Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Sąlygas sukčiavimui klestėti sudaro patys nukentėjusieji

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Eglė KIRPIENĖ, Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja.

Eglė Kirpienė: „Šiandien dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet žmonės būna apgauti – pirkimas pagal skelbimus internetinėje erdvėje“.

Eglė Kirpienė: „Šiandien dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet žmonės būna apgauti – pirkimas pagal skelbimus internetinėje erdvėje“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

– Nuolat girdime pranešimus apie elektroninių sukčių Lietuvos gyventojams daromą žalą. Sukčiavimo atvejų sparčiai daugėja, didėja ir sukčiavimo atakų intensyvumas. Vis sunkiau darosi rasti žmonių, kurių nors kartą kažkas nebandė apgauti. Kaip manote, kas lemia tokią tendenciją?

– Pagrindinė tokio reiškinio priežastis – žmonės nori viską įsigyti pigiau, todėl pamatę internetinėje erdvėje skelbimus apie pigiai parduodamus automobilius, žoliapjoves, telefonus, kompiuterius, šuniukus, granules, briketus ir t. t. susigundo įsigyti pigiau, skuba, ir būna apgauti. Taip pat į sukčių pinkles gena noras greitai, paprastai praturtėti. Kitaip tariant, kol yra didelė paklausa kažką gauti gerokai pigiau, žemiau rinkos kainos, uždirbti daugiau ir greičiau, yra ir pasiūla.

– Kokie dažniausi sukčiavimo būdai stebimi pastaruoju metu?

– Šiandien dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet žmonės būna apgauti – pirkimas pagal skelbimus internetinėje erdvėje. Gyventojai radę skelbimą apie pigiai parduodamą daiktą, perveda pinigus į tariamo pirkėjo sąskaitą ir prekės negauna. Tiriant nusikaltimą, paaiškėja, kad sąskaitos savininkas dažnai apie sukčiavimą net nežino, kažkas tiesiog būna paprašęs pasinaudoti jo sąskaita. O tikrąjį nusikaltėlį atsekti sudėtinga. Yra ir atvirkštiniai sukčiavimai. Žmogus nukenčia parduodamas daiktą. Internete pilna skelbimų apie parduodamus smulkesnius daiktus, kuriuos galima siųsti per paštomatus. Tai telefonai, fotoaparatai, kompiuteriai ir t. t. Atsiliepęs pirkėjas paprašo sąskaitos, į kurią turi pervesti pinigus, tikina, kad tai padarė, dar prideda ir suklastotą mokėjimo pavedimą, prašydamas daiktą išsiųsti į nurodytą paštomatą kažkuriame mieste. Pardavėjas prekę išsiunčia ir tik po to pamato, kad pinigai neįkritę į sąskaitą.

Dar vienas vis labiau plintantis sukčiavimo būdas – investavimas internetinėje erdvėje. Žmonės investuoja į internete rastus nepatik­rintus fondus, finansines bendroves (finansinė piramidė) dideles pinigų sumas, ir jų pinigai dingsta. Dažniausiai tai būna užsienio sąskaitos, pinigų sugrąžinimas labai nerealus. Finansinė piramidė – tai gan dažnai pasitaikantis apgaulės metodas, siekiant iš investuotojų apgaulės būdu surinkti pinigus ir juos pasisavinti. Iš esmės visų jų veiklos principas tas pats: siūloma kur kas didesnė grąža nei yra nusistovėjusi rinkoje. Taip sukeliamas susidomėjimas, kuris, žinoma, kelia ir daug įtarimų, todėl iš pradžių tokia galimybe pasinaudoja tik vienetai. Po truputį prisijungia daugiau žmonių, o iš jų atneštų pinigų pirmieji atgauna savo lėšas su didžiule grąža. Tuomet informacija pradeda plisti sparčiau, finansinės piramidės narių skaičius auga labai greitai. Kol narių skaičius sparčiai auga, atiduoti lėšas pirmesniems investuotojams nesudėtinga, tuo tarpu kai augimas pradeda stoti, išmokėti lėšas pasidaro itin sudėtinga, nes realiai investuotos lėšos jokios grąžos nesukuria. Tuomet išmokos pradedamos stabdyti, teisinamasi laikinais nesklandumais, apyvartinio kapitalo trūkumu ar panašiai, ir įtikinėjama investuoti toliau. Galop apgaulė išaiškėja, o pinigai, žinoma, jau būna dingę.
Finansinės piramidės šiais laikais daug geriau užmaskuotos. Paprastai jos pateikiamos kaip rimta investicija išskirtiniems investuotojams. Kartais net profesionalams nepavyksta išvengti tokių pinklių.

Dar vienos sukčiavimo pinklės – internete siūlomos paskolos, kreditai. Marijampolės regione buvo keletas nukentėjusiųjų nuo tokio sukčiavimo. Susisiekus su paskolos davėju paprastai prašoma pervesti tam tikras sumas dokumentams, kurie reikalingi, norint gauti paskolą ar kreditą tvarkyti. Pervedus pinigus, prašoma dar daugiau, neva papildomoms išlaidoms. Po to, nei pinigai grįžta, nei kredito žmogus sulaukia, o nuostoliai būna didžiuliai.

