Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kaip nebūti apgautam?

Vietoj edukacinės lentos – sportinė guma

Marijampolietė Rasa, gerai besigaudanti finansiniuose reikaluose ir besiorientuojanti internetinėje erd­vėje, tikrai netikėjo, kad gali tapti sukčių auka, bet taip įvyko.

Moteris internete naršė ieškodama dovanų mažamečiams vaikams. Socialiniame tinkle jos akys užkliuvo už vaikų užsiėmimui skirtos lentos, parengtos pagal „Montessori“ programą. Edukacinėje interaktyvioje lentoje buvo daug dalykų, kurie turėjo patikti mažiesiems. Ir vairas, ir laikrodis, spynos, kurias gali atrakinti, užrakinti ir kiti įdomūs dalykai. Rasa sako, kad norą įsigyti paskatino ir žinomo ugdymo metodo „Montessori“ paminėjimas. Aišku, ir kaina. 59 eurus kainuojanti lenta buvo parduodama su 50 proc. nuolaida. Lentos pardavėjai skelbėsi esantys Jungtinėse Amerikos Valstijose. Svetainės pavadinimas buvo nurodytas „Kaikeylane.com“.

Rasa peržiūrėjo ir atsiliepimus anglų kalba. Vienas iš jų buvo nepalankus. Moteris skundėsi, kad beveik prieš mėnesį šioje svetainėje užsisakė prekę, bet jos negavo. „Pagalvojau, kad dėl pandemijos kilę trukdžių, todėl užsakymai vėluoja, be to, Amerika – didelė šalis“, – sakė Rasa. Ji užsisakė edukacinę lentą, iš karto apmokėdama už prekę.

Praslinkus trims savaitėms nurodytu adresu savo vardu ir pavarde marijampolietė gavo voką. Nuoroda skelbė, kad vokas išsiųstas iš Latvijos. Jame buvo įdėta paprasta guma, skirta pratimams kūnui lavinti. Rasa pagalvojo, kad siuntėjas suklydo, kad siunta skirta kitai moteriai tokiu pat vardu ir pavarde. Tačiau netrukus telefonu atėjo žinutė, kad ji privalo deklaruoti gautą siuntą, priešingu atveju siuntinys bus paimtas ir išsiųstas atgal. „Pamaniau, kad jau atsiuntė edukacinę lentą, todėl prašo deklaruoti, tačiau patikrinusi atsiųstos gumos ir siuntos numerį, įsitikinau, kad jis sutampa“, – kalbėjo Rasa.

Užsakytos prekės marijampolietė nesulaukė ligi šiol. Panaršiusi internete moteris vėl rado šios kampanijos tinklapį su aktyviomis nuorodomis įsigyti šiame tinklapyje išparduodamų prekių. Dabar Rasa jau atkreipė dėmesį, kad tų prekių – vos keletas, o norint už jas sumokėti nėra galimybės pasinaudoti patikima „PayPal“ atsiskaitymų platforma.

„Esu tikra, kad mane apgavo“, – sakė Rasa, pasidžiaugusi, kad pinigai, kuriuos ji sumokėjo, nebuvo tokie dideli. Ar galėjo būti apdairesnė, išvengti apgavystės, Rasa teigia mananti, kad taip. Tiesiog prieš mokant už prekę reikėjo panaršyti internete, pasidomėti realiomis tokių edukacinių lentų kainomis, taip pat atkreipti dėmesį, kad tinklapis reklamuoja galimybę atsiskaityti per „PayPal“ platformą, bet realiai jos nesuteikia, ir pagalvoti, kad kažkas čia ne taip. Bet tiesiog neatėjo į galvą, kad sukčiai gali būti sukūrę gana solidžiai atrodantį tinklapį ir užsiimti manipuliacijomis siūlydami vaikiškas prekes.

