Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Peržengti slenkstį. Vienas juokas ar?..

Birželio pradžioje Marijampolės kultūros centre prasidėjęs ir spalį pasibaigęs teatrų festivalis „Perženk slenkstį“ intrigavo keletu dalykų. Tuo, kad šio žanro ir tokios apimties renginių (projektų) čia nebūta, programa, kuri siūlė daug įdomybių, skambėjo garsiomis pavardėmis bei solidžiais pavadinimais ir, žinoma, galimybe visur dalyvauti nemokamai. Bet ar daug kas susimąstė, kas užkoduota pavadinime – ir kas iš tiesų yra slenkstis? Tarsi aišku, nors pastaruoju metu tradicinių slenksčių naujuose pastatuose beveik ir neliko… Tai kodėl jis, kaip daugiareikšmis simbolis, figūruoja ne tik tautosakoje? Nes jau šimtmečius ir dar seniau slenkstis – tai riba tarp išorinio ir vidaus (namų, dvasios) pasaulio, tarp savo ir svetimo, tarp išėjimo ir grįžimo – ar atvirkščiai. O šiuo konkrečiu atveju pavadinimas tapo kvietimu: išdrįskite peržengti slenkstį, esantį tarp kasdienos ir stebuklo, kurio vardas teatras…

Nijolė LINIONIENĖ

Nijolė Vasylienė dar nenori atskleisti būsimo festivalio užmojų, bet žada, kad tikrai bus daug naujovių.

Nijolė Vasylienė dar nenori atskleisti būsimo festivalio užmojų, bet žada, kad tikrai bus daug naujovių.

Projekto vadovė Nijolė Vasylienė, kalbinta festivaliui vos pasibaigus, sakė, kad svarbiausia visų jį rengusių misija – kuo plačiau ir išsamiau pristatyti profesionalųjį teatrą kuo didesniam žmonių ratui. „Dėliodami būsimo festivalio planus daug ieškojome, gilinomės į įvairių teatrų repertuarą ir savo galimybes, tarėmės su būsimais (galimais) projekto dalyviais. Norėjome atspindėti teatro raiškos esmę ir įvairovę – ir žanrais, ir autoriais – parodyti ir akademinį, ir naująjį šiandienos teatrą. Kvietėme kolektyvus, režisierius su stipriais spektakliais, bet taip pat norėjome, kad jie būtų skirtingi, įvairūs, kad kuo įvairesnė publika jais susidomėtų, juos pamatytų, – sakė Nijolė Vasylienė. – Buvo dvylika renginių, siekėme, kad nebūtų nieko atsitiktinio. Tiesa, galutiniame variante neliko kai kurių pirminių sumanymų (dėl finansinių galimybių taip pat), bet džiaugiamės, kad projektui pritarė ir jį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba bei Marijampolės savivaldybė. Tokia parama svarbi norint užpildyti kultūrinio gyvenimo spragas, kurių, sutikime, regionuose tikrai nemažai“.

Edukaciniai užsiėmimai – ne tik klausytis, bet ir patiems dalyvauti.

Edukaciniai užsiėmimai – ne tik klausytis, bet ir patiems dalyvauti. Nuotraukos iš festivalio metraščio