Būtina atkreipti dėmesį, kaip surašytos sutartys, jeigu matote, kad tiesiog akivaizdžiai jas sudarant naudotasi „Google“ vertimu, neprasidėkite su tokiu investuotoju. Netvarkingi dokumentai, finansinės bei kitos ataskaitos – ženklas, kad turite reikalų su sukčiais.

Pastaruoju metu išpopuliarėjo ir „bankiniai“ sukčiavimai. Mobiliojo ryšio telefonu gaunamos SMS žinutės. Pavyzdžiui, pranešimas, kad jūsų sąskaita užšaldyta dėl to, kad kažkas bando atlikti neteisėtus pervedimus. Būna nurodyta paskyra prisijungimui tariamai prie banko, prašoma suvesti prisijungimo kodus, o taip padarius, iš sąskaitos nuskaitomi pinigai.

Dar viena šio amžiaus rykštė, kuomet žmonės neretai apgaunami – bitkoinų pirkimas. Ne vienas iš mūsų esame sulaukę rusiškai kalbančio žmogaus telefoninio skambučio su siūlymu įsigyti kriptovaliutos. Dažnai už šio siūlymo slepiasi sukčiai, nes apgauti yra lengva. Bitkoinas – virtuali valiuta, sukurta ir saugoma elektroninėje erdvėje, be jokios tai kontroliuojančios institucijos. Bitkoinai gali būti naudojami atsiskaitant už pirkinius internete.

Žmonės yra patiklūs, nepasitikrina pardavėjo, nepasidomi firmomis, galvoja, kad jei kažką apgavo, tai jų tikrai neapgaus ir taip užkimba ant sukčių. Tarp nukentėjusiųjų pakliūva įvairiausių žmonių. Ir suprantančių informacines technologijas, kriptovaliutas, investavimą. Negali sakyti, kad žmogus pats kaltas, pražudė žioplumas ar godumas, tiesiog netinkamai įvertinama rizika.
– Nusikaltėliai, kurie vykdo šias veikas, labai greitai prisitaiko prie gyvenimo aktualijų. Tai skiepai, tai investicijos, tai žinutės apie įsibrovėlius sąskaitose. Jeigu nusikaltėliai taip staiga reaguoja į gyvenimo aktualijas, ar pareigūnai gali pasigirti greita reakcija, užkardydami tokius nusikaltimus? Ar pakankamai ryžtingai metamos pajėgos tokiems nusikaltimams išaiškinti, o gal vyrauja nuostata, kad pats esi kaltas, tai pats ir ieškok kaltininkų?

– Teisėsaugos institucijos gavusios pranešimus dėl sukčiavimų tikrai reaguoja operatyviai. Kartais problema ta, kad nukentėję ne iš karto kreipiasi ir praneša apie nusikaltimą. Sudėtingesni tyrimai tada, kai sukčiavimai vykdomi iš užsienio – skambučiai iš užsienio, pinigai pervedami į užsienio sąskaitas. Tokie tyrimai užtrunka, nes vyksta bendradarbiavimas su užsienio teisėsaugos institucijomis. Nuostata, kad esi kaltas pats – tikrai netoleruojama.

– Ką sako statistika? Kiek šiais metais Marijampolės regione registruota sukčiavimo atvejų?

– Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje (Vilkaviškis, Jurbarkas, Šakiai, Kazlų Rūda, Kalvarija) šiais metais gauti 124 pareiškimai dėl sukčiavimo. Dėl 44 atvejų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl 80 pareiškimų ikiteisminiai tyrimai pradėti. Dar dirbame ir su kai kuriais Kauno apskrities policijos komisariatais. Prijungus iš Kauno gautus pareiškimus, būtų apie 340. Tai tikrai daug.

– Kiek bylų dėl šių nusikaltimų iškeliavo į teismą, kiek kaltinamųjų sulaukė nuosprendžių?

– Šiais metais Marijampolės teismo rūmams perduotos septynios bylos, kitos dar ruošiamos. Dalis bylų iškeliavo į kitų miestų teismus.

– Ar pavyksta nukentėjusiems atgauti prarastus pinigus?

