Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Pagrindinė investavimo taisyklė: nesudėk visų kiaušinių į vieną pintinę

Lietuvoje žmonės vis dažniau investuoja į akcijas ar obligacijas. Kaip investuoti saugiai? Kaip nepakibti ant sukčių kabliuko? Ir kokią investavimo abėcėlę turi mokėti būsimieji investuotojai, norintys „įdarbinti“ savo, sakykime, 1000 eurų? Apie tai kalbamės su finansų ekspertu Mykantu URBA.

Finansų ekspertas Mykantas Urba: „Investuojant į nekilnojamąjį turtą, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta“.

Finansų ekspertas Mykantas Urba: „Investuojant į nekilnojamąjį turtą, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta“.

– … ir vieną vakarą sugalvoju: gal reikėtų investuoti, nes, va, kaip tik turiu „laisvus“ 1000 eurų. Ką pasakytumėte tokiam mąstytojui?

– Investavimo teorija sako, kad visada reikia turėti likvidumo rezervą, kitaip sakant – atidėtų pinigų netikėtam reikalui (liga, nelaimė ar pan.). Jei neturite šio rezervo, idėją investuoti palikite ateičiai.

– Koks turėtų būti lietuviškas likvidumo rezervas?

– Tai turėtų nuspręsti pats žmogus. Bet skaičiuojama, kad reikėtų turėti susitaupius tiek, kad, netekęs darbo, galėtum gyventi pusę metų.

– Taigi – kas yra investavimas, kad būtų aiškiau, apie ką kalbame?

– Pirmiausia, tai rizikos prisiėmimas: tavo investuoti pinigai gali arba uždirbti, arba pradirbti (gali padidėti, pvz., 10 proc., bet gali ir tiek pat sumažėti). Tai labai svarbu įsidėmėti. Kiekvienas investuotojas turi žinoti, kad nėra nemokamų dalykų. Visada yra grėsmė, kad turėsi nuostolių. Gali būti, kad ir laimėsi, bet tai gali atsitikti, žinoma, ne po savaitės.

– Kokia pagrindinė investavimo taisyklė?

– Diversifikavimas, kitaip tariant, nesudėk visų kiaušinių į vieną pintinę. Nes, jai nukritus, suduš visi kiaušiniai (tai yra – prarasi visus pinigus). Jei turi didesnę sumą, investuok į skirtingų verslų akcijas – vienų akcijų kaina gali kilti, kitų – kristi, ir tokiu būdu tai bus mažiau skausminga nei sudužus visiems kiaušiniams. Jei kalbame apie tuos sąlyginius 1000 eurų, tai jų, žinoma, nereikėtų išskaidyti į 10 dalių, nes nauda gali būti mažesnė nei administravimo mokesčiai. Kaip kalbėjome, niekada nereikėtų sudėti visų gyvenimo santaupų į vieną investiciją.

– Ką reikėtų įsidėmėti prieš investuojant?

– Pirma – atlikti situacijos analizę: kokios mano ar šeimos pajamos, ar turiu rezervą netikėtam atvejui, ar veikla, iš kurios gaunu pajamas, jau yra rizikinga (tokiu atveju reikėtų rinktis mažesnės rizikos investicijas), kiek turiu santaupų ir kokie investavimo tikslai. Antra – pasitarti su patirties šioje srityje turinčiais žmonėmis. Apgalvoti, kiek nori ir kiek gali prisiimti rizikos. Jei turi nuolatines daugiau mažiau garantuotas pajamas, galbūt gali prisiimti ir daugiau rizikos.

– Visi investuojantys ar ketinantys tai daryti, be abejo, turi savo tikslus.

– Vieni nori užsidirbti butui ar namui, kiti – turėti pajamų išėjus į pensiją, treti – keliauti po pasaulį ir pan. Gali užsimerkti ir „šauti“ – galbūt pavyks. Bet nebūtinai. Jei rūpestį kelia būsima pensija, siūlyčiau pagalvoti apie III pakopą – pensijų fondai yra patikėti valdyti profesionalams, kurie stengiasi investuoti sėkmingai, uždirbti iš investicijų.

– Minėjote, kad akcijų rinkas valdo baimė ir godumas.

– Tiesa. Vieni bijo investuoti per pandemiją, kiti rizikuoja. Dar sakoma, kad daugiausia gali uždirbti per krizę. Ir daugiausia gali pralošti per krizę. Čia jau kaip pasiseks.

