Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Pagrindinė investavimo taisyklė: nesudėk visų kiaušinių į vieną pintinę

Lietuvoje žmonės vis dažniau investuoja į akcijas ar obligacijas. Kaip investuoti saugiai? Kaip nepakibti ant sukčių kabliuko? Ir kokią investavimo abėcėlę turi mokėti būsimieji investuotojai, norintys „įdarbinti“ savo, sakykime, 1000 eurų? Apie tai kalbamės su finansų ekspertu Mykantu URBA.

Finansų ekspertas Mykantas Urba: „Investuojant į nekilnojamąjį turtą, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta“.

Finansų ekspertas Mykantas Urba: „Investuojant į nekilnojamąjį turtą, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta“.

– … ir vieną vakarą sugalvoju: gal reikėtų investuoti, nes, va, kaip tik turiu „laisvus“ 1000 eurų. Ką pasakytumėte tokiam mąstytojui?

– Investavimo teorija sako, kad visada reikia turėti likvidumo rezervą, kitaip sakant – atidėtų pinigų netikėtam reikalui (liga, nelaimė ar pan.). Jei neturite šio rezervo, idėją investuoti palikite ateičiai.

– Koks turėtų būti lietuviškas likvidumo rezervas?

– Tai turėtų nuspręsti pats žmogus. Bet skaičiuojama, kad reikėtų turėti susitaupius tiek, kad, netekęs darbo, galėtum gyventi pusę metų.

– Taigi – kas yra investavimas, kad būtų aiškiau, apie ką kalbame?

– Pirmiausia, tai rizikos prisiėmimas: tavo investuoti pinigai gali arba uždirbti, arba pradirbti (gali padidėti, pvz., 10 proc., bet gali ir tiek pat sumažėti). Tai labai svarbu įsidėmėti. Kiekvienas investuotojas turi žinoti, kad nėra nemokamų dalykų. Visada yra grėsmė, kad turėsi nuostolių. Gali būti, kad ir laimėsi, bet tai gali atsitikti, žinoma, ne po savaitės.

– Kokia pagrindinė investavimo taisyklė?

– Diversifikavimas, kitaip tariant, nesudėk visų kiaušinių į vieną pintinę. Nes, jai nukritus, suduš visi kiaušiniai (tai yra – prarasi visus pinigus). Jei turi didesnę sumą, investuok į skirtingų verslų akcijas – vienų akcijų kaina gali kilti, kitų – kristi, ir tokiu būdu tai bus mažiau skausminga nei sudužus visiems kiaušiniams. Jei kalbame apie tuos sąlyginius 1000 eurų, tai jų, žinoma, nereikėtų išskaidyti į 10 dalių, nes nauda gali būti mažesnė nei administravimo mokesčiai. Kaip kalbėjome, niekada nereikėtų sudėti visų gyvenimo santaupų į vieną investiciją.

– Ką reikėtų įsidėmėti prieš investuojant?

– Pirma – atlikti situacijos analizę: kokios mano ar šeimos pajamos, ar turiu rezervą netikėtam atvejui, ar veikla, iš kurios gaunu pajamas, jau yra rizikinga (tokiu atveju reikėtų rinktis mažesnės rizikos investicijas), kiek turiu santaupų ir kokie investavimo tikslai. Antra – pasitarti su patirties šioje srityje turinčiais žmonėmis. Apgalvoti, kiek nori ir kiek gali prisiimti rizikos. Jei turi nuolatines daugiau mažiau garantuotas pajamas, galbūt gali prisiimti ir daugiau rizikos.

– Visi investuojantys ar ketinantys tai daryti, be abejo, turi savo tikslus.

– Vieni nori užsidirbti butui ar namui, kiti – turėti pajamų išėjus į pensiją, treti – keliauti po pasaulį ir pan. Gali užsimerkti ir „šauti“ – galbūt pavyks. Bet nebūtinai. Jei rūpestį kelia būsima pensija, siūlyčiau pagalvoti apie III pakopą – pensijų fondai yra patikėti valdyti profesionalams, kurie stengiasi investuoti sėkmingai, uždirbti iš investicijų.

