Kaip taupo mūsų kaimynas ar giminė, valstybės tarnautojas ar patyręs bankininkas? Kodėl vieni pinigų turime, o kiti neturime? Kodėl vieni išgyvename gaudami tik vidutinę pensiją, o kitam ir vidutinės algos (tūkstančio eurų) per mėnesį nepakanka? Tikriausiai visi savęs esame paklausę: ir kodėl šiemet nieko nesutaupiau? Galbūt mūsų pakalbintieji žmonės pasiūlys idėją, nuo ko pradėti, jei jau pasiryžome sutaupyti atostogoms, namų remontui ar kokiai ypatingai svajonei.
Judita SIMONAVIČIENĖ, valstybės tarnautoja:
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
– Gyvenu nuo algos iki algos tiesiogine prasme, nes biudžetą sudaro tik mano vienos alga (esu išsiskyrusi). Išlaidas planuoti tenka griežtai. Pirmiausia sumoku mokesčius (kreditas, elektra, telefonas, internetas ir kt.). Per mėnesį vidutiniškai 200 eurų skiriu automobiliui (degalams, vis atsirandantiems gedimams taisyti, šiemet ir naujų padangų reikėjo). Apie 250 eurų tenka skirti namo priežiūrai (šildymui, smulkiam remontui). Maistą perku kartą per savaitę (apie 60 eurų), apie tris eurus kainuoja pietūs darbe. Apie 150 eurų per mėnesį skiriu savo poreikiams (maisto papildams, kosmetikai, drabužiams). Apie 40 eurų – sporto klubui (dabar džiaugiuosi, kad sportuoju „iš projekto“ – nemokamai). Dalį pinigų skiriu vaikams, dovanėlėms jų gimtadieniams. Kas apmaudžiausia – negaliu daugiau lėšų skirti kultūriniams renginiams, bet užtat naudojuosi visais, kurie nemokami. Svarbi taupymo dalis – III pakopos draudimas, kol kas turiu galimybę kas mėnesį kaupti tik po 30 eurų, bet žinau, kad tai mažai, infliacija juos „suvalgo“, viliuosi, kad kada nors pavyks šiam taupymui atidėti bent 60 ar 100 eurų. Ir dar apie 30 eurų kas mėnesį atidedu kelionėms, o keliaudama renkuosi pigesnius bilietus – į Norvegiją yra tekę gauti bilietų ir po 10 eurų. Vengiu neplanuotų, spontaniškų išlaidų.
Vytautas PALIULIS, pensininkas:
– Neturiu ką taupyti, o ir priežasties taupyti nėra. Jokių papildomų pajamų be pensijos negaunu. Bičiulis patarė: „Eidamas dairykis ne į dangų, o į žemę – gal rasi pinigų“. Reikės pabandyti. Ką darau, kai batai suplyšta? Einu pas batsiuvį. Jei didesnis pirkinys – skolinuosi. Po to dalimis atiduodu. Bet štai aną dieną gaunu storą voką iš policijos. Atplėšiu, skaitau skaitau – prirašyti gal penki pilni lapai, išsigąstu, ką aš padariau, gal čia jau kokie „prasti popieriai“ man? Paaiškėja – man skirta šešių eurų bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą! Galvoju – argi dėl to reikėjo šitiek popierių spausdinti, tokį storą laišką siųsti? Juk pakako pusės lapo su informacija, kad susimokėčiau baudą.
Tai va, mes taupome, dedame centą prie cento, o įstaigos galybes popieriaus sunaudoja visai be reikalo. Panašiai ir vaistų pakuotės – 10 tablečių, o instrukcija prie jų – pusės hektaro dydžio, dėžutė aukso raidėmis išrašyta. Aš, kaip tikras suvalkietis, tokiais atvejais taupyčiau (popierių). Geriau jau žaliasis kursas, o ne „kursas“ į šiukšlių dėžę.
