Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Sąlygas sukčiavimui klestėti sudaro patys nukentėjusieji

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Eglė KIRPIENĖ, Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja.

Eglė Kirpienė: „Šiandien dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet žmonės būna apgauti – pirkimas pagal skelbimus internetinėje erdvėje“.

Eglė Kirpienė: „Šiandien dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet žmonės būna apgauti – pirkimas pagal skelbimus internetinėje erdvėje“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

– Nuolat girdime pranešimus apie elektroninių sukčių Lietuvos gyventojams daromą žalą. Sukčiavimo atvejų sparčiai daugėja, didėja ir sukčiavimo atakų intensyvumas. Vis sunkiau darosi rasti žmonių, kurių nors kartą kažkas nebandė apgauti. Kaip manote, kas lemia tokią tendenciją?

– Pagrindinė tokio reiškinio priežastis – žmonės nori viską įsigyti pigiau, todėl pamatę internetinėje erdvėje skelbimus apie pigiai parduodamus automobilius, žoliapjoves, telefonus, kompiuterius, šuniukus, granules, briketus ir t. t. susigundo įsigyti pigiau, skuba, ir būna apgauti. Taip pat į sukčių pinkles gena noras greitai, paprastai praturtėti. Kitaip tariant, kol yra didelė paklausa kažką gauti gerokai pigiau, žemiau rinkos kainos, uždirbti daugiau ir greičiau, yra ir pasiūla.

– Kokie dažniausi sukčiavimo būdai stebimi pastaruoju metu?

– Šiandien dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet žmonės būna apgauti – pirkimas pagal skelbimus internetinėje erdvėje. Gyventojai radę skelbimą apie pigiai parduodamą daiktą, perveda pinigus į tariamo pirkėjo sąskaitą ir prekės negauna. Tiriant nusikaltimą, paaiškėja, kad sąskaitos savininkas dažnai apie sukčiavimą net nežino, kažkas tiesiog būna paprašęs pasinaudoti jo sąskaita. O tikrąjį nusikaltėlį atsekti sudėtinga. Yra ir atvirkštiniai sukčiavimai. Žmogus nukenčia parduodamas daiktą. Internete pilna skelbimų apie parduodamus smulkesnius daiktus, kuriuos galima siųsti per paštomatus. Tai telefonai, fotoaparatai, kompiuteriai ir t. t. Atsiliepęs pirkėjas paprašo sąskaitos, į kurią turi pervesti pinigus, tikina, kad tai padarė, dar prideda ir suklastotą mokėjimo pavedimą, prašydamas daiktą išsiųsti į nurodytą paštomatą kažkuriame mieste. Pardavėjas prekę išsiunčia ir tik po to pamato, kad pinigai neįkritę į sąskaitą.

Dar vienas vis labiau plintantis sukčiavimo būdas – investavimas internetinėje erdvėje. Žmonės investuoja į internete rastus nepatik­rintus fondus, finansines bendroves (finansinė piramidė) dideles pinigų sumas, ir jų pinigai dingsta. Dažniausiai tai būna užsienio sąskaitos, pinigų sugrąžinimas labai nerealus. Finansinė piramidė – tai gan dažnai pasitaikantis apgaulės metodas, siekiant iš investuotojų apgaulės būdu surinkti pinigus ir juos pasisavinti. Iš esmės visų jų veiklos principas tas pats: siūloma kur kas didesnė grąža nei yra nusistovėjusi rinkoje. Taip sukeliamas susidomėjimas, kuris, žinoma, kelia ir daug įtarimų, todėl iš pradžių tokia galimybe pasinaudoja tik vienetai. Po truputį prisijungia daugiau žmonių, o iš jų atneštų pinigų pirmieji atgauna savo lėšas su didžiule grąža. Tuomet informacija pradeda plisti sparčiau, finansinės piramidės narių skaičius auga labai greitai. Kol narių skaičius sparčiai auga, atiduoti lėšas pirmesniems investuotojams nesudėtinga, tuo tarpu kai augimas pradeda stoti, išmokėti lėšas pasidaro itin sudėtinga, nes realiai investuotos lėšos jokios grąžos nesukuria. Tuomet išmokos pradedamos stabdyti, teisinamasi laikinais nesklandumais, apyvartinio kapitalo trūkumu ar panašiai, ir įtikinėjama investuoti toliau. Galop apgaulė išaiškėja, o pinigai, žinoma, jau būna dingę.
Finansinės piramidės šiais laikais daug geriau užmaskuotos. Paprastai jos pateikiamos kaip rimta investicija išskirtiniems investuotojams. Kartais net profesionalams nepavyksta išvengti tokių pinklių.

