Vietoj edukacinės lentos – sportinė guma
Marijampolietė Rasa, gerai besigaudanti finansiniuose reikaluose ir besiorientuojanti internetinėje erdvėje, tikrai netikėjo, kad gali tapti sukčių auka, bet taip įvyko.
Moteris internete naršė ieškodama dovanų mažamečiams vaikams. Socialiniame tinkle jos akys užkliuvo už vaikų užsiėmimui skirtos lentos, parengtos pagal „Montessori“ programą. Edukacinėje interaktyvioje lentoje buvo daug dalykų, kurie turėjo patikti mažiesiems. Ir vairas, ir laikrodis, spynos, kurias gali atrakinti, užrakinti ir kiti įdomūs dalykai. Rasa sako, kad norą įsigyti paskatino ir žinomo ugdymo metodo „Montessori“ paminėjimas. Aišku, ir kaina. 59 eurus kainuojanti lenta buvo parduodama su 50 proc. nuolaida. Lentos pardavėjai skelbėsi esantys Jungtinėse Amerikos Valstijose. Svetainės pavadinimas buvo nurodytas „Kaikeylane.com“.
Rasa peržiūrėjo ir atsiliepimus anglų kalba. Vienas iš jų buvo nepalankus. Moteris skundėsi, kad beveik prieš mėnesį šioje svetainėje užsisakė prekę, bet jos negavo. „Pagalvojau, kad dėl pandemijos kilę trukdžių, todėl užsakymai vėluoja, be to, Amerika – didelė šalis“, – sakė Rasa. Ji užsisakė edukacinę lentą, iš karto apmokėdama už prekę.
Praslinkus trims savaitėms nurodytu adresu savo vardu ir pavarde marijampolietė gavo voką. Nuoroda skelbė, kad vokas išsiųstas iš Latvijos. Jame buvo įdėta paprasta guma, skirta pratimams kūnui lavinti. Rasa pagalvojo, kad siuntėjas suklydo, kad siunta skirta kitai moteriai tokiu pat vardu ir pavarde. Tačiau netrukus telefonu atėjo žinutė, kad ji privalo deklaruoti gautą siuntą, priešingu atveju siuntinys bus paimtas ir išsiųstas atgal. „Pamaniau, kad jau atsiuntė edukacinę lentą, todėl prašo deklaruoti, tačiau patikrinusi atsiųstos gumos ir siuntos numerį, įsitikinau, kad jis sutampa“, – kalbėjo Rasa.
Užsakytos prekės marijampolietė nesulaukė ligi šiol. Panaršiusi internete moteris vėl rado šios kampanijos tinklapį su aktyviomis nuorodomis įsigyti šiame tinklapyje išparduodamų prekių. Dabar Rasa jau atkreipė dėmesį, kad tų prekių – vos keletas, o norint už jas sumokėti nėra galimybės pasinaudoti patikima „PayPal“ atsiskaitymų platforma.
„Esu tikra, kad mane apgavo“, – sakė Rasa, pasidžiaugusi, kad pinigai, kuriuos ji sumokėjo, nebuvo tokie dideli. Ar galėjo būti apdairesnė, išvengti apgavystės, Rasa teigia mananti, kad taip. Tiesiog prieš mokant už prekę reikėjo panaršyti internete, pasidomėti realiomis tokių edukacinių lentų kainomis, taip pat atkreipti dėmesį, kad tinklapis reklamuoja galimybę atsiskaityti per „PayPal“ platformą, bet realiai jos nesuteikia, ir pagalvoti, kad kažkas čia ne taip. Bet tiesiog neatėjo į galvą, kad sukčiai gali būti sukūrę gana solidžiai atrodantį tinklapį ir užsiimti manipuliacijomis siūlydami vaikiškas prekes.
Pasitikėjimą įgijo, žadėdamas gydymą JAV
Antroji istorija, nutikusi kitai marijampolietei, skaudesnė. Moteris finansinių nuostolių nepatyrė, bet sukčių ciniškumas siekiant pasinaudoti netgi sveikatos problemų turinčiais žmonėmis, atskleidė, kad jiems nėra nieko šventa ir jokių tabu.
Turinti sveikatos problemų Ignė socialiniame tinkle „Facebook“ susipažino su vyru. Šis pasisiūlė moteriai į draugus, marijampolietė sutiko. Prasidėjo susirašinėjimas, pažindinimasis, keitimasis nuotraukomis. Vyriškis buvo išvaizdus. Ignė pasipasakojo apie ją kamuojančias sveikatos problemas. Vyras prisistatė esantis amerikietis karo gydytojas, šiuo metu atliekantis misiją Sirijoje, kuri eina į pabaigą. „Facebook“ draugas žadėjo Ignei pagalbą. Esą, kai jis grįš į Ameriką, pasikvies ją į šią šalį gydytis, susitars dėl tyrimų, gal net atidarys privačią kliniką.
