Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Sąlygas sukčiavimui klestėti sudaro patys nukentėjusieji

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Eglė KIRPIENĖ, Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja.

Eglė Kirpienė: „Šiandien dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet žmonės būna apgauti – pirkimas pagal skelbimus internetinėje erdvėje“.

Eglė Kirpienė: „Šiandien dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet žmonės būna apgauti – pirkimas pagal skelbimus internetinėje erdvėje“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

– Nuolat girdime pranešimus apie elektroninių sukčių Lietuvos gyventojams daromą žalą. Sukčiavimo atvejų sparčiai daugėja, didėja ir sukčiavimo atakų intensyvumas. Vis sunkiau darosi rasti žmonių, kurių nors kartą kažkas nebandė apgauti. Kaip manote, kas lemia tokią tendenciją?

– Pagrindinė tokio reiškinio priežastis – žmonės nori viską įsigyti pigiau, todėl pamatę internetinėje erdvėje skelbimus apie pigiai parduodamus automobilius, žoliapjoves, telefonus, kompiuterius, šuniukus, granules, briketus ir t. t. susigundo įsigyti pigiau, skuba, ir būna apgauti. Taip pat į sukčių pinkles gena noras greitai, paprastai praturtėti. Kitaip tariant, kol yra didelė paklausa kažką gauti gerokai pigiau, žemiau rinkos kainos, uždirbti daugiau ir greičiau, yra ir pasiūla.

– Kokie dažniausi sukčiavimo būdai stebimi pastaruoju metu?

– Šiandien dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet žmonės būna apgauti – pirkimas pagal skelbimus internetinėje erdvėje. Gyventojai radę skelbimą apie pigiai parduodamą daiktą, perveda pinigus į tariamo pirkėjo sąskaitą ir prekės negauna. Tiriant nusikaltimą, paaiškėja, kad sąskaitos savininkas dažnai apie sukčiavimą net nežino, kažkas tiesiog būna paprašęs pasinaudoti jo sąskaita. O tikrąjį nusikaltėlį atsekti sudėtinga. Yra ir atvirkštiniai sukčiavimai. Žmogus nukenčia parduodamas daiktą. Internete pilna skelbimų apie parduodamus smulkesnius daiktus, kuriuos galima siųsti per paštomatus. Tai telefonai, fotoaparatai, kompiuteriai ir t. t. Atsiliepęs pirkėjas paprašo sąskaitos, į kurią turi pervesti pinigus, tikina, kad tai padarė, dar prideda ir suklastotą mokėjimo pavedimą, prašydamas daiktą išsiųsti į nurodytą paštomatą kažkuriame mieste. Pardavėjas prekę išsiunčia ir tik po to pamato, kad pinigai neįkritę į sąskaitą.

Dar vienas vis labiau plintantis sukčiavimo būdas – investavimas internetinėje erdvėje. Žmonės investuoja į internete rastus nepatik­rintus fondus, finansines bendroves (finansinė piramidė) dideles pinigų sumas, ir jų pinigai dingsta. Dažniausiai tai būna užsienio sąskaitos, pinigų sugrąžinimas labai nerealus. Finansinė piramidė – tai gan dažnai pasitaikantis apgaulės metodas, siekiant iš investuotojų apgaulės būdu surinkti pinigus ir juos pasisavinti. Iš esmės visų jų veiklos principas tas pats: siūloma kur kas didesnė grąža nei yra nusistovėjusi rinkoje. Taip sukeliamas susidomėjimas, kuris, žinoma, kelia ir daug įtarimų, todėl iš pradžių tokia galimybe pasinaudoja tik vienetai. Po truputį prisijungia daugiau žmonių, o iš jų atneštų pinigų pirmieji atgauna savo lėšas su didžiule grąža. Tuomet informacija pradeda plisti sparčiau, finansinės piramidės narių skaičius auga labai greitai. Kol narių skaičius sparčiai auga, atiduoti lėšas pirmesniems investuotojams nesudėtinga, tuo tarpu kai augimas pradeda stoti, išmokėti lėšas pasidaro itin sudėtinga, nes realiai investuotos lėšos jokios grąžos nesukuria. Tuomet išmokos pradedamos stabdyti, teisinamasi laikinais nesklandumais, apyvartinio kapitalo trūkumu ar panašiai, ir įtikinėjama investuoti toliau. Galop apgaulė išaiškėja, o pinigai, žinoma, jau būna dingę.
Finansinės piramidės šiais laikais daug geriau užmaskuotos. Paprastai jos pateikiamos kaip rimta investicija išskirtiniems investuotojams. Kartais net profesionalams nepavyksta išvengti tokių pinklių.

