Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Sąlygas sukčiavimui klestėti sudaro patys nukentėjusieji

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Eglė KIRPIENĖ, Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja.

Eglė Kirpienė: „Šiandien dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet žmonės būna apgauti – pirkimas pagal skelbimus internetinėje erdvėje“.

Eglė Kirpienė: „Šiandien dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet žmonės būna apgauti – pirkimas pagal skelbimus internetinėje erdvėje“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

– Nuolat girdime pranešimus apie elektroninių sukčių Lietuvos gyventojams daromą žalą. Sukčiavimo atvejų sparčiai daugėja, didėja ir sukčiavimo atakų intensyvumas. Vis sunkiau darosi rasti žmonių, kurių nors kartą kažkas nebandė apgauti. Kaip manote, kas lemia tokią tendenciją?

– Pagrindinė tokio reiškinio priežastis – žmonės nori viską įsigyti pigiau, todėl pamatę internetinėje erdvėje skelbimus apie pigiai parduodamus automobilius, žoliapjoves, telefonus, kompiuterius, šuniukus, granules, briketus ir t. t. susigundo įsigyti pigiau, skuba, ir būna apgauti. Taip pat į sukčių pinkles gena noras greitai, paprastai praturtėti. Kitaip tariant, kol yra didelė paklausa kažką gauti gerokai pigiau, žemiau rinkos kainos, uždirbti daugiau ir greičiau, yra ir pasiūla.

– Kokie dažniausi sukčiavimo būdai stebimi pastaruoju metu?

– Šiandien dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet žmonės būna apgauti – pirkimas pagal skelbimus internetinėje erdvėje. Gyventojai radę skelbimą apie pigiai parduodamą daiktą, perveda pinigus į tariamo pirkėjo sąskaitą ir prekės negauna. Tiriant nusikaltimą, paaiškėja, kad sąskaitos savininkas dažnai apie sukčiavimą net nežino, kažkas tiesiog būna paprašęs pasinaudoti jo sąskaita. O tikrąjį nusikaltėlį atsekti sudėtinga. Yra ir atvirkštiniai sukčiavimai. Žmogus nukenčia parduodamas daiktą. Internete pilna skelbimų apie parduodamus smulkesnius daiktus, kuriuos galima siųsti per paštomatus. Tai telefonai, fotoaparatai, kompiuteriai ir t. t. Atsiliepęs pirkėjas paprašo sąskaitos, į kurią turi pervesti pinigus, tikina, kad tai padarė, dar prideda ir suklastotą mokėjimo pavedimą, prašydamas daiktą išsiųsti į nurodytą paštomatą kažkuriame mieste. Pardavėjas prekę išsiunčia ir tik po to pamato, kad pinigai neįkritę į sąskaitą.

Dar vienas vis labiau plintantis sukčiavimo būdas – investavimas internetinėje erdvėje. Žmonės investuoja į internete rastus nepatik­rintus fondus, finansines bendroves (finansinė piramidė) dideles pinigų sumas, ir jų pinigai dingsta. Dažniausiai tai būna užsienio sąskaitos, pinigų sugrąžinimas labai nerealus. Finansinė piramidė – tai gan dažnai pasitaikantis apgaulės metodas, siekiant iš investuotojų apgaulės būdu surinkti pinigus ir juos pasisavinti. Iš esmės visų jų veiklos principas tas pats: siūloma kur kas didesnė grąža nei yra nusistovėjusi rinkoje. Taip sukeliamas susidomėjimas, kuris, žinoma, kelia ir daug įtarimų, todėl iš pradžių tokia galimybe pasinaudoja tik vienetai. Po truputį prisijungia daugiau žmonių, o iš jų atneštų pinigų pirmieji atgauna savo lėšas su didžiule grąža. Tuomet informacija pradeda plisti sparčiau, finansinės piramidės narių skaičius auga labai greitai. Kol narių skaičius sparčiai auga, atiduoti lėšas pirmesniems investuotojams nesudėtinga, tuo tarpu kai augimas pradeda stoti, išmokėti lėšas pasidaro itin sudėtinga, nes realiai investuotos lėšos jokios grąžos nesukuria. Tuomet išmokos pradedamos stabdyti, teisinamasi laikinais nesklandumais, apyvartinio kapitalo trūkumu ar panašiai, ir įtikinėjama investuoti toliau. Galop apgaulė išaiškėja, o pinigai, žinoma, jau būna dingę.
Finansinės piramidės šiais laikais daug geriau užmaskuotos. Paprastai jos pateikiamos kaip rimta investicija išskirtiniems investuotojams. Kartais net profesionalams nepavyksta išvengti tokių pinklių.

