Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kaip nebūti apgautam?

Vietoj edukacinės lentos – sportinė guma

Marijampolietė Rasa, gerai besigaudanti finansiniuose reikaluose ir besiorientuojanti internetinėje erd­vėje, tikrai netikėjo, kad gali tapti sukčių auka, bet taip įvyko.

Moteris internete naršė ieškodama dovanų mažamečiams vaikams. Socialiniame tinkle jos akys užkliuvo už vaikų užsiėmimui skirtos lentos, parengtos pagal „Montessori“ programą. Edukacinėje interaktyvioje lentoje buvo daug dalykų, kurie turėjo patikti mažiesiems. Ir vairas, ir laikrodis, spynos, kurias gali atrakinti, užrakinti ir kiti įdomūs dalykai. Rasa sako, kad norą įsigyti paskatino ir žinomo ugdymo metodo „Montessori“ paminėjimas. Aišku, ir kaina. 59 eurus kainuojanti lenta buvo parduodama su 50 proc. nuolaida. Lentos pardavėjai skelbėsi esantys Jungtinėse Amerikos Valstijose. Svetainės pavadinimas buvo nurodytas „Kaikeylane.com“.

Rasa peržiūrėjo ir atsiliepimus anglų kalba. Vienas iš jų buvo nepalankus. Moteris skundėsi, kad beveik prieš mėnesį šioje svetainėje užsisakė prekę, bet jos negavo. „Pagalvojau, kad dėl pandemijos kilę trukdžių, todėl užsakymai vėluoja, be to, Amerika – didelė šalis“, – sakė Rasa. Ji užsisakė edukacinę lentą, iš karto apmokėdama už prekę.

Praslinkus trims savaitėms nurodytu adresu savo vardu ir pavarde marijampolietė gavo voką. Nuoroda skelbė, kad vokas išsiųstas iš Latvijos. Jame buvo įdėta paprasta guma, skirta pratimams kūnui lavinti. Rasa pagalvojo, kad siuntėjas suklydo, kad siunta skirta kitai moteriai tokiu pat vardu ir pavarde. Tačiau netrukus telefonu atėjo žinutė, kad ji privalo deklaruoti gautą siuntą, priešingu atveju siuntinys bus paimtas ir išsiųstas atgal. „Pamaniau, kad jau atsiuntė edukacinę lentą, todėl prašo deklaruoti, tačiau patikrinusi atsiųstos gumos ir siuntos numerį, įsitikinau, kad jis sutampa“, – kalbėjo Rasa.

Užsakytos prekės marijampolietė nesulaukė ligi šiol. Panaršiusi internete moteris vėl rado šios kampanijos tinklapį su aktyviomis nuorodomis įsigyti šiame tinklapyje išparduodamų prekių. Dabar Rasa jau atkreipė dėmesį, kad tų prekių – vos keletas, o norint už jas sumokėti nėra galimybės pasinaudoti patikima „PayPal“ atsiskaitymų platforma.

„Esu tikra, kad mane apgavo“, – sakė Rasa, pasidžiaugusi, kad pinigai, kuriuos ji sumokėjo, nebuvo tokie dideli. Ar galėjo būti apdairesnė, išvengti apgavystės, Rasa teigia mananti, kad taip. Tiesiog prieš mokant už prekę reikėjo panaršyti internete, pasidomėti realiomis tokių edukacinių lentų kainomis, taip pat atkreipti dėmesį, kad tinklapis reklamuoja galimybę atsiskaityti per „PayPal“ platformą, bet realiai jos nesuteikia, ir pagalvoti, kad kažkas čia ne taip. Bet tiesiog neatėjo į galvą, kad sukčiai gali būti sukūrę gana solidžiai atrodantį tinklapį ir užsiimti manipuliacijomis siūlydami vaikiškas prekes.