Dar vienos sukčiavimo pinklės – internete siūlomos paskolos, kreditai. Marijampolės regione buvo keletas nukentėjusiųjų nuo tokio sukčiavimo. Susisiekus su paskolos davėju paprastai prašoma pervesti tam tikras sumas dokumentams, kurie reikalingi, norint gauti paskolą ar kreditą tvarkyti. Pervedus pinigus, prašoma dar daugiau, neva papildomoms išlaidoms. Po to, nei pinigai grįžta, nei kredito žmogus sulaukia, o nuostoliai būna didžiuliai.

Būtina atkreipti dėmesį, kaip surašytos sutartys, jeigu matote, kad tiesiog akivaizdžiai jas sudarant naudotasi „Google“ vertimu, neprasidėkite su tokiu investuotoju. Netvarkingi dokumentai, finansinės bei kitos ataskaitos – ženklas, kad turite reikalų su sukčiais.

Pastaruoju metu išpopuliarėjo ir „bankiniai“ sukčiavimai. Mobiliojo ryšio telefonu gaunamos SMS žinutės. Pavyzdžiui, pranešimas, kad jūsų sąskaita užšaldyta dėl to, kad kažkas bando atlikti neteisėtus pervedimus. Būna nurodyta paskyra prisijungimui tariamai prie banko, prašoma suvesti prisijungimo kodus, o taip padarius, iš sąskaitos nuskaitomi pinigai.

Dar viena šio amžiaus rykštė, kuomet žmonės neretai apgaunami – bitkoinų pirkimas. Ne vienas iš mūsų esame sulaukę rusiškai kalbančio žmogaus telefoninio skambučio su siūlymu įsigyti kriptovaliutos. Dažnai už šio siūlymo slepiasi sukčiai, nes apgauti yra lengva. Bitkoinas – virtuali valiuta, sukurta ir saugoma elektroninėje erdvėje, be jokios tai kontroliuojančios institucijos. Bitkoinai gali būti naudojami atsiskaitant už pirkinius internete.

Žmonės yra patiklūs, nepasitikrina pardavėjo, nepasidomi firmomis, galvoja, kad jei kažką apgavo, tai jų tikrai neapgaus ir taip užkimba ant sukčių. Tarp nukentėjusiųjų pakliūva įvairiausių žmonių. Ir suprantančių informacines technologijas, kriptovaliutas, investavimą. Negali sakyti, kad žmogus pats kaltas, pražudė žioplumas ar godumas, tiesiog netinkamai įvertinama rizika.
– Nusikaltėliai, kurie vykdo šias veikas, labai greitai prisitaiko prie gyvenimo aktualijų. Tai skiepai, tai investicijos, tai žinutės apie įsibrovėlius sąskaitose. Jeigu nusikaltėliai taip staiga reaguoja į gyvenimo aktualijas, ar pareigūnai gali pasigirti greita reakcija, užkardydami tokius nusikaltimus? Ar pakankamai ryžtingai metamos pajėgos tokiems nusikaltimams išaiškinti, o gal vyrauja nuostata, kad pats esi kaltas, tai pats ir ieškok kaltininkų?