Dar vienos sukčiavimo pinklės – internete siūlomos paskolos, kreditai. Marijampolės regione buvo keletas nukentėjusiųjų nuo tokio sukčiavimo. Susisiekus su paskolos davėju paprastai prašoma pervesti tam tikras sumas dokumentams, kurie reikalingi, norint gauti paskolą ar kreditą tvarkyti. Pervedus pinigus, prašoma dar daugiau, neva papildomoms išlaidoms. Po to, nei pinigai grįžta, nei kredito žmogus sulaukia, o nuostoliai būna didžiuliai.

Būtina atkreipti dėmesį, kaip surašytos sutartys, jeigu matote, kad tiesiog akivaizdžiai jas sudarant naudotasi „Google“ vertimu, neprasidėkite su tokiu investuotoju. Netvarkingi dokumentai, finansinės bei kitos ataskaitos – ženklas, kad turite reikalų su sukčiais.

Pastaruoju metu išpopuliarėjo ir „bankiniai“ sukčiavimai. Mobiliojo ryšio telefonu gaunamos SMS žinutės. Pavyzdžiui, pranešimas, kad jūsų sąskaita užšaldyta dėl to, kad kažkas bando atlikti neteisėtus pervedimus. Būna nurodyta paskyra prisijungimui tariamai prie banko, prašoma suvesti prisijungimo kodus, o taip padarius, iš sąskaitos nuskaitomi pinigai.

Dar viena šio amžiaus rykštė, kuomet žmonės neretai apgaunami – bitkoinų pirkimas. Ne vienas iš mūsų esame sulaukę rusiškai kalbančio žmogaus telefoninio skambučio su siūlymu įsigyti kriptovaliutos. Dažnai už šio siūlymo slepiasi sukčiai, nes apgauti yra lengva. Bitkoinas – virtuali valiuta, sukurta ir saugoma elektroninėje erdvėje, be jokios tai kontroliuojančios institucijos. Bitkoinai gali būti naudojami atsiskaitant už pirkinius internete.

Žmonės yra patiklūs, nepasitikrina pardavėjo, nepasidomi firmomis, galvoja, kad jei kažką apgavo, tai jų tikrai neapgaus ir taip užkimba ant sukčių. Tarp nukentėjusiųjų pakliūva įvairiausių žmonių. Ir suprantančių informacines technologijas, kriptovaliutas, investavimą. Negali sakyti, kad žmogus pats kaltas, pražudė žioplumas ar godumas, tiesiog netinkamai įvertinama rizika.
– Nusikaltėliai, kurie vykdo šias veikas, labai greitai prisitaiko prie gyvenimo aktualijų. Tai skiepai, tai investicijos, tai žinutės apie įsibrovėlius sąskaitose. Jeigu nusikaltėliai taip staiga reaguoja į gyvenimo aktualijas, ar pareigūnai gali pasigirti greita reakcija, užkardydami tokius nusikaltimus? Ar pakankamai ryžtingai metamos pajėgos tokiems nusikaltimams išaiškinti, o gal vyrauja nuostata, kad pats esi kaltas, tai pats ir ieškok kaltininkų?

– Teisėsaugos institucijos gavusios pranešimus dėl sukčiavimų tikrai reaguoja operatyviai. Kartais problema ta, kad nukentėję ne iš karto kreipiasi ir praneša apie nusikaltimą. Sudėtingesni tyrimai tada, kai sukčiavimai vykdomi iš užsienio – skambučiai iš užsienio, pinigai pervedami į užsienio sąskaitas. Tokie tyrimai užtrunka, nes vyksta bendradarbiavimas su užsienio teisėsaugos institucijomis. Nuostata, kad esi kaltas pats – tikrai netoleruojama.

– Ką sako statistika? Kiek šiais metais Marijampolės regione registruota sukčiavimo atvejų?

– Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje (Vilkaviškis, Jurbarkas, Šakiai, Kazlų Rūda, Kalvarija) šiais metais gauti 124 pareiškimai dėl sukčiavimo. Dėl 44 atvejų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl 80 pareiškimų ikiteisminiai tyrimai pradėti. Dar dirbame ir su kai kuriais Kauno apskrities policijos komisariatais. Prijungus iš Kauno gautus pareiškimus, būtų apie 340. Tai tikrai daug.