Dabar jau galima sakyti, kad pasisekė ir dėl to, jog per vasarą nebuvo „uždarymo“, tad numatytas renginių datas teko keisti tik kartą kitą. Beje, bene sunkiausiai sekėsi… su registracija – vis dar nesame prie to įpratę, neatkreipiame dėmesio į šį raginimą. Pašnekovė sakė, kad dabar, kai jau matyti visa dėlionė, pačiai sunku būtų įvardinti, kas iš tų dvylikos įvairiaspalvių vyksmų labiausiai pavyko ar paliko didžiausią įspūdį. Be abejo, ryškus akcentas – Valentino Masalskio režisuotas Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Žiurkiagalviai“ bei susitikimas su režisieriumi. Tiesa, susitikimas įvyko anksčiau, o spektaklį dėl objektyvių priežasčių marijampoliečiai pamatė po kurio laiko. Ir gal tai nebuvo blogai. Dalyvavusieji susitikime su Nacionalinės premijos laureatu turėjo retą progą pabendrauti su išmintingu, giliai mąstančiu ir paprastai apie svarbiausius kiekvienam iš mūsų dalykus kalbančiu žmogumi. O jo režisuotas spektaklis, raiškia ir negailestinga teatrine kalba prabyla apie šių dienų aktualijas – kitoniškumą ir mūsų požiūrį į „kitokį“, apie patyčias ir skausmą, apie emocinių ir socialinių problemų visumą – nors to ir nenorime pripažinti… Kai kas mano, kad apie tai scenoje nereikėtų kalbėti – bet ar ne dėl mūsų tylėjimo tai ir vyksta? Režisierius žiūrovams palieka ir laisvę interpretuoti.

Kitokio – tradicinio (liaudiško) teatro mėgėjai irgi galėjo pasidžiaugti: Kauno valstybinis dramos teatras parodė spektaklį „Žemės ar moters“ pagal Juozo Tumo-Vaižganto kūrinį. Linksmas pasakojimas apie nebejauno vyriškio svarstymus ir abejones (ar ne tas pats dažną kartą nutinka ir su mumis?), kuo pasikliauti – išskaičiavimu ar jausmais – džiugino pasiilgusius komedijos, „senovinio“ teatro. Na, o Vytauto Rumšo režisuoti „Intymūs pokalbiai“ (pagal I. Bergmaną) pakvietė prisiminti rimtąją klasiką.

„Žemės ar moters“ – daug metų gyvuojantis, liaudiškos vaidybos tradicijas tęsiantis spektaklis.

„Žemės ar moters“ – daug metų gyvuojantis, liaudiškos vaidybos tradicijas tęsiantis spektaklis.

Vaikus pradžiugino „Tikroji Pelenės istorija“ (Kauno lėlių teatras) ir marijampoliečių „Bjaurusis ančiukas iš Odensės“, jaunuosius žiūrovus kvietė teatriniai žaidimai. Projekto vadovė džiaugiasi, kad režisierės Mildos Mažėtytės vadovaujama Marijampolės dramos teatro lėlių spektaklio trupė pasirodė tikrai puikiai, nors būta abejonių, ar iš mažos į didelę sceną „išėjęs“ spektaklis nepraras intymaus savitumo. Neprarado!

Edukaciniuose renginiuose viskas buvo pritaikyta prie rodomų spektaklių, tiek teorija, o ypač – patirtimi dalijosi festivalį pradėjęs aktorius Jokūbas Bareikis („Teatrinė raiška miuzikle“), aktorė Jolita Ros, parodžiusi lėlių spektaklio virtuvę, kur meniniai reikalai pinasi su ne mažiau svarbiais techniniais dalykais – apie tai, žvelgdami į sceną juk negalvojame… Sceninio judesio paslaptis atskleidė doc. Zita Dulinskienė: juk iš tiesų scenoje daugybė dalykų vyksta ne taip, kaip mums atrodo… Marijampolės kultūros centro scenografė Aušrinė Dubauskienė intrigavo pasakojimu apie scenografiją ir teatro rekvizitą, o teatro studijos vadovas Zigmantas Baranauskas kvietė… žaisti teatrą.

Buvusieji susitikime su Valentinu Masalskiu sakė būtų klausę jo kad ir per naktį...