– Teisėsaugos institucijos gavusios pranešimus dėl sukčiavimų tikrai reaguoja operatyviai. Kartais problema ta, kad nukentėję ne iš karto kreipiasi ir praneša apie nusikaltimą. Sudėtingesni tyrimai tada, kai sukčiavimai vykdomi iš užsienio – skambučiai iš užsienio, pinigai pervedami į užsienio sąskaitas. Tokie tyrimai užtrunka, nes vyksta bendradarbiavimas su užsienio teisėsaugos institucijomis. Nuostata, kad esi kaltas pats – tikrai netoleruojama.

– Ką sako statistika? Kiek šiais metais Marijampolės regione registruota sukčiavimo atvejų?

– Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje (Vilkaviškis, Jurbarkas, Šakiai, Kazlų Rūda, Kalvarija) šiais metais gauti 124 pareiškimai dėl sukčiavimo. Dėl 44 atvejų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl 80 pareiškimų ikiteisminiai tyrimai pradėti. Dar dirbame ir su kai kuriais Kauno apskrities policijos komisariatais. Prijungus iš Kauno gautus pareiškimus, būtų apie 340. Tai tikrai daug.

– Kiek bylų dėl šių nusikaltimų iškeliavo į teismą, kiek kaltinamųjų sulaukė nuosprendžių?

– Šiais metais Marijampolės teismo rūmams perduotos septynios bylos, kitos dar ruošiamos. Dalis bylų iškeliavo į kitų miestų teismus.

– Ar pavyksta nukentėjusiems atgauti prarastus pinigus?

– Visais atvejais, jei byla pasiekia teismą, iš kaltininkų yra priteisiami civiliniai ieškiniai. Pasitaiko atvejų, kai banke pinigai būna sulaikomi, tada juos pavyksta grąžinti nukentėjusiajam. Kartais asmuo, kuris būna leidęs pasinaudoti savo sąskaita, supratęs apie galimas neteisėtas operacijas pinigus grąžina (perveda) nukentėjusiesiems, bet tai vienetiniai atvejai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti

    2016-12-30Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti
    Žinomas kalbininkas, pedagogas Aldonas Pupkis (gim. 1939 m. Kazlų Rūdoje) neveda kalbos valandėlių, Vilniaus universitete oficialiai nedirba nuo 2000 m. Šiuo metu jis susitelkęs prie kalbotyros istorijos darbų, netrukus turi išeiti nauja knyga. A. Pupkis sutiko atsakyti į kelis klausimus.   – Vyresnieji Suvalkijos krašto žmonės Jus prisimena iš Lietuvos radijo ir televizijos kalbos valandėlių ir laidų. Ilgus metus buvote jų vedėjas, dabar iš ten Jūsų negirdėti… – Dabar jau kiti laikai ir tokio pobūdžio kalbos populiarinimo nei mokymo ten nebėra. Antra vertus, kai gerai pagalvoju, tai tas anuometinis buvimas eteryje, nors teikė nemaža pasitenkinimo ir džiaugsmo, nežmoniškai ėsdavo laiką, – prisėsti prie ...
  • Lituanistas, kuris domėjosi ne tuo, kuo reikia

    2016-12-06Lituanistas, kuris domėjosi ne tuo, kuo reikia
    Tarp Justino Sajausko kūrinių yra istorinis romanas „Voverė ant vilkų tako“. Paklaustas, kaip susidomėjo istorinėmis temomis, kur, nebūdamas istorikas, įgijo istorijos išmanymą, autorius sakė: „Aš išmanau viską, ko man nereikia. Kadangi esu lituanistas, turėčiau sėdėti su vaikais ir mokyti juos rašyti be klaidų, bet man įdomiau istorija. Visada ja domėjausi. Seniai turėjau minčių parašyti istorinį romaną. Ir džiaugiuosi, kad parašiau būtent apie Mindaugo laikus. Sunkiai ėjosi rašyti tą istoriją, bet reikėjo. Ne pati prasčiausia išėjo. Idėją pakišo Rašytojų sąjungos pirmininkas V. Sventickas. Matė, kaip rašau, pasiūlė parašyti romaną, kurį išleistų sąjunga. Prisipažinau, kad galvojau istorinį dalyką rašyti, kartu aptarėme temas, pasirinkau ...
  • „Marijampolė. Partizaninis karas“