Pasitikėjimą įgijo, žadėdamas gydymą JAV

Antroji istorija, nutikusi kitai marijampolietei, skaudesnė. Moteris finansinių nuostolių nepatyrė, bet sukčių ciniškumas siekiant pasinaudoti netgi sveikatos problemų turinčiais žmonėmis, atskleidė, kad jiems nėra nieko šventa ir jokių tabu.

Turinti sveikatos problemų Ignė socialiniame tinkle „Facebook“ susipažino su vyru. Šis pasisiūlė moteriai į draugus, marijampolietė sutiko. Prasidėjo susirašinėjimas, pažindinimasis, keitimasis nuotraukomis. Vyriškis buvo išvaizdus. Ignė pasipasakojo apie ją kamuojančias sveikatos problemas. Vyras prisistatė esantis amerikietis karo gydytojas, šiuo metu atliekantis misiją Sirijoje, kuri eina į pabaigą. „Facebook“ draugas žadėjo Ignei pagalbą. Esą, kai jis grįš į Ameriką, pasikvies ją į šią šalį gydytis, susitars dėl tyrimų, gal net atidarys privačią kliniką.

Ignė apie naująjį draugą ir jo geras intencijas pasipasakojo draugėms. Šios jau buvo girdėjusios panašių istorijų, tad tiesiai perspėjo bičiulę, kad čia kvepia sukčiavimu. Tačiau Ignė taip buvo įtikėjusi amerikiečių kariškiu, kad nesileido į jokias kalbas, jos neatgrasė ir draugių atnešti straipsniai apie panašias istorijas. Įspėjimus moteris prisiminė tik tuomet, kai draugas parašė pakliuvęs į bėdą ir paprašė pinigų. Tapo akivaizdu, kad kažkas čia ne taip – amerikietis gydytojas pagalbos prašė ne savo draugų, artimųjų, bet už tūkstančių kilometrų esančios nematytos draugės. Ignė nutraukė draugystę, pinigų sukčiui nepavyko išvilioti.

Tai tik dvi istorijos apie tai, kaip šiuo metu įvairiausiais būdais stengiamasi apgauti ir išvilioti pinigus.

Spynos ir tvoros saugo tik nuo gerų žmonių

Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis sako, kad iš tiesų šiuo metu didžiąją dalį policijos tiriamų nusikaltimų sudaro sukčiavimas, pralenkiantis vagystes. „Nusikaltėliai dabar neina vogti, jiems patogiau, kai žmonės patys pinigus suneša“, – sakė prokuroras.

Pasak prokuroro K. Jasaičio, sukčiavimui įtakos turi ir ekonominė šalies padėtis. Tokių nusikaltimų gali daugėti.

Pasak prokuroro K. Jasaičio, sukčiavimui įtakos turi ir ekonominė šalies padėtis. Tokių nusikaltimų gali daugėti.

Pasak K. Jasaičio, didžiausią dalį ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo sudaro atvejai, kai žmonės apgaunami pirkimo-pardavimo santykių internetinėje erdvėje metu. „Naršydami po internetą aptinka skelbimų apie pigiai parduodamus įvairiausius daiktus ir susigundo. Žmonės nuostolių patiria, kai neįsitikinę sandėrio tikrumu už prekę perveda į nurodytą sąskaitą avansą arba nesulaukę pinigų atiduoda daiktą“, – pasakojo prokuroras.

K. Jasaičio teigimu, visus šiuos dalykus vienija tai, kad prekės, kurias nurodydavo sukčiai, būdavo parduodamos daug mažesne kaina, negu jų tikroji vertė. Tai turėtų būti kiekvienam pirkėjui pirmas skambutis, verčiantis susimąstyti, kad kažkas čia ne taip, kad nemokamas būna tik sūris pelėkautuose.