Pasitikėjimą įgijo, žadėdamas gydymą JAV

Antroji istorija, nutikusi kitai marijampolietei, skaudesnė. Moteris finansinių nuostolių nepatyrė, bet sukčių ciniškumas siekiant pasinaudoti netgi sveikatos problemų turinčiais žmonėmis, atskleidė, kad jiems nėra nieko šventa ir jokių tabu.

Turinti sveikatos problemų Ignė socialiniame tinkle „Facebook“ susipažino su vyru. Šis pasisiūlė moteriai į draugus, marijampolietė sutiko. Prasidėjo susirašinėjimas, pažindinimasis, keitimasis nuotraukomis. Vyriškis buvo išvaizdus. Ignė pasipasakojo apie ją kamuojančias sveikatos problemas. Vyras prisistatė esantis amerikietis karo gydytojas, šiuo metu atliekantis misiją Sirijoje, kuri eina į pabaigą. „Facebook“ draugas žadėjo Ignei pagalbą. Esą, kai jis grįš į Ameriką, pasikvies ją į šią šalį gydytis, susitars dėl tyrimų, gal net atidarys privačią kliniką.

Ignė apie naująjį draugą ir jo geras intencijas pasipasakojo draugėms. Šios jau buvo girdėjusios panašių istorijų, tad tiesiai perspėjo bičiulę, kad čia kvepia sukčiavimu. Tačiau Ignė taip buvo įtikėjusi amerikiečių kariškiu, kad nesileido į jokias kalbas, jos neatgrasė ir draugių atnešti straipsniai apie panašias istorijas. Įspėjimus moteris prisiminė tik tuomet, kai draugas parašė pakliuvęs į bėdą ir paprašė pinigų. Tapo akivaizdu, kad kažkas čia ne taip – amerikietis gydytojas pagalbos prašė ne savo draugų, artimųjų, bet už tūkstančių kilometrų esančios nematytos draugės. Ignė nutraukė draugystę, pinigų sukčiui nepavyko išvilioti.

Tai tik dvi istorijos apie tai, kaip šiuo metu įvairiausiais būdais stengiamasi apgauti ir išvilioti pinigus.

Spynos ir tvoros saugo tik nuo gerų žmonių

Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis sako, kad iš tiesų šiuo metu didžiąją dalį policijos tiriamų nusikaltimų sudaro sukčiavimas, pralenkiantis vagystes. „Nusikaltėliai dabar neina vogti, jiems patogiau, kai žmonės patys pinigus suneša“, – sakė prokuroras.

Pasak prokuroro K. Jasaičio, sukčiavimui įtakos turi ir ekonominė šalies padėtis. Tokių nusikaltimų gali daugėti.

Pasak prokuroro K. Jasaičio, sukčiavimui įtakos turi ir ekonominė šalies padėtis. Tokių nusikaltimų gali daugėti.

Pasak K. Jasaičio, didžiausią dalį ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo sudaro atvejai, kai žmonės apgaunami pirkimo-pardavimo santykių internetinėje erdvėje metu. „Naršydami po internetą aptinka skelbimų apie pigiai parduodamus įvairiausius daiktus ir susigundo. Žmonės nuostolių patiria, kai neįsitikinę sandėrio tikrumu už prekę perveda į nurodytą sąskaitą avansą arba nesulaukę pinigų atiduoda daiktą“, – pasakojo prokuroras.

K. Jasaičio teigimu, visus šiuos dalykus vienija tai, kad prekės, kurias nurodydavo sukčiai, būdavo parduodamos daug mažesne kaina, negu jų tikroji vertė. Tai turėtų būti kiekvienam pirkėjui pirmas skambutis, verčiantis susimąstyti, kad kažkas čia ne taip, kad nemokamas būna tik sūris pelėkautuose.