– Lietuvoje populiaru investuoti į tai, ką matome – pvz., į nekilnojamąjį turtą. Ar tikrai tai viena saugiausių investicijų?

– Dabar, kai būstų kaina siekia debesis, taip gali atrodyti. Tačiau burbulai turi savybę kada nors sprogti. Ar verta tokiu metu pirkti butą? Tai lemia poreikiai: galbūt reikia šeimai pirmojo būsto, gal šeima padidėjo ir reikia didesnio, o gal atvirkščiai – sumažėjo? Tačiau laukimas gali būti ilgas, pvz., kokius penkerius metus, kol sprogs kainų burbulas. Tuomet reikia skaičiuoti, kiek kainuos nuomoti būstą. Visur – matematika! Beje, kalbant apie nekilnojamąjį turtą, perkant būstą arba investuojant į NT, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta.

– O ką manote apie platformas, kuriose galima investuoti?

– Šiuo metu labiausiai reklamuojamos nekilnojamojo turto ir greitųjų paskolų platformos. Yra ir tarptautinės platformos, suteikiančios galimybę investuoti. Tai nėra blogai, bet ar saugu??? Ne veltui čia net trys klaustukai, ypač kalbant apie paskolų platformas. Reikia prieš investuojant žiūrėti, ar įmonės dirba pelningai. Sakoma, velnias slypi detalėse, taigi reikia atidžiai susipažinti su detalėmis, o ne patikėti pažadais.

– Kas tose detalėse gali sukelti įtarimą?

– Niekas nepamėtės mums aukso luito. Kitaip sakant, jei pasiūlymas skamba per gerai, tai, ko gero, kažkas ne taip. Niekada nesiūlyčiau rizikuoti ir investuoti, jei iš karto siūloma itin didelė grąža. Tai gali būti sukčių mums numestas masalas.

– Ar pats investuojate?

– Esu įsigijęs kažkiek akcijų ir obligacijų (obligacijos yra viena saugesnių investavimo formų, tačiau teikiančių nedidelę grąžą). Akcijų pirkau tikėdamas, kad to verslo akcijų vertė turi perspektyvą augti. Kasdien tikrai nereikia tikrinti, auga ar krenta tavo akcijų vertė, nebent tai yra hobis sekti biržos naujienas arba tiesioginis darbas.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vardai, darbai ir jų amžinos žymės

    2019-02-26Vardai, darbai ir jų amžinos žymės
    Kalvarijos viešojoje bib­liotekoje Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse buvo pristatytas solidus leidinys „Kalvarijos krašto kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai ir koplytėlės“ (leidykla „Idėja plius“). Tai jau antrasis, papildytas ir atnaujintas leidinys. Pirmas išleistas 2006 metais ir buvo vienas pirmųjų šiame regione. Kaip sakė projektų vadovė ir knygos sudarytoja Asta Jankeliūnienė, „prabėgus daugiau nei dešimtmečiui po pirmo leidimo Kalvarijos krašte aptikta 70 naujų mažosios architektūros objektų: kryžių, koplytėlių, koplytstulpių, paminklų. Džiugu, kad mūsų krašto gyventojai nuoširdžiai rūpinasi šiais paminklais ir juos saugo. Per pastaruosius 12 metų atnaujinta ar atstatyta apie 20 mūsų praeitį liudijančių paminklų. Negalime pasigirti labai senais koplytstulpiais ar kryžiais (gal todėl, ...
  • Kroatija: žinoma, bet ir kitokia

    2019-02-26Kroatija: žinoma, bet ir kitokia
    Iki kovo 2 dienos Kultūros cent­ro pirmajame aukšte veikia Davoro Rostuharo fotografijų paroda „Kroatija iš paukščio skrydžio“. Jau pavadinimas sako, kad nors ne vienas yra buvęs šioje gražioje šalyje, dabar turi progą pamatyti ją iš netikėto taško. Parodą į Marijampolę atlydėjo Kroatijos Respublikos Lietuvoje ambasadorius Krešimiras Kedmenecas ir asistentė Jurga Jožic, padėjusi bendrauti (nors pirmuosius žodžius ambasadorius pasakė lietuviškai). Svečią pristatęs Marijampolės kultūros centro direktorės pavaduotojas Ričardas Bagdonavičius pasidžiaugė, kad tokia aukšto meninio lygio paroda eksponuojama mūsų mieste ir žymi būsimo bendradarbiavimo pradžią. Paroda, nuo 2014 metų keliaujanti po Europą, jau senokai ir Lietuvoje, ji eksponuojama ne tik miestuose, bet ir ...
  • …O medžio gyvenimas tęsiasi