Dar vienos sukčiavimo pinklės – internete siūlomos paskolos, kreditai. Marijampolės regione buvo keletas nukentėjusiųjų nuo tokio sukčiavimo. Susisiekus su paskolos davėju paprastai prašoma pervesti tam tikras sumas dokumentams, kurie reikalingi, norint gauti paskolą ar kreditą tvarkyti. Pervedus pinigus, prašoma dar daugiau, neva papildomoms išlaidoms. Po to, nei pinigai grįžta, nei kredito žmogus sulaukia, o nuostoliai būna didžiuliai.

Būtina atkreipti dėmesį, kaip surašytos sutartys, jeigu matote, kad tiesiog akivaizdžiai jas sudarant naudotasi „Google“ vertimu, neprasidėkite su tokiu investuotoju. Netvarkingi dokumentai, finansinės bei kitos ataskaitos – ženklas, kad turite reikalų su sukčiais.

Pastaruoju metu išpopuliarėjo ir „bankiniai“ sukčiavimai. Mobiliojo ryšio telefonu gaunamos SMS žinutės. Pavyzdžiui, pranešimas, kad jūsų sąskaita užšaldyta dėl to, kad kažkas bando atlikti neteisėtus pervedimus. Būna nurodyta paskyra prisijungimui tariamai prie banko, prašoma suvesti prisijungimo kodus, o taip padarius, iš sąskaitos nuskaitomi pinigai.

Dar viena šio amžiaus rykštė, kuomet žmonės neretai apgaunami – bitkoinų pirkimas. Ne vienas iš mūsų esame sulaukę rusiškai kalbančio žmogaus telefoninio skambučio su siūlymu įsigyti kriptovaliutos. Dažnai už šio siūlymo slepiasi sukčiai, nes apgauti yra lengva. Bitkoinas – virtuali valiuta, sukurta ir saugoma elektroninėje erdvėje, be jokios tai kontroliuojančios institucijos. Bitkoinai gali būti naudojami atsiskaitant už pirkinius internete.

Žmonės yra patiklūs, nepasitikrina pardavėjo, nepasidomi firmomis, galvoja, kad jei kažką apgavo, tai jų tikrai neapgaus ir taip užkimba ant sukčių. Tarp nukentėjusiųjų pakliūva įvairiausių žmonių. Ir suprantančių informacines technologijas, kriptovaliutas, investavimą. Negali sakyti, kad žmogus pats kaltas, pražudė žioplumas ar godumas, tiesiog netinkamai įvertinama rizika.
– Nusikaltėliai, kurie vykdo šias veikas, labai greitai prisitaiko prie gyvenimo aktualijų. Tai skiepai, tai investicijos, tai žinutės apie įsibrovėlius sąskaitose. Jeigu nusikaltėliai taip staiga reaguoja į gyvenimo aktualijas, ar pareigūnai gali pasigirti greita reakcija, užkardydami tokius nusikaltimus? Ar pakankamai ryžtingai metamos pajėgos tokiems nusikaltimams išaiškinti, o gal vyrauja nuostata, kad pats esi kaltas, tai pats ir ieškok kaltininkų?

