Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kaip nebūti apgautam?

Vietoj edukacinės lentos – sportinė guma

Marijampolietė Rasa, gerai besigaudanti finansiniuose reikaluose ir besiorientuojanti internetinėje erd­vėje, tikrai netikėjo, kad gali tapti sukčių auka, bet taip įvyko.

Moteris internete naršė ieškodama dovanų mažamečiams vaikams. Socialiniame tinkle jos akys užkliuvo už vaikų užsiėmimui skirtos lentos, parengtos pagal „Montessori“ programą. Edukacinėje interaktyvioje lentoje buvo daug dalykų, kurie turėjo patikti mažiesiems. Ir vairas, ir laikrodis, spynos, kurias gali atrakinti, užrakinti ir kiti įdomūs dalykai. Rasa sako, kad norą įsigyti paskatino ir žinomo ugdymo metodo „Montessori“ paminėjimas. Aišku, ir kaina. 59 eurus kainuojanti lenta buvo parduodama su 50 proc. nuolaida. Lentos pardavėjai skelbėsi esantys Jungtinėse Amerikos Valstijose. Svetainės pavadinimas buvo nurodytas „Kaikeylane.com“.

Rasa peržiūrėjo ir atsiliepimus anglų kalba. Vienas iš jų buvo nepalankus. Moteris skundėsi, kad beveik prieš mėnesį šioje svetainėje užsisakė prekę, bet jos negavo. „Pagalvojau, kad dėl pandemijos kilę trukdžių, todėl užsakymai vėluoja, be to, Amerika – didelė šalis“, – sakė Rasa. Ji užsisakė edukacinę lentą, iš karto apmokėdama už prekę.

Praslinkus trims savaitėms nurodytu adresu savo vardu ir pavarde marijampolietė gavo voką. Nuoroda skelbė, kad vokas išsiųstas iš Latvijos. Jame buvo įdėta paprasta guma, skirta pratimams kūnui lavinti. Rasa pagalvojo, kad siuntėjas suklydo, kad siunta skirta kitai moteriai tokiu pat vardu ir pavarde. Tačiau netrukus telefonu atėjo žinutė, kad ji privalo deklaruoti gautą siuntą, priešingu atveju siuntinys bus paimtas ir išsiųstas atgal. „Pamaniau, kad jau atsiuntė edukacinę lentą, todėl prašo deklaruoti, tačiau patikrinusi atsiųstos gumos ir siuntos numerį, įsitikinau, kad jis sutampa“, – kalbėjo Rasa.

Užsakytos prekės marijampolietė nesulaukė ligi šiol. Panaršiusi internete moteris vėl rado šios kampanijos tinklapį su aktyviomis nuorodomis įsigyti šiame tinklapyje išparduodamų prekių. Dabar Rasa jau atkreipė dėmesį, kad tų prekių – vos keletas, o norint už jas sumokėti nėra galimybės pasinaudoti patikima „PayPal“ atsiskaitymų platforma.

„Esu tikra, kad mane apgavo“, – sakė Rasa, pasidžiaugusi, kad pinigai, kuriuos ji sumokėjo, nebuvo tokie dideli. Ar galėjo būti apdairesnė, išvengti apgavystės, Rasa teigia mananti, kad taip. Tiesiog prieš mokant už prekę reikėjo panaršyti internete, pasidomėti realiomis tokių edukacinių lentų kainomis, taip pat atkreipti dėmesį, kad tinklapis reklamuoja galimybę atsiskaityti per „PayPal“ platformą, bet realiai jos nesuteikia, ir pagalvoti, kad kažkas čia ne taip. Bet tiesiog neatėjo į galvą, kad sukčiai gali būti sukūrę gana solidžiai atrodantį tinklapį ir užsiimti manipuliacijomis siūlydami vaikiškas prekes.

Pasitikėjimą įgijo, žadėdamas gydymą JAV

Antroji istorija, nutikusi kitai marijampolietei, skaudesnė. Moteris finansinių nuostolių nepatyrė, bet sukčių ciniškumas siekiant pasinaudoti netgi sveikatos problemų turinčiais žmonėmis, atskleidė, kad jiems nėra nieko šventa ir jokių tabu.