– Kiek bylų dėl šių nusikaltimų iškeliavo į teismą, kiek kaltinamųjų sulaukė nuosprendžių?

– Šiais metais Marijampolės teismo rūmams perduotos septynios bylos, kitos dar ruošiamos. Dalis bylų iškeliavo į kitų miestų teismus.

– Ar pavyksta nukentėjusiems atgauti prarastus pinigus?

– Visais atvejais, jei byla pasiekia teismą, iš kaltininkų yra priteisiami civiliniai ieškiniai. Pasitaiko atvejų, kai banke pinigai būna sulaikomi, tada juos pavyksta grąžinti nukentėjusiajam. Kartais asmuo, kuris būna leidęs pasinaudoti savo sąskaita, supratęs apie galimas neteisėtas operacijas pinigus grąžina (perveda) nukentėjusiesiems, bet tai vienetiniai atvejai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Marijampolės fotografijos puslapiai

    2016-06-14
    Iš Marijampolės kilusio ir Sūduvos krašto fotografijos istoriją tyrinėjusio fotomenininko Valentino Juraičio nuomone, Marijampolę fotografija galėjo pasiekti apie 1863 metus, kai dabartinės Lietuvos teritorijoje veikė jau septynios fotoateljė. 2011-aisiais išleistame leidinyje „Senoji Marijampolė fotografijose“ V. Juraitis nurodo, kad seniausia išlikusia Marijampolės fotografija laikytina 1873 m. fotografo Leono Anšero daryta paviljoninė nuotrauka, kurioje su grupe vietos gimnazistų įamžintas Jonas Basanavičius. Ši nuotrauka saugoma Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Garsiausias XIX a. pabaigos Marijampolės fotografas, pasak V. Juraičio, buvo apie 1890–1892 metus savo veiklą pradėjęs Moisiejus Buhalteris (1868–1941 m.). Pasakojama, kad Buhalteris buvo gabus portretistas. „Kaip prisiminė senieji marijampoliečiai ir fotografo sūnus, M. ...
  • Fotografo A. Senkaičio genus paveldėjo jo vaikaitis

    2016-06-14
    Marijampolėje gyvenusio, prieš 14 metų Amžinybėn išėjusio inžinieriaus, fotografo ir fotografijos kolekcininko Antano Senkaičio artimieji šių metų liepą minės 100-ąsias A. Senkaičio gimimo metines. Fotografo dukra marijampolietė odontologė Lilija Patamsienė, pasakodama apie didįjį tėvo pomėgį, neslepia mananti, kad nors jos tėvas sulaukė 86 metų, jei ne fotografija, būtų gyvenęs dar gerokai ilgiau. „Mano tėvas buvo kilęs iš ilgaamžių giminės, – sako L. Patamsienė. – Štai viena jo sesuo, mano teta, jau sulaukė 96 metų ir yra žvali bei energinga. Manau, kad tėčiui gyvenimo amžių patrumpino fotografijoje naudoti įvairūs chemikalai. Juk jis fotografuoti pradėjo dar Nepriklausomos Lietuvos laikais, kai išvažiavo studijuoti ...
  • Diagnozė – priklausomybė

    2016-06-14
    Profesionalus Marijampolės architektas, jaunosios Marijampolės fotografų kartos atstovas Vytenis Skroblas, keletą kartų paklaustas, kas jam yra fotografija, ištaria: „Priklausomybė“, o paskui paaiškina: „Kaip kitaip visa tai gali pavadinti, kai kažką darai, tačiau nežinai, kodėl.“ Tai, kad tokia „diagnozė“ išties gali būti rimta problema, paaiškėja vėliau, kai Vytenis prisipažįsta pastaruoju metu nebeužsukantis į fototechnikos parduotuves ir fototechnika prekiaujančius interneto portalus. „Tiesiog ten neinu, nes žinau, kad išvydęs kokį naują „žaisliuką“ galiu neįstengti atsilaikyti, – atvirauja fotografas. – Fototechnikos naujienos kainuoja didelius pinigus, todėl nutariau, kad geriau tegul pinigai lieka šeimai, nei būtų išleisti mano įnoriams patenkinti. Juolab kad nesvarbu, koks tas ...
  • Romas Linionis: keturi dešimtmečiai su fotoaparatu

