Siekiant gyvosios atminties sklaidos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse Vilniuje pristatyta tremtinio Vyto Miliausko knyga „Post tenebras lux (Po tamsos šviesa)“. Į renginį, kuriame meninę programą atliko Vilniaus tremtinių choras „Laisvė“, pasisakė autoriaus bendraminčiai – prof. dr. Algis Vyšniūnas, prof. dr. Arvydas Lietuvninkas, tremtinė Rasutė Peslekienė – susirinko Vyto Miliausko likimo broliai ir sesės, istorinę atmintį puoselėjantys centro darbuotojai.
Vyto Miliausko šaknys Suvalkijos krašte, apie savo giminę, gyvenimą sudėtingais laikais jis pasakoja ir savo knygoje (beje, ją išleido leidykla „Piko valanda“ – red.). „Trumpai pateikiau, kiek man pavyko sužinoti, tėvuko – mokytojo Juozo Motiejaus Miliausko ir mamos Marijos Lapataitės-Miliauskienės giminių ištakas, gyvenimo chronologiją ir sąlygas. Jausdamas pasididžiavimą ir pagarbą visam Lietuvos partizaniniam judėjimui, jo didvyriškai kovai, jo aukai, surinkau informaciją ir įdėjau dėdės, Lietuvos partizano Jono Lapatos-Giedrio, trumpo kaip blyksnis, bet garbingo gyvenimo aprašymą. Mūsų šeimos trėmimą, gyvenimo sąlygas Sibire ir grįžimą į Tėvynę po 17,5 metų išsamiai aprašė mama straipsnyje „Iš mano prisiminimų“. Nedrįsau perrašinėti šių autentiškų eilučių, tad, nekeisdamas kalbos stiliaus, tarmės, pateikiu šį visomis prasmėmis nuostabų rašinį visą“, – renginyje kalbėjo Vytas Miliauskas.
Pristatydamas knygos struktūrą jis sakė aprašęs darbininkų gyvenvietę, kurioje šeima išbuvo visą tremties laiką. Kiek pavyko sužinoti, įvardijo kitas čia atsidūrusias šeimas, skyrė dėmesio Lietuvos gimnazistų literatūrinio sambūrio veiklai. Įtraukė nutikimus, girdėtus iš tėvų pasakojimų, ir tai, ką pavyko prikelti iš savo atminties.
Knyga baigiama straipsniais Lietuvos žiniasklaidos leidiniuose, knygose bei Amerikos, Kanados ir Australijos lietuviškoje spaudoje 1995–2018 metais. Visi jie daugiau ar mažiau atspindi autoriaus visuomeninę veiklą.
Tremtinio Vyto Miliausko prisiminimų knyga, pasakojanti apie jo šeimos likimą, išleista mažu tiražu (170 vnt.). Didesnę jo dalį autorius padovanojo vienam iš savo rėmėjų – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijai (LPKTB).
Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centras kartu su knygos autoriumi primena, jog istorinė atmintis gali įkvėpti žmones prisiimti pilietinę ir politinę atsakomybę. Ją reikšmingai aktualizuoja istorinių įvykių dalyvių ir jų liudytojų prisiminimų fiksavimas.
Parengta pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informaciją