Turinti sveikatos problemų Ignė socialiniame tinkle „Facebook“ susipažino su vyru. Šis pasisiūlė moteriai į draugus, marijampolietė sutiko. Prasidėjo susirašinėjimas, pažindinimasis, keitimasis nuotraukomis. Vyriškis buvo išvaizdus. Ignė pasipasakojo apie ją kamuojančias sveikatos problemas. Vyras prisistatė esantis amerikietis karo gydytojas, šiuo metu atliekantis misiją Sirijoje, kuri eina į pabaigą. „Facebook“ draugas žadėjo Ignei pagalbą. Esą, kai jis grįš į Ameriką, pasikvies ją į šią šalį gydytis, susitars dėl tyrimų, gal net atidarys privačią kliniką.

Ignė apie naująjį draugą ir jo geras intencijas pasipasakojo draugėms. Šios jau buvo girdėjusios panašių istorijų, tad tiesiai perspėjo bičiulę, kad čia kvepia sukčiavimu. Tačiau Ignė taip buvo įtikėjusi amerikiečių kariškiu, kad nesileido į jokias kalbas, jos neatgrasė ir draugių atnešti straipsniai apie panašias istorijas. Įspėjimus moteris prisiminė tik tuomet, kai draugas parašė pakliuvęs į bėdą ir paprašė pinigų. Tapo akivaizdu, kad kažkas čia ne taip – amerikietis gydytojas pagalbos prašė ne savo draugų, artimųjų, bet už tūkstančių kilometrų esančios nematytos draugės. Ignė nutraukė draugystę, pinigų sukčiui nepavyko išvilioti.

Tai tik dvi istorijos apie tai, kaip šiuo metu įvairiausiais būdais stengiamasi apgauti ir išvilioti pinigus.

Spynos ir tvoros saugo tik nuo gerų žmonių

Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis sako, kad iš tiesų šiuo metu didžiąją dalį policijos tiriamų nusikaltimų sudaro sukčiavimas, pralenkiantis vagystes. „Nusikaltėliai dabar neina vogti, jiems patogiau, kai žmonės patys pinigus suneša“, – sakė prokuroras.

Pasak prokuroro K. Jasaičio, sukčiavimui įtakos turi ir ekonominė šalies padėtis. Tokių nusikaltimų gali daugėti.

Pasak prokuroro K. Jasaičio, sukčiavimui įtakos turi ir ekonominė šalies padėtis. Tokių nusikaltimų gali daugėti.

Pasak K. Jasaičio, didžiausią dalį ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo sudaro atvejai, kai žmonės apgaunami pirkimo-pardavimo santykių internetinėje erdvėje metu. „Naršydami po internetą aptinka skelbimų apie pigiai parduodamus įvairiausius daiktus ir susigundo. Žmonės nuostolių patiria, kai neįsitikinę sandėrio tikrumu už prekę perveda į nurodytą sąskaitą avansą arba nesulaukę pinigų atiduoda daiktą“, – pasakojo prokuroras.

K. Jasaičio teigimu, visus šiuos dalykus vienija tai, kad prekės, kurias nurodydavo sukčiai, būdavo parduodamos daug mažesne kaina, negu jų tikroji vertė. Tai turėtų būti kiekvienam pirkėjui pirmas skambutis, verčiantis susimąstyti, kad kažkas čia ne taip, kad nemokamas būna tik sūris pelėkautuose.

Pasak prokuroro, jam taip pat teko kuruoti bylas, kur vyravo jausmais paremtas sukčiavimas. Tokios bylos dar vadinamos romantinėmis. Tai būtent susipažinimas per socialinius tinklus, susirašinėjimas, patikėjimas. Nukentėjusios tokiuose santykiuose paprastai – moterys, kurios aklai patiki naujųjų draugų pažadais, o šiems neva pakliuvus į bėdą, neatsisako suteikti piniginės pagalbos. Iš pradžių po truputį, paskui vis daugiau, kol suma pasiekia dešimtis tūkstančių eurų. Galop moterys supranta, kad už garbingo Amerikos karininko paveikslo slėpėsi sukčius iš Afrikos šalių.

Kuo tik moterys nepatiki? Ir joms siunčiamais aukso luitais, kurie užstringa muitinėse ir reikia sumokėti muito mokestį. Ir į Lietuvą keliaujančiais vertingų daiktų pilnais konteineriais, kur prašoma mylimosios sumokėti tranzito mokestį.

Marijampolės prokuratūroje prokurorams vis dažniau tenka kuruoti sukčiavimo bylas.

