Lietuvoje žmonės vis dažniau investuoja į akcijas ar obligacijas. Kaip investuoti saugiai? Kaip nepakibti ant sukčių kabliuko? Ir kokią investavimo abėcėlę turi mokėti būsimieji investuotojai, norintys „įdarbinti“ savo, sakykime, 1000 eurų? Apie tai kalbamės su finansų ekspertu Mykantu URBA.
– … ir vieną vakarą sugalvoju: gal reikėtų investuoti, nes, va, kaip tik turiu „laisvus“ 1000 eurų. Ką pasakytumėte tokiam mąstytojui?
– Investavimo teorija sako, kad visada reikia turėti likvidumo rezervą, kitaip sakant – atidėtų pinigų netikėtam reikalui (liga, nelaimė ar pan.). Jei neturite šio rezervo, idėją investuoti palikite ateičiai.
– Koks turėtų būti lietuviškas likvidumo rezervas?
– Tai turėtų nuspręsti pats žmogus. Bet skaičiuojama, kad reikėtų turėti susitaupius tiek, kad, netekęs darbo, galėtum gyventi pusę metų.
– Taigi – kas yra investavimas, kad būtų aiškiau, apie ką kalbame?
– Pirmiausia, tai rizikos prisiėmimas: tavo investuoti pinigai gali arba uždirbti, arba pradirbti (gali padidėti, pvz., 10 proc., bet gali ir tiek pat sumažėti). Tai labai svarbu įsidėmėti. Kiekvienas investuotojas turi žinoti, kad nėra nemokamų dalykų. Visada yra grėsmė, kad turėsi nuostolių. Gali būti, kad ir laimėsi, bet tai gali atsitikti, žinoma, ne po savaitės.
– Kokia pagrindinė investavimo taisyklė?
– Diversifikavimas, kitaip tariant, nesudėk visų kiaušinių į vieną pintinę. Nes, jai nukritus, suduš visi kiaušiniai (tai yra – prarasi visus pinigus). Jei turi didesnę sumą, investuok į skirtingų verslų akcijas – vienų akcijų kaina gali kilti, kitų – kristi, ir tokiu būdu tai bus mažiau skausminga nei sudužus visiems kiaušiniams. Jei kalbame apie tuos sąlyginius 1000 eurų, tai jų, žinoma, nereikėtų išskaidyti į 10 dalių, nes nauda gali būti mažesnė nei administravimo mokesčiai. Kaip kalbėjome, niekada nereikėtų sudėti visų gyvenimo santaupų į vieną investiciją.
– Ką reikėtų įsidėmėti prieš investuojant?
– Pirma – atlikti situacijos analizę: kokios mano ar šeimos pajamos, ar turiu rezervą netikėtam atvejui, ar veikla, iš kurios gaunu pajamas, jau yra rizikinga (tokiu atveju reikėtų rinktis mažesnės rizikos investicijas), kiek turiu santaupų ir kokie investavimo tikslai. Antra – pasitarti su patirties šioje srityje turinčiais žmonėmis. Apgalvoti, kiek nori ir kiek gali prisiimti rizikos. Jei turi nuolatines daugiau mažiau garantuotas pajamas, galbūt gali prisiimti ir daugiau rizikos.
– Visi investuojantys ar ketinantys tai daryti, be abejo, turi savo tikslus.
– Vieni nori užsidirbti butui ar namui, kiti – turėti pajamų išėjus į pensiją, treti – keliauti po pasaulį ir pan. Gali užsimerkti ir „šauti“ – galbūt pavyks. Bet nebūtinai. Jei rūpestį kelia būsima pensija, siūlyčiau pagalvoti apie III pakopą – pensijų fondai yra patikėti valdyti profesionalams, kurie stengiasi investuoti sėkmingai, uždirbti iš investicijų.
– Minėjote, kad akcijų rinkas valdo baimė ir godumas.
– Tiesa. Vieni bijo investuoti per pandemiją, kiti rizikuoja. Dar sakoma, kad daugiausia gali uždirbti per krizę. Ir daugiausia gali pralošti per krizę. Čia jau kaip pasiseks.
– Lietuvoje populiaru investuoti į tai, ką matome – pvz., į nekilnojamąjį turtą. Ar tikrai tai viena saugiausių investicijų?
– Dabar, kai būstų kaina siekia debesis, taip gali atrodyti. Tačiau burbulai turi savybę kada nors sprogti. Ar verta tokiu metu pirkti butą? Tai lemia poreikiai: galbūt reikia šeimai pirmojo būsto, gal šeima padidėjo ir reikia didesnio, o gal atvirkščiai – sumažėjo? Tačiau laukimas gali būti ilgas, pvz., kokius penkerius metus, kol sprogs kainų burbulas. Tuomet reikia skaičiuoti, kiek kainuos nuomoti būstą. Visur – matematika! Beje, kalbant apie nekilnojamąjį turtą, perkant būstą arba investuojant į NT, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta.
– O ką manote apie platformas, kuriose galima investuoti?
– Šiuo metu labiausiai reklamuojamos nekilnojamojo turto ir greitųjų paskolų platformos. Yra ir tarptautinės platformos, suteikiančios galimybę investuoti. Tai nėra blogai, bet ar saugu??? Ne veltui čia net trys klaustukai, ypač kalbant apie paskolų platformas. Reikia prieš investuojant žiūrėti, ar įmonės dirba pelningai. Sakoma, velnias slypi detalėse, taigi reikia atidžiai susipažinti su detalėmis, o ne patikėti pažadais.
– Kas tose detalėse gali sukelti įtarimą?
– Niekas nepamėtės mums aukso luito. Kitaip sakant, jei pasiūlymas skamba per gerai, tai, ko gero, kažkas ne taip. Niekada nesiūlyčiau rizikuoti ir investuoti, jei iš karto siūloma itin didelė grąža. Tai gali būti sukčių mums numestas masalas.
– Ar pats investuojate?
– Esu įsigijęs kažkiek akcijų ir obligacijų (obligacijos yra viena saugesnių investavimo formų, tačiau teikiančių nedidelę grąžą). Akcijų pirkau tikėdamas, kad to verslo akcijų vertė turi perspektyvą augti. Kasdien tikrai nereikia tikrinti, auga ar krenta tavo akcijų vertė, nebent tai yra hobis sekti biržos naujienas arba tiesioginis darbas.