Pasak prokuroro, jam taip pat teko kuruoti bylas, kur vyravo jausmais paremtas sukčiavimas. Tokios bylos dar vadinamos romantinėmis. Tai būtent susipažinimas per socialinius tinklus, susirašinėjimas, patikėjimas. Nukentėjusios tokiuose santykiuose paprastai – moterys, kurios aklai patiki naujųjų draugų pažadais, o šiems neva pakliuvus į bėdą, neatsisako suteikti piniginės pagalbos. Iš pradžių po truputį, paskui vis daugiau, kol suma pasiekia dešimtis tūkstančių eurų. Galop moterys supranta, kad už garbingo Amerikos karininko paveikslo slėpėsi sukčius iš Afrikos šalių.

Kuo tik moterys nepatiki? Ir joms siunčiamais aukso luitais, kurie užstringa muitinėse ir reikia sumokėti muito mokestį. Ir į Lietuvą keliaujančiais vertingų daiktų pilnais konteineriais, kur prašoma mylimosios sumokėti tranzito mokestį.

Marijampolės prokuratūroje prokurorams vis dažniau tenka kuruoti sukčiavimo bylas.

Marijampolės prokuratūroje prokurorams vis dažniau tenka kuruoti sukčiavimo bylas. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Anot prokuroro, pastaruoju metu daugėja atvejų, kai sukčiai siekia žmonių duomenis ir pinigus išvilioti telefonu, prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu, bet ikiteisminių tyrimų dėl tokio pobūdžio sukčiavimų dar nėra daug. „Čia jau aukštesnis lygis, nusikaltėliai turi išmanyti naujausias technologijas“, – pasakojo prokuroras.

K. Jasaičio teigimu, dalį tokių nusikaltimų pavyksta išaiškinti, bet tyrimo procesas ilgas. „Kol pereinama per visas sistemas, iššifruojamas telefoninis ar internetinis susirašinėjimas, tikrinamos sąskaitos. Reikia įdėti labai daug darbo. Mažiausiai tyrimas trunka pusę metų“, – kalbėjo teisininkas.

Pasak K. Jasaičio, šiuo metu į Marijampolės teismo rūmus planuojama siųsti dvi bylas dėl sukčiavimo. Vienoje byloje įtariamasis iš pataisos namų, kitoje – iš Kazlų Rūdos.
Tokių nusikaltimų būtų galima išvengti, jeigu žmonės būti atsargesni, apdairesni. Tačiau gal tokia žmonių psichologija. Visada bus tokių, kurie norės daiktą įsigyti gerokai pigiau, ir bus tų, kurie norės apgauti. Ne veltui sakoma, kad spynos ir tvoros saugo tik nuo gerų žmonių.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau

    2017-05-23Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau
    Trisdešimtmetis marijampolietis Evaldas Babeckas pirmą kartą migranto duoną išbandė būdamas devyniolikos metų. Ją valgo ligi šiol. Pirmą kartą išvyko padirbėti į Airiją. „Nesinorėjo visą laiką prašyti tėvų pinigų, svajojau įsigyti automobilį, todėl nusprendžiau išvažiuoti užsidirbti“, – taip savo sprendimą grindžia Evaldas.  Grįžęs į Lietuvą jis pradėjo studijuoti universitete, tačiau po kelis kartus, kad turėtų pakankamai lėšų, vis vyko į Norvegiją užsidirbti studijoms, pragyvenimui. Evaldui tekdavo dirbti įvairius sezoninius darbus: dažyti namus, pjauti žolę. 2012 metais Lietuvoje Evaldas susipažino su būsima žmona, pavasarį pora susituokė, o po metų jau abu su Jolita išvyko į Norvegiją. Evaldas atvirai sako, kad kelionės tikslas buvo kuo ...
  • Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?