Buvusieji susitikime su Valentinu Masalskiu sakė būtų klausę jo kad ir per naktį…

Tai, kas paminėta, dar ne viskas, nes ne vienas susitikimų ar mokymų turėjo po keletą klodų – temos ar pasiūlymai, praktiniai bandymai vyniojosi kaip tos stebuklingos pasakos gijos. „Labai džiaugiuosi ir visu projektu, ir kiekvienu vyksmu (įvykiu) atskirai, – sako Nijolė Vasylienė. – Renginiuose apsilankė apie 2000 dalyvių – ir ne tik iš Marijampolės, bet ir iš aplinkinių miestų ar rajonų: liaudies teatrų režisieriai ir artistai, besidomintieji teatru ar ketinantys patys žengti į sceną. Daug žmonių bei įstaigų ir organizacijų mums padėjo, tad, nevardindama konkrečiai, noriu visiems tarti nuoširdžiausią ačiū. Būtų smagu taip bendrauti ir ateityje, nes planų jau turime. Tai gal nebus visiškai toks pat renginys, bet principai – tie patys: viskas susiję su teatru, viskas nukreipta į žmogų ir jo tobulėjimą.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Susidomėjimas renovacija Marijampolėje auga

    2022-02-23Susidomėjimas renovacija Marijampolėje auga
    Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinė šilumos kWh kaina 2021 m. gruodžio mėn. didėjo 60 proc., o šių metų sausį – beveik 80 proc., lyginant su ankstesniu šildymo sezonu. Kainų padidėjimą pajautė ir Marijampolės gyventojai. Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų energinio taupumo departamentas primena, jog vienas iš palankiausių būdų išvengti didelių sąskaitų – daugiabučių atnaujinimas, ir skatina gyventojus renovuoti savo gyvenamuosius namus. Anot Marijampolės savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Kriščiūnaitės, šiuo metu savivaldybė nėra gavusi skundų dėl padidėjusių šildymo sąskaitų šį žiemos sezoną, tačiau žinoma, jog gyventojai į kainų augimą žiūri neigiamai. „Vis dėlto, nors šiuo metu neturime pastebėjimų apie ...
  • Iš užsienio į Lietuvą grįžęs ūkininkas ragina kitus pasimokyti iš jo patirties

    2022-02-23Iš užsienio į Lietuvą grįžęs ūkininkas ragina kitus pasimokyti iš jo patirties
    Palikęs vadovo darbą Anglijoje, Audrius Meseckas prieš ketverius metus grįžo į Suvalkiją ir ėmėsi seniai brandintos minties – šilauogių auginimo. Net ir jam pačiam šiek tiek neplanuotai Stirniškių kaime (Vilkaviškio r.) galiausiai susisikūrė netradicinis ūkis, kai jame apsigyveno ir danielių banda. Ūkininkas neslepia, kad būtent Europos Sąjungos parama jį paskatino imtis gyvūnų auginimo, ir ragina kitus smulkiuosius ūkininkus nepraleisti galimybės ja jau netrukus pasinaudoti. Smulkieji ūkininkai paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ galės teikti nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d. Vienam ūkininkui gali būti skirta iki ...
  • Naujos gaming ausinės – kaip išsirinkti

    2022-02-21Naujos gaming ausinės – kaip išsirinkti
    Žaidžiant kompiuterinius žaidimus svarbi ne tik vaizdo kokybė ir patogus valdymas, bet ir geras garsas. Specialios gaming ausinės užtikrins aukštą garso kokybę ir bendrinį komfortą žaidimo metu. Galėsite mėgautis tobulu žaidimu ir jaustis patogiai, nes moderni kompiuterinių žaidimų įranga suteiks visas galimybes tai padaryti. Skaitykite toliau ir sužinosite, kokių ausinių galite išsirinkti. Geriausios žaidimų ausinės Tai, kad neįmanoma išsiversti be ausinių, pasakys ko gero kiekvienas kompiuterinių žaidimų žaidėjas. Ausinės užtikrina patogumą ir gerą garsą, kuris svarbus žaidžiant beveik kiekvieną žaidimą. Gaming ausinės iš tiesų mažai kuo skiriasi nuo paprastų ausinių, todėl jas galite naudoti visoms reikmėms – ir muzikos ar įrašų klausymui, ...
  • Devynios priežastys, kodėl verta pamatyti naują dokumentinį filmą „Laisvės žvalgas“ apie Juozą Lukšą

