Į klausimus apie tai, kokia padėtis šiandien su mokinių finansinio raštingumo ugdymu, kaip vienijasi pedagogai, siekdami gerinti šią padėtį, „Suvalkiečiui“ pasakojo Daiva STRIELKŪNIENĖ, Ekonomikos ir verslumo mokytojų asociacijos prezidentė, Vilniaus licėjaus ekonomikos mokytoja ekspertė, ekonomikos vadovėlių, įvairių metodinių leidinių bendraautorė.

Daiva Strielkūnienė. Rimvydo Strielkūno nuotrauka

– Kokia situacija mūsų mokyk­lose su finansinio raštingumo, verslumo ugdymu?

– Situacija gana dvilypė. Viena vertus, galima pasidžiaugti, kad nevyriausybinės organizacijos imasi iniciatyvų, skirtų vaikų finansinio raštingumo ugdymui. „Lietuvos Junior Achievement“ kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pradėjo projektą finansinio raštingumo stiprinimui pradiniame ugdyme „Mano bendruomenė“. Šioje programoje 1–4 klasių mokiniai susipažįsta su pinigų apytakos ratu, aiškinasi, kodėl reikia mokėti mokesčius, susipažįsta, kaip veikia įmonės (verslas) ir pan. Šiuo metu jau keli šimtai pradinių klasių mokytojų šią ir kitas finansinio raštingumo programas integruoja į savo pamokas.

Vyresniųjų klasių mokiniai verslumo ir finansinio raštingumo įgūdžių įgyja mokydamiesi pagal „Lietuvos Junior Achievement“ praktinio verslumo ugdymo programą „Accelerator-X“, per kurią įkuria jaunąją bendrovę arba startuolį, patys susiduria su visais verslo vystymo ir valdymo etapais, patys, dar besimokydami mokykloje, priima svarbiausius su jų verslu susijusius sprendimus.
Kita vertus, atitinkami tyrimai atskleidžia, kad jaunimo finansinis raštingumas, lyginant su kitų Europos Sąjungos valstybių tyrimo rezultatais, yra gana menkas, mokiniai nedaug išmano apie taupymą, investavimą, finansų planavimą ir valdymą, rizikas bei kitus finansų ir ekonomikos dalykus. 2015 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikto PISA tarptautinio penkiolikamečių finansinio raštingumo tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje 31,5 proc. tyrime dalyvavusių penkiolikamečių nesiekė bazinio finansinio raštingumo lygio, o 2018 m. šio lygio nesiekė perpus mažiau – 14,2 proc. Visgi džiaugtis kol kas negalime, nes pagal atlikto finansinio raštingumo tyrimo rezultatus Lietuva yra statistiškai reikšmingai žemiau už EBPO šalių vidurkį. Akivaizdu, kad rezultatams gerėjant, ekonominis ir finansinis moksleivių ugdymas turėtų būti vienas iš prioritetų siekiant ugdyti išsilavinusią, kritiškai mąstančią ir racionalius finansinius bei ekonominius sprendimus priimančią jaunąją kartą.

– Ar šiandien pakanka dėmesio ekonomikos, verslumo ir finansinio raštingumo ugdymui? Su kokiomis kliūtimis susiduria mokytojai?

– Kad ir kaip norėtųsi, kol kas tikrai negalima sakyti, kad dėmesio ekonominio, verslumo ir finansinio raštingumo ugdymui pakanka. Iki šiol nėra aiškios jaunesnio mokyk­linio (ir ikimokyklinio) amžiaus mokinių finansinio raštingumo ugdymo strategijos. Iki 9–10 klasių mokiniai ekonomikos, verslumo, finansinio raštingumo mokomi nesistemingai, įgyja tik fragmentiškas žinias ir kompetencijas.