    2017-05-23Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?
    Muzikos gurmanai Liudvinavo miestelyje gimusią ir užaugusią Laurą Latvaitytę jau žino. Marijampolės kultūros centre ji, studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operinį dainavimą, surengė diplominį spektaklį. Dar du kartus koncertavo jau įgijusi operinio dainavimo magistro diplomą. Praėjusiais metais Laurą galėjome išgirsti soliniame koncerte per „Miesto dienas“. Šiais metais miesto šventėje Laura taip pat koncertuos gimtojo krašto žiūrovams. Jos koncertas numatytas gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje. Šiandien Laura skaitytojams pasakoja, kaip ir kuo ji gyvena, kur ją nuvedė meilė muzikai, tikėjimas savo galimybėmis.   – Baigusi Muzikos ir teatro akademiją, Lietuvoje buvai neilgai? Kas lėmė Tavo sprendimą tęsti studijas Vokietijoje? – ...
  • „Ne skambiais žodžiais, o kietu darbu ir sunkiomis kovomis“

    2017-05-16
    Tai istoriko Adolfo Nezabitauskio mintis apie tai, kaip reikia mylėti Tėvynę ir kaip ją mylėjo V. Kudirka ir kiti pasišventėliai.   Kitąmet minėsime Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto šimt­metį. Nepaprastai džiugu, kad kaip tik šiemet pavyko pagaliau rasti Akto originalą. Tai padarė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Jis kovo 29 d. akto originalą lietuvių kalba surado Vokietijos diplomatiniame archyve. Net penki pasirašiusieji aktą buvo Marijampolės gimnazijos (dab. Rygiškių Jono gimnazijos) mokiniai. Tai dr. Jonas Basanavičius, kunigas, vyskupas, Seimo pirmininkas Justiną Staugaitis, finansininkas, spaustuvininkas Saliamonas Banaitis, teisininkas prof. Pranas Dovydaitis ir istorikas, diplomatas Petras Klimas. Visuomenės veikėjas, pirmas laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, ...
  • Jubiliejų mini kartų kartos

    2017-05-16Jubiliejų mini kartų kartos
    Balandžio 28 d. Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenė pakvietė į dar vieną jubiliejinę konferenciją. 150 metų jubiliejų mininti seniausia šio krašto gimnazija šį kartą pranešimus skaityti pakvietė kelis savo buvusius mokinius: Vilniaus universiteto profesorių dr. Albiną Kuncevičių, docentą dr. Algimantą Merkevičių, archeologę, muziejininkę Eglę Lukėnaitę-Griciuvienę, kunigą, prof. Kęstutį Žemaitį, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus muziejaus l. e. p. direktorių Tomą Kukauską ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentą Darių Dumčių. Lietuvos archeologijos draugijos narys prof. dr. A. Kuncevičius kalbėjo, kad jo gyvenimą lėmė trys svarbiausi veiksniai. Tai – tėvai, ši gimnazija ir Vilniaus universitetas. Archeologas ragino gimnazistus atrasti tai, ko jis nespėjo, ko dar neatkasė ...
  • Muziejuje – šlovė ir viltys

    2017-05-16Muziejuje – šlovė ir viltys
    Su Judita Zubavičienė, Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus vedėja, vaikštant tarp stendų gali pamatyti visus gimnazijos istorijos laikotarpius, o kartu – ir visos mūsų šalies istoriją. Iš stendų žvelgia buvę gimnazijos mokiniai: mokslininkai, kunigai, partizanai, knygnešiai, kariškiai ir kt.   Mokslininkai Gausiausi stendai – mokslininkų. Juose: habil. filologijos m. dr., semiotikos mokslo pradininkas, kelių užsienio universitetų profesorius Algirdas Julius Greimas (1934 m. laida), habl. medicinos m. dr., profesorius Gintautas Čėsnys (1957 m. laida), filologijos mokslų dr., Vilniaus universiteto (VU) docentas Jonas Kabelka (1934 m.), habil. filologijos m. dr.,VU profesorius Vitas Labutis (1952 m.), filologijos mokslų dr., Vilniaus pedagoginio instituto docentas Bronius Kalinauskas (1929 m.), ...
  • Rygiškių Jono gimnazijos absolventai valstybės ir visuomenės gyvenime