    2022-02-21Devynios priežastys, kodėl verta pamatyti naują dokumentinį filmą „Laisvės žvalgas“ apie Juozą Lukšą
    LR Seimo paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto jubiliejiniai metai buvo gausūs šiai asmenybei skirtais paminėjimo darbais ir renginiais. Jų pabaigoje buvo baigtas filmuoti ir sumontuotas daugelio istorinių televizijos laidų ir dokumentinių filmų autoriaus, pagal išsilavinimą istoriko-archeologo Algio Kuzmicko kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istoriku Daliumi Žygeliu sukurtas dokumentinis filmas „Laisvės žvalgas“ (2021 m.). Filmas sukurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu. Pirmojo žygio per geležinę uždangą metu. 1947 m. gegužė „Sulaukus pasiūlymo teko gerai pasvarstyti, ar verta imtis temos: mažiausiai trys Juozo Lukšos asmenybei skirti pilno metro dokumentiniai filmai jau realizuoti. O kur dar gausybė televizijos laidų, internetinių ...
  • Tango šoka dviese: darbdaviai turėtų džiaugtis profesinėmis sąjungomis

    2022-02-15Tango šoka dviese: darbdaviai turėtų džiaugtis profesinėmis sąjungomis
    „Daugelis darbdavių Norvegijoje supranta, kad profesinės sąjungos naudingos jiems patiems. Pagalvokite, tai – susiorganizavę darbuotojai, vadinasi, kai deramasi, ateina 1–3 žmonės, o ne 100 ar 500. Kas būtų, jei spręsti problemų eitų kiekvienas darbuotojas atskirai? Ypač didesnėje kompanijoje. Su profesinėmis sąjungomis kur kas paprasčiau“, – akcentuoja teisininkas, Norvegijoje veikiančios profesinės sąjungos „Solidaritet“ prezidentas Arthur Kubik. Jis yra ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) įgyvendinto Norvegijos finansuojamo projekto „Socialinio dialogo procedūrų ir bendradarbiavimo plėtojimas teisėsaugos tarnybose“ ekspertas, pastaraisiais metais savo įžvalgomis prisidėjęs Lietuvos profesinėms sąjungoms siekiant kryptingo socialinio dialogo gerinimo vidaus reikalų sistemoje. Tradiciškai Skandinavijos šalys laikomos labiausiai išplėtoto socialinio dialogo regionu. Paprastai ...
  • Maksas Lauriškus: talentingas, užmirštas, vėl atrandamas…

    2022-02-09Maksas Lauriškus: talentingas, užmirštas, vėl atrandamas...
    Negirdėtas vardas? Beveik visiems – tikrai taip. O tai yra, kaip rašoma oficialiuose šaltiniuose, „vienas įdomiausių ir talentingiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Mažosios Lietuvos menininkų – pirmasis šio krašto lietuvių kilmės vokiečių kompozitorius, pianistas, pedagogas. (…) Jo įvairių žanrų kūriniuose ryškiai atsiskleidė Rytų Prūsijos tematika, Mažosios Lietuvos vaizdai, patriotizmo kupini jausmai.“ Tuo įsitikinti dabar jau galime pasiklausę kūrinių, įrašytų dvigubame albume „Aus Litauen“ („Iš Lietuvos“). Albumo leidėjas – VšĮ „Sambalsiai“. Paskatino ieškoti Marijampolietis Darius Klišys (atlikėjas, kompozitorius, pedagogas) ne ką daugiau informacijos sako atsitiktinai radęs, bevartydamas prieš keletą dešimtmečių išleistą leidinį apie Mažąją Lietuvą. Suintrigavo nesuvokietinta lietuviška kompozitoriaus pavardė ...
  • Kiekvienas gamtos kūrinys yra naudingas ir vertingas