    2019-02-26...O medžio gyvenimas tęsiasi
    Nors pirmoji paroda kiekvienam autoriui – nemažas jaudulys, Kęstučiui Mileriui jį nugalėti padėjo didelis bičiulių ir artimų žmonių būrys, susirinkęs į atidarymą. Kaip paaiškėjo vėliau, daug nešnekėjęs vyras iš tiesų yra aktyvus bendruomenės narys. Jis ir „Žibinyčios“ ansamblio narys (pasak jo vadovo Žydrūno Rutkausko, niekada nepasakantis „ne“), ir „Jotvingio“ šokėjams savas. Be to, jis yra vienas iš Trijų karalių, kasmet žiemos šventėms baigiantis vedančių eiseną… Parodoje – medžio darbai: gera nuotaika trykštančios meškų (didelių ir mažų), pelėdų, kitų gyvūnų figūros, pasklidusios improvizuotame miške… „Jei susiruošėte pjauti seną obelį, kriaušę ar kitą medį, nesupjaustykite į malkas iškart. Leiskite pažiūrėti – gal kas ...
  • „Visą spektaklį turiu nupiešti…“

    2019-02-26„Visą spektaklį turiu nupiešti...“
    Taip besikalbant apie naujausius darbus išsitarė Deimantas Populaigis – Marijampolės teatro dailininkas, scenografas, kitiems gal labiau žinomas kaip tapytojas. Keletą jo tapybos darbų dabar galima pamatyti Kultūros centre dailės galerijoje: nuo praėjusių metų gegužės pabaigos visus metus čia eksponuojama 2018-aisiais savo jubiliejus minėjusių Marijampolėje gyvenančių ir iš šio krašto kilusių dailininkų kūryba. Jubiliejus rimtas, nors tarp kitų autorių jis – jauniausias… Paklaustas, ar ką nors kūrėjui reiškia vienokios ar kitokios gyvenimo datos, sukaktys, pašnekovas atsakė netikėtai: „Aš už tą jubiliejų dėkingas miestui – už parodą: kad prisiminė ir man priminė. Nesureikšminau to, o čia netikėtumas – kviečia, pagarbiai sveikina, darbus ...
  • Reikia vaikus pakreipti tinkama linkme (Eksperto komentarai)

    2019-02-15Reikia vaikus pakreipti tinkama linkme (Eksperto komentarai)
    Kadangi medijų raštingumas yra integruojamas į pamokas, praktiškai visi mokytojai turėtų jį ugdyti. Visgi paprasčiau, ko gero, tiems, kurių mokomąjį dalyką galima susieti su kasdienybės aktualijomis. Kaip mums sakė vienos gimnazijos informatikos mokytojas, jis mokinius supažindina su pavojais, tykančiais interneto platybėse, tik iš tėviškų paskatų, nes informatikos dalyko programoje nėra medijų raštingumo temų… Kalbamės su Marijonų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rima DRAGŪNEVIČIENĖ, kaip ji savo pamokose ugdo medijų ir informacinį raštingumą. – Kaip jums atrodo, ar pakanka medijų ir informacinį raštingumą palikti tik kaip integruojamąjį dalyką? – Manau, kad turėtų būti modulinis ugdymas, nes ugdyti medijų raštingumą šiandien labai aktualu. Kaip klasės ...
  • Ugdymo programose 2020 metais medijų problematika bus dar labiau išryškinta

    2019-02-15Ugdymo programose 2020 metais medijų problematika bus dar labiau išryškinta
    Medijų ir informacinis raštingumas yra viena iš esminių šiuolaikinio žmogaus kompetencijų. Labai svarbu, kad mokiniai išmoktų kritiškai priimti pateikiamą gausią informaciją, sugebėtų atsirinkti tai, ko jiems reikia iš tikrųjų, mokėtų etiškai elgtis socialiniuose tinkluose ir pan. Iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus sužinojome, kad apie tai, jog medijų raštingumas mokyklose būtų įvestas kaip privalomasis atskiras dalykas, šiuo metu nesvarstoma. Šiandien medijų raštingumo problematika yra integruojama į įvairių dalykų pamokas. Nuo 2015 metų, kai buvo pradėtas Ugdymo plėtotės centro ir Šiaurės Ministrų Tarybos biuro projektas „Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“, nuolat vyksta seminarai mokytojams, taip pat paskaitos, kiti užsiėmimai mokiniams. Kaip ...
  • Vaidino Kaune