Pasak prokuroro, jam taip pat teko kuruoti bylas, kur vyravo jausmais paremtas sukčiavimas. Tokios bylos dar vadinamos romantinėmis. Tai būtent susipažinimas per socialinius tinklus, susirašinėjimas, patikėjimas. Nukentėjusios tokiuose santykiuose paprastai – moterys, kurios aklai patiki naujųjų draugų pažadais, o šiems neva pakliuvus į bėdą, neatsisako suteikti piniginės pagalbos. Iš pradžių po truputį, paskui vis daugiau, kol suma pasiekia dešimtis tūkstančių eurų. Galop moterys supranta, kad už garbingo Amerikos karininko paveikslo slėpėsi sukčius iš Afrikos šalių.

Kuo tik moterys nepatiki? Ir joms siunčiamais aukso luitais, kurie užstringa muitinėse ir reikia sumokėti muito mokestį. Ir į Lietuvą keliaujančiais vertingų daiktų pilnais konteineriais, kur prašoma mylimosios sumokėti tranzito mokestį.

Marijampolės prokuratūroje prokurorams vis dažniau tenka kuruoti sukčiavimo bylas.

Marijampolės prokuratūroje prokurorams vis dažniau tenka kuruoti sukčiavimo bylas. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Anot prokuroro, pastaruoju metu daugėja atvejų, kai sukčiai siekia žmonių duomenis ir pinigus išvilioti telefonu, prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu, bet ikiteisminių tyrimų dėl tokio pobūdžio sukčiavimų dar nėra daug. „Čia jau aukštesnis lygis, nusikaltėliai turi išmanyti naujausias technologijas“, – pasakojo prokuroras.

K. Jasaičio teigimu, dalį tokių nusikaltimų pavyksta išaiškinti, bet tyrimo procesas ilgas. „Kol pereinama per visas sistemas, iššifruojamas telefoninis ar internetinis susirašinėjimas, tikrinamos sąskaitos. Reikia įdėti labai daug darbo. Mažiausiai tyrimas trunka pusę metų“, – kalbėjo teisininkas.

Pasak K. Jasaičio, šiuo metu į Marijampolės teismo rūmus planuojama siųsti dvi bylas dėl sukčiavimo. Vienoje byloje įtariamasis iš pataisos namų, kitoje – iš Kazlų Rūdos.
Tokių nusikaltimų būtų galima išvengti, jeigu žmonės būti atsargesni, apdairesni. Tačiau gal tokia žmonių psichologija. Visada bus tokių, kurie norės daiktą įsigyti gerokai pigiau, ir bus tų, kurie norės apgauti. Ne veltui sakoma, kad spynos ir tvoros saugo tik nuo gerų žmonių.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Spausdinto žodžio keliais

    2017-06-27Spausdinto žodžio keliais
    Marijampolėje, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje, vyr. fondų saugotoju dirbantis Tomas Kukauskas sako, kad nuo mažens jį domino istorija. Muziejininkui, gimusiam ir užaugusiam Marijampolėje, ypač įdomi gimtojo miesto istorija.   Marijampolė garsi spaustuvėmis Anot Tomo, įdomiausias laikotarpis XIX–XX amžius, iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai tiek visko vyko, tiek kūrėsi. Apie tai muziejininkas veda ir ekskursijas. „Besidomėdamas, kas šiuo laikotarpiu vyko Marijampolėje, atradau ir marijonų spaustuvę“, – sako Tomas. Pasak jo, sudėtinga vienareikšmiškai įvardinti Marijonų spaustuvės veiklos pradžią. Įdomu tai, kad 1938 metų surašymo duomenimis, Marijampolėje buvo apie 15 tūkstančių gyventojų, o mieste veikė keturios ar net penkios spaustuvės. Mūsų mieste buvo įsikūrusi ...
  • Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis – spaustuvininkas ir kultūros veikėjas