    2022-02-09Kiekvienas gamtos kūrinys yra naudingas ir vertingas
    Birželio mėnesį Žuvinto biosferos rezervato direkcijos direktoriumi pradėjęs dirbti Paulius Čeponas Marijampolės savivaldybės administracijos tarnautojo kėdę iškeitė į neperšlampančią striukę ir ilgus guminius batus. Vilniaus universitete baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas (ir bakalaurą, ir magistrą), direktorius tikisi daug nuveikti gamtos ir ekologijos labui. – Vos pradėjęs eiti direktoriaus pareigas, neturėjote laiko „įsipatoginti“ kėdėje – skubėjote rengti UNESCO ataskaitas (jos rengiamos kas dešimt metų). – Taip, reikėjo įvertinti, kokie pokyčiai (įvairiausiais pjūviais) Žuvinto biosferos rezervate įvyko per dešimtmetį. Tai buvo ataskaita ir apie ūkinę veiklą, ir kaip per tą laiką pasikeitė bendruomenės įsitraukimas, reikėjo įvertinti biologinę įvairovę ir jos kaitą. Kartu su ilgamečiais ...
  • Pelkės – paskutinieji mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita

    2022-02-09Pelkės – paskutinieji mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita
    Ekologas Arūnas Pranaitis Žuvinto biosferos rezervate dirba nuo 1983 m. 18 metų (2002–2020 m.) jis vadovavo Žuvinto biosferos rezervato direkcijai, šiuo metu dirba ekologu, taigi Žuvinto „alsavimą“ jaučia taip pat puikiai, kaip ir kiekvieną beveik keturias dešimtis metų besitęsiančios veiklos dieną. Todėl ir klausėme p. Arūno tų dalykų, kurie mums visiems rūpi arba turi rūpėti. Nes klimato kaita – ne ateitis. Tai – jau dabartis, šiandiena. – Daukšių miestelio, Varnupių, Plynių kaimų ir kitų aplinkinių vietovių gyventojus jaudina Žuvinto biosferos rezervato Amalvo draustinio teritorijoje medžių kirtimo darbai. Kokia šio projekto ilgalaikė nauda, ar jis paremtas moksliniais tyrimais? – Amalvos palios (3414 ha) ...
  • Proginė moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui

    2022-02-09Proginė moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui
    2021 metais, minint 10 metų įrašymo į UNESCO sukaktį, į apyvartą buvo išleista 2 eurų moneta, atvaizduojanti Žuvinto vertybes.Monetos bendrojoje pusėje – geografinis Europos atvaizdas. Nacionalinėje monetos pusėje pavaizduota Žuvinto biosferos rezervatui, įtrauktam į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pasaulio biosferos rezervatų tinklą, būdinga aplinka: nutolstančios unikalaus paukščių ežero, didžiausio Lietuvoje pelkyno salelės bei išskirtiniai, saugomi jo gyvūnai. Pirmajame plane – didysis baublys, siekiantis vandenyje plaukiančios raudonpilvės kūmutės. Melduose – meldinė nendrinukė, tolumoje skrenda pilkosios gervės, taip pat ir gulbė nebylė, simbolizuojanti istorines sąsajas su rezervato įkūrimu. Aplinkui išdėstyti užrašai „Lietuva“, „Žuvintas“, UNESCO. Taip pat įkomponuoti monetos išleidimo metai 2021 ...
  • Pasaulinė pelkių diena

    2022-02-09Pasaulinė pelkių diena
    Rezervatai įtraukti į Ramsaro vietovių sąrašą 2022 m. vasario 2-oji, Pasaulinė pelkių diena, anksčiau minėta Ramsaro konvencijos iniciatyva, pirmąkart bus minima kaip Jungtinių Tautų tarptautinė diena, po to, kai Generalinė Asamblėja ją patvirtino 2021 m. rugpjūčio 30 d. 2022 m. Pasaulinės pelkių dienos tema yra „Šlapžemių akcija žmonėms ir gamtai“, taip pabrėžiant veiksmų, užtikrinančių pelkių išsaugojimą ir tvarų naudojimą, svarbą. Tai raginimas investuoti finansinį, žmogiškąjį ir politinį kapitalą, siekiant išgelbėti nuo išnykimo pasaulio pelkes ir atkurti tas, kurias nualinome. Ramsaro konvencija (Jungtinių Tautų Konvencija dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai) – tarptautinė sutartis, kuria įsipareigojama saugoti ir atsakingai ...
  • Marijampolėje aplinkai draugiškas judėjimas vis aktualesnis

