AB SEB banko atstovės žiniasklaidai Ievos Dauguvietytės-Daskevičienės teigimu, finansinių sukčių aktyvumas trečią šių metų ketvirtį sparčiai didėjo. Nors jų padaryta žala SEB banko klientams, siekianti 711 tūkst. eurų, buvo kiek mažesnė negu balandį–birželį, per pastaruosius tris mėnesius sukčiavimo atvejų užfiksuota bemaž pusantro karto daugiau.

I. Dauguvietytė-Daskevičienė prašo gyventojus būti budriais. Nuotrauka iš pašnekovės albumo

„SEB banko statistika rodo, kad pastaruoju metu buvo ypač suįžūlėję telefoniniai ir SMS sukčiai. Pastaruoju metu daugėjo atvejų, kai sukčiai siekia išvilioti žmonių duomenis ir pinigus telefonu prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu. Gyventojus raginame būti itin budrius kaskart atsiliepus į skambutį, kuris nelauktas, pasiekė iš nežinomo numerio, ypač jei skambina banko darbuotoju pristatęs asmuo ir prašo skubiai atlikti kokius nors veiksmus ar suteikti informacijos, pavyzdžiui, asmens kodą ar prisijungimo prie interneto banko duomenis. Tokį pokalbį geriausia nedelsiant nutraukti, o tada – susisiekti su banku oficialiai nurodytais kontaktais“, – „Suvalkiečiui“ pasakojo I. Dauguvietytė-Daskevičienė.

Jūsų neapdairumu pasinaudoję sukčiai gali ištuštinti sąskaitą. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Pasak banko SEB atstovės žiniasklaidai, padažnėjo ir sukčių atakų, kai žmonėms siunčiamos SMS žinutės, kuriomis pranešama apie neva užblokuotą interneto banko paskyrą, programėlę „Smart-ID“, vykstančius neteisėtus veiksmus jų paskyroje ar pan. Gavę tokias žinutes klientai neturėtų spustelėti nuorodos ir jokiu būdu neįvesti prašomos informacijos.

„Svarbu būti budriems ir visada kritiškai vertinti gaunamas žinutes. Bankas savo klientams SMS žinučių su aktyviomis nuorodomis į interneto banką nesiunčia ir niekada neprašo atskleisti konfidencialių duomenų“, – kalbėjo banko atstovė.

SEB bankas primena kelis svarbius patarimus, padedančius išvengti finansinių sukčių pinklių:

* Neatskleiskite duomenų. Jokia teisėtai veikianti institucija ar organizacija iš gyventojų neprašo vartotojų duomenų, mokėjimo kortelės ar programėlės „Smart-ID“ kodų. Bet koks prašymas tokią informaciją suteikti turėtų būti rimtas įspėjimas suklusti.

* Nespauskite nuorodų, neatidarykite priedų. Būkite itin atidūs, jeigu laiško ar žinutės siuntėjai prašo atidaryti pateikiamą nuorodą ar prisegamą priedą – dokumentą, skaidres, paveikslėlį. Tokiomis nuorodomis dažnai nukreipiama į kenkėjišką kodą ar netikrą interneto puslapį, skirtą duomenims surinkti. Dokumentai gali būti užkrėsti pavojingais virusais. Primygtinai raginame neatidaryti laiškuose ar žinutėse pateikiamų nuorodų, priedų ar paveikslėlių, reguliariai atnaujinti savo kompiuterių ir mobiliųjų telefonų programinę įrangą, kai tik galima – naudoti dviejų veiksnių autentifikaciją jungiantis prie savo paskyrų.

* Būkite budrūs. Telefonu bendraukite itin atidžiai, jei pašnekovas ar korespondentas taiko spaudimą – kalba greitai, ragina kuo greičiau atlikti neplanuotą mokėjimą ar kokį kitą veiksmą.
*Praneškite bankui ir policijai. Jei vis dėlto asmeninė informacija buvo suteikta tretiesiems asmenims, apie tai svarbu kuo greičiau pranešti savo bankui ir kreiptis į policiją. Tai reikėtų daryti skambinant trumpuoju numeriu 112, bet jokiu būdu patiems nesikreipti iš galimų sukčių gautuose laiškuose, SMS žinutėse nurodytais kontaktais.