Marijampolės prokuratūroje prokurorams vis dažniau tenka kuruoti sukčiavimo bylas. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Anot prokuroro, pastaruoju metu daugėja atvejų, kai sukčiai siekia žmonių duomenis ir pinigus išvilioti telefonu, prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu, bet ikiteisminių tyrimų dėl tokio pobūdžio sukčiavimų dar nėra daug. „Čia jau aukštesnis lygis, nusikaltėliai turi išmanyti naujausias technologijas“, – pasakojo prokuroras.

K. Jasaičio teigimu, dalį tokių nusikaltimų pavyksta išaiškinti, bet tyrimo procesas ilgas. „Kol pereinama per visas sistemas, iššifruojamas telefoninis ar internetinis susirašinėjimas, tikrinamos sąskaitos. Reikia įdėti labai daug darbo. Mažiausiai tyrimas trunka pusę metų“, – kalbėjo teisininkas.

Pasak K. Jasaičio, šiuo metu į Marijampolės teismo rūmus planuojama siųsti dvi bylas dėl sukčiavimo. Vienoje byloje įtariamasis iš pataisos namų, kitoje – iš Kazlų Rūdos.
Tokių nusikaltimų būtų galima išvengti, jeigu žmonės būti atsargesni, apdairesni. Tačiau gal tokia žmonių psichologija. Visada bus tokių, kurie norės daiktą įsigyti gerokai pigiau, ir bus tų, kurie norės apgauti. Ne veltui sakoma, kad spynos ir tvoros saugo tik nuo gerų žmonių.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Romas Linionis: keturi dešimtmečiai su fotoaparatu

    2016-06-14
    Pastarųjų dešimtmečių Marijampolės fotografijos grandą Romą Linionį iš matymo, ko gero, pažįsta kone visa Marijampolė. Yra žmonių, kurie jį prisimena ir pažįsta dar nuo mokyklos suolo, taip pat nuo tų laikų, kai baigęs aukštąsias inžinieriaus mechaniko studijas grįžo į gimtąjį miestą ir tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje pradėjo inžinieriaus konstruktoriaus karjerą. Ypač puikiai Romą pažįsta vietos kultūros ir meno žmonės, nes jis ir jo gyvenimo bendražygė mūsų kolegė Nijolė Linionienė jau daug metų, kaip sakoma, verda tose pačiose kultūrinio gyvenimo ir meno pasaulio sultyse. Vis dėlto dauguma marijampoliečių Romą Linionį, manau, yra įsidėmėję ir tariasi bent iš matymo pažįstantys dėl ...
  • Kraštotyrininkės darbo rezultatas – mokyklos muziejus

    2016-05-31
    Jono Totoraičio progimnazijos muziejus įkurtas 2001 metais, švenčiant mokyklos 30-metį. Kaip papasakojo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Salvinija Šimonėlienė, aprodydama jaukią muziejaus patalpą, ne visos šalies mokyklos turi tokius savo muziejus. Šiai mokyklai pasisekė, kad buvo tokia entuziastė kaip mokytoja P. D. Vidrinskienė, kuri tuo užsiėmė, ir kad palaikė mokyklos vadovai. Pasak pavaduotojos, šalyje iš maždaug pusantro tūkstančio mokyklų muziejus teturi apie 400. Istorijos mokytoja S. Šimonėlienė perėmė muziejaus veiklą iš Vidrinskienės, kuri šioje mokykloje dirbo nuo 1971 metų – įkūrimo dienos (pradžioje atėjo kartu su vyru Zigmu, vėliau jis perėjo kitur). „Šiame muziejuje yra 100 proc. to, ką paliko mokytoja. Aišku, palaipsniui kaupiasi ...
  • Sausio 13-osios didvyris Rimantas Juknevičius

    2016-05-31
    2012 m. abiejų Vidrinskų bendras darbas – knyga apie Rimantą Juknevičių išleista pavadinimu „Lietuvos laisvės gynėjas Rimantas Juknevičius. 1991 m. Sausio 13-oji“. 187 puslapių knygoje sudėta gausybė asmeninių nuotraukų, Rimantą pažinojusiųjų atsiminimai, Sausio 13-osios liudininkų pasakojimai, didvyriui skirtų eilėraščių posmai, net užrašai ant laidotuvių vaikinų, nemažai straipsnių iš to laiko spaudos, daugybė nuotraukų iš laidotuvių ir kt. „Aš vis laukiau, kada kas nors apie Rimantą parašys knygą. Tikėjausi, gal žurnalistai. O ką aš – juk tik eilinė kraštotyrininkė. Bet matau, kad niekas nieko nesiima. Tada galvoju: o kas kitas, jei ne aš? Su Rimanto mama Vanda mes kartu dirbome – privalau ...
  • Mokytojos P. D. Vidrinskienės bibliografija