    2019-02-12Vaidino Kaune
    Pirmąjį vasario šeštadienį Marijampolės dramos teatro lėlininkų trupė Kauno valstybiniame lėlių teatre parodė pasaką „Utėlių skūrų skrandutė“ (režisierė Alma Vosylienė, dailininkas Deimantas Populaigis, projekto vadovė Milda Mažėtytė). Tai pirmasis prieš dvejus metus grupės entuziastų sukurtas lėlių spektaklis, kuris iš tiesų tapo šio žanro atgimimo Marijampolėje pranašu… Anelės Prakapienės papasakota ir Jauniaus Vyliaus užrašyta pasaka virto intriguojančiu spektakliu. Po sėkmingo pasirodymo Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje marijampoliečių laukė susitikimas su Kauno lėlių teatro aktoriais ir direktoriumi Sigitu Klibavičiumi. Kauniečiai ne tik supažindino su ilgą istoriją turinčio teatro (beje, užgimusio Marijampolėje) lobiais, bet ir aptarė tolesnį abiejų teatrų bendradarbiavimą, geranoriškai pasiūlė dalintis ...
  • „Esu skolingas mokytojams, ryškioms asmenybėms…“

    2019-02-12„Esu skolingas mokytojams, ryškioms asmenybėms...“
    Tai, be kitų dalykų, akcentavo skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, kuris pats šiandien vadinamas „modernizmo epochos klasiku“ ir yra tarp ryškiausių XX amžiaus meno kūrėjų. Labiausiai ne tik Lietuvoje, bet ir plačiai pasaulyje žinomas darbas – Kauno IX forto memorialas (1984). Yra sukūręs paminklines kompozicijas Vincui Krėvei Druskininkuose, Jonui Basanavičiui Mažeikiuose, „Laimės žiburį“ Anykščiuose, paminklą tremtiniams Varėnoje, daug paminklų, skulptūrinių kompozicijų žymiems Lietuvos meno veikėjams. Marijampolėje yra du šio autoriaus kūriniai: paminklas Vincui Mykolaičiui-Putinui prie Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos ir paminklas Tauro apygardos partizanams. O pakalbinti skulptorių buvo ypatinga proga: išleista ir pirmiausia Marijampolėje pristatyta jo knyga „Dekonstruktyvizmo pradmenys“. Neatsitiktinai. Skoningai ...
  • Senoji Marijampolės istorija prabyla meno kalba

    2019-02-12Senoji Marijampolės istorija prabyla meno kalba
    Lietuvos Prezidento K. Griniaus memorialiniame muziejuje atidaryta marijampoliečio menininko Eduardo Končiaus miniatiūrų paroda „Senoji Marijampolė“. Paroda įdomi ir meno, ir istoriniu pažintiniu požiūriu. Meno raiška miesto istoriją daro dar įdomesnę. Muziejuje veikiančioje parodoje eksponuojamos unikalios, daug darbo bei itin didelio kruopštumo, atidumo ir atsidavimo iš autoriaus pareikalavusios įspūdingos miniatiūros, kuriose užfiksuota miesto istorija, vaizduojami Marijampolės istoriniai pastatai. Kai kurie iš jų pasikeitę, bet išlikę iki šiol, kiti likę tik prisiminimuose. E. Končius – Respublikinio konkurso „Aukso vainikas“, organizuojamo Lietuvos liaudies kultūros centro, laureatas, įvairių paro­dų dalyvis, konkursų laimėtojas puikiai įvertintas už vaizduojamosios dailės kūrinius, garsinantis mūsų miestą savo išskirtiniais nuostabiais darbais. Marijampolės metraštininkas ...
  • Didysis žirgų lenktynių „Sartai 2019“ prizas atiteko uteniškiui