    2016-12-06„Marijampolė. Partizaninis karas“
    Tokiu pavadinimu 2012 metais išleistas Justino Sajausko ir Stanislovo Sajausko parengtas fotografijų albumas. Jame sudėtos partizanų, jų rėmėjų, ryšininkų ir ryšininkių nuotraukos. Ieškota jų, kaip rašoma pratarmėje, po visą Suvalkiją ir ne tik po ją. Beveik 400 puslapių fotografijų suskirstytos pagal partizanų rinktines. Prie nuotraukų yra išsami informacija apie asmenį, kai kur – žūties vieta ir data. Žvelgiant į šiuos veidus sunku pajausti, ką jiems teko iškentėti dėl Tėvynės, dar sunkiau atspėti, kas būtų, jeigu šiandien tektų taip pasiaukoti. Knyga išleista 400 egzempliorių tiražu. Priešlapyje yra autorių padėka rėmėjams – koncernui „Alga“, Audriui Linkui ir Antanui Linkui. Taip pat dėkojama pagalbininkams, yra ...
  • Žurnalas „Suvalkija“

    2016-12-06Žurnalas „Suvalkija“
    Nuo 1997 metų Marijampolėje pradėjo eiti kultūros žurnalas „Suvalkija“. Jo redaktoriumi idėjos sumanytojas mokytojas Zenius Šileris pakvietė dirbti Justiną Sajauską. „Apie 1997 metus buvau kaip tik be darbo, taigi ėmiausi. Redagavau tris pirmus žurnalo numerius, paskui po Šilerio mirties dar kelis suredagavau. Pradžioje leidybą finansavo Zeniaus brolis Valdas“, – prisimena Sajauskas. Z. Šileris tais pačiais metais su broliu Valdu Marijampolėje įkūrė leidyklą „Ramona“, kuri ir leido žurnalą „Suvalkija“. Pirmųjų žurnalo numerių viršelius puošia Sajausko sūnaus Vytauto nupieštos prieverpstės. Viršelio dailininkė – Jolita Bičkienė. Zenius Šileris pirmo numerio pratarmėje rašė: „Suvalkija“ skirta Suvalkijai pagražinti, laiko išbandymus atlaikiusioms krašto (ir kaimynų) dvasinėms vertybėms atskleisti, lyg ...
  • Marijampoliečių bendrijos laikraštis „Sugrįžimai“

    2016-12-06Marijampoliečių bendrijos laikraštis „Sugrįžimai“
    „Kažkada jaunystėje norėjau žurnalistu būti, dabar – jokiu būdu. Nebuvau žurnalistas niekada, tik redaktorius, o ir nelaikiau savęs žurnalistu“, – sako J. Sajauskas. Jis mano, kad šiandien žurnalistai per lengvai pasiduoda įvairioms įtakoms. „Vos paskaitęs iškart jauti, į kieno bures pučia žurnalistas“. Apie tai, kaip ėmėsi redaguoti laikraštį „Sugrįžimai“, prisimena: „Atgimimo laiku Vytautas Gaulia ateina pas mane ir sako: „Mes, Marijampolės sąjūdiečiai, norime leisti laikraštį. Ar tu redaguosi?“ Sutikau. Tuo laiku dar buvo daug mano kartos inteligentų, galėjai lengvai pririnkti medžiagos. Namie turiu visus „Sugrįžimų“ numerius, nelabai žinau, kur dar galėtum rasti visų metų komplektą, nebent biblio­teka turi arba pats Gaulia.“ V. ...
  • Lietuvos rašytojų sąjungos narys Justinas Sajauskas: apie tai, kas knygose nesudėta