    2017-05-16Rygiškių Jono gimnazijos absolventai valstybės ir visuomenės gyvenime
    Šiemet Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija švenčia savo 150 metų jubiliejų. Įvairiausi renginiai, skirti šiai ypatingai progai, vyksta jau nuo metų pradžios. Didžiausios iškilmės numatytos šį savaitgalį. Rygiškių Jono gimnazijos arba Marijampolės gimnazijos šaknys siekia 1840 metus, kai iš Seinų į Marijampolę buvo atkelta keturių klasių apskrities mokykla. Ji 1867 m. buvo perorganizuota į gimnaziją, kuri tapo unikaliu reiškiniu Lietuvos istorijoje, o jos auklėtiniai įnešė neįkainojamą indėlį ne tik į mūsų valstybės istoriją, bet ir į kultūrinį, visuomeninį gyvenimą. Rusijos caro valdžia siekė lietuvius atitraukti nuo lenkų įtakos ir juos surusinti. Tad gimnazijoje dalykai buvo pradėti dėstyti rusų kalba, lietuvių kalbai buvo teskiriama ...
  • Klasė – ne vienintelė vieta mokytis

    2017-05-16Klasė – ne vienintelė vieta mokytis
    „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, sako lietuvių liaudies išmintis. Bet šiuolaikinėse pamokose labai svarbūs ir klausimai „kaip“ arba „kodėl“? Būtent to moko STEAM (science, technology, engineering, art, mathematics) metodika. Integruojant skirtingus dalykus moksleiviai gali mokytis eksperimentuodami, o mokymas neprivalo apsiriboti vien klasės patalpomis. Vadovėlių tiesas tikrina patys Ką pasirinktų mokiniai – tradicinę pamoką klasėje ar eksperimentus laboratorijoje ir tyrimus lauke – atsakyti nesunku. Šiuolaikiniai vaikai vis daugiau laiko praleidžia mokydamiesi kitaip. Vienas tokių pavyzdžių, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinys Gustas Mensevičius. Prieš metus STEAM mokslų konkurse „Mūsų eksperimentas“ už savo tyrimą „Korozijos proceso panaudojimas aplinkos užterštumo tyrimui“ jis net pelnė pirmąją vietą. „Gustas ...
  • Bankai Sūduvos krašte

    2017-05-09Bankai Sūduvos krašte
    Naudojosi vangiai Kraštotyrininko ir publicisto Arūno Kapsevičiaus teigimu, tarpukariu Marijampolėje veikė 3 bankai: Lietuvos banko skyrius, Ūkio banko skyrius ir Žydų liaudies bankas. Pasak jo, bankines paslaugas taip pat teikė savitarpio pagalbos įstaigos, tarnautojų fondas, žemdirbių taupmenų skolinamoji kasa. Nepaisant gausaus pasirinkimo, suvalkiečiai bankais ir bankinėmis paslaugomis naudodavosi atsargiai. – Nebuvo tokios mados, susiformavusio įpročio. Turėdami tikslą atidaryti parduotuvę, įsigyti daiktą ar nekilnojamąjį turtą žmonės rinkdavosi taupyti užuot skolinęsi. Jei ir skolindavosi, tai dažniau vienas iš kito. Manyta, kad tokie finansiniai santykiai yra patikimesni nei sutartys su bankais ar bankines paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Tačiau vienas kitu besąlygiškai irgi nepasitikėjo – finansinius santykius ...
  • Lietuviško lito keliai ir klystkeliai