    2022-02-09Marijampolėje aplinkai draugiškas judėjimas vis aktualesnis
    Marijampolės miesto vizija – modernus, aktyvus, žalias ir aplinkai draugiškas miestas, kuriame paprasta ir saugu judėti visiems. Įgyvendinant šią gražią idėją mieste pasitelkiama vis daugiau naujų ir modernių sprendimų, kurie, tikimasi, padės gerinti bendrą miesto įvaizdį, žmonių gyvenimo kokybę ir mažinti oro užterštumą. Pasak Marijampolės savivaldybės Investicijų ir verslo skatinimo skyriaus vedėjo Dariaus Cinaičio, pokyčių mieste jau dabar nemažai: tobulinama viešojo transporto infrastruktūra, rekonstruotas 1,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Pašešupio parke, įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės, rekonstruojamos pėsčiųjų perėjos bei viešojo transporto stotelės. „Tam tikrose miesto dalyse anksčiau trūko saugių pėsčiųjų perėjų, dviračių ir pėsčiųjų takų, be to, nebuvo vientiso, ...
  • Tvarios Europos link žengia ir maži regionai

    2022-02-04Tvarios Europos link žengia ir maži regionai
    Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ projektas „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“, įgyvendinamas Europos Sąjungos lėšomis, jau įpusėjo. Eglė BURBAITĖ Per pirmuosius projekto įgyvendinimo mėnesius buvo kompleksiškai išanalizuotos temos, skirtos socialinės atskirties mažinimui, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui ir žaliajai ekonomikai. Analitiniai straipsniai publikuoti laikraštyje „Suvalkietis“, internetiniame laikraščio portale ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose. Be to, kiekvieną mėnesį žiūrovų laukė specialus Marijampolės televizijos reportažas, dienos šviesą išvydo du vebinarai ir dvi tinklalaidės serijos. Džiaugiamės, kad prie projekto prisijungė daug partnerių – bendradarbiaudami su savo srities ekspertais, verslininkais ir vietos gyventojais, parengėme informatyvų ir įtraukiantį turinį. Aktyviu dalyvavimu projekto veiklose nudžiugino ir vietos ...
  • Kovos su vėžiu dienos proga klausiame, ar turite POLA kortelę ir kada profilaktiškai tikrinotės sveikatą

    2022-02-04Kovos su vėžiu dienos proga klausiame, ar turite POLA kortelę ir kada profilaktiškai tikrinotės sveikatą
    Šiandien minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena, kuria siekiama priminti, kad gyvename laikais, kai tikėtina, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs vienas iš trijų asmenų. Ši diagnozė kasdien sujaukia 50 šeimų gyvenimus, perdėliodama prioritetus ir iš naujo sudėliodama lūkesčius. Visgi, šiandien vėžys – vis geriau valdoma liga, Lietuvoje su ja gyvena daugiau nei 110 tūkstančių.Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) primena, kad visi, turintieji onkologinės ligos diagnozę, gali kreiptis dėl POLA kortelės, su kuria gali 80 proc. pigiau važiuoti visuomeniniu transportu, naudotis kitomis galimybėmis: gauti POLA partnerių nuolaidas prekėms ir paslaugoms, nemokamas specialistų konsultacijas socialiniais, teisiniais, psichologiniais, mitybos ir ...
  • Šilko skarelė kuria stilių