    2016-05-31
    Mokytoja P. D. Vidrinskienė rašo lietuvių ir esperanto kalbomis, verčia iš ir į esperanto k. Yra parašiusi, sudariusi ir išleidusi šias knygas: „Rudens ugnelė“ (vaizdeliai ir atsiminimai, 1997 m.). Išvertė iš esperanto k. P. Gavėno knygą „Šventasis Kazimieras“ (1997 m.). „Marijampolės 5-oji vidurinė mokykla 1971–2001 m.“ (2001 m.). „Neužpustytos pėdos“ (apie nusipelniusią mokytoją Juzefą Jakelaitienę, 2002 m.). „Lernu diligente“ (esperanto k. vadovėlis, 2002 m.). „Koloroj de sopiro“ (skaitiniai esperanto k., 2003 m.). „Švyturiu dek“ (sudarė eilėraščių rinkinį apie mokyklą ir mokytojus, 2003 m.). Suredagavo J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ antrą leidimą (2003 m.). „Skambančios rugsėjų upės“ (mokytojų atsiminimai, I ir II d., 2006 m., 2010 m.). „Paulina – Žiemgalos dukra“ ...
  • Gana netikėtas gyvenimo posūkis – kurti poeziją

    2016-05-31
    Kurti eiles P. D. Vidrinskienė pradėjo išėjusi užtarnauto poilsio. Gegužės 7 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje ji pristatė net keturias savo poezijos knygas: „Saulėlydžio paukštė“, „Randuotos pilnaties pievos“, „Vilčių ežeruos“ ir „Varvek­lių stygos“. Tiek poezijos parašė per tuos 5 metus, kai nebedirba mokykloje. Renginys buvo pavadintas poetės eilėraščio žodžiais „Dar pabūkim“. „Poezija kaip panelė, vienam patinka, kitam ne. Pamatau pašešupy gražius vaizdus ir gimsta eilės. Supratau, kad ne tik skausmas gimdo poeziją, džiaugsmas – irgi“, – kalbėjo poetė gausiai susirinkusiems klausytojams. Ji buvo pristatyta kaip muziejaus įkūrėja, kraštotyros knygų autorė, Pasaulinės esperanto asociacijos narė. Danutė ilgai rašė apie kitus, o išėjusi į užtarnautą ...
  • Mokytoja D. VIDRINSKIENĖ: lituanistika, esperanto kalba, sovietmečio disidentų likimai

    2016-05-31
    Paulina Danutė Vidrinskienė save vadina Žiemgalos dukra, nes kilusi iš šalies šiaurės, Žagarės, ir, kaip pati sako, tarsi tas vyšnios kauliukas likimo permesta per Nemuną į trąšią Suvalkijos žemę. Čia prigijo, subrendo, sulapojo ir duoda tokį didelį šešėlį, kuris saugo, globoja, glaudžia daugybę žmonių, kurių veikla, geri darbai jos dėka išlieka ne tik žmonių atmintyje, bet ir knygose. Tos knygos – tai kraštotyrinė medžiaga apie atskiras iškilias asmenybes, apie įvairias grupes, įstaigas, laikotarpius, veiklas. 2008 m. mokytojai P. D. Vidrinskienei suteiktas „Nusipelniusios marijampolietės“ vardas. Pedagoginė lituanistinė  veikla – nuo 17 metų Vaikystėje Danutės charakterį formavo graži Žagarės gamta ir knygos. Su bendramoksliais liko ...
  • Ir nuvilnijo garsas… (jį išgirdo ir Vytautas Ciplijauskas, ir Henrikas Šablevičius)

    2016-05-17
    Nežinia, kaip būtų susiklostęs Juozo Adomaičio, unikalaus talento kūrėjo, darbų likimas, jei skulptorius Julius Narušis, o paskui jau ir kiti, nebūtų ėmę skleisti žinios apie juos. Juk dešimtmečius tuos akmenis kalė, kai kas pagirdavo, kai kas stebėjosi, bet pagal kitų norus ar užsakymus nedirbo ir pinigų nesiekė užsidirbti. Koks bebuvo racionalus, apskaičiuojantis, antkapinių pamink­lų nesiruošė kalti, nors kryžiaus, nukryžiuotojo motyvais darbų ir sukurta. (Beje, pasitaikė atvejų, kai koks kūrinys „prisišaukdavo“ kitą žmogų: štai Višakio Rūdos kapinėse J. Adomaičio darbas žymi devynerių metų mergaitės amžinojo poilsio vietą…) Etnologas Juozas Kudirka yra rašęs: „J. Adomaitis šiandien mums įdomus tuo, kad būdamas natūraliai izoliuotas ...
  • Gandrai nepalieka meistro sodybos