    2017-05-09Lietuviško lito keliai ir klystkeliai
    Ilgai lauktas ir pagaliau dienos šviesą 1922 metais išvydęs litas, nepriklausomybės kovų metais ką tik sulaukęs pilnametystės vietą turėjo užleisti rubliui. Prireikė 53 metų, kad senoji valiuta galėtų grįžti į lietuvių pinigines. Sugrįžo, tačiau neilgam – po 22 metų atgimusio lito gyvavimo, nacionalinę valiutą iškeitėme į europietiškus pinigus. Tuomet ilgai blaškęsis – gimęs, ne savo noru miręs, atgimęs ir vėl į šalį nustumtas litas pagaliau surado savo vietą – saugiai įsikūrė muziejuose, kolekcininkų albumuose ir žmonių prisiminimuose.   Kelias iki nacionalinės valiutos Nacionalinės valiutos atsiradimo klausimas buvo pradėtas svarstyti 1918 metais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę. Jauna valstybė įsivesti nuosavus pinigus dar nebuvo pajėgi, todėl ...
  • Tautinio banko kūrėjai – Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis ir jo brolis Juozas

    2017-05-09Tautinio banko kūrėjai – Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis ir jo brolis Juozas
    Vienas kunigas, kitas – aktyvus politikas. Nepaisant šių skirtybių, broliai Vailokaičiai buvo ir daug kuo panašūs. Juos vienijo Lietuvos kaip nepriklausomos  ir ekonomiškai stiprios valstybės ateities, joje gyvenančių žmonių gyvenimo kokybės bei visuotinos santaikos klausimai. Nors Jono ir Juozo siekiai buvo kilnūs, būtent dėl jų nepriklausomos Lietuvos priešininkų buvo kalinami, žeminami ir persekiojami. Visgi brolius Vailokaičius galima apibūdinti kaip tarpukario Lietuvos ekonominio, politinio bei visuomeninio elito atstovus.   Tikėjimą derino su lietuvybe Broliai Jonas ir Juozas gimė Šakių apskrities Pikžirnių kaime. Augo jie pasiturinčių ūkininkų šeimoje, kur, be Jono ir Juozo, augo dar du broliai ir trys seserys. Visi Vailokaičių vaikai buvo mokyti, ...
  • Miesto veidas, gėlynais nuspalvintas

    2017-05-09Miesto veidas, gėlynais nuspalvintas
    Į Laisvalaikio ir užimtumo centrą iš buvusio botanikos sodo Karužų kaime persikėlusios želdynų specialistės Erika Šelmienė ir Lina Dūdonienė toliau dirba savo pamėgtą darbą – augina gėles. Jomis puošia Marijampolę, su kolekcijomis dalyvaujama įvairiose parodose, kur pristato ir Sūduvos sostinę, turtingą išpuoselėtomis erdvėmis. Kai 2013 metais botanikos sodui buvo patikėta tvarkyti gėlynus Vytauto parke, Lina buvo pirmoji, kuri pradėjo šį darbą. Po metų prie jos prisijungė Erika. Linai, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje studijavusiai parkų formavimą – toks darbas nuo pat pradžių buvo mielas ir suprantamas. Tuo tarpu Erikai, Vytauto Didžiojo universiteto aplinkosaugos organizavimo magistrantei, į botanikos sodą atėjusiai atsitiktinai, ...
  • Dailininkės svajonėse – meniškai išpieštos erdvės

    2017-05-09Dailininkės svajonėse – meniškai išpieštos erdvės
    Pernai pradėta Miesto portretų galerija požeminėje perėjoje Poezijos parke sulaukė didžiulio miestelėnų ir miesto svečių susidomėjimo. O precedento ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje neturinčios Veidasienės idėjos autorė marijampolietė Ieva Olimpija Voroneckytė toliau kuria ateities planus, kaip pagražinti savo miestą.   Baigusi Sūduvos gimnaziją ir per vienerius metus išmokusi Marijampolės dailės mokyklos kursą Ieva Voroneckytė įstojo į Vilniaus dailės akademiją, kur įgijo stiklo specialybę, kūrė juvelyriką ir dirbinius iš stiklo. Studijų metais ir po jų Ieva patirties sėmėsi Vokietijoje, Čekijoje, JAV ir su gaiviomis idėjomis sugrįžo į Marijampolę. – Didžiuojuosi savo miestu, čia man viskas patinka ir labai gerai, tačiau norisi, kad ...
  • Paulius Čeponas: „Džiaugiuosi galėdamas kurti savo miesto grožį“