Ignė apie naująjį draugą ir jo geras intencijas pasipasakojo draugėms. Šios jau buvo girdėjusios panašių istorijų, tad tiesiai perspėjo bičiulę, kad čia kvepia sukčiavimu. Tačiau Ignė taip buvo įtikėjusi amerikiečių kariškiu, kad nesileido į jokias kalbas, jos neatgrasė ir draugių atnešti straipsniai apie panašias istorijas. Įspėjimus moteris prisiminė tik tuomet, kai draugas parašė pakliuvęs į bėdą ir paprašė pinigų. Tapo akivaizdu, kad kažkas čia ne taip – amerikietis gydytojas pagalbos prašė ne savo draugų, artimųjų, bet už tūkstančių kilometrų esančios nematytos draugės. Ignė nutraukė draugystę, pinigų sukčiui nepavyko išvilioti.
Tai tik dvi istorijos apie tai, kaip šiuo metu įvairiausiais būdais stengiamasi apgauti ir išvilioti pinigus.
Spynos ir tvoros saugo tik nuo gerų žmonių
Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis sako, kad iš tiesų šiuo metu didžiąją dalį policijos tiriamų nusikaltimų sudaro sukčiavimas, pralenkiantis vagystes. „Nusikaltėliai dabar neina vogti, jiems patogiau, kai žmonės patys pinigus suneša“, – sakė prokuroras.
Pasak prokuroro K. Jasaičio, sukčiavimui įtakos turi ir ekonominė šalies padėtis. Tokių nusikaltimų gali daugėti.
Pasak K. Jasaičio, didžiausią dalį ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo sudaro atvejai, kai žmonės apgaunami pirkimo-pardavimo santykių internetinėje erdvėje metu. „Naršydami po internetą aptinka skelbimų apie pigiai parduodamus įvairiausius daiktus ir susigundo. Žmonės nuostolių patiria, kai neįsitikinę sandėrio tikrumu už prekę perveda į nurodytą sąskaitą avansą arba nesulaukę pinigų atiduoda daiktą“, – pasakojo prokuroras.
K. Jasaičio teigimu, visus šiuos dalykus vienija tai, kad prekės, kurias nurodydavo sukčiai, būdavo parduodamos daug mažesne kaina, negu jų tikroji vertė. Tai turėtų būti kiekvienam pirkėjui pirmas skambutis, verčiantis susimąstyti, kad kažkas čia ne taip, kad nemokamas būna tik sūris pelėkautuose.
Pasak prokuroro, jam taip pat teko kuruoti bylas, kur vyravo jausmais paremtas sukčiavimas. Tokios bylos dar vadinamos romantinėmis. Tai būtent susipažinimas per socialinius tinklus, susirašinėjimas, patikėjimas. Nukentėjusios tokiuose santykiuose paprastai – moterys, kurios aklai patiki naujųjų draugų pažadais, o šiems neva pakliuvus į bėdą, neatsisako suteikti piniginės pagalbos. Iš pradžių po truputį, paskui vis daugiau, kol suma pasiekia dešimtis tūkstančių eurų. Galop moterys supranta, kad už garbingo Amerikos karininko paveikslo slėpėsi sukčius iš Afrikos šalių.
Kuo tik moterys nepatiki? Ir joms siunčiamais aukso luitais, kurie užstringa muitinėse ir reikia sumokėti muito mokestį. Ir į Lietuvą keliaujančiais vertingų daiktų pilnais konteineriais, kur prašoma mylimosios sumokėti tranzito mokestį.
Marijampolės prokuratūroje prokurorams vis dažniau tenka kuruoti sukčiavimo bylas. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Anot prokuroro, pastaruoju metu daugėja atvejų, kai sukčiai siekia žmonių duomenis ir pinigus išvilioti telefonu, prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu, bet ikiteisminių tyrimų dėl tokio pobūdžio sukčiavimų dar nėra daug. „Čia jau aukštesnis lygis, nusikaltėliai turi išmanyti naujausias technologijas“, – pasakojo prokuroras.
K. Jasaičio teigimu, dalį tokių nusikaltimų pavyksta išaiškinti, bet tyrimo procesas ilgas. „Kol pereinama per visas sistemas, iššifruojamas telefoninis ar internetinis susirašinėjimas, tikrinamos sąskaitos. Reikia įdėti labai daug darbo. Mažiausiai tyrimas trunka pusę metų“, – kalbėjo teisininkas.
Pasak K. Jasaičio, šiuo metu į Marijampolės teismo rūmus planuojama siųsti dvi bylas dėl sukčiavimo. Vienoje byloje įtariamasis iš pataisos namų, kitoje – iš Kazlų Rūdos.
Tokių nusikaltimų būtų galima išvengti, jeigu žmonės būti atsargesni, apdairesni. Tačiau gal tokia žmonių psichologija. Visada bus tokių, kurie norės daiktą įsigyti gerokai pigiau, ir bus tų, kurie norės apgauti. Ne veltui sakoma, kad spynos ir tvoros saugo tik nuo gerų žmonių.