    2017-06-27Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis – spaustuvininkas ir kultūros veikėjas
    1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vasario 16-osios Aktą pasirašė dvidešimt Nepriklausomybės Akto signatarų. Tarp jų ir iš Šakių rajono kilęs Saliamonas Banaitis, kurio parašas antras, po daktaro Jono Basanavičiaus. Signataro veikla daugiausia buvo siejama su jo įkurta lietuviška spaustuve Kaune, įsteigta pirmąja lietuviška gimnazija Kaune, lietuvybės puoselėjimu, knygnešio dalia. Šio žmogaus, paskyrusio savo gyvenimą modernios ir kultūringos Lietuvos kūrimui, vardas ilgus dešimtmečius buvo pamirštas. Gyva lietuviška dvasia Daug medžiagos apie šį signatarą galima rasti dr. Viliaus Užtupo išleistose knygose „Saliamono Banaičio spaustuvė“, „Saliamonas Banaitis: spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras“, taip pat Povilo Baršio ...
  • Ilgai blaškęsi galiausiai apsistojo gimtajame mieste

    2017-06-27Ilgai blaškęsi galiausiai apsistojo gimtajame mieste
    Agnė Zienienė gimtąją Marijampolę į Airijos sostinę Dubliną buvo išmainiusi net porą kartų. Emigravusi ir sugrįžusi, tačiau čia taip ir neradusi, ko tikėjusis, į svetimą šalį laimės ieškoti vyko iš naujo. Ir nors ten susikūrė patogias gyvenimo sąlygas, žinojo, kad vieną dieną į Lietuvą vis tiek sugrįš. Išvyko neradę darbo Pirmą kartą į Airiją Agnė išvyko 2008 metais. Tuomet dar su vaikinu Almantu, kuris dabar yra jos vyras, emigruoti nusprendė Lietuvoje taip ir nesuradę tinkamai apmokamo ir mėgiamo darbo. Nuvykusi į Dubliną pora apsistojo pas jau ten gyvenančius vyro artimuosius. Nors kalbos gerai nemokėjo, darbą Agnė susirado greitai. Vienoje iš Dublino degalinių ...
  • Užsitęsusios atostogos Anglijoje

    2017-06-27Užsitęsusios atostogos Anglijoje
    Marijampolietė Agnė Kapočė Londone praleido beveik 5 metus. Nepaisant to, kad turėjo kvalifikuotą ir gerai apmokamą darbą, moteris nusprendė grįžti į Lietuvą. Pagrindinės priežastys – sveikatos apsaugos sistema ir artimųjų ilgesys.   Vyko tik atostogauti Baigusi anglų kalbos studijas jauna specialistė pradėjo dirbti mokytoja. Vasaros atostogų metu pusseserė, kuri tuo metu gyveno Londone, pakvietė merginą pas save pasisvečiuoti. Minties ten pasilikti Agnė neturėjo, tačiau netikėtai atsiradęs darbo pasiūlymus jos planus apvertė aukštyn kojom. – Būnant Anglijoje pusiau juokais, pusiau rimtai ėmiau dairytis į darbo skelbimus. Kadangi su anglų kalba problemų neturėjau, galėjau rinktis net iš kelių pasiūlymų. Lietuvoje manęs niekas, išskyrus darbą, nelaikė. Mokykloje, ...
  • Agnė Alaburdaitė: studijų Hagoje paviliota karjeros nutarė siekti Amsterdame

    2017-06-27Agnė Alaburdaitė: studijų Hagoje paviliota karjeros nutarė siekti Amsterdame
    Dar mokydamasi kostiumo dizaino meno Vilniaus dailės akademijoje marijampolietė Agnė Alaburdaitė sukūrė ne vieną drabužių bei aksesuarų kolekciją, o jos darbai buvo pastebėti ir puikiai įvertinti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Baigusi studijas mergina siekti karjeros ir kurti tolesnį gyvenimą nusprendė Olandijoje sostinėje. Sako, konkurencija ten didelė, tačiau galimybių kur kas daugiau. Ar kada nors grįš į Lietuvą mergina sako nežinanti – nebent tada, kai kūrėjams čia atsiras palankios sąlygos kurti. Mergina prioritetą teikia mokymuisi ir tobulėjimui.   – Kada prasidėjo ir kaip tęsėsi Tavo kelias mados pasaulio link? – Dar mokyklos laikais, kai pradėjau žavėtis įdomaus dizaino rūbais bei daiktais. Iš ...
  • „Suvalkiečio“ naujienos – platformoje etaplius.lt

