Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama.

Virginija Jurėnienė teigė, kad kai moterys išeina į viešąją erdvę, prasideda politika. Ir čia įvaizdis vaidina svarbų vaidmenį. Egidijaus BIČKAUS nuotrauka

Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius dešimtmečius. Kartais atrodo, kad nepriklausomą Lietuvos valstybę kūrė ir viską nuveikė tik vyrai – juk tarp signatarų nėra nė vienos moters, nebuvo jų ir ministrų kabinetuose, ir kitur valdžios viršūnėse… Ar tikrai jos visuomeniniame gyvenime, politikoje nieko neveikė ir nenuveikė, tylėjo? O gal mes tiesiog per mažai žinome? Viešnia įrodė, kad tai – antrasis atvejis.

Paskaitoje buvo analizuojamas tuometis moterų įvaizdžio formavimasis, atskleidžiamas sąmoningai formuojamo ir visuomenėje jau esančio įvaizdžio nesutapimas – tai ir Žemaitės (Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės), ir kitų atvejai. V. Jurėnienė akcentavo, kad esame kaimynų apsuptyje, nebuvome ir nesame izoliuoti, tad ir Lietuva XX a. pradžioje nebuvo vienintelė, siekianti nepriklausomybės ir ją kurianti. Sąmoningai ar ne, bet dažnai nutylima, kad šiame procese aktyviai dalyvavo ir moterys. 1907 m. įkurtoje Lietuvių mokslo draugijoje 1912-aisiais jau buvo dvi moterys: Žemaitė ir Liudvika Didžiulienė. 1907 m. įvyko pirmas moterų suvažiavimas, kuriam vadovauti turėjo dvasininkija, bet vairą į savo rankas perėmė tik iš pažiūros trapi Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Šiame suvažiavime „pražysta“ Žemaitė: jos pranešimas apie visuomenės (daugiausia kaimo) gyvenimo skaudulius buvo netikėtas ir drąsus…

Viešnia pateikė ar priminė daug įdomių faktų, palyginimų apie to meto Lietuvos moterų veiklą, daug dėmesio skirdama Žemaitei, neapeidama jos sąsajų su Aleksandros ir Andriaus Bulotų šeima.

Lina VOLUNGYTĖ