Gerai žinomas Marijampolės skulptorius Kęstutis Balčiūnas, kurio sukurti darbai puošia ne vieną Lietuvos miestą, baigia įgyvendinti naujausią savo sumanymą – dar šiemet Kaune atsiras jo sukurta skulptūra, skirta pirmajam lietuviškam filmui. Tai bus jau trečias šio skulptoriaus darbas Laikinojoje sostinėje.
K. Balčiūno skulptūra „Pirmas filmas“ šiuo metu yra liejama Lenkijoje ir jau netrukus bus parvežta į Lietuvą. Ji bus pastatyta Kauno Laisvės alėjoje, šalia ten jau penkerius metus rekonstruojamo kino teatro „Romuva“, kuris duris pagaliau turėtų atverti ateinančių metų pradžioje.

Algis VAŠKEVIČIUS

Ekspertai pripažino geriausiu

– Apie konkursą sukurti skulptūrą, kuri įamžintų pirmąjį lietuvišką filmą „Onytė ir Jonelis“, sukurtą lygiai prieš 90 metų, sužinojau šiemet vasario mėnesį. Šis konkursas yra sudėtinė projekto „Kauno akcentai“, kuris vyksta nuo 2017 metų, dalis. Realizuojant projektą miesto viešosios erdvės puošiamos skulptūromis, dizaino objektais, šviesos instaliacijomis ar gatvės tapybos darbais, – pasakojo skulptorius.

Skulptorių įkvėpė smalsūs kaimo vaikai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Naujasis konkursas tęsėsi keturis mėnesius ir jam buvo pateikta 11 meninių idėjų. Visi šeši ekspertai marijampoliečio darbą „Pirmas filmas“ pripažino geriausiu, jis pelnė ir pačių kauniečių simpatijas. Naujoji skulptūra vaizduoja Kaune filmuoto ir 1931 m. pasirodžiusio pirmojo ilgametražio filmo kūrimo procesą.

– Ilgai galvojau, kaip perteikti šią temą. Idėja gimė žvelgiant per mano dirbtuvių Kūlokų kaime langą – kai čia atvažiuoja kranas ir man atveža akmenis, prie tvoros susirenka smalsūs berniūkščiai ir bando įžvelgti, kas gi ten vyksta. Taip ir įsivaizdavau, kad į Kauną atvažiavus filmuoti tą pirmąjį lietuvišką filmą išdykaujantys 12–13 metų vaikai smalsiai bando pažvelgti pro kino kameros objektyvą. Taip tarsi simbolizuojama ir lietuviško kino „vaikystė“, – sakė K. Balčiūnas.

K. Balčiūnas taip įamžino pirmąjį lietuvišką filmą.

Iš pradžių planuota skulptūrą sukurti ant postamento, bet šios idėjos atsisakyta, kad kiekvienas galėtų ją patogiau apžiūrėti iš visų pusių. Skulptūra bus natūralaus dydžio, o tie du neįvardinti berniukai yra susidomėję jiems nematytu dalyku – kino kamera „Ernemann“, tokia, kokia galimai ir buvo nufilmuotas „Onytė ir Jonelis“.

Kęstutis sako įsivaizdavęs, kaip galėjo vykti „Onytės ir Jonelio“ filmavimas provincijoje, o jei filmas būtų išlikęs, galbūt meninis sprendimas būtų buvęs visai kitoks. Patys istoriniai faktai bus užrašyti skulptūros papėdėje.

Įdomu tai, kad 2018 metais K. Balčiūnas yra sukūręs skulptūrą „Nežiopsok!“ Laisvės alėjos pabaigoje, vaizduojančią su šuneliu žaidžiantį jaunąjį dviratininką. Akylesni praeiviai tikrai pastebės „Pirmo filmo“ veikėjų – dviejų smalsių berniūkščių – panašumų su tuo dviratininku, jų neneigia ir pats skulptorius. Kitas jo darbas – prie Kauno centrinio pašto pastatyta pirmojo Kauno burmistro Jono Vileišio skulptūra.

Pirmasis filmas iki mūsų dienų neišliko

Tarpukariu būtent kinas buvo viena iš pačių mėgstamiausių kauniečių laisvalaikio praleidimo vietų. 1931 metų spalio 8 d. kino teatre „Forum“, kuris iki mūsų dienų neišliko, bet yra visai netoli nuo „Romuvos“, įvyko nespalvotos nebyliosios komedijos „Onytė ir Jonelis“ (arba „Nelįsk kur nereikia“) premjera.

Šis filmas iki mūsų dienų taip pat neišliko – manoma, kad jo kopija pražuvo Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai filmas ten buvo rodomas vietos lietuviams. Filmo kūrėjai – jokie kino profesionalai. Po keleto nesėkmingų bandymų nufilmuoti pirmąją lietuvišką juostą, „Onytę ir Jonelį“ sukūrė kino studijos „Akis“ įkūrėjai – operatorius, buvęs žvalgas Feognijus Dunajevas ir režisierius, notaras Jurgis Linartas. Filmas sukurtas be valstybės pagalbos, jis buvo labai populiarus tuo metu.

Šioje vietoje iškils naujoji K. Balčiūno skulptūra „Pirmas filmas“. Algio VAŠKEVIČIAUS nuotrauka

Apie ką pasakoja šis neišlikęs filmas, geriausiai galima sužinoti iš to meto spaudos. Joje rašoma, kad pagrindinė pirmojo lietuviško filmo idėja – nereikia bėgti gyventi iš kaimo į miestą. Vieni šaltiniai teigė, esą kino komedija trukusi 73, kiti – kad 65 minutes. Filmas buvo kuriamas ilgiau kaip metus, kainavo per 20 tūkst. litų. Įvykį pastebėjo ir neblogai nušvietė sostinės spauda. Daugelyje publikacijų džiaugtasi pirma lietuviška „filma“, jos reikšme.

Didžiausia aktorių bėda, pasak vertintojų, – bereikšmė, vienoda veido išraiška, pasigesta tipingų bruožų. Daug kam labai nepatiko aktorių grimas, kuris buvo per daug krintantis į akis. Filmo operatoriui priekaištauta dėl planų įvairovės, stambių planų trūkumo. Nors iš esmės F. Dunajevo darbas įvertintas pozityviai, esą kaimo gyvenimas, gamtos peizažai ir miestas nufilmuoti labai vykusiai. Valsčių laikraščiuose apie juostą pasirodė tik kuklių žinučių.

* * *

Kauno filmų biuro vadovas Aurelijus Silkinis teigia, kad jam nepavyko aptikti kito tokio objekto kur nors kitur Europoje – kol kas jokia šalis nėra įamžinusi pirmojo savo filmo. Kažkas panašaus yra tik Holivude, kur pagerbtas pirmasis būtent tame rajone sukurtas filmas.