Romualdas MAKAUSKAS, ekonomistas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys:
– Daugiau nei 20 metų dirbau banke, ir šiandien galiu pasakyti, kad patikimiausia naudotis bankų siūlomomis taupymo programomis. Paprasčiausias ir populiariausias būdas – terminuotas indėlis. Taip, bankai palūkanų šiuo laikotarpiu nemoka, bet pinigai yra saugūs. O turint „laisvų“ pinigų, galima juos „įdarbinti“ įvairiuose investiciniuose fonduose, pirkti per vertybinių popierių biržas patikimų, gerai žinomų įmonių akcijas. Reikia atidžiai rinktis, žiūrėti, kad tai būtų pelningai dirbančių įmonių akcijos, kurios moka dividendus. Negalima pasikliauti įvairiais neaiškiais, nors, iš pirmo žvilgsnio, ir labai patraukliais investavimo siūlymais (telefonu, internetu, privačiomis žinutėmis) – sukčiai sugalvoja pačių įmantriausių triukų.
Reikia žinoti ir tai, kad investavimas neduoda greito pelno. Kartais žmonės, kritus akcijų arba fondų vertei, išsigąsta ir žemiausiame „taške“ jas parduoda, patirdami nuostolius. Nereikia skubėti! Niekada nereikia investuoti paskutinių pinigų. Patariu naudotis tik tais instrumentais, kuriuos suprantame, konsultuotis su patirtį šioje srityje turinčiais žmonėmis.
Pats, kai statėme namą, ėmiau paskolą, lizingu pirkau automobilį – teko planuoti šeimos biudžetą, padengti paskolas. Teko išmėginti įvairius investavimo būdus. Labiausiai lūkesčius pateisino telekomunikacijų ir energetikos įmonių akcijos per Vertybinių popierių biržą.
Svajonė RAINIENĖ, valstybės tarnautoja, VšĮ „Rainos svajonės“ ir „Dovanotų istorijų krautuvėlės“ steigėja:
– Mėnesio pajamos ir išlaidos šeimoje visada planuojamos: būtinosios išlaidos (mokesčiai, maistas, automobilio išlaikymas, kreditiniai įsipareigojimai ir pan.), nenumatytos išlaidos (medikamentai, prietaisų remontas ir pan.), išlaidos pramogoms (ekskursijos, išvykos, renginiai ir kt.). Didesni pirkiniai, atostogų išlaidos yra planuojamos iš anksto, atidedant apie 20 proc. pajamų. Auginant tris vaikus, visuomet reikėjo ir reikia atsakingai planuoti. Taupyti padeda nusistatyta išlaidų riba, kurios stengiuosi neperžengti. Kartais būna 10–15 proc. nuokrypis neplanuotai atsiradusioms būtinosioms išlaidoms. Spontaniški pirkimai mane ištinka gana retai. Geroji karantino pusė – jis išmokė rečiau eiti į parduotuves, ir tai irgi padeda taupyti. O prieš eidama apsipirkti, visada turiu galvoje sąrašiuką, ko reikia. Na, kartais netyčia šalia būtinųjų prekių atsiranda ir kas nors skanaus. Tačiau rečiau lankantis parduotuvėse sumažėja galimybių prisipirkti nereikalingų daiktų.
Labai atsakingai žiūrime į lėšų rezervą – visada reikia turėti pinigų nenumatytam atvejui ar kilusiai puikiai idėjai įgyvendinti. Štai mums prireikė pradinio įnašo kuriant „Dovanotų istorijų krautuvėlę“. Beje, ši krautuvėlė – įrodymas, kiek daug mes visko namuose turime! Gerai, kai žmonės jau moka dalintis, daug gerų daiktų (jiems tapusių pertekliniais) atneša į mūsų krautuvėlę. Pati retai perku internetu – nuotraukoje matytas daiktas dažnai netinka, tenka grąžinti, o tai vėl kainuoja laiką. Gerai pagalvojus, visada galime sutaupyti knygai ar kelionei, jei atsisakysime beprasmių išlaidų.