    2016-12-06Lietuvos rašytojų sąjungos narys Justinas Sajauskas: apie tai, kas knygose nesudėta
    Marijampolietis rašytojas, Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus direktorius Justinas Sajauskas gimė 1944 m. Kalvarijoje. Tėvai Elžbieta Viskačkaitė ir Jonas Sajauskas kilę iš to paties Suvalkijos pakraščio. Abu bežemiai, vos po 2 klases baigę, abu vertėsi atsitiktiniais darbais. Šeima augino tris sūnus ir dukterį. 1949 m. buvo ištremti į Sibirą. Ten prabuvo iki 1957 metų. Nors buvo paleisti metais anksčiau – po Stalino mirties, bet dar kurį laiką teko taupyti traukinio bilietams… Grįžę apsigyveno Marijampolėje. Sibire Justinas baigė 6 klases, grįžęs Marijampolėje tęsė mokslus ir baigė 4-ąją vidurinę (dabar Petro Armino) mokyklą. Studijuoti J. Sajauskas įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą. ...
  • Medžio skulptūra: tradicija ir neišvengiamos naujovės

    2016-12-06Medžio skulptūra: tradicija ir neišvengiamos naujovės
    Kaip rašo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jazerskas, pristatydamas katalogą „Sūduvos krašto drožyba, skulptūra ir kryždirbystė“ (2006 m.), „tradicinė liaudies skulptūra nebuvo savarankiška, ją visada supo drožyba ir mažoji architektūra – sudėtinė koplytstulpio, koplytėlės ar kryžiaus dalis. Todėl kalbėdami apie tradicinę skulptūrą, siejame ją su drožyba ir kryždirbyste (kryždirbystės sąvoka apima mažąją architektūrą, skulptūrą ir dekoratyvinę drožybą). Ši gyvoji liaudies tradicija Lietuvoje išgyveno tris etapus“. Iki maždaug 1972 metų ji buvo suvenyrinė, parodinė, mažai ką turinti bendro su tradicine ikonografija. Maždaug dvidešimtmetį vyko monumentalėjimas: buvo kuriami skulptūrų parkai, pvz., Ablingos ansamblis, M. K. Čiurlionio kelias, „Raganų kalnas“… Su ...
  • Daug kas užfiksuota, bet…

    2016-12-06Daug kas užfiksuota, bet...
    Pasidomėjus pastarųjų poros dešimtmečių medžio skulptorių, kryždirbių darbais, jų kūrybinėmis biografijomis, įvairios medžiagos, leidinių būtų galima rasti nemažai. Šiuolaikinė technika ir technologijos leidžia fiksuoti ir išsaugoti tai, kas Lietuvoje yra tiek viešose erdvėse, tiek privačiose teritorijose – taip pat ir užsienyje. Kad fiksuoti reikia – akivaizdu, nes, kaip minėjo K. Kvainauskas, matome jau nykstančių ir naujųjų, šių laikų statinių… Dėmesys šiai tautodailės šakai ypač padidėjo po to, kai kryždirbystė buvo įrašyta į UNESCO paveldo sąrašą. Kultūros ministerija, apskričių administracijos, kai kurie fondai, savivaldybės, taip pat ir pavieniai žmonės rėmė leidinius ir jų per keletą metų išėjo gana daug ir įvairių. Pagal ...
  • „Lietuva vadinama medžio drožėjų, skulptorių karalyste…“

    2016-12-06„Lietuva vadinama medžio drožėjų, skulptorių karalyste...“
    Tai – Algimanto Sakalausko, vieno labiausiai žinomų ne tik mūsų krašte, bet ir Lietuvoje medžio skulptorių, ypač daug nuveikusių prikeliant, gaivinant senąją tradiciją, žodžiai. Turi teisę taip sakyti, nes žino, dešimtmečius ne tik dirba su medžiu, kuria, bet ir gilinasi į šios srities dar neatrastas paslaptis. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, turintis meno kūrėjo statusą, Lietuvos kultūros premijos laureatas, turintis daug kitų apdovanojimų… Jo iniciatyva 1990 metais Prienuose grupelė darbščių ir gabių vyrų susibūrė į dirbtuves „Prienų drožėjai“. Dabar tai VšĮ „Meninė drožyba“, bet tikslai ir uždaviniai per ketvirtį amžiaus nepakito, o darbai – kaip šio laiko ženklas ir praėjusių įvykių ...
  • Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai

    2016-12-06Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai
    2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmų devyniolikos Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Į jį pateko ir Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, jų simbolika. Akcentuota, kad kryžiai Lietuvoje buvo statomi ir kai Rusijos imperija (XIX a. antroje pusėje), ir Tarybų Sąjunga (XX a. 5–8 dešimtmečiais) juos draudė ar nurodinėjo, kiek ir kur statyti. Todėl jau XIX a. pabaigoje jie įgijo nacionalinio simbolio statusą. Tai – gyva ir praktiškai iš kartos į kartą perduodama liaudies meno tradicija. Ornamentuoti, su geležinėmis viršūnėmis, saulutėmis kryžiai, įvairių siužetų medinės skulptūros – visa tai laikoma vertingiausiu Lietuvos liaudies meno palikimu. ...
  • Laikas, paaukotas V. Šlekio darbams puoselėti

    2016-11-23Laikas, paaukotas  V. Šlekio darbams puoselėti
    Taip jau susiklostė, kad įgijęs muzikinį išsilavinimą Jaunius Vylius stipriai susidomėjo kraštotyra bei dainuojamąja tautosaka. Ir iš tiesų kažin ar būtų kada atsiradęs toks entuziastas, kuris surinktų ne tik visas V. Šlekio užrašytas dainas, bet dar ir sustyguotų jo biografiją. O nagrinėdamas ją J. Vylius sužinojo ir apie V. Šlekio asmenybę, kuri jam pasirodė labai artima.   Suvedė pomėgiai J. Vyliaus pažintis su V. Šlekiu prasidėjo jam vadovaujant Kazlų Rūdos kultūros centro ansambliui „Sūduonia“. Ieškodamas dainuojamosios tautosakos kūrinių ansambliui, J. Vylius aptiko ir V. Šlekio surinktus dainuojamosios tautosakos kūrinius. Šie kūriniai ansamblio vadovui pasirodė verti dėmesio, nes buvo kitokie – melodingi, prasmingi, sunkiai ...
  • Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“…

    2016-11-23Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“...
    Kazlų Rūdos „Sūduonia“ išsiskiria tuo, kad jos repertuare atliekama tik suvalkietiška tautosaka, kurios didžiąją dalį sudarė buvusio vadovo Jauniaus Vyliaus ir ansambliečių pastangomis iš pateikėjų Suvalkijoje užrašyta medžiaga: dainos, raudos, liaudies žaidimai, rateliai, šokiai, kalendorinių švenčių, vestuvių papročiai, mitologinės sakmės, kita smulkioji tautosaka. Atlikėjai prisimena, kad ansamblio susikūrimo pradžioje, kai trūko dainuojamosios tautosakos kūrinių, visi kartu su vadovu eidavo kaime pas žmones ir klausydavo, įrašinėdavo, šifruodavo ir užrašinėdavo išgirstas dainas. Tačiau vieni ryškiausi dainų, kurias atlieka „Sūduonia“, pateikėjai, yra Vincas Šlekys ir Adelė Kazlauskienė. „Vinco Šlekio dainos yra išskirtinės, jas sunku mokytis, tačiau labai įdomu. Jose gausu simbolizmo, užuominų. Jas ...
  • Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“