– Teisėsaugos institucijos gavusios pranešimus dėl sukčiavimų tikrai reaguoja operatyviai. Kartais problema ta, kad nukentėję ne iš karto kreipiasi ir praneša apie nusikaltimą. Sudėtingesni tyrimai tada, kai sukčiavimai vykdomi iš užsienio – skambučiai iš užsienio, pinigai pervedami į užsienio sąskaitas. Tokie tyrimai užtrunka, nes vyksta bendradarbiavimas su užsienio teisėsaugos institucijomis. Nuostata, kad esi kaltas pats – tikrai netoleruojama.

– Ką sako statistika? Kiek šiais metais Marijampolės regione registruota sukčiavimo atvejų?

– Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje (Vilkaviškis, Jurbarkas, Šakiai, Kazlų Rūda, Kalvarija) šiais metais gauti 124 pareiškimai dėl sukčiavimo. Dėl 44 atvejų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl 80 pareiškimų ikiteisminiai tyrimai pradėti. Dar dirbame ir su kai kuriais Kauno apskrities policijos komisariatais. Prijungus iš Kauno gautus pareiškimus, būtų apie 340. Tai tikrai daug.

– Kiek bylų dėl šių nusikaltimų iškeliavo į teismą, kiek kaltinamųjų sulaukė nuosprendžių?

– Šiais metais Marijampolės teismo rūmams perduotos septynios bylos, kitos dar ruošiamos. Dalis bylų iškeliavo į kitų miestų teismus.

– Ar pavyksta nukentėjusiems atgauti prarastus pinigus?

– Visais atvejais, jei byla pasiekia teismą, iš kaltininkų yra priteisiami civiliniai ieškiniai. Pasitaiko atvejų, kai banke pinigai būna sulaikomi, tada juos pavyksta grąžinti nukentėjusiajam. Kartais asmuo, kuris būna leidęs pasinaudoti savo sąskaita, supratęs apie galimas neteisėtas operacijas pinigus grąžina (perveda) nukentėjusiesiems, bet tai vienetiniai atvejai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pomėgis tapo keliu į sėkmę

    2017-03-28Pomėgis tapo keliu į sėkmę
    Marijampolietis Edvinas Ruseckas, ieškodamas savęs profesinėje srityje, blaškėsi gana ilgai. Ketino tapti kultūros darbuotoju, išbandė save aptarnavimo srityje, taip pat fotografavo. Ir tik po ilgų ieškojimų vaikinas suprato, kad reklama, darbas su vaizdu ir grafika yra ta sritis, kurioje dirbdamas gali neskaičiuoti nei laiko, nei pastangų.   Įkvėpė Andrius Baigęs mokyklą Edvinas pasirinko kultūrinės veiklos vadybos studijas Marijampolės kolegijoje. Anot vaikino, pats gerai nežinojo, ką tiksliai norėtų mokytis, tačiau draugų ir artimųjų patartas nusprendė, kad šios studijos – būtent jam. Deja, didelio džiaugsmo paskaitos Edvinui neteikė, todėl vaikinas ieškojo veiklų, teikiančių didesnį pasitenkinimą. Taip jo gyvenime atsirado fotografija. – Puikiai pažinojau marijampolietį fotografą Andriu ...
  • Andrius Burba: „Save atradau fotografijoje. Dabar tobulėsiu“