    2016-06-14
    Pastarųjų dešimtmečių Marijampolės fotografijos grandą Romą Linionį iš matymo, ko gero, pažįsta kone visa Marijampolė. Yra žmonių, kurie jį prisimena ir pažįsta dar nuo mokyklos suolo, taip pat nuo tų laikų, kai baigęs aukštąsias inžinieriaus mechaniko studijas grįžo į gimtąjį miestą ir tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje pradėjo inžinieriaus konstruktoriaus karjerą. Ypač puikiai Romą pažįsta vietos kultūros ir meno žmonės, nes jis ir jo gyvenimo bendražygė mūsų kolegė Nijolė Linionienė jau daug metų, kaip sakoma, verda tose pačiose kultūrinio gyvenimo ir meno pasaulio sultyse. Vis dėlto dauguma marijampoliečių Romą Linionį, manau, yra įsidėmėję ir tariasi bent iš matymo pažįstantys dėl ...
  • Kraštotyrininkės darbo rezultatas – mokyklos muziejus

    2016-05-31
    Jono Totoraičio progimnazijos muziejus įkurtas 2001 metais, švenčiant mokyklos 30-metį. Kaip papasakojo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Salvinija Šimonėlienė, aprodydama jaukią muziejaus patalpą, ne visos šalies mokyklos turi tokius savo muziejus. Šiai mokyklai pasisekė, kad buvo tokia entuziastė kaip mokytoja P. D. Vidrinskienė, kuri tuo užsiėmė, ir kad palaikė mokyklos vadovai. Pasak pavaduotojos, šalyje iš maždaug pusantro tūkstančio mokyklų muziejus teturi apie 400. Istorijos mokytoja S. Šimonėlienė perėmė muziejaus veiklą iš Vidrinskienės, kuri šioje mokykloje dirbo nuo 1971 metų – įkūrimo dienos (pradžioje atėjo kartu su vyru Zigmu, vėliau jis perėjo kitur). „Šiame muziejuje yra 100 proc. to, ką paliko mokytoja. Aišku, palaipsniui kaupiasi ...
  • Sausio 13-osios didvyris Rimantas Juknevičius

    2016-05-31
    2012 m. abiejų Vidrinskų bendras darbas – knyga apie Rimantą Juknevičių išleista pavadinimu „Lietuvos laisvės gynėjas Rimantas Juknevičius. 1991 m. Sausio 13-oji“. 187 puslapių knygoje sudėta gausybė asmeninių nuotraukų, Rimantą pažinojusiųjų atsiminimai, Sausio 13-osios liudininkų pasakojimai, didvyriui skirtų eilėraščių posmai, net užrašai ant laidotuvių vaikinų, nemažai straipsnių iš to laiko spaudos, daugybė nuotraukų iš laidotuvių ir kt. „Aš vis laukiau, kada kas nors apie Rimantą parašys knygą. Tikėjausi, gal žurnalistai. O ką aš – juk tik eilinė kraštotyrininkė. Bet matau, kad niekas nieko nesiima. Tada galvoju: o kas kitas, jei ne aš? Su Rimanto mama Vanda mes kartu dirbome – privalau ...
  • Mokytojos P. D. Vidrinskienės bibliografija

    2016-05-31
    Mokytoja P. D. Vidrinskienė rašo lietuvių ir esperanto kalbomis, verčia iš ir į esperanto k. Yra parašiusi, sudariusi ir išleidusi šias knygas: „Rudens ugnelė“ (vaizdeliai ir atsiminimai, 1997 m.). Išvertė iš esperanto k. P. Gavėno knygą „Šventasis Kazimieras“ (1997 m.). „Marijampolės 5-oji vidurinė mokykla 1971–2001 m.“ (2001 m.). „Neužpustytos pėdos“ (apie nusipelniusią mokytoją Juzefą Jakelaitienę, 2002 m.). „Lernu diligente“ (esperanto k. vadovėlis, 2002 m.). „Koloroj de sopiro“ (skaitiniai esperanto k., 2003 m.). „Švyturiu dek“ (sudarė eilėraščių rinkinį apie mokyklą ir mokytojus, 2003 m.). Suredagavo J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ antrą leidimą (2003 m.). „Skambančios rugsėjų upės“ (mokytojų atsiminimai, I ir II d., 2006 m., 2010 m.). „Paulina – Žiemgalos dukra“ ...
  • Gana netikėtas gyvenimo posūkis – kurti poeziją