    2019-02-07Didysis žirgų lenktynių „Sartai 2019“ prizas atiteko uteniškiui
    Pirmąjį vasario šeštadienį Dusetose, ant Sartų ežero, vyko tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „Sartai 2019“, kuriose varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkai. Lenktynes ir nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojančią žiemos mugę organizavo Žemės ūkio ministerija kartu su Zarasų rajono savivaldybe. Didįjį lenktynių prizą trečią kartą iš eilės pelnė uteniškis Egidijus Gudonis.   Rengiamos jau antrą šimtmetį Istoriniai šaltiniai byloja, kad šiemetinės lenktynės buvo jau 221-os, pasak organizatorių, oficialios jau 111-os. Teigiama, kad lenktynės ant Sartų ežero buvo rengiamos jau nuo 1905 metų. Pirmąsias premijas 1933 metais įsteigė Žemės ūkio rūmai, kurie tada jas ir organizavo, tik kiek vėliau vairą perėmė Žemės ūkio ministerija. Šiemet ...
  • Grožis gelbsti pasaulį

    2019-02-05Grožis gelbsti pasaulį
    Jauna marijampolietė menininkė Ieva Olimpija Voroneckytė daugeliui gerai žinoma dėl savo įgyvendintų iniciatyvų, užkrečiančio kūrybiškumo, meilės savo miestui ir talentų. Apie šiuos dalykus ir kalbamės su ja, tikėdamiesi, kad savo entuziazmu įkvėps optimizmo ir kitiems, taip pat domėdamiesi, ką dar yra sumaniusi Marijampolės centre esančioje požeminėje perėjoje akį džiuginančios Veidasienės ir simpatiškiausiu visoje šalyje pripažinto namo dekoravimo idėjų autorė. „Menas yra mano pomėgis ir darbas, o kūrybiškumas – gyvenimo būdas, – pasakoja Ieva. – Dalyvauju draugų projektuose, kasmet keliauju į įvairias šalis su kūrybinėmis mainų programomis. Mėgstu eksperimentuoti, keisti kūrybos sritis.“ Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete ketverius metus Ieva studijavo stiklo ...
  • Norėtumėte Laimės formulės? (o iš tikrųjų daug kas atvirkščiai…)

    2019-02-05Norėtumėte Laimės formulės? (o iš tikrųjų daug kas atvirkščiai...)
    „Dažnai tai, kas iš pradžių atrodo kaip bausmė, galiausiai pasirodo kaip apdovanojimas. Tiesiog likimas mus taip augina: vienus išbandydamas turtais ir galia, kitus – aistromis. Žmonėmis mus daro ne sėkmės, o pralaimėjimai. Sielos žaizdos ir dvasinės traumos apsaugo nuo kvailybių ir tarsi injekcijos pamažėle mus verčia kitokiais – sąmoningesniais nei buvome vakar, bet primityvesniais nei būsime rytoj. Ir jei šiandien dar nepajėgiame išpildyti savo vaizduotės užmojų, vadinasi, dar ne laikas. Kol mintys didingesnės už esamos dienos darbus, tol ir skauda.“ Tai – mintys, pabirusios ant Anos Lu knygos „Nr. 122“, išleistos 2015 metais, viršelio… Kaip greitai bėga laikas, ar ne? Atrodo, ...
  • Kitoks Kauno menas Marijampolėje (Įžvalgos)

    2019-01-29Kitoks Kauno menas Marijampolėje (Įžvalgos)
    Iki vasario 16 dienos marijampoliečiai gali aplankyti Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje veikiančią kauniečių Viliaus Ksavero Slavinsko ir Kazimiero Sigito Straigio parodą „Kitokie“. Skulptorius K. S. Straigis gimė 1945 m. Išlauže, yra surengęs apie 40 personalinių parodų, dalyvavęs 150 grupinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Danijoje, Švedijoje ir kt. Jo kūrinių yra įsigiję meno mylėtojai iš Rusijos, Švedijos, Italijos, JAV ir Vokietijos. Tapytojas V. K. Slavinskas – kaunietis nuo gimimo, t. y., nuo 1943-ųjų. Parodose dalyvauja nuo 1978 metų. Surengė per 100 asmeninių parodų Lietuvoje, Norvegijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV ir Prancūzijoje. Dalyvavo daugiau nei 80-yje grupinių parodų Lietuvoje, JAV, ...
  • Restauruotas istorinis pastatas džiugina grožiu ir autentiškumu