EBPO rekomenduoja kuo anksčiau ugdyti finansinio raštingumo kompetencijas, tačiau net ir pagal naujai parengtą Bendrųjų programų projektą mokiniai sistemingai ekonomikos ir verslumo pradedami mokyti tik 9 klasėje ir tik vienus metus. Iki 9 klasės verslumo, ekonominio ir finansinio raštingumo kompetencijos ugdomos integruojant į kitus mokomuosius dalykus. Tuomet kyla klausimas: kaip galima išugdyti finansiškai išprususį, atsakingą ir pagrindinius ekonomikos principus išmanantį pilietį, jei nuosekliai ekonomikos ir verslumo dalyko mokiniai mokomi tik metus?
Šiuolaikiniame pasaulyje finansinis, ekonominis raštingumas ir verslumo kompetencija ne mažiau svarbūs negu gebėjimas skaityti, skaičiuoti ar kalbėti bent keliomis užsienio kalbomis. Tikėtis, kad jaunuoliai sėkmingai integruosis į darbo rinką, atsakingai planuos asmeninius finansus ir priims racionalius finansinius sprendimus, išmintingai naudosis įvairiais finansiniais instrumentais, kurs naujus ir inovatyvius pasaulyje Lietuvą garsinsiančius verslus, bus galima tik tada, kai atitinkamos kompetencijos bus ugdomos sistemingai – nuo priešmokyklinio ugdymo iki baigiamosios mokyklos klasės.

– Ką reikėtų keisti bendrojo ugdymo programose, kad augtų mokinių finansinis raštingumas?

– Svarbiausi dalykai bendrojo ugdymo programose ugdant mokinių finansinį raštingumą – tęstinumas ir kompleksiškumas. Nuosekli, be pertrūkių ekonominio ir finansinio raštingumo ugdymo sistema, grįsta patraukliomis ir interaktyviomis vaikų amžių atitinkančiomis mokymo priemonėmis ir būdais, padedančiais mokiniams paprastai ir įdomiai susipažinti su asmeniniais finansais, ekonomikos principais ir verslo kūrimu, užtikrintų tai, kad savo šalyje išaugintume finansiškai raštingą kartą, kuriai nuoširdžiai rūpėtų tvarumas, kuri suvoktų ir gebėtų kritiškai vertinti valstybėje priimamus ekonominius sprendimus ir kurtų aukštą pridėtinę vertę Lietuvai. Mokyklose mes turime augančią labai šaunią, kūrybingą ir ambicingą jaunąją kartą, į kurią pats laikas pradėti investuoti.

– Kada susikūrė Ekonomikos ir verslumo mokytojų (EVMA) asociacija? Kokie jos tikslai ir uždaviniai?

– Ekonomikos ir verslumo mokytojų asociacija susikūrė prieš metus, 2020 m. spalio 7 d. Pagrindinis asociacijos tikslas – burti ekonomikos ir verslumo mokytojus bendriems tikslams įgyvendinti, gerinti ekonomikos ir verslumo ugdymo kokybę, dalyvauti ekonominio švietimo politikos formavime, kartu spręsti mokymo procese kylančias problemas, dalintis idėjomis ir drauge kurti pokyčius. Asociacija vienija kūrybiškus, atvirus naujovėms, ambicingus ir entuziastingus ekonomikos ir verslumo mokytojus, siekiančius bendradarbiauti, dalytis žiniomis ir geriausiomis praktikomis.

Suvienijus jėgas ir turint aiškius tikslus, galima priimti racionalius sprendimus ir nuveikti konkrečius darbus, siekiant, kad Lietuva taptų viena iš ekonomiškai ir finansiškai raštingiausių valstybių.

– Kokios pirmosios EVMA konferencijos išvados?

– Šiemet gegužės 13 dieną įvyko pirmoji nuotolinė EVMA konferencija „Atnaujintų Bendrojo ugdymo programų kompetencijos. Ar esame pasirengę jas ugdyti?“, kurioje mintimis ir įžvalgomis dalijosi beveik 140 konferencijos dalyvių. Buvo pristatyti jau nuveikti darbai ir artimiausi asociacijos planai.

Pirmoji konferencija buvo tarptautinė – joje dalyvavo ir pranešimą „Ekonomikos ir verslumo ugdymas. Estijos geroji patirtis“ skaitė Epp Vodja, ilgametė Estijos „Junior Achievement“ vadovė, ir Elbe Metsatalu, Estijos ekonomikos ir verslumo mokytojų asociacijos prezidentė, ekonomikos mokytoja. Buvo sutarta dėl Lietuvos ir Estijos ekonomikos ir verslumo mokytojų asociacijų bendradarbiavimo.

Konferencijoje viešėjo Mantas Cegelskas, aktorius, viešojo kalbėjimo lektorius, kuris dalijosi įžvalgomis apie komunikavimo kompetencijos ugdymą, o naują metodinę priemonę pranešime „E. ekonomika internete“ ekonomikos ir verslumo mokytojams pristatė leidyklos TEV direktorius Elmundas Žalys.

– Ačiū už pokalbį ir sėkmės darbuotis ugdant jaunimą.