    2016-11-23Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“
      Vincas Šlekys daugumai tautiečių ir kraštiečių iš tiesų geriausiai yra žinomas kaip žurnalistas ir kraštotyrininkas. Jo surinktos ir užrašytos „Kapsų dainos“ šiandien Sūduvos krašto dainuojamosios tautosakos puslapiuose – vienos svarbiausios ir vertingiausios, tačiau ne vien dėl surinktų dainų apie Vincą Šlekį verta kalbėti. Prisimenant jo asmenybę verta paminėti ir tai, kad jis buvo knygnešys, kaimo vaikų mokytojas, o svarbiausia – lietuviškai spaudai platinti skirtos „Sietyno“ draugijos steigėjas ir pirmininkas.   Lietuvybės pagrindus davė tėvai Vincas Šlekys gimė 1870 metais Marijampolės apskrityje, Mokoluose, tuometiniame Šunskų valsčiuje. Situacija šalyje tuo metu atrodė maždaug taip: Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, intensyvėjo rusifikacija, o po 1863–1864 m. ...
  • Meistrą giria jo darbai

    2016-11-02Meistrą giria jo darbai
    Liudvinavietis Arūnas Matulevičius sako lipdantis nuo penkerių – tiesiog toks buvo noras, nors šeimoje tuo niekas neužsiėmė. Ką nors nulipdyti iš plastilino, paskui iš molio, pasak jo, visa gatvė prašydavo. Taip vaikiškas pomėgis atvedė jį į dabartinę Kauno taikomosios dailės mokyklą, kur nedvejodamas pasirinko keramiką. Keramika jį suvedė ir su žmona Asta, kuri molio lipdymo išmoko iš mamos Onos Martinaitienės. „Tai buvo tarnybinis romanas, – juokdamasi sako A. Matulevičienė, prisipažinusi, kad būtent Arūno darbai pirmiausia ir patraukė jos dėmesį. – Mudvi su mama – savamokslės, lipdėme, kūrėme papuošalus, siūlais, dažais dekoravome vazas. Ne kartą bandžiau piešti ir ant Arūno pagamintų molio ...
  • Kiekviename ornamente gieda paukštelis

    2016-11-02Kiekviename ornamente gieda paukštelis
    Vienu seniausių tradicinių lietuvių amatų – keramika marijampolietę Angelę Česonienę sudomino vyras Kęstutis, profesionalus keramikas. – Augau Marcinkonyse, kur rankų darbas visada buvo populiarus – kiekvienuose namuose audė, mezgė, siuvinėjo, – sako Dzūkijos krašto šviesuolių Juzės ir Stasio Česnulevičių dukra Angelė. – Liaudies menas ir man visada buvo prie širdies, todėl stengiausi viską išmokti. Augdama miškų apsuptyje mėgau stebėti medžius, paukščius, o namo iš laukų sunešdavau visus akmenėlius, visokių augalėlių. Taip gamtos motyvai atsikartojo ir mano darbuose – piešiniuose, siuviniuose, audiniuose. Kelio galas jai buvo Putliųjų verpalų fabriko suvenyrų ceche pas Audronę Šlyterienę, kuri vis skatino kurti. Pirmus lipdinius Angelė darė iš ...
  • Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis…

    2016-11-02Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis...
    Marijampolėje gyvenanti keramikė, tautodailininkė Alma Kisnieriūtė su moliu susipažino kone prieš tris dešimtis metų, kai mokėsi dailės mokykloje. Susipažino ir… susidraugavo. Almos rankose iš molio gimsta dailus puodas, lėkštė, kalėdinis papuošalas, o kartais – angelas ar kažkas kita, ką sunkiai gali įsivaizduoti rasiąs keramiko dirbtuvėje. – Tai darai „dūšiai“… Tokiems dirbiniams turi ateiti laikas, jų taip sau nenulipdysi. Kartais mintis kirba kokius metus ar dar ilgiau, o nepadarai nieko. Tačiau kai ateina laikas, žiūrėk, ir atsiranda kažkas tokio per dieną ar dvi, – kalba keramikė.   Kilusi iš meniškos giminės Šiluvos apylinkėse gimusios ir augusios Almos giminėje gausu gabių ir meniškų žmonių – ...
  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės pamokos galimybėmis. Mokiniai skaitė poetų eiles, dainavo dainas apie rudenį ir gamtos grožį. Mokytojos lituanistės Aušros Brusokienės vadovaujamų literatūrinės kūrybos dirbtuvių nariai skaitė savo kūrybą. A. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.