    2016-05-17
    Sunku įvertinti žmogaus gyvenimo turtus: gali suskaičiuoti pastatus, hektarus ar galvijus (dabar – jau ir mašinas ar net jachtas su lėktuvais, vilas užsieniuose), įmantrių drapanų pilnas spintas ir brangius papuošalus, bet… „Raktai iškris iš rankos – ir viskas liks. Kai prisimenu, mano vyro senelis ir jo tėvas nieko „tokio“ neturėjo, o kokie jie buvo laimingi! Aš labiausiai patenkinta, kad tėtis išmokė darbštumo – visko, visų darbų išmokė. Ir perdavė tą darbštumą – be vyro likus kaip sunku buvo, bet nieko, neprapuoliau…“ Tai Juozo Adomaičio vyriausios dukros Joanos Matulevičienės žodžiai. Ji visą laiką gyvena tėvų sodyboje – taigi natūraliai tenka ir ...
  • Akmenorius Juozas Adomaitis: prakalbinti akmenį ir išlikti…

    2016-05-17
    2015-ųjų birželį sukako 110 metų, kai mūsų krašte, Igliškėlių kaime ūkininko šeimoje gimė unikalaus talento žmogus akmenorius Juozas Adomaitis. O rudenį buvo 25-osios mirties metinės: išėjo, kaip pats yra sakęs, „namo“… Jubiliejinė sukaktis nenuskambėjo plačiau, tik gausi giminė tradiciškai susirinko į jo sodybą, kur tebegyvena kūrėjo dvasia: tiek paties įamžinta akmens darbuose, tiek laukuose, iš kur tie akmenys atkeliavo, didžiųjų medžių apsuptoje sodyboje, kur svečių visada laukia čia nuolat gyvenanti vyriausioji meistro dukra. Neužmiršo jo ir kažkada bendravę, visokių reikalų turėję aplinkinių kaimų žmonės – per gyvenimą yra visokių darbų daręs, daug reikalų išrišęs, tad ir jį pažinojusių buvo daug. ...
  • Senieji amatai – jaunųjų rankose

    2016-05-03
    Su tradiciniais Suvalkijos amatais supažindina 2016 m. Lietuvos moksleivių liaudies dailės paroda-konkursas „Sidabro vainikėlis“, kuri per Jurgines pristatyta Marijampolės kultūros centre. Suvalkijos regiono parodoje dalyvavo ne tik Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, Vilkaviškio, Kauno, Šakių, Prienų rajonų moksleiviai. Pasisemti išminties, kaip dirbti puoselėjant tradicijas, atvažiavo ir svečių iš Suvalkų krašto, Lenkijos: Punsko gimnazijos ir Kovo 11-osios licėjaus mokinės su mokytoja Aldona Vaicekauskiene. – Visi amatai perduodami iš kartos į kartą, – sako kultūros centro etnologė Ona Surdokienė. – Savo amatą išmanantis meistras visada suranda mokinį, kuriam perduoda savo patirtį, tęsia tradicijas. Jau devintą kartą mūsų technologijų mokytojai ir jų mokiniai pristato savo darbus ...
  • Geroji energija žmogui – per žolynus

    2016-05-03
    Garsi mūsų krašte verbų rišėja tautodailininkė Birutė Juškevičienė visus metus ruošiasi Verbų ir Velykų šventėms. Balsupiuose gyvenanti B. Juškevičienė, atsisakiusi darbo statybinėje organizacijoje ir pati savarankiškai išmokusi rišti verbas, kiekvieną pavasarį sodina augalus kitų metų rišimui: „sausiukus“, kermėkus, „sagutes“ ir kitokias per vasarą užaugsiančias gėles. Pasisėja ir linų. Vasarą prisirenka lauko gėlių – bitkrėslių, kraujažolių, šlamučių, prisiskina ir kvietrugių, rugių varpų. Prie namų augina sedulas, kurių šakelėmis papuošia margučius, o juos įkomponuoja į verbas. Verbos pynimas prasideda nuo viršūnės formavimo ant lazdyno koto – tokių kotų Birutė pasiruošia apie 1000. O paskui vyksta kūryba – iš sušlapintų žolynų (iš sauso augalo nieko ...
  • Marijampolietis – 1000-mečio tradicijas atitinkančių statinių meistras