– Minėjote, kad akcijų rinkas valdo baimė ir godumas.

– Tiesa. Vieni bijo investuoti per pandemiją, kiti rizikuoja. Dar sakoma, kad daugiausia gali uždirbti per krizę. Ir daugiausia gali pralošti per krizę. Čia jau kaip pasiseks.

– Lietuvoje populiaru investuoti į tai, ką matome – pvz., į nekilnojamąjį turtą. Ar tikrai tai viena saugiausių investicijų?

– Dabar, kai būstų kaina siekia debesis, taip gali atrodyti. Tačiau burbulai turi savybę kada nors sprogti. Ar verta tokiu metu pirkti butą? Tai lemia poreikiai: galbūt reikia šeimai pirmojo būsto, gal šeima padidėjo ir reikia didesnio, o gal atvirkščiai – sumažėjo? Tačiau laukimas gali būti ilgas, pvz., kokius penkerius metus, kol sprogs kainų burbulas. Tuomet reikia skaičiuoti, kiek kainuos nuomoti būstą. Visur – matematika! Beje, kalbant apie nekilnojamąjį turtą, perkant būstą arba investuojant į NT, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta.

– O ką manote apie platformas, kuriose galima investuoti?

– Šiuo metu labiausiai reklamuojamos nekilnojamojo turto ir greitųjų paskolų platformos. Yra ir tarptautinės platformos, suteikiančios galimybę investuoti. Tai nėra blogai, bet ar saugu??? Ne veltui čia net trys klaustukai, ypač kalbant apie paskolų platformas. Reikia prieš investuojant žiūrėti, ar įmonės dirba pelningai. Sakoma, velnias slypi detalėse, taigi reikia atidžiai susipažinti su detalėmis, o ne patikėti pažadais.

– Kas tose detalėse gali sukelti įtarimą?

– Niekas nepamėtės mums aukso luito. Kitaip sakant, jei pasiūlymas skamba per gerai, tai, ko gero, kažkas ne taip. Niekada nesiūlyčiau rizikuoti ir investuoti, jei iš karto siūloma itin didelė grąža. Tai gali būti sukčių mums numestas masalas.

– Ar pats investuojate?

– Esu įsigijęs kažkiek akcijų ir obligacijų (obligacijos yra viena saugesnių investavimo formų, tačiau teikiančių nedidelę grąžą). Akcijų pirkau tikėdamas, kad to verslo akcijų vertė turi perspektyvą augti. Kasdien tikrai nereikia tikrinti, auga ar krenta tavo akcijų vertė, nebent tai yra hobis sekti biržos naujienas arba tiesioginis darbas.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kibernetinės atakos – mūsų kasdienybė

    2018-07-10Kibernetinės atakos – mūsų kasdienybė
    Verslui, viešojo sektoriaus įmonėms, valstybinėms organizacijoms ir individams susijungus į vieną interneto tinklą, turime daugybę galimybių ne tik bendrauti, dalintis informacija, jos ieškoti ir kaupti. Internetas ne vieno didžiausias pagalbininkas. Vis dėlto yra ir kita informacinio amžiaus pusė, kelianti nemažai problemų. Įvairius duomenis sukėlus į vieną tinklą atsiranda ir nemažai grėsmių. Tokia informacija tampa nesunkiai prieinama nusikaltėliams programišiams, kurie, duomenis pagrobę ar pažeidę, vėliau savininkų prašo įvairių išpirkų, kad asmeninė informacija nebūtų paviešinta. Vis dažniau viešąja erdve naudojasi priešiškos šalys propagandos tikslais, rengiamos kibernetinės atakos, vyksta informacinis karas. Dažnai pasitaiko atvejų, kai tokių atakų programišiams net rengti nereikia: individai socialiniuose ...
  • Renginiai Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai

    2018-07-05
    Liepos 6 dieną Marijampolėje ir savivaldybėje 11 val. – „Mūsų laisvės paukščiai“: Marijampolės maltiečių kūrybinės dirbtuvės ir „Vaikų juostos Lietuvai“ – vaikų lopšelio-darželio „Nykštukas“ akcija (J. Basanavičiaus a.). 12 val. – malda už Lietuvą (Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje). 18 val. – „Noriu būti kariu“: Birutiečių draugijos (Marijampolės skyriaus) parengta vaikų piešinių paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (J. Basanavičiaus a.). 20 val. – „Istorijos keliu lietuvybę nešu“: iškilminga visuotinė eisena nuo LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono į J. Basanavičiaus a.; „100 trispalvių bitelių“ – Sūduvos regiono kultūros ir sporto centro dovana; 20.30 val. – ansamblio „Ainiai“ koncertas „Marginės“. 21 val. – „Tautiška giesmė“ aplink ...
  • Unikalaus performanso metu apdovanotas Rėjus (Ray) Bartkus

    2018-07-05Unikalaus performanso metu apdovanotas Rėjus (Ray) Bartkus
    Penktą kartą Marijampolėje vyksta išskirtinis meno renginys – simpoziumas „Malonny: Marijampolė – Londonas – Niujorkas“. Lietuvai švenčiant Valstybės atkūrimo šimtmetį ir minint simpoziumo penkmetį, Marijampolėje vyko ambicingas renginys – įspūdingas performansas „PENKI“. Jį organizavo ARVI ir Rėjus Bartkus su komanda. Renginys vyko istorinėse pirmojo Lietuvoje cukraus fabriko gamybinėse patalpose. Jų apšvietimu rūpinosi pasaulyje gerai žinomas šviesos dizaineris Kasperas Dolatovskis (Kacper Dolatowski). Performanso programą kūrė avangardinės muzikos kompozitorius Fastas Foardas (Fast Forward). Jis surengė tarpdisciplininio kūrinio pasaulinę premjerą, kurioje simboliškai vyravo penki skoniai: saldus, kartus, rūgštus, sūrus ir umami. Muzikinę performanso dalį realizavo taip pat penki skirtingi atlikėjai: Mantvydas Leonas Pranulis, Jurga Šeduikytė, ...
  • Marijampolės socialinės pagalbos centre pagerbti budintys ir socialiniai globėjai

    2018-07-05
    Praėjusių metų spalio mėnesį duris atvėrė naujas Marijampolės socialinės pagalbos centro padalinys Globos centras, kurio misija – suteikti be tėvų globos likusiems vaikams šeimą. Globos centre dirbantys darbuotojai yra pasiruošę Marijampolės savivaldybėje gyvenantiems globėjams ir jų prižiūrimiems bei globojamiems vaikams suteikti visas reikalingas paslaugas, organizuoti mokymus pagal Globėjų ir įtėvių mokymų ir konsultavimo programas, savitarpio pagalbos grupes, teikti teisinę, psichologinę ir kitą pagalbą. Šiandien Globos centras bendradarbiauja su 4 globėjais (3 budinčiais globotojais ir 1 socialine globėja), kurie savo šeimose rūpinasi labiausiai pažeidžiamais vaikais ir, atverdami savo namų duris, dalijasi su jais namų šiluma, meile, rūpesčiu ir dėmesiu. Nuo šių metų pirmasis ...
  • Regionai meta iššūkį sostinei

    2018-07-05Regionai meta iššūkį sostinei
    Dar šių metų pradžioje Lietuvos statistikos departamentas skelbė, kad praėjusiais metais šalies ūkio augimas pralenkė net ir pačias optimistiškiausias prognozes. Pasibaigus pirmam šių metų ketvirčiui Lietuvos banko atliktas tyrimas atskleidė, kad dar šiais metais kas antroje šalies įmonėje numatoma didinti darbuotojų atlyginimus. Prie šalies ekonomikos augimo vis daugiau prisideda ir regionai. Čia besiformuojantys nauji centrai tampa vis patrauklesni užsienio investuotojams. Bendrasis šalies vidaus produktas (BVP) 2017 metais didėjo 3,9 proc. Spartų jo augimą lėmė paslaugų, pramonės ir statybų sektoriuose sukuriamos pridėtinės vertės augimas. Sparti plėtra fiksuojama ir investicijose į verslą. Tiesa, šios investicijos vis dažniau pasiekia šalies regionus. Tai rodo, kad ...
  • Šimtmečio dainų šventėje – ir Suvalkijos spalvos