    2016-05-31
    Kurti eiles P. D. Vidrinskienė pradėjo išėjusi užtarnauto poilsio. Gegužės 7 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje ji pristatė net keturias savo poezijos knygas: „Saulėlydžio paukštė“, „Randuotos pilnaties pievos“, „Vilčių ežeruos“ ir „Varvek­lių stygos“. Tiek poezijos parašė per tuos 5 metus, kai nebedirba mokykloje. Renginys buvo pavadintas poetės eilėraščio žodžiais „Dar pabūkim“. „Poezija kaip panelė, vienam patinka, kitam ne. Pamatau pašešupy gražius vaizdus ir gimsta eilės. Supratau, kad ne tik skausmas gimdo poeziją, džiaugsmas – irgi“, – kalbėjo poetė gausiai susirinkusiems klausytojams. Ji buvo pristatyta kaip muziejaus įkūrėja, kraštotyros knygų autorė, Pasaulinės esperanto asociacijos narė. Danutė ilgai rašė apie kitus, o išėjusi į užtarnautą ...
  • Mokytoja D. VIDRINSKIENĖ: lituanistika, esperanto kalba, sovietmečio disidentų likimai

    2016-05-31
    Paulina Danutė Vidrinskienė save vadina Žiemgalos dukra, nes kilusi iš šalies šiaurės, Žagarės, ir, kaip pati sako, tarsi tas vyšnios kauliukas likimo permesta per Nemuną į trąšią Suvalkijos žemę. Čia prigijo, subrendo, sulapojo ir duoda tokį didelį šešėlį, kuris saugo, globoja, glaudžia daugybę žmonių, kurių veikla, geri darbai jos dėka išlieka ne tik žmonių atmintyje, bet ir knygose. Tos knygos – tai kraštotyrinė medžiaga apie atskiras iškilias asmenybes, apie įvairias grupes, įstaigas, laikotarpius, veiklas. 2008 m. mokytojai P. D. Vidrinskienei suteiktas „Nusipelniusios marijampolietės“ vardas. Pedagoginė lituanistinė  veikla – nuo 17 metų Vaikystėje Danutės charakterį formavo graži Žagarės gamta ir knygos. Su bendramoksliais liko ...
  • Ir nuvilnijo garsas… (jį išgirdo ir Vytautas Ciplijauskas, ir Henrikas Šablevičius)

    2016-05-17
    Nežinia, kaip būtų susiklostęs Juozo Adomaičio, unikalaus talento kūrėjo, darbų likimas, jei skulptorius Julius Narušis, o paskui jau ir kiti, nebūtų ėmę skleisti žinios apie juos. Juk dešimtmečius tuos akmenis kalė, kai kas pagirdavo, kai kas stebėjosi, bet pagal kitų norus ar užsakymus nedirbo ir pinigų nesiekė užsidirbti. Koks bebuvo racionalus, apskaičiuojantis, antkapinių pamink­lų nesiruošė kalti, nors kryžiaus, nukryžiuotojo motyvais darbų ir sukurta. (Beje, pasitaikė atvejų, kai koks kūrinys „prisišaukdavo“ kitą žmogų: štai Višakio Rūdos kapinėse J. Adomaičio darbas žymi devynerių metų mergaitės amžinojo poilsio vietą…) Etnologas Juozas Kudirka yra rašęs: „J. Adomaitis šiandien mums įdomus tuo, kad būdamas natūraliai izoliuotas ...
  • Gandrai nepalieka meistro sodybos

    2016-05-17
    Sunku įvertinti žmogaus gyvenimo turtus: gali suskaičiuoti pastatus, hektarus ar galvijus (dabar – jau ir mašinas ar net jachtas su lėktuvais, vilas užsieniuose), įmantrių drapanų pilnas spintas ir brangius papuošalus, bet… „Raktai iškris iš rankos – ir viskas liks. Kai prisimenu, mano vyro senelis ir jo tėvas nieko „tokio“ neturėjo, o kokie jie buvo laimingi! Aš labiausiai patenkinta, kad tėtis išmokė darbštumo – visko, visų darbų išmokė. Ir perdavė tą darbštumą – be vyro likus kaip sunku buvo, bet nieko, neprapuoliau…“ Tai Juozo Adomaičio vyriausios dukros Joanos Matulevičienės žodžiai. Ji visą laiką gyvena tėvų sodyboje – taigi natūraliai tenka ir ...
  • Akmenorius Juozas Adomaitis: prakalbinti akmenį ir išlikti…