    2019-01-29Restauruotas istorinis pastatas džiugina grožiu ir autentiškumu
    Sausio 25 d. Kalvarijoje buvo atidaryta restauruota Arklių pašto stotis. Tiksliau – tai Pašto stoties komplekso vienas iš statinių (buvusi smuklė). Šį kompleksą įprasta vadinti Kalvarijos arklių paštu. Tokios pašto stotys ne viename mieste buvo įrengtos XIX a. pirmoje pusėje tiesiant Peterburgo–Varšuvos plentą, šiuo metu jas imta restauruoti kaip vertingą paveldą. Sujudo atnaujinti šias stotis ir akcentuoti jų istorinę vertę ir lietuviai, ir kaimynai lenkai. Pastatas restauruotas išsaugant autentiškumą Statinys atnaujintas pagal bendrą su Suchovolės (Lenkija) miestu projektą „Kultūrinio paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas Kalvarijoje ir Suchovolėje“. Investuota 963 266 eurų, didžioji dalis – Europos regioninės plėtros fondo lėšos, prisidėjo ir Kalvarijos savivaldybė. Skiriant ...
  • Prisiminti ir priminti

    2019-01-29Prisiminti ir priminti
    Marijampolės kultūros centro folkloro ansamblis „Žibinyčia“ pakvietė marijampoliečius į dainų ir prisiminimų vakarą „Daugel krito sūnų“. Taip pavadinta ir kovotojo už Lietuvos nepriklausomybę, partizanų vado, pedagogo ir žurnalisto Adolfo Ramanausko-Vanago, kurio gimimo 100-ąsias metines minėjome pernai, knyga. Kaip sakė „Žibinyčios“ vadovas Žydrūnas Rutkauskas, šio renginio tikslas – priminti ir prisiminti ne tik šį, bet ir daugybę kitų žmonių, įvairiais istorijos tarpsniais kovojusių ir paaukojusių gyvybę už Lietuvos laisvę. Lietuviai už ją kovojo daug – dažnai beviltiškai. Tad ansamblio programoje – ir istorinės karinės, ir autentiškos partizanų, ir pagal literatūros kūrinius gimusios dainos. Senosios, iki mūsų dienų atkeliavusios iš lūpų į lūpas ...
  • Linkėčiau švęsti bendrystę

    2019-01-29Linkėčiau švęsti bendrystę
    – Linkėčiau, kad šiais ypatingais metais, kuomet Liudvinavas švenčia 300 metų sukaktį ir turi garbingą Mažosios kultūros sostinės titulą, žmonės švęstų bendrystę, juk taip gera būti kartu. Tai veda prie gerosios patirties ir augimo. Per kultūrą mes tobulėjame dvasiškai. Tad Liudvinavo bendruomenė turi kuo džiaugtis, turi ką parodyti savo svečiams. Mūsų parapija nelieka nuošalyje. Kartu minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo šventę, Motinos, Tėvo dienas. Planuojame gražią šventę per Šv. Liudviko atlaidus, kurie sutampa su miestelio gimtadieniu. Džiaugiuosi, kad Liudvinavas turi Kultūros sostinės vardą, o žmonės – kuo džiaugtis ir dalintis.
  • Gimnazija – neatskiriama bendruomenės dalis

    2019-01-29Gimnazija – neatskiriama bendruomenės dalis
    – Kalbant apie Liudvinavą, kaip Mažąją kultūros sostinę, noriu pasidžiaugti, ne tik, kad ja tapome, bet ir tuo, kad į miestelio kultūrinį gyvenimą įsilies ir Kazio Borutos gimnazijos bendruomenė. Didžiuojamės vadindamiesi šio rašytojo vardu, didžiuojamės jo pasakytais žodžiais, kad Liudvinavas – gražiausias pasaulio miestas. Šiais metais mes turime ypatingą jubiliejų, mūsų mokymo įstaiga mini 30 metų, kai jai suteiktas rašytojo K. Borutos vardas, ir 65-erius metus, kai Liudvinave veikia vidurinė mokykla. Šiais dviem jubiliejais tikimės įsilieti į Mažosios kultūros sostinės renginius. Juk esame neatskiriama Liudvinavo bendruomenės dalis. Kaip tik šiais metais mūsų gimnazijoje vyks Marijampolės regiono gimnazijų šventė, iš visos ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.