    2016-05-03
    Marijampolietis Vitalius Striuogaitis – vienas žinomiausių ne tik Suvalkijos krašto, bet ir visos Lietuvos medinių gaminių meistrų ir senojo kubilininkystės amato puoselėtojų. Siekdamas puoselėti senovės tradicijas, buvęs technologijų mokytojas V. Striuogaitis susidomėjo statinių ir kubilų gamyba. O juos, pasak meistro, neužtenka vien padaryti, daiktas turi būti funkcionalus. – Prieš ketvirtį amžiaus pradėjus gaminti statines, reikėjo grįžti į viduramžius, – sako tautodailininkas. – 15 metų mugėse tik aš vienas turėjau statinių ir kubilų, nes paprasčiausiai senųjų meistrų nebeliko, o jauni nemokėjo jų gaminti. 1000 metų tradicijas atitinkančioms statinėms gaminti svarbu atrinkti medžiagą, ją natūraliai išdžiovinti. Tinka tik kokybiškas 200 metų ir vyresnis juodasis arba ...
  • Rimorius V. Burčikas – paskutinis savo amato mohikanas?

    2016-05-03
    1Šiame informacinių technologijų amžiuje mums svarbu išsaugoti senuosius, tradicinius amatus, kurie skatina domėtis krašto istorija. Tai prisilietimas prie praeities – tėvų ir protėvių gyvenimo. Saugodami kultūrinį palikimą ir perduodami jį šiandienos kartai, turime viltį, kad tradicijos neišnyks, nors nemažai tradicinių amatų nenumaldomai artėja prie išnykimo ribos. Vienas tokių – rimorystė (odinių pakinktų gaminimas).   Nepriklausomos prieškario Lietuvos kaime žmogus neišsiversdavo be arklio. Ūkininkai pasipuikuodavo, vienas su kitu pasivaržydavo, kurio arklys stipresnis, pakinktai gražesni. Susikūrus kolūkiams arkliukas taip pat buvo pagrindinis pagalbininkas, ne tik žemę dirbant, krovinius vežant, bet ir pramogaujant. Dabar, deja, vis rečiau pamatysi kaimo lauku dardantį vežimaitį, traukiamą arkliuko. Nebėra ...
  • Dovanos idėja – „Suvalkiečio“ prenumeratos kuponas

    2015-11-27Dovanos idėja – „Suvalkiečio“ prenumeratos kuponas
    Siūlome dovanos idėją: pradžiuginkite artimąjį ar bičiulį „Suvalkiečio“ prenumerata. Laikraštį galima padovanoti pusmečiui ar ketvirčiui. Tikimės, kad tokia dovanos idėja pasinaudos ne tik mūsų gyventojai, bet ir emigrantai ar kraštiečiai, turintys savųjų čia, Suvalkijoje. Jei gyvenate toli, jūsų internetu užsakytą prenumeratos kuponą adresatui galime išsiųsti paštu. Dėl dovanų kuponų prašome kreiptis į redakciją (Ūkininkų g. 6, 1 kab.), telefonu (8 343) 51925 arba el. paštu reklama@suvalkietis.lt.
  • Marijampolės savanoriai bando įpūsti gaivaus oro į Marijampolės kultūrinį gyvenimą

    2012-04-03
    Tris kovo ketvirtadienius, pradedant kovo 15 diena ir baigiant kovo 29 diena, kino teatre ,,Spindulys‘‘ šurmuliavo jaunimas. Čia jauni žmonės susirinko į nekomercinių dokumentinių filmų ciklą „Nesuterštas kinas“. Poreikį Marijampolėje matyti daugiau nekomercinio kino vykdydama marijampoliečių apklausas pastebėjo projekto „Savanorių fabrikas“ kultūros ir meno savanorių grupė. Organizuodama netradicinio kino vakarus ši jaunų bei iniciatyvių žmonių grupė jaunimą bandė suintriguoti retoriniu klausimu „Ar dar neatsibodo holivudinis šlamštas?“. Atrodo, pastaroji mažytė intriga suveikė ir parodė marijampoliečių širdyse gyvenantį kultūros ilgesį, kadangi pirmą ketvirtadienį startavę mažojoje „Spindulio“ kino teatro salėje, ciklą organizatoriai užbaigė stebėdami beveik sausakimšą didžiają salę, talpinančią keletą šimtų žiūrovų. Filmų ciklas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.