    2016-05-17
    2015-ųjų birželį sukako 110 metų, kai mūsų krašte, Igliškėlių kaime ūkininko šeimoje gimė unikalaus talento žmogus akmenorius Juozas Adomaitis. O rudenį buvo 25-osios mirties metinės: išėjo, kaip pats yra sakęs, „namo“… Jubiliejinė sukaktis nenuskambėjo plačiau, tik gausi giminė tradiciškai susirinko į jo sodybą, kur tebegyvena kūrėjo dvasia: tiek paties įamžinta akmens darbuose, tiek laukuose, iš kur tie akmenys atkeliavo, didžiųjų medžių apsuptoje sodyboje, kur svečių visada laukia čia nuolat gyvenanti vyriausioji meistro dukra. Neužmiršo jo ir kažkada bendravę, visokių reikalų turėję aplinkinių kaimų žmonės – per gyvenimą yra visokių darbų daręs, daug reikalų išrišęs, tad ir jį pažinojusių buvo daug. ...
  • Senieji amatai – jaunųjų rankose

    2016-05-03
    Su tradiciniais Suvalkijos amatais supažindina 2016 m. Lietuvos moksleivių liaudies dailės paroda-konkursas „Sidabro vainikėlis“, kuri per Jurgines pristatyta Marijampolės kultūros centre. Suvalkijos regiono parodoje dalyvavo ne tik Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, Vilkaviškio, Kauno, Šakių, Prienų rajonų moksleiviai. Pasisemti išminties, kaip dirbti puoselėjant tradicijas, atvažiavo ir svečių iš Suvalkų krašto, Lenkijos: Punsko gimnazijos ir Kovo 11-osios licėjaus mokinės su mokytoja Aldona Vaicekauskiene. – Visi amatai perduodami iš kartos į kartą, – sako kultūros centro etnologė Ona Surdokienė. – Savo amatą išmanantis meistras visada suranda mokinį, kuriam perduoda savo patirtį, tęsia tradicijas. Jau devintą kartą mūsų technologijų mokytojai ir jų mokiniai pristato savo darbus ...
  • Geroji energija žmogui – per žolynus

    2016-05-03
    Garsi mūsų krašte verbų rišėja tautodailininkė Birutė Juškevičienė visus metus ruošiasi Verbų ir Velykų šventėms. Balsupiuose gyvenanti B. Juškevičienė, atsisakiusi darbo statybinėje organizacijoje ir pati savarankiškai išmokusi rišti verbas, kiekvieną pavasarį sodina augalus kitų metų rišimui: „sausiukus“, kermėkus, „sagutes“ ir kitokias per vasarą užaugsiančias gėles. Pasisėja ir linų. Vasarą prisirenka lauko gėlių – bitkrėslių, kraujažolių, šlamučių, prisiskina ir kvietrugių, rugių varpų. Prie namų augina sedulas, kurių šakelėmis papuošia margučius, o juos įkomponuoja į verbas. Verbos pynimas prasideda nuo viršūnės formavimo ant lazdyno koto – tokių kotų Birutė pasiruošia apie 1000. O paskui vyksta kūryba – iš sušlapintų žolynų (iš sauso augalo nieko ...
  • Marijampolietis – 1000-mečio tradicijas atitinkančių statinių meistras

    2016-05-03
    Marijampolietis Vitalius Striuogaitis – vienas žinomiausių ne tik Suvalkijos krašto, bet ir visos Lietuvos medinių gaminių meistrų ir senojo kubilininkystės amato puoselėtojų. Siekdamas puoselėti senovės tradicijas, buvęs technologijų mokytojas V. Striuogaitis susidomėjo statinių ir kubilų gamyba. O juos, pasak meistro, neužtenka vien padaryti, daiktas turi būti funkcionalus. – Prieš ketvirtį amžiaus pradėjus gaminti statines, reikėjo grįžti į viduramžius, – sako tautodailininkas. – 15 metų mugėse tik aš vienas turėjau statinių ir kubilų, nes paprasčiausiai senųjų meistrų nebeliko, o jauni nemokėjo jų gaminti. 1000 metų tradicijas atitinkančioms statinėms gaminti svarbu atrinkti medžiagą, ją natūraliai išdžiovinti. Tinka tik kokybiškas 200 metų ir vyresnis juodasis arba ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.