    2017-06-20
    Nuo šios savaitės dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną. Kodėl etaplius.lt? Juk šis adresas mūsų krašto skaitytojams nelabai žinomas. Turbūt todėl, kad etaplius.lt nėra tradicinis naujienų portalas. Jį sukūrę mūsų kolegos – VšĮ „Šiauliai plius“ deklaruoja, jog tai – daugiau naujienų mainų platforma. Tikslai ambicingi – aprėpti visą šalį, rasti partnerių visuose regionuose ir pasiekti tokį lankomumą, kuris sudomintų didžiuosius reklamos užsakovus. Pavieniai regioniniai naujienų portalai su savo kukliais lankytojų srautais Lietuvoje kol kas, deja, yra nuostolingi. Patikėti kolegų iš Šiaulių idėja paskatino ir tai, kad jų naujienų mainų platformos idėja susidomėjo interneto paslaugų milžinė ...
  • Iš Sibiro mergaitę mama „pavogė“

    2017-06-13Iš Sibiro mergaitę mama „pavogė“
    Visas Danutės Turūtaitės-Stankevičienės gyvenimas buvo veržimasis pirmyn. Nesustoti, nepasiduoti – buvo jos, tremties vaiko, devizas.   Viltis sudužo nuvykus Ketverių metukų Danutė Turūtaitė-Stankevičienė į nežinią išvežta iš Igliškėlių, kur mama dirbo mokytoja, tėtis mokyklos vedėju. Lietuvą okupavus rusams, vyrą suėmė ir išvežė nežinia kur. Todėl kai 1941 m. birželio 14 d. moterį su dukra įsodino į sunkvežimį ir pasakė, kad nuveš ten, kur vyras, ji patikėjo. Danutė lig šiol prisimena sausakimšą žmonių vagoną ir kai juos, vaikus, užkeldavo į patį viršų, kad per mažą plyšelį įkvėptų šviežio oro. Mama, tikėdama, kad vyksta pas vyrą, netgi traukiniui sustojus nebandė pabėgti, nors tokia galimybė buvo ne ...
  • Gaila, kad žmonės nevertina to, ką turi

    2017-06-13Gaila, kad žmonės nevertina to, ką turi
    Regina ir Večeslavas Agurkiai – vieno likimo vaikai. Abu gimė tremtyje, abu dar vaikai sugrįžo į Lietuvą, čia ieškojo savo vietos, o sutikę vienas kitą kūrė bendrą ateitį.   Mergaitės paliktos likimo valiai Večeslavas tremtį žino tik iš mamos pasakojimų. Ją, Punsko valsčiuje gimusią dvylikametę, į nežinomybę išvežė su pirmaisiais trėmimais – 1941-06-14. Į Šeštokų geležinkelio stotį iš Vaiponiškių kaimo (Sangrūdos sen.) tada išvežė visą šeimą: tėtę, jo žmoną (mama buvo mirusi), dvi seseris ir du brolius. Per patvinusią Leną nepasiekus Igarkos, tremtinių vilkstinė, padariusi 300 km lankstą, atsidūrė Oliokmos kaime, netoli Jakutsko. Tėvo netektis – viena iš pirmųjų mirčių pakeliui į Sibirą… Praradimo ...
  • Praeitis visada šalia