– Visais atvejais, jei byla pasiekia teismą, iš kaltininkų yra priteisiami civiliniai ieškiniai. Pasitaiko atvejų, kai banke pinigai būna sulaikomi, tada juos pavyksta grąžinti nukentėjusiajam. Kartais asmuo, kuris būna leidęs pasinaudoti savo sąskaita, supratęs apie galimas neteisėtas operacijas pinigus grąžina (perveda) nukentėjusiesiems, bet tai vienetiniai atvejai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...
  • Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje

    2021-09-28Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje
    Beveik tris rugsėjo savaites Lietuvoje tęsėsi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Čikagos, atvykusio gydytojo ir žinomo menininko Audriaus Plioplio viešnagė. Netrukus jis grįš namo, į Ameriką, o per tą laiką savo protėvių krašte menininkas surengė nemažai parodų, susitikimų ir būtent Marijampolėje rugsėjo 14-ąją atšventė savo 70-ąjį gimtadienį. Menininkas išpildė pažadą sugrįžti Dr. A. Plioplys – Kanados Toronto mieste gimęs ir dabar Čikagoje gyvenantis, JAV savo medicininiais išradimais ir kūryba garsėjantis lietuvių kilmės neurologas ir menininkas. Jau daugiau kaip 40 metų jis savo veiklose derina dvi sritis – meną ir mediciną. Pastaraisiais metais A. Plioplys medicinos praktika jau neužsiima, bet neurologija yra palikusi gilų ...
  • Kaip išsirinkti roletus namams?

    2021-09-28Kaip išsirinkti roletus namams?
    Privatumas – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi užuolaidas ar kitus langų uždangalus. Tai taip pat gali būti ir jauki namų interjero detalė. Roletai – vieni iš populiariausių šiandienos langų uždangalų pasirinkimų. Juos galima montuoti tiek su užuolaidomis, tiek ir be jų. Roletų tipai ir audinių pasirinkimas Roletai gali būti skirtingų tipų, vidaus arba lauko – fasadiniai roletai. Jie yra puikus sprendimas bet kokiems langams tiek kambaryje, tiek virtuvėje ar sandėliuke. Taip pat tai vienas iš dažniausių stogo langams uždangalų pasirinkimų. Šiandien rinkoje siūlomi šimtai skirtingų audinių gaminiai, kurie lengvai pritaikomi prie bet kokio namų interjero. Galima rinktis nuo mums įprastų klasikinių ...
  • Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų

    2021-09-27Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų
    Pasvalio ir Marijampolės rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje savaitgalį buvo sulaikyti Azerbaidžano, Lenkijos, Irako ir Gruzijos piliečiai. Jie neteisėtai, įtariama, į Vakarų Europą gabeno 19 irakiečių migrantų. 13 iš jų yra pasiprašę prieglobsčio Latvijoje ir neteisėtai palikę šią šalį. Dar 6 gabenti irakiečiai, pirminiais duomenimis, buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (PPC) Rukloje, Jonavos rajone. Šeštadienio naktį Panevėžio policijos pareigūnai pagal VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pasieniečių informaciją Pasvalio rajone sulaikė leidimą gyventi Lenkijoje turintį Azebaidžano pilietį bei Lenkijos pilietę. Jie vairavo automobilius „Mercedes Benz S500“ rusiškais numeriais ir „Lexus“ lenkiškais numeriais. Užsieniečiai automobiliuose į Lietuvą gabeno 9 irakiečius, kurie Latvijoje yra pasiprašę prieglobsčio. ...
  • Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai

    2021-09-27Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai
    Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo kūną ir tuo pačiu sveikatą, kuri gali būti gera arba gali būti bloga ir dažniausiai tai yra susiję su prastais žmogaus gyvenimo įpročiais. Bet kuriuo atveju gera sveikata yra didelis lobis, kurį reikia laikyti savo rankose kuo tvirčiau. Apie tai kalbamės su Affidea klinikos specialistu, kuris tikina, kad lietuviai pradėjo vis daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Rūpintis savimi yra paprasta Kalbant apie didesnį dėmesį sau pirmiausia reikia pastebėti tai, jog šiuo metu rūpintis savimi yra tiesiog kur kas paprasčiau nei buvo prieš 10 metų. Yra ne tik daug klinikų, tačiau taip pat ir labai daug informacijos, kuri ...
  • Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams

    2021-09-24Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams
    Rugsėjo 10–11 dienomis regioninės ir vietos žiniasklaidos atstovai, gidai ir turizmo paslaugas teikiančių asociacijų atstovai buvo pakviesti į išskirtinį turą po Jotvos pasienio turistinę teritoriją. Eglė BURBAITĖ Šis pirmą kartą gyvai pristatytas maršrutas parengtas įgyvendinant „Interreg V–A“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektą „Lietuvos-Lenkijos funkcinė teritorija – naujos galimybės turizmo plėtrai“. Tai tarsi susipažinimas su vienuolika naujų skirtingų turizmo maršrutų, kviečiančių keliauti senoviniu jotvingių, kulinarinio paveldo, gamtos, istoriniais, dviračių ir pėsčiųjų, piligrimų, lėto gyvenimo, kalbų, šeimos, amatų ir pirties keliais. Projektu, kuris jungia net 12 partnerių – Lazdijų, Vilkaviškio r., Kalvarijos savivaldybių administracijas, Seinų regiono savivaldybių asociaciją, vienijančią septynias savivaldybes, Rūtelės (lenk. Rutka-Tartak) ...
  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.