Spalio 27 dieną Marijampolėje surengta tarptautinė konferencija-skaitymai „Tolminkiemis – Lietuva, Marijampolė – šimtmečių iššūkiai“, skirti lietuvių grožinės literatūros pradininkui, poemos „Metai“ autoriui Kristijonui Donelaičiui. Renginys šiemet pasižymėjo itin įdomiais pranešimais ir turininga diskusija.
Algis VAŠKEVIČIUS
Iš pradžių rinktasi Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur atminties pamaldas aukojo svečias iš Vilniaus evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis kartu su klebonu Vaidu Klesevičiumi. Po pamaldų poeto atminimas pagerbtas prie jo paminklo – čia padėta gėlių, uždegtos žvakės, o Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė prisiminė, kad šis renginys – kartu ir draugijos 10-mečio veiklos minėjimas, kurio pernai nebuvo galimybių suorganizuoti dėl koronaviruso pandemijos.
Konferencija vyko Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžių salėje. Joje dalyvavo draugijos atstovai iš kitų Lietuvos skyrių, o nuotoliniu būdu prisijungė Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade (Karaliaučiuje), konsulato Sovetske (Tilžėje) atstovai, taip pat kiti dalyviai iš Karaliaučiaus krašto ir Punske (Lenkija) gyvenantys lietuviai.
K. K. Dugo papasakojo, su kokiais iššūkiais susidūrė versdama „Metus“ į ispanų kalbą.
Po kanklių muzikos buvo išklausyti sveikinimai. Gražių žodžių susirinkusiems ir renginio organizatoriams negailėjo Marijampolės vicemeras Artūras Visockis, o K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius priminė, kad neseniai Klaipėdoje paminėtas šios draugijos įkūrimo 100-metis. Ta proga jis įteikė padėkos raštus V. Mickuvienei, aktyviam draugijos nariui Vytautui Gauliai ir šių eilučių autoriui.
Pagrindinius pranešimus konferencijoje skaitė humanitarinių mokslų daktaras, docentas, Čekijos Brno universiteto lietuvių kalbos dėstytojas Vaidas Šeferis ir „Metų“ vertėja į ispanų kalbą, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto Romanų kalbotyros katedros docentė Karmen Kara Dugo (Carmen Caro Dugo). V. Šeferis papasakojo apie naujausius atradimus Prūsijos slaptajame valstybiniame archyve Berlyne, kur jis rado tris dar nežinomus K. Donelaičio rašytus raštus.
– Man pavyko rasti tuos raštus ir galite įsivaizduoti, su kokiu jauduliu aš varčiau juos. Šiuo metu donelaitika yra labai suaktyvėjusi, tyrimų daugėja, Berlyno, Leipcigo archyvuose buvo rasta ir kitų su K. Donelaičiu susijusių dokumentų. Dabar yra leidžiami jo raštai, pasirodė jau du tomai su grožine kūryba, o trečiame tome bus sudėti visi naujausi atradimai, – pasakojo V. Šeferis.
Konferencija sulaukė nemažo dalyvių susidomėjimo. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Jis teigė, kad jau imtasi ir naujos K. Donelaičio biografijos kūrimo darbų, nes tokia biografija pastarąjį kartą pasirodė dar sovietmečiu. Per tą laiką atsirado ir daug naujų įdomių faktų, tad būtina atsikratyti tuometės ideologijos žymių.
Itin įdomų pranešimą perskaitė K. K. Dugo, kuriai prireikė net ketverių metų, kol pavyko išversti „Metus“ į ispanų kalbą. Vertėja papasakojo, kaip sunku buvo rasti atitikmenis kai kuriems K. Donelaičio vartotiems žodžiams, kuriuos ir šių dienų lietuvių skaitytojai ne taip lengvai supranta. Vertėja rado ir nemažai „Metų“ panašumų su Migelio de Servanteso „Don Kichotu“.
– „Metų“ vertimas buvo man didžiulis iššūkis ir jo dėka aš subrendau kaip vertėja – kai jau išverti tokį kūrinį, po to nebūna baisūs jokie vertimai. Tad kai ėmiausi versti į ispanų kalbą Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, tam darbui užteko pusantrų metų, – pasakojo K. K. Dugo, šiuo metu verčianti rašytojo Romualdo Granausko kūrybą.
Po įdomių pranešimų diskusijoje dalyvavo G. Skamaročius, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokyta Nijolė Černauskienė ir kiti. Renginį pagyvino Marijampolės kultūros centro apeiginio dainavimo ansamblio „Dijūta“ pasirodymas.