    2018-07-05Šimtmečio dainų šventėje – ir Suvalkijos spalvos
    Šimtmečio dainų šventė „Vardan tos…“ jau prasidėjo ir truks visą savaitę. Nors tradicinė (rengiamos nuo 1924 metų) šiųmetė šventė išskirtinė pirmiausia tuo, kad skirta ypatingam jubiliejui: Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Skelbiama, kad bus atlikta per tūkstantį kūrinių. Ilgametė patirtis rodo, kad kiekvieną kartą šventėse šalia tradicinių renginių ir vyksmų ieškoma ir naujovių, kurios būtų prasmingos ir patrauklios dalyviams bei žiūrovams. Netrūks jų ir šį kartą. Pirmas renginys – Dainų diena Kauno Dainų slėnyje vyko birželio paskutinę dieną. Liepos 1 dieną – oficialus iškilmingas atidarymas S. Daukanto aikštėje, Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių mažumų bendrijų renginys, tą patį vakarą šventė suskambo naujomis gaidomis: ...
  • Akyliems skaitytojams – galimybė laimėti

    2018-06-29
    Pastaruosius tris mėnesius „Pažinimo laboratorijos“ puslapiuose, kuriuos remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rašėme apie žmones ir gamtinę aplinką, jų tarpusavio santykius, tinkamą ir netinkamą žmonių elgesį su gamta, gyvūnija, augmenija, aplinkosaugos problemas. Tekstuose pateikėme nemažai mokslinės informacijos, pagal kurią sudarėme trumpą kryžiažodį. Tie, kas atidžiai skaitė „Pažinimo laboratorijos“ puslapius, atsakymus į klausimus surasti turėtų nesunkiai, o trims teisingai atsakiusiems kryžiažodyje užkoduotą žodį padovanosime firminius „Pažinimo laboratorijos“ puodelius. Kryžiažodžio atsakymą iki penktadienio 9 val. siųsti el. paštu: rita@suvalkietis.lt arba Ūkininkų g. 6, Marijampolė. 1. Koks yra didžiausias Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis? 2. Aukštos kvalifikacijos medžių priežiūros specialistas. 3. Kokios atsinaujinančios ...
  • Ką mena senos nuotraukos? (Fotomįslė)

    2018-06-26Ką mena senos nuotraukos? (Fotomįslė)
      Koks įvykis ir kur užfiksuotas šioje senoje nuotraukoje? Atsakymų lauksime iki liepos 6 dienos adresu kultura@suvalkietis.lt.     Gaila, kad į gegužės mėnesio fotomįslę atsakymo nesulaukėme. Ten buvo užfiksuotas Prezidento Antano Smetonos apsilankymas Marijampolėje, ūkininkų suvažiavime 1928 m. gegužės 28 dieną (I. Fridbergo nuotrauka).
  • Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono

    2018-06-26Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono
    Kai per radiją nuskambėjo pamąstymai apie tai, jog Vilniuje galbūt pernelyg susitelkę įvairūs festivaliai ir kiti kultūros renginiai, kad, tarkime, Marijampolė, iš kurios kilusi Violeta Urmana, galbūt galėtų vasarą tapti „operos miestu“, o Šiauliai, kur yra Fotografijos muziejus, „gal drįstų organizuoti tarptautinę parodą“, tapo graudu. Ir aišku, kad save žinovais laikantys žmonės net nepasidomi, kas vyksta kitur. Šiauliečiai gali griūti iš juoko, nes jau tiek kartų yra „drįsę“ surengti visokiausių fotografijos (ir ne tik) parodų ir kitų įdomių renginių, kad ir skaičių gali pamesti… O mes, nors nesame „operos sostinė“, bet ne pirmi metai galime vadintis muzikos sostine – šioje ...
  • Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)

