„Šviesa“ – taip paprastai ir kartu labai talpiai pavadinta lapkričio 4-ąją Marijampolės kultūros centre atidaryta Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ jau devintojo tapybos plenero darbų paroda. Joje galima pasigrožėti pastele šių metų vasarą Nidoje sukurtais studijos narių darbais.
Algis VAŠKEVIČIUS
Parodos atidaryme Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Onutė Surdokienė džiaugėsi, kad „Smiltyse“ susibūrusios labai kūrybingos asmenybės ir kūrėjai nuolat pradžiugina meno mylėtojus savo darbų parodomis. Ir devintojo plenero metu gimė daug įspūdingų, įsimenančių meno kūrinių, kuriuose įamžinti Nidos vaizdai, aplinka.
A. Dubauskienė šiltai prisiminė praėjusį plenerą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
„Smilčių“ vadovė, Marijampolės kultūros centre dirbanti Aušrinė Dubauskienė, pristatydama patį plenerą ir jo metu gimusius kūrinius jautriai ir įtaigiai kalbėjo, kiek daug šviesos aplink pasitiko kūrėjus pajūryje, ir kiek malonių susitikimų su vietos žmonėmis ten įvyko. Tai jau ne pirmas „Smilčių“ pleneras prie Baltijos jūros.
– Kai ten nuvažiavome pirmaisiais metais, tai iš pradžių turėjome priprasti prie šviesos, prie jos atspindžių, nes tos šviesos buvo labai daug, ją ryškiai atspindėjo ir vanduo. Šiemet jau žinojome, ko galima tikėtis, buvo daug emocijų, stebėjome saulėtekius ir gimė daug įvairių vaizdinių, filosofinių pamąstymų, kurie ir atsispindėjo plenero metu sukurtuose darbuose, – prisiminė A. Dubauskienė.
Pastelės darbuose – pajūrio įspūdžiai.
Pasak jos, šviesa yra žmonėse, ta šviesa išlieka ir kai žmonių netenkame, nes jie pasilieka mūsų atmintyje. Kartais šviesos mes net nematome, bet jaučiame viduje. Tuos išgyvenimus yra įdomu pabandyti perteikti būtent pastele – tai purvinas, bet malonus darbas. Dailininkė siūlė kiekvienam pabandyti į rankas paimti spalvotas kreideles ir pabandyti piešti. Jas jau išbandė ir Kybartų vaikų lopšelio-darželio auklėtiniai, kuriems tai buvo išties malonus užsiėmimas.
Parodoje galima apžiūrėti „Smilčių“ narių Ilonos Mikalainienės, Irenos Abraitienės, Irenos Šunokienės, pačios A. Dubauskienės ir jos dukros Gabijos bei kitų pastele sukurtus darbus. Įdomu, kad tas pačias marias mama ir dukra pavaizdavo visiškai skirtingai. Parodoje yra ir I. Šunokienės nupieštas portretas „Smilčių kapitonė“, kuriame puikiai įamžinta pati A. Dubauskienė.
Savo patirtimis plenere pasidalijo ir Gabija Dubauskaitė, pastebėjusi, jog jai prireikė laiko, kol suprato, kaip reikia dirbti su spalvotomis kreidelėmis. Mergina teigė norėjusi įrodyti savo mamai, kad tamsios pastelės spalvos nėra blogai, o norint išryškinti šviesą, reikia ir tamsos.
Spalvinga, maloni akiai ir nostalgiškai apie praėjusią vasarą primenanti paroda Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė veiks iki gruodžio 3 dienos. Ji tikrai verta bent kelių ar keliolikos minučių dėmesio, kad pasisemtume tos šviesos ir išsineštume ją su savimi.