    2017-03-28Andrius Burba: „Save atradau fotografijoje. Dabar tobulėsiu“
    Apie iš Marijampolės kilusį fotografą Andrių Burbą kalba ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių žiniasklaida. Tarptautinio dėmesio vaikinas sulaukė neįprastu rakursu įamžinęs kates, šunis, triušius, net ir arklius. Tačiau tai – tik pradžia. Vaikinas svajoja savo fotografijose įamžinti kuo daugiau skirtingų gyvūnų, tarp kurių ir plėšrieji tigrai.   Svajojo apie reklamos fotografiją Su fotografija ir fotoaparatu Andrius susipažino būdamas 14 metų. Pirmiausiai pro devinto aukšto langą fotografavo gimtosios Marijampolės peizažus, vėliau ėmė fiksuoti atskirus gamtos elementus, miesto gatves, žmones, taip pat ir gyvūnus. Pamažu tobulėjant technikai, fotografavimo įgūdžiams Andrius sukaupė nemenką fotografijų archyvą. Norėdamas pasidalinti nuotraukose užfiksuotomis akimirkomis, emocijomis ir įspūdžiais Andrius, ...
  • Ąžuolynas – kaip tautos simbolis…

    2017-03-14Ąžuolynas – kaip tautos simbolis...
    …kaip jos didybės ir vienybės metafora. Taip įvardijama Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno idėja (sklandžiusi tarp inteligentijos, kultūros žmonių dar gerokai iki Atgimimo) ir jos virtimas realybe. Konkrečiai Ąžuolyno idėją 1988 m. iškėlė inžinierius Vitalius Stepulis su bendraminčiais: tai buvo parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas, žemės ūkio specialistas Vladas Markauskas, geografas Rimantas Krupickas, žemėtvarkininkas Romualdas Survila ir kiti. Ąžuolynas J. Basanavičiaus tėviškėje pradėtas sodinti 1989 metais balandžio 1 dieną. Dalyvavusieji akcijoje mena, kad dangus su žeme maišėsi, tačiau iš visos Lietuvos suvažiavę žmonės buvo nusiteikę pakiliai. Dabar užsodinta 40 ha – 13 giraičių (Signatarų, Knygnešių, Vasario 16-osios, Sausio 13-osios aukoms, nemažai vardinių ar ...
  • Tapo ypatinga vieta

    2017-03-14Tapo ypatinga vieta
    Nors Jono Basanavičiaus asmenybę ir veiklą primena daug kas, bet jo gimtinė Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.) – ypatinga. „Tai vieta, kurioje susipina istorinė praeitis, tradicijos, kultūrinė ir edukacinė veikla. Neiname į gausą, o einame į kokybę“, – sako muziejaus Jono Basanavičiaus gimtinė direktorė Rūta Vasiliauskienė. Šioje vietoje, iš tiesų skleidžiančioje ypatingą energetiką, įvairiausius renginius per metus apsilanko ir signataro takais paklaidžioja ne vienas tūkstantis skirtingo amžiaus žmonių. Ši vieta saugo prisiminimus apie išskirtinės asmenybės gyvenimo pradžią ir jo prasmingą kelią, čia galima pamatyti išsaugotą jo gimtinės vaizdą. Muziejaus kolektyvas – 10 žmonių – puoselėja didžiulę sodybos teritoriją ir kuria įsimintinus ...
  • „Atvažiuoju čia įkvėpt lietuvybės…“

    2017-03-14„Atvažiuoju čia įkvėpt lietuvybės...“
    Tokie buvo vieno valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų (2005 m.) prof. Liberto Klimkos pirmieji žodžiai, ištarti šių metų vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Jono Basanavičiaus gimtinės seklyčioje. Buvusiems čia ne kartą, atvykstantiems „patikrinti“, kaip auga jų sodinti ąžuolai, patalkinti ir padiskutuoti, tai iš tiesų ypatinga, išskirtinė vieta, kur išsiskleidžia mintys ir gimsta viltys. Kasmečiai istoriniai literatūriniai skaitymai – tai ne paskaitos, o nuoširdūs pokalbiai, šilti susitikimai ir… skaudūs pasvarstymai apie Lietuvos šiandieną. Apie tai, kad gyvendami nepriklausomoje valstybėje daug ko nepadarėme ar net atvirkščiai – griauname tai, kas buvo išsaugota net tamsiaisiais laikais… Kaip sakė sodybos muziejaus direktorė ...
  • Dialogai su istorija ir dabartimi – Jono Basanavičiaus tėviškėje

    2017-03-14Dialogai su istorija ir dabartimi – Jono Basanavičiaus tėviškėje
    Ruošdamiesi Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui, prisimindami sunkų ir ilgą kelią į Vasario 16-ąją, minime tuo keliu ėjusius žmones, privalome į kone šimtmečio senumo įvykius pažvelgti giliau. Tie žmonės nebuvo tik statistiniai vienetai, pasirašę po dokumentu – kiekvienas jų ir prieš, ir po to atliko didelius, kartais sunkiai suvokiamus ir dar vis tinkamai neįvertintus savo reikšme bei apimtimi darbus. „Pats Nepriklausomybės akto pasirašymas buvo kaip simbolis – tai viršūnė, akcentas, o kas buvo iki to? Ar kiekvienas atsakytume, šito paklausti? Dažnai nė nepasivarginame sužinoti, koks tada buvo istorinis fonas, kiek būta diskusijų ir nesutarimų dėl pamatinių dalykų, svarbiausių akcentų… Latviai savo valstybės ...
  • Nenustojo tikėti laisva Lietuva

    2017-02-28Nenustojo tikėti laisva Lietuva
    Savanorio Liudo Akelio anūkas Rytis Akelis pasakoja, kad senelis mirė sulaukęs 67 metų. Ryčiui tuo metu buvo aštuoniolika, tad prisiminimų išsaugojęs nemažai. „Apie savanorystę Lietuvos kariuomenėje mums, vaikams, senelis beveik nieko nepasakodavo, nes buvo laikai, kai nelabai galėjai ką nors pasakoti. Turbūt stengėsi mus apsaugoti. Tai buvo jo istorija. Šį tą nugirsdavome iš savo tėvų, dėdžių ir tetų pokalbių“, – sako Rytis. Pasak jo, tėvai su seneliais buvo artimi. Kol buvo gyvas jo tėtis Romualdas, į svečius pas senelius važiuodavo kas dvi savaites, nuolat palaikydavo ryšį. Tėtis jautęs pa­reigą rūpintis savo tėvais. Anot Ryčio, senelis Liudas niekada nepripažino tarybų valdžios, nors tiesiogiai to ...
  • Savanoris, partizanų ryšininkas

    2017-02-28Savanoris, partizanų ryšininkas
    Apie savo senelį, savanorį Motiejų Vosylių, „Suvalkiečiui“ sutiko papasakoti marijampolietis atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius. Pasak jo, senelis kilęs iš Kvietiškio valsčiaus Kumelionių kaimo. Savanoriu į kariuomenę išėjo 1919 metų vasario mėnesį. Kovojo su lenkais ir bermontininkais, buvo papuolęs į lenkų nelaisvę. Dviese pabėgo, naktimis keliaudavo į Lietuvą. Eugenijus girdėjęs pasakojimų, kad grįžimas į Lietuvą buvęs labai sunkus: vandenį bėgliai gerdavo iš balų, maitinosi žolėmis ir daržuose rastomis daržovėmis. Senelis susirgo šiltine, bet pulką šiaip ne taip pasiekė. Kariuomenėje jis ištarnavo iki 1921 metų lapkričio 25-osios. Demobilizavosi atitarnavęs 2,5 metų, turėdamas puskarininkio laipsnį. Grįžęs į Marijampolę savanoris gavo 6 hektarus Mikalinės dvaro žemės. Dabar ...
  • Knygą apie Lietuvos didvyrius rašė daugiau nei 10 metų

    2017-02-28Knygą apie Lietuvos didvyrius rašė daugiau nei 10 metų
    Visų iš įvairių Lietuvos kampelių – Suvalkijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Aukštaitijos – kilusių savanorių, iškovojusių ir apgynusių Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, užtikrinusių jos vientisumą nuo 1918 iki 1923 metų, biografijas galime rasti Viliaus Kavaliausko knygose „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“. Jų išleista septyni tomai. Enciklopediniame leidinyje pateiktos visų iki 1940 metų Vyčio Kryžiaus ordinais apdovanotų 1788 asmenų biografijos. Tarp jų – apie pusantro šimto užsieniečių. Enciklopedijos straipsniai iliustruoti 12 tūkst. nuotraukų ir dokumentų.   Atliktas didžiulis darbas „Darbą apsunkino tai, kad nėra vientiso prieškario metų Vyčio Kryžiaus kavalierių sąrašo – sudariau jį pats iš keturių šaltinių. Septynerius metus dirbau archyve, trejus važinėjau po Lietuvą ir ...
  • Vyčio kavalierių ir savanorių iš Suvalkijos pėdsakais

    2017-02-28Vyčio kavalierių ir savanorių iš Suvalkijos pėdsakais
    Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Teresė Vizbarienė Liudvinavo laisvalaikio salėje susirinkusiems pristatė savo knygą „Prie Šešupės, Dovinės ir Sūduonios“. Knygoje pasakojama Liudvinavo valsčiaus istorija, pateikiamos svarbios datos ir įvykiai, žmonių darbai, likimai. Autorė, pasakodama gimtojo miestelio ir jo apylinkių istoriją, apima laikotarpį nuo Liud­vinavo atsiradimo iki 1989 metų. Knygoje rasime pasakojimų ir apie vietos savanorius, kovojusius už Lietuvos laisvę. Skyrius pavadintas „Savo istoriją jie rašė krauju ir drąsa“.   Rinkti medžiagą paskatino žurnalistas V. Kavaliauskas Simboliška, kad knyga apie gimtojo krašto istoriją, už Lietuvos laisvę kovojusius disidentus, savanorius buvo pristatyta būtent Vasario 16-ąją, kiek­vienam lietuviui svarbią dieną. Šiandienė Lietuva už tai, kad turime ...
  • Individualios veiklos ėmėsi norėdama realizuoti save

    2017-02-21Individualios veiklos ėmėsi norėdama realizuoti save
    Kad verslai sėkmingai gali egzistuoti ne tik didžiuosiuose miestuose, įrodo marijampolietės Ingos Rauluševičienės patirtis. Individualią renginių organizavimo veiklą vykdanti moteris ne tik džiaugiasi susikūrusi darbo vietą, bet ir turinti galimybę realizuoti save.   Apsisprendė studijuodama Baigusi kultūrinės veiklos vadybos studijas Marijampolės kolegijoje Inga žinojo, kad norėtų dirbti su renginių organizavimu susijusį darbą. Tokį apsisprendimą jai padiktavo patirtis dalyvaujant kolegijos bendruomenės veikloje. „Studijų metu buvau aktyvi studentų organizacijų narė. Kadangi studijavau su kultūrine veikla susijusį dalyką, dažnai tekdavo imtis atsakomybės organizuojant renginius. Tuomet supratau, kad man patinka rengti šventes, kurti joms scenarijus, o vėliau ir būti atsakingai už jų vedimą. Baigusi studijas ketinau ieškoti darbo, ...
  • Neradusi tinkamos darbo vietos ją susikūrė pati

    2017-02-21Neradusi tinkamos darbo vietos ją susikūrė pati
    Marijampolietė Neringa Narsaitė-Pitkauskė – komunikacijos agentūros „Yzio karta“ įkūrėja ir vadovė. Baigusi studijas mergina nežinojo, ką tiksliai gyvenime nori veikti, todėl save išbandė skirtingose srityse. Pagaliau atradusi kryptį, kuri ją domina ir kurioje norėjo tobulėti, ji dirbo neskaičiuodama laiko ir įdėtų pastangų. Deja, karjeros galimybių ir didesnio atlyginimo paviliota Neringa išsikėlė į sostinę ir susikūrė lūkesčius tenkinančią darbo vietą.   Pašaukimą surado dirbdama kolegijoje Baigusi lietuvių filologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete Neringa sako apie nuosavą verslą tikrai negalvojusi, kaip ir daugelis jaunų specialistų tikėjosi dirbti samdoma darbuotoja. Iš pradžių taip ir buvo: dirbo žurnaliste, o neilgai trukus pradėjo eiti ryšių su visuomene specialistės ...
  • Gabija Gataveckaitė: amatininkė, menininkė ir… labai savarankiškas žmogus