    2017-05-09Paulius Čeponas: „Džiaugiuosi galėdamas kurti savo miesto grožį“
    „Čia – mano miestas“, – taip apie Marijampolę sako čia gimęs, augęs ir jame ateitį kuriantis Paulius Čeponas. Ateitį suplanavo mokykloje Dar tuomet, kai 2003-aisiais baigus Rygiškių Jono gimnaziją atrodo, kad visi keliai atviri į platųjį pasaulį, Paulius sako žinojęs, kad gyvens Marijampolėje ir iš savo gimtojo miesto išvažiuos trumpam – tik studijuoti. – Įstojau į Vilniaus universitetą. Pasirinkau ekologijos studijas, apie kurias svajoti pradėjau nuo tada, kai gimnazijoje reikėjo apsispręsti, kokius dalykus mokytis pagal profiliuotą programą. Sekėsi biologija, chemija, bet nemėgau matematikos. Kad nesusigadinčiau abitūros pažymių tais dalykais, kurie buvo mažiau įdomūs ir prasčiau sekėsi, be chemijos, biologijos ir privalomo lietuvių kalbos ...
  • Sportuojantis Marijampolės jaunimas: „Citius, altius, fortius (greičiau, aukščiau, tvirčiau)“

    2017-04-25Sportuojantis Marijampolės jaunimas: „Citius, altius, fortius (greičiau, aukščiau, tvirčiau)“
    Marijampolės savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjo Vytauto Papečkio teigimu, dar prieškario laikais marijampoliečiai labiausiai domėjosi komandinėmis sporto šakomis – futbolu ir krepšiniu, o prie miesto stadiono statybos prisidėjęs tuometis Cukraus fabrikas netgi turėjo savo futbolo komandą.   Nuo to laiko per Marijampolę tekančia Šešupe oho! kiek jau vandens nutekėjo, tačiau ir dabar dauguma miesto vaikų, jaunimas, ir ne tik, prioritetinėmis laiko komandines sporto šakas. Pakalbinkite pradinukus ir pamatysite, kiek tarp jų yra svajojančių tapti antruoju Saboniu, Krištianu Ronaldu ar Leoneliu Mesiu. Tačiau kad sporto specialistai girtųsi iš tiesų radę kokį futbolo ar krepšinio „perliuką“, kaip ir negirdėti. Sportuojantys vaikai, V. Papečkio teigimu, kol ...
  • Karatė klubo „Tornadas“ tikslas: sveikame kūne – sveika siela

    2017-04-25Karatė klubo „Tornadas“ tikslas: sveikame kūne – sveika siela
    Marijampolėje, Mokolų mokyk­los-darželio patalpose, veikiantis kiokušin karatė klubas „Tornadas“ ateinančiais, 2018 metais, minės jau 20 metų veiklos jubiliejų. Klubo įkūrėjas ir prezidentas, licencijuotas kiokušin karatė treneris, 4 Dano kiokušin karatė meistras Valius Rudys sako, kad klubo pavadinimas „Tornadas“, t. y. viesulas, atspindi kovos ir klubo jėgą, veržlumą. Tuo tarpu kiokushin, kyokushin arba kiokushinkai yra vienas iš japonų kovos meno karatė stilių, kurį 1964 metais sukūrė Masutatsu Oyama. Išvertus iš japonų kalbos kiokushinkai reiškia „absoliučios tiesos bendruomenė“. „Mane ši sporto šaka žavi tuo, kad ją kultivuojantis žmogus išsiugdo valią, išmoksta nugalėti skausmą ir sunkumus, užsigrūdina, įgyja stiprybės ir pasitikėjimo, – sako V. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.