

Parengta pagal Energetikos ministerijos informaciją

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį. Manome, kad jums tai tinka, bet galite atsisakyti, jei norite. Priimti Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika