Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Eglė KIRPIENĖ, Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja.

Eglė Kirpienė: „Šiandien dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet žmonės būna apgauti – pirkimas pagal skelbimus internetinėje erdvėje“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

– Nuolat girdime pranešimus apie elektroninių sukčių Lietuvos gyventojams daromą žalą. Sukčiavimo atvejų sparčiai daugėja, didėja ir sukčiavimo atakų intensyvumas. Vis sunkiau darosi rasti žmonių, kurių nors kartą kažkas nebandė apgauti. Kaip manote, kas lemia tokią tendenciją?

– Pagrindinė tokio reiškinio priežastis – žmonės nori viską įsigyti pigiau, todėl pamatę internetinėje erdvėje skelbimus apie pigiai parduodamus automobilius, žoliapjoves, telefonus, kompiuterius, šuniukus, granules, briketus ir t. t. susigundo įsigyti pigiau, skuba, ir būna apgauti. Taip pat į sukčių pinkles gena noras greitai, paprastai praturtėti. Kitaip tariant, kol yra didelė paklausa kažką gauti gerokai pigiau, žemiau rinkos kainos, uždirbti daugiau ir greičiau, yra ir pasiūla.

– Kokie dažniausi sukčiavimo būdai stebimi pastaruoju metu?

– Šiandien dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet žmonės būna apgauti – pirkimas pagal skelbimus internetinėje erdvėje. Gyventojai radę skelbimą apie pigiai parduodamą daiktą, perveda pinigus į tariamo pirkėjo sąskaitą ir prekės negauna. Tiriant nusikaltimą, paaiškėja, kad sąskaitos savininkas dažnai apie sukčiavimą net nežino, kažkas tiesiog būna paprašęs pasinaudoti jo sąskaita. O tikrąjį nusikaltėlį atsekti sudėtinga. Yra ir atvirkštiniai sukčiavimai. Žmogus nukenčia parduodamas daiktą. Internete pilna skelbimų apie parduodamus smulkesnius daiktus, kuriuos galima siųsti per paštomatus. Tai telefonai, fotoaparatai, kompiuteriai ir t. t. Atsiliepęs pirkėjas paprašo sąskaitos, į kurią turi pervesti pinigus, tikina, kad tai padarė, dar prideda ir suklastotą mokėjimo pavedimą, prašydamas daiktą išsiųsti į nurodytą paštomatą kažkuriame mieste. Pardavėjas prekę išsiunčia ir tik po to pamato, kad pinigai neįkritę į sąskaitą.

Dar vienas vis labiau plintantis sukčiavimo būdas – investavimas internetinėje erdvėje. Žmonės investuoja į internete rastus nepatik­rintus fondus, finansines bendroves (finansinė piramidė) dideles pinigų sumas, ir jų pinigai dingsta. Dažniausiai tai būna užsienio sąskaitos, pinigų sugrąžinimas labai nerealus. Finansinė piramidė – tai gan dažnai pasitaikantis apgaulės metodas, siekiant iš investuotojų apgaulės būdu surinkti pinigus ir juos pasisavinti. Iš esmės visų jų veiklos principas tas pats: siūloma kur kas didesnė grąža nei yra nusistovėjusi rinkoje. Taip sukeliamas susidomėjimas, kuris, žinoma, kelia ir daug įtarimų, todėl iš pradžių tokia galimybe pasinaudoja tik vienetai. Po truputį prisijungia daugiau žmonių, o iš jų atneštų pinigų pirmieji atgauna savo lėšas su didžiule grąža. Tuomet informacija pradeda plisti sparčiau, finansinės piramidės narių skaičius auga labai greitai. Kol narių skaičius sparčiai auga, atiduoti lėšas pirmesniems investuotojams nesudėtinga, tuo tarpu kai augimas pradeda stoti, išmokėti lėšas pasidaro itin sudėtinga, nes realiai investuotos lėšos jokios grąžos nesukuria. Tuomet išmokos pradedamos stabdyti, teisinamasi laikinais nesklandumais, apyvartinio kapitalo trūkumu ar panašiai, ir įtikinėjama investuoti toliau. Galop apgaulė išaiškėja, o pinigai, žinoma, jau būna dingę.
Finansinės piramidės šiais laikais daug geriau užmaskuotos. Paprastai jos pateikiamos kaip rimta investicija išskirtiniems investuotojams. Kartais net profesionalams nepavyksta išvengti tokių pinklių.

Dar vienos sukčiavimo pinklės – internete siūlomos paskolos, kreditai. Marijampolės regione buvo keletas nukentėjusiųjų nuo tokio sukčiavimo. Susisiekus su paskolos davėju paprastai prašoma pervesti tam tikras sumas dokumentams, kurie reikalingi, norint gauti paskolą ar kreditą tvarkyti. Pervedus pinigus, prašoma dar daugiau, neva papildomoms išlaidoms. Po to, nei pinigai grįžta, nei kredito žmogus sulaukia, o nuostoliai būna didžiuliai.