    2018-06-26Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)
    Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius: – Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio energetikoje įvyko milžiniški pokyčiai. Kažkada brangiu žaislu laikoma atsinaujinanti energetika tapo dominuojančia. Tiesa, kol kas dar ne pagal gaminamos energijos kiekius, bet pagal naujai įrengiamus pajėgumus ir pagal pritraukiamas į šią sritį investicijas. Apie du trečdalius energijos gamybos pajėgumų, įrengtų pasaulyje per 2017 metus, buvo naujos vėjo ir saulės elektrinės. Likęs trečdalis – tai gamtinių dujų, anglies, branduolinės elektrinės kartu sudėjus. Iš kur tokie pokyčiai? Ar investuotojus skatina investuoti rūpestis dėl klimato kaitos? Iš dalies taip. Energiją gaminant iš atsinaujinančių išteklių, į aplinką neišmetami teršalai. Tačiau pirminė priežastis yra ...
  • „Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“ (Eksperto komentaras)

    2018-06-26„Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“ (Eksperto komentaras)
    Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Mantas Marčiukaitis: – Kalbant apie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Lietuvoje, reikia pasakyti, kad politikų valia lig šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama vėjo ir saulės energetikai. Joms numatytos didžiausios galios kvotos, kaip ir ką tik patvirtintoje naujoje Lietuvos energetikos strategijoje, svarstomos paramos schemos. Dar neseniai Lietuva didelį plėtros bumą išgyveno spręsdama biomasės, biokuro panaudojimo klausimus. Daug katilinių, kurios naudojo iškastinį kurą, buvo pritaikytos kūrenti biokuru, buvo pastatyta naujų biokuro katilinių ir kogeneracinių elektrinių. Šiuo metu tas bumas šiek tiek slopsta, nes sumažėjo ir paklausa, be to, pasiektas atitinkamas procentas šilumos gamybos ...
  • Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje

    2018-06-26Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje
    Šalies mokslininkų teigimu, atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus naudojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, didina energijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Šių išteklių naudojimas mažina energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina užimtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį. Siekti AEI panaudojimo plėtros Lietuvai aktualu ir dėl Europos Komisijos iškeltų klimato ir energetikos sričių tikslų, kuriuos privalu pasiekti iki 2020 m. Svarbiausi iš jų – Europos Sąjungoje (ES) sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį ...
  • Eksperto komentaras

    2018-06-19Eksperto komentaras
    Apie tai, kaip Lietuva aplinkosaugos problemų sprendimo klausimu atrodo kitų ES šalių kontekste, kokių priemonių imasi kovodama su klimato kaita, kalbamės su Seimo nariu, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, žemės ūkio mokslų daktaru Kęstučiu MAŽEIKA. – Neigiami žmogaus veiklos sąlygoti klimato ir aplinkos pokyčiai – kieno atsakomybė juos valdyti? Ar juos apskritai reikia valdyti, žaboti? Kokios pozicijos laikosi Aplinkos ministerija? Kokias aplinkosaugos iniciatyvas skatina? – Aplinkos ministerija, kaip koordinuojanti institucija, atsakinga už klimato kaitos politikos formavimą ir įgyvendinimą, skatina šakines ministerijas, savivaldos institucijas, mokslo įstaigas, ūkio subjektus, nevyriausybines organizacijas (NVO) ir visą visuomenę prisidėti prie 2012 m. Seimo patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo ...
  • Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką

    2018-06-19Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką
    Nors statistika rodo, kad žmonės gyvena ir elgiasi taip, kad jų poreikiams patenkinti greit nepakaks vienos Žemės planetos, yra ir tokių, kurių neigiamiems statistiniams vienetams priskirti negalima. Viena jų – vilnietė Inga Montvilaitė. Mergina atsakingai rūšiuoja atliekas, parduotuvėje apsipirkinėja nenaudodama plastikinių maišelių, yra atsisakiusi vienkartinių indų, vengia plastikinių pakuočių, o daiktus perka tik tada, kai jų tikrai reikia. Savo gyvenimo būdo filosofiją ji vadina minimalizmu. Nors taip gyventi pradėjo vedina gyvenimo prasmės paieškų, šiandien ji be galo džiaugiasi, kad savo elgesiu prisideda ir prie Žemės tausojimo. Negana to, atsakingiau elgtis savo pavyzdžiu ji ragina ir kitus, patirtimi dalydamasi savo internetiniame ...
  • Žemės likimas – planetos piliečių rankose

    2018-06-19Žemės likimas – planetos piliečių rankose
    Prieš porą savaičių „Suvalkietyje“ aiškinomės, kas lemia klimato kaitos ir aplinkos pokyčius, kokį poveikį jie daro gamtai ir mūsų sveikatai. Buvo prieita išvados, kad labiausiai visus aplinkos ir klimato kaitą skatinančius procesus lemia didėjantis žmonių skaičius ir jų vykdoma veikla. Vadinasi, visų aplinkos ir klimato kaitą skatinančių problemų būtų galima išvengti sumažinus žmonių skaičių Žemėje ir pakeitus jų elgesį. Žmonių skaičiaus, žinoma, niekas nemažins, tačiau jų elgesį keisti galima. Deja, viskas ne taip paprasta, kaip atrodo. Kai kuris mūsų elgesys yra nulemtas socialinių nuostatų, įpročių, kuriuos pakeisti, deja, nėra lengva.    Žmogaus poveikio Žemei matas – ekologinis pėdsakas Pastebimai greitai aplinka ir klimatas ...
  • Kviečia parodos

    2018-06-12Kviečia parodos
    Tradiciškai „Miesto dienų“ renginius pradėjo parodos: kultūros centre lankytojų laukia net keturios. Dailės galerijoje vėl – „Sugrįžtantys paukščiai“, t. y., šiais metais jubiliejų pažyminčių kraštiečių darbų ekspozicija. Jau ne vienerius metus prisimenami ir mus palikę, ir tebedžiuginantys savo buvimu bei darbais klasikai, nepamirštami ir jaunesni kraštiečiai. Kamerinio ansamblio „Cantare“ (vadovė Svetlana Maurutienė) muzika sutikti jubiliatai: Justinas Prakapas (90 metų), Kęstutis Balčiūnas (60 metų), Alius Berdenkovas ir Deimantas Populaigis (abiem po 50). Taip pat eksponuojami Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės, mininčios 75-metį, Broniaus Leonavičiaus (85 metai) ir Juozo Olinardo Penčylos (sukaktų 110 metų) kūriniai. Jubiliatai iškilmingai vainikuoti, linkėta kūrybinės sėkmės ir sveikatos. …Varpo dūžiai pakvietė ...
  • Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“

    2018-06-12Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“
    Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad tai bendras projektas – Marijampolės meno mokyklos, Dramos teatro ir „Šv. Jurgio meno sezono“. Bet vis dėlto Meno mokykla, reikia pripažinti, daugiausia prisidėjo, kad gegužės 27-ąją įvyktų ši išskirtinė premjera, o kartu tai yra ir antras „Šv. Jurgio meno sezono“ programos koncertas. Dar kartą „Paukštė“ parodyta ir gegužės 29 dieną. Premjera pavyko Vaidino: Saulė Andriuškaitė, Rugilė Milkaitytė, Tadas Sakalauskas ir Rapolas Matulevičius (Vaikai), Ugnė Stankūnaitė (Šviesa), Paulina Statkevičiūtė (Naktis), Dominykas Butkus, Rokas Liaukus (Laikas), Lukrecija Kalinauskaitė (Malonumai), Saulė Dobrovolskė (Ligos). Muzikantai – Povilas Stonkus ir Kasparas Šerpytis. Šokėjų grupę sudarė Meno mokyklos Choreografijos skyriaus 7 klasės ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.