Ana LU (Luana MASIENĖ)
Ligos istorija
eilės dėliojosi kai žiauriai skaudėjo
rimą ir ritmą kančia augino
mintys spėresnės už rankos judėjimą
kas užrašyta – tas jau užgijo…
viskas sudeginta, sutrypta, palikta
aistros, jausmai, emocijos, norai
ir ta trapi krištolinė taurelė
virto briaunuota stikline artojui
vãgos gyvenimo gilios ir lygios
———————————
tęsiasi tiek, kiek akys užmato
net nesvarbu ar ten braškės ar ligos
aš jau seniai ne išalkus – apakus
Likimas
siūlų kamuolio viduje
galiu rasti sulankstytą
„Primos“ pakelio gabalėlį,
ananasinį saldainį,
„karvutę“ ar irisiuką
ten jį įdėdavo senelis arba tėtukas
vis mezgu gyvenimo kelią
mezgu
geromis ir blogomis akimis
+ – + – + – + – + – + – + – + – +
jau be mamos
tik jos išmokytus raštus kartoju
– – – – – – – – – – – – – + + + + +
ir nežinau, kas lauks pabaigoj
„Primos“ pakelio gabalėlis
ananasinis saldainis
„karvutė“ ar irisiukas
Ji
jos tėvynė prasmego
apkasų duobėje
su pralaimėjusio pulko
vėliava
jos uostas į kurį plaukė
buvo užimtas priešų
jos draugai
iššoko už borto
pabūgę demonų įgulos
jos barokinė suknia
virto skarmalais
bet ji –
nuoga
viena
okeano viduryje
be krypties
be šaknų –
vis dar yra aš
ašašašašašašašašašaš
šašašašašašašašašaša
šaaaaaaaaaaaaaaaaa
vildamasi
kad JI tėra
dievo sapno
fragmentas