Būtina atkreipti dėmesį, kaip surašytos sutartys, jeigu matote, kad tiesiog akivaizdžiai jas sudarant naudotasi „Google“ vertimu, neprasidėkite su tokiu investuotoju. Netvarkingi dokumentai, finansinės bei kitos ataskaitos – ženklas, kad turite reikalų su sukčiais.

Pastaruoju metu išpopuliarėjo ir „bankiniai“ sukčiavimai. Mobiliojo ryšio telefonu gaunamos SMS žinutės. Pavyzdžiui, pranešimas, kad jūsų sąskaita užšaldyta dėl to, kad kažkas bando atlikti neteisėtus pervedimus. Būna nurodyta paskyra prisijungimui tariamai prie banko, prašoma suvesti prisijungimo kodus, o taip padarius, iš sąskaitos nuskaitomi pinigai.

Dar viena šio amžiaus rykštė, kuomet žmonės neretai apgaunami – bitkoinų pirkimas. Ne vienas iš mūsų esame sulaukę rusiškai kalbančio žmogaus telefoninio skambučio su siūlymu įsigyti kriptovaliutos. Dažnai už šio siūlymo slepiasi sukčiai, nes apgauti yra lengva. Bitkoinas – virtuali valiuta, sukurta ir saugoma elektroninėje erdvėje, be jokios tai kontroliuojančios institucijos. Bitkoinai gali būti naudojami atsiskaitant už pirkinius internete.

Žmonės yra patiklūs, nepasitikrina pardavėjo, nepasidomi firmomis, galvoja, kad jei kažką apgavo, tai jų tikrai neapgaus ir taip užkimba ant sukčių. Tarp nukentėjusiųjų pakliūva įvairiausių žmonių. Ir suprantančių informacines technologijas, kriptovaliutas, investavimą. Negali sakyti, kad žmogus pats kaltas, pražudė žioplumas ar godumas, tiesiog netinkamai įvertinama rizika.
– Nusikaltėliai, kurie vykdo šias veikas, labai greitai prisitaiko prie gyvenimo aktualijų. Tai skiepai, tai investicijos, tai žinutės apie įsibrovėlius sąskaitose. Jeigu nusikaltėliai taip staiga reaguoja į gyvenimo aktualijas, ar pareigūnai gali pasigirti greita reakcija, užkardydami tokius nusikaltimus? Ar pakankamai ryžtingai metamos pajėgos tokiems nusikaltimams išaiškinti, o gal vyrauja nuostata, kad pats esi kaltas, tai pats ir ieškok kaltininkų?

– Teisėsaugos institucijos gavusios pranešimus dėl sukčiavimų tikrai reaguoja operatyviai. Kartais problema ta, kad nukentėję ne iš karto kreipiasi ir praneša apie nusikaltimą. Sudėtingesni tyrimai tada, kai sukčiavimai vykdomi iš užsienio – skambučiai iš užsienio, pinigai pervedami į užsienio sąskaitas. Tokie tyrimai užtrunka, nes vyksta bendradarbiavimas su užsienio teisėsaugos institucijomis. Nuostata, kad esi kaltas pats – tikrai netoleruojama.

– Ką sako statistika? Kiek šiais metais Marijampolės regione registruota sukčiavimo atvejų?

– Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje (Vilkaviškis, Jurbarkas, Šakiai, Kazlų Rūda, Kalvarija) šiais metais gauti 124 pareiškimai dėl sukčiavimo. Dėl 44 atvejų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl 80 pareiškimų ikiteisminiai tyrimai pradėti. Dar dirbame ir su kai kuriais Kauno apskrities policijos komisariatais. Prijungus iš Kauno gautus pareiškimus, būtų apie 340. Tai tikrai daug.

– Kiek bylų dėl šių nusikaltimų iškeliavo į teismą, kiek kaltinamųjų sulaukė nuosprendžių?

– Šiais metais Marijampolės teismo rūmams perduotos septynios bylos, kitos dar ruošiamos. Dalis bylų iškeliavo į kitų miestų teismus.

– Ar pavyksta nukentėjusiems atgauti prarastus pinigus?

– Visais atvejais, jei byla pasiekia teismą, iš kaltininkų yra priteisiami civiliniai ieškiniai. Pasitaiko atvejų, kai banke pinigai būna sulaikomi, tada juos pavyksta grąžinti nukentėjusiajam. Kartais asmuo, kuris būna leidęs pasinaudoti savo sąskaita, supratęs apie galimas neteisėtas operacijas pinigus grąžina (perveda) nukentėjusiesiems, bet tai vienetiniai atvejai.