    2017-02-21Gabija Gataveckaitė: amatininkė, menininkė ir... labai savarankiškas žmogus
    Savo kūrybinius gabumus pradėjusi auginti Marijampolės dailės mokykloje, šiandien Gabija juos lavina Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Mergina – tai pavyzdys, kaip atkaklus, sunkus ir nuoširdus darbas, derinamas su dar didesniu noru, gali sugriauti visas kelyje link svajonių išdygusias kliūtis bei sienas.   Kūrybos kelias prasidėjo dailės mokykloje Tai, kad Gabija yra kūrybiškos sielos žmogus, jos tėvai bei mokytojai pastebėjo dar jai besimokant vidurinėje mokykloje. Kadangi saviraiškos galimybių merginai mokykloje nepakako, ji pradėjo lankyti Marijampolės dailės mokyklą. Būtent čia Gabija ir suprato, kad menas bei kūryba – jos pašaukimas. Iki mokyklos baigimo likus porai metų ir pradėjus galvoti apie studijas buvo aišku, jog ...
  • „Mėgautis tuo, ką darai“

    2017-02-15„Mėgautis tuo, ką darai“
    Nuo vaikystės Marius susijęs su muzika. Mėgo groti būgneliais, bet kadangi Muzikos mokykloje tuomet jais groti nemokė, mokytojų įkalbintas pasirinko ir baigė smuiko klasę. Keletą metų grojo liaudiškos muzikos kapeloje „Giriniai obuolukai“, dainavo vaikų ir jaunimo chore „Vyturėlis“, vėliau – kameriniame chore „Suvalkija“. Po vidurinės mokyklos pasirinktos techninių mokslų studijos Kauno technikos universitete buvo susijusios su elektronika. Įgijęs telekomunikacijų specialybės bakalauro diplomą, Marius toliau tobulinosi – tęsė magistrantūros studijas, gilinosi į ultragarsą. – Visada rūpėjo renginiai – kaip jie organizuojami, kokia scena, apšvietimas. Joje vaidinantys ar dainuojantys žmonės nebuvo taip svarbu. Dar vaikystėje namuose įsirengdavau sceną – susistatydavau taburetes vieną ant ...
  • Svajonę padėjo įgyvendinti užsispyrimas

    2017-02-15Svajonę padėjo įgyvendinti užsispyrimas
    – Sportas nuo vaikystės visada buvo šalimais – pati labai norėjau, o ir tėvai skatino sportuoti. Lankiau ir šokių repeticijas. Nuo pilnametystės pradėjau domėtis kūno rengyba. Į Marijampolę pas Rinaldą Česnaitį, kurį visi žino kaip patį geriausią trenerį Lietuvoje, atvažiuodavau kas savaitę, dažnai po du kartus, o prieš varžybas ir dažniau. Daug treniruodavausi savarankiškai Vilniuje. Mano tikslas buvo sustiprinti, sustangrinti kūną ir, priešingai negu kitoms merginoms, norinčioms numesti svorio, norėjosi kaip tik priaugti, nes tesvėriau vos 40 kilogramų. Treniruotėmis, tikslingu sportu ir mityba tobulindama savo kūną priaugau dešimtį kilogramų, pasikeitė ir išvaizda, – pasakoja Greta. Greta ilgą laiką prioritetą teikė dainavimui, ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.