    2022-02-04Šilko skarelė kuria stilių
    Šilkinė skarelė – aksesuaras, kuris tinka visoms: ir mažoms mergaitėms, ir brandžioms moterims. Garsi prancūzų darbužių dizainerė Coco Chanel yra sakiusi, kad „mada išnyksta, lieka tik stilius“. O stilingai moteriai prancūzė patarė niekada neišeiti iš namų be skarelės. Įgimtu stiliaus pojūčiu garsėjančios paryžietės šią pamoką išmoko tobulai. Pakylėja iki aukštosios mados Pasak dizainerės Jolantos Talaikytės, sukūrusios skarelių dizainą su garsaus lietuvių dailininko M. K. Čiurlionio paveikslų atvaizdais, šilko skarelė yra amžina, bet kas kartą nauja, tradicijų ir laikmečio paženklinta klasika. Ji dera visomis progomis, ir prie iškilmingos, ir dalykinės, ir laisvalaikio aprangos. Kaip ją ryšėti – taisyklių nėra. Tai priklauso nuo nuotaikos ...
  • Joniškio mokyklose ir darželiuose surinkta 2,3 tonos panaudoto aliejaus, kuris bus skirtas ekologiškam kurui

    2022-02-02Joniškio mokyklose ir darželiuose surinkta 2,3 tonos panaudoto aliejaus, kuris bus skirtas ekologiškam kurui
    Joniškio rajono mokyklose ir darželiuose baigėsi tris mėnesius trukęs biomaratonas, kurio metu šimtai moksleivių bei jų šeimos narių rinko panaudotą kepimo aliejų. 14-oje mokymo įstaigų buvo įrengtos specialios talpyklos, į jas iš viso supilta net 2325 kilogramai panaudoto aliejaus. Ši maisto atlieka bus apdorota ir taps dalimi ekologiško kuro – biodyzelino. Joniškio krašte vykusio pilietinių iniciatyvų „Kuriame Lietuvą!“ projekto rezultatai nustebino net maisto atliekų rinkimo profesionalus. 166 specialiai mokyklose ir darželiuose įrengtos talpos buvo pildomos ypač sparčiai. Skaičiuojama, kad per 3 mėnesius surinktos 2,325 tonos panaudoto aliejus leis pagaminti maždaug 1813 litrų biodyzelino. „Smagu, kad galėjome prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo Joniškio ...
  • Rūtos virtuvėje – indiškų prieskonių karalystė

    2022-02-01Rūtos virtuvėje – indiškų prieskonių karalystė
    Praėjusį savaitgalį maloniai pabendravome su bičiule, kuri jau 12 metų gyvena Londone. Rūtai, ištekėjusiai už indų tautybės vyro, lietuvišką gyvenimo būdą bei mitybos įpročius teko pakoreguoti. Tačiau ir sutuoktiniui Arvindui teko pratintis prie lietuviškų cepelinų bei šaltibarščių. Kaip abiem sekėsi – šiame rašinyje. Daiva KLIMAVIČIENĖ Ne tik druska ir pipirai Niekada neplanavusi emigruoti, tvirtai Lietuvoje šaknis įleidusi bei čia du vaikus užauginusi Rūta, kaip gyvenime pasitaiko, tapo meilės emigrante. Gydytoja odontologė ketino steigti savo kabinetą, bet atvykusi į svetimą šalį iš pradžių nusprendė adaptuotis Londone, o paskui – kaip pavyks. Tačiau netikėtai atrado kitų širdžiai mielų veiklų. Bet apie tai – kada nors ...
  • Diagnozė – katarakta: simptomai ir gydymas

    2022-01-31Diagnozė – katarakta: simptomai ir gydymas
    Kiekvienas žmogus turi rūpintis savo akimis, nes rega – vienas svarbiausių žmogaus jutimų. Tačiau yra tokių akių ligų, kurios regėjimą gali atimti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta – lęšiuko sudrumstėjimas Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų. Katarakta dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones, kadangi bėgant metams akies lęšiuko struktūra keičiasi, jis darosi mažai elastingas, todėl mažėja lęšiuko skaidrumas. Ankstyvose ligos vystymosi stadijose akies lęšiukas drumstėja po truputį, todėl staigaus regėjimo pablogėjimo galima ir nepastebėti. Kataraktos simptomai Pagrindinis ligos simptomas – palaipsniui blogėjantis regėjimas viena arba abiem akimis. Dažnai sergantieji katarakta skundžiasi ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.