    2017-06-13Praeitis visada šalia
    Rimantas Kulikauskas, 1958 m. gimęs Vorkutoje, į Lietuvą sugrįžo 1971-aisiais. Augęs politinio kalinio šeimoje jis savęs nevadina tremtiniu. „Tremtinys ne aš, o mano tėvai, aš tik ten gimiau…“ – apie tremtinio statusą savo nuomonę turi Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas.  Į tremtį – savo noru 1921 m. gimęs Rimanto tėtis Anatolijus buvo Lietuvos karininko sūnus. Vėliau pats tapo šauliu, dalyvavo pasipriešinimo kovose. 1948 m. suimtas Utenos apylinkėse ir nuteistas 8 metams kalėjimo. Išvežtas į Intą, paskui perkeltas į Vorkutą, Juršorą, į garsiąją 29-ąją šachtą, kur 1953 m. vasarą įvyko kruvinas susidorojimas su sukilusiais kaliniais. Po aštuonerių metų kalėjimo grįžti namo jam buvo uždrausta: iš ...
  • Darbą derina su visuomenine veikla

    2017-06-13Darbą derina su visuomenine veikla
    Kaip ir ankstesniems pašnekovams, taip ir jaunajam ūkininkui Mindaugui Vaišniui meilę žemei ir darbui įskiepijo tėvai. Tiesa, tapti ūkininku vaikinas neketino, bet aplinkybės susiklostė taip, kad šiandien gyvena, dirba ir ateitį kuria kaime.   „Užsikabino“ nuėmęs nuosavą derlių Kadangi tėvai ūkininkavo, Mindaugui žemės ūkis nebuvo svetima sritis. Jis puikiai vairavo traktorių, dirbo su kitokia žemės ūkio technika, žinojo, kada pradėti ir baigti sėją, kada laikas pradėti pjūtį. Gyvenimas tokioje aplinkoje lėmė ir studijų kryptį Aleksandro Stulginskio universitete. Grįždavęs į namus Purviniškės kaime (Sasnavos sen.) Mindaugas ir toliau padėdavo tėvams, o vieną vasarą tėtis pasiūlė jam pasirinktą žemės plotą ir pačiam apsėti, prižiūrėti, nusipjauti ...
  • Daržininkystės ūkio tradicijas perėmė iš tėvų

    2017-06-13Daržininkystės ūkio tradicijas perėmė iš tėvų
    Daržininkystės ūkį puoselėjantis Povilas Žolynas savarankiškai ūkininkauti pradėjo prieš 16 metų. Per šį laiką jam pavyko sukaupti nemažą žemės, technikos kapitalą, rasti nuolatinius klientus ir įgyti neįkainojamos patirties. Nors ūkio veikla vyksta sklandžiai, Povilas sako, kad ne sėkmė tai lemia, o sunkus, atkaklus ir kruopštus darbas.   Pagrindą pastatė tėvai Liudvinavo seniūnijos Šilavoto kaime įsikūręs Povilas Žolynas augina įvairių rūšių daržoves – burokus, kopūstus, morkas, bulves, svogūnus ir dar daug kitų. Parduoda jas darželiams, mokykloms. Povilo augintomis daržovėmis maitinasi ir Marijampolės pataisos namų nuteistieji. Jo produkcijos taip pat galima rasti ūkininkų turgeliuose. Nors ūkininkas teigia, kad viską, ką šiandien turi, pasiekė sunkiu ir ...
  • Ieva ir Mindaugas Smilgiai: gimtosios žemės trauka – nenugalima

    2017-06-06Ieva ir Mindaugas Smilgiai: gimtosios žemės trauka – nenugalima
    Studijas buvusiame Lietuvos žemės ūkio universitete baigusiems Ievai ir Mindaugui Smilgiams kaimas, žemės ūkis niekada nebuvo svetimi. Baigę studijas sutuoktiniai grįžo į Mindaugo tėvų namus Gudelių k. (Igliaukos sen.) ir tęsė jų pradėtus darbus. Supratę, kad iš tradicinio ūkio naudos mažai, jį perorganizavo ir ėmė auginti įvairius pluoštinius augalus. Iš jų Smilgiai spaudžia aliejų – tai ir yra pagrindinė ūkio veikla. Ir nors prieš imdamiesi naujos veiklos ūkininkai svarsto, ar verta, sako, kad vis dėlto ne ekonominiai skaičiavimai juos veda į priekį. Svarbiausia jiems – žinojimas, kad jų darbas kažkam naudingas.   – Baigę mokslus abu su žmona grįžote ūkininkauti į kaimą. ...
  • „Ėjo vyrai nemunais“

    2017-05-30„Ėjo vyrai nemunais“
    (Suvalkijos ūkininkai nepriklausomą Lietuvą gynė savo krauju) 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, savos kariuomenės kūrimas nebuvo laikomas pirmu uždaviniu. Karo istorikai teigia, kad vyravo ir tokia nuomonė, jog kariuomenė Lietuvai apskritai nereikalinga, nes esą šalis neketino nieko užpulti, su niekuo kariauti. Tačiau netrukus reali situacija vos susikūrusios valstybės vadovams parodė, kad be savo kariuomenės valstybingumo neišsaugos. Vos pradėtai formuoti Lietuvos kariuomenei teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą, paskui bermontininkų atakas ir lenkų mėginimą prie atkuriamos Lenkijos valstybės prisijungti Lietuvos teritoriją. Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena laikoma 1918 m. lapkričio 23-oji, nes tądien Ministras Pirmininkas A. Voldemaras išleido pirmą įsakymą dėl Apsaugos tarybos ir pirmojo ...
  • Savanorio Jurgio Guogos sūnus Juozas tėviškę prikėlė antram gyvenimui

    2017-05-30Savanorio Jurgio Guogos sūnus Juozas tėviškę prikėlė antram gyvenimui
    Jankų seniūnijos (Kazlų Rūdos sav.) Panovių kaime gyvenantis ir kiek dar pajėgia su žmona Elzbieta ūkininkaujantis 84 metų Juozas Guoga gimė ir augo būtent šiame kaime, savo gyvenimą kūrusio Lietuvos kariuomenės savanorio Jurgio Guogos (1897–1973 m.) ir Natalijos Guogienės (Jasulaitytės) šeimoje. 1923 metais susituokusiems Natalijai ir Jurgiui buvo lemta susilaukti šešių dukrų ir keturių sūnų. Deja, pora užaugino ir į gyvenimą išleido tik penkias dukras ir du sūnus. Pirmagimė Bronislava ir po jos 1926 m. gimęs sūnus Vytautas mirė maži. Nelemta užaugti buvo ir 1937 m. gimusiam Alfonsui. Tad 1933 m. sausį pasaulį išvydęs Juozas buvo vyresnysis sūnus, ir tėvas ...
  • Anglijoje dirba chemijos korepetitoriumi

    2017-05-23Anglijoje dirba chemijos korepetitoriumi
    Rygiškių Jono gimnazijos abiturientui Liudvikui Akeliui akademinė visuomenė prognozavo mokslininko kelią. Tiksliuosiuose moksluose Liudvikas būdavo nepralenkiamas, šalies, Europos olimpiadų nugalėtojas. Vunderkindu dažnai pavadinamo jaunuolio „arkliukas“ buvo chemija, tad nieko nestebino, kai 2011 metais baigęs gimnaziją įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti chemijos mokslų. Studijuodamas Vilniuje Liudvikas lengvai rasdavo darbo, kuris irgi „rišosi“ su chemija. Jis dirbo pramoginius renginius organizuojančioje įmonėje. Intelektualių pramogų mėgėjus vaikinas su draugu linksmindavo demonstruodami dalykus, susijusius su chemija, fizika. „Skystas azotas – labai linksmas dalykas, su šia medžiaga galėdavai prigalvoti visko. Tai buvo smagi veik­la“, – pasakoja Liudvikas. Dvejus metus jis dirbo Chemijos fakulteto vienoje iš organinės sintezės laboratorijų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.