Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Pagrindinė investavimo taisyklė: nesudėk visų kiaušinių į vieną pintinę

Lietuvoje žmonės vis dažniau investuoja į akcijas ar obligacijas. Kaip investuoti saugiai? Kaip nepakibti ant sukčių kabliuko? Ir kokią investavimo abėcėlę turi mokėti būsimieji investuotojai, norintys „įdarbinti“ savo, sakykime, 1000 eurų? Apie tai kalbamės su finansų ekspertu Mykantu URBA.

Finansų ekspertas Mykantas Urba: „Investuojant į nekilnojamąjį turtą, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta“.

Finansų ekspertas Mykantas Urba: „Investuojant į nekilnojamąjį turtą, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta“.

– … ir vieną vakarą sugalvoju: gal reikėtų investuoti, nes, va, kaip tik turiu „laisvus“ 1000 eurų. Ką pasakytumėte tokiam mąstytojui?

– Investavimo teorija sako, kad visada reikia turėti likvidumo rezervą, kitaip sakant – atidėtų pinigų netikėtam reikalui (liga, nelaimė ar pan.). Jei neturite šio rezervo, idėją investuoti palikite ateičiai.

– Koks turėtų būti lietuviškas likvidumo rezervas?

– Tai turėtų nuspręsti pats žmogus. Bet skaičiuojama, kad reikėtų turėti susitaupius tiek, kad, netekęs darbo, galėtum gyventi pusę metų.

– Taigi – kas yra investavimas, kad būtų aiškiau, apie ką kalbame?

– Pirmiausia, tai rizikos prisiėmimas: tavo investuoti pinigai gali arba uždirbti, arba pradirbti (gali padidėti, pvz., 10 proc., bet gali ir tiek pat sumažėti). Tai labai svarbu įsidėmėti. Kiekvienas investuotojas turi žinoti, kad nėra nemokamų dalykų. Visada yra grėsmė, kad turėsi nuostolių. Gali būti, kad ir laimėsi, bet tai gali atsitikti, žinoma, ne po savaitės.

– Kokia pagrindinė investavimo taisyklė?

– Diversifikavimas, kitaip tariant, nesudėk visų kiaušinių į vieną pintinę. Nes, jai nukritus, suduš visi kiaušiniai (tai yra – prarasi visus pinigus). Jei turi didesnę sumą, investuok į skirtingų verslų akcijas – vienų akcijų kaina gali kilti, kitų – kristi, ir tokiu būdu tai bus mažiau skausminga nei sudužus visiems kiaušiniams. Jei kalbame apie tuos sąlyginius 1000 eurų, tai jų, žinoma, nereikėtų išskaidyti į 10 dalių, nes nauda gali būti mažesnė nei administravimo mokesčiai. Kaip kalbėjome, niekada nereikėtų sudėti visų gyvenimo santaupų į vieną investiciją.

– Ką reikėtų įsidėmėti prieš investuojant?

– Pirma – atlikti situacijos analizę: kokios mano ar šeimos pajamos, ar turiu rezervą netikėtam atvejui, ar veikla, iš kurios gaunu pajamas, jau yra rizikinga (tokiu atveju reikėtų rinktis mažesnės rizikos investicijas), kiek turiu santaupų ir kokie investavimo tikslai. Antra – pasitarti su patirties šioje srityje turinčiais žmonėmis. Apgalvoti, kiek nori ir kiek gali prisiimti rizikos. Jei turi nuolatines daugiau mažiau garantuotas pajamas, galbūt gali prisiimti ir daugiau rizikos.

– Visi investuojantys ar ketinantys tai daryti, be abejo, turi savo tikslus.

– Vieni nori užsidirbti butui ar namui, kiti – turėti pajamų išėjus į pensiją, treti – keliauti po pasaulį ir pan. Gali užsimerkti ir „šauti“ – galbūt pavyks. Bet nebūtinai. Jei rūpestį kelia būsima pensija, siūlyčiau pagalvoti apie III pakopą – pensijų fondai yra patikėti valdyti profesionalams, kurie stengiasi investuoti sėkmingai, uždirbti iš investicijų.

– Minėjote, kad akcijų rinkas valdo baimė ir godumas.

– Tiesa. Vieni bijo investuoti per pandemiją, kiti rizikuoja. Dar sakoma, kad daugiausia gali uždirbti per krizę. Ir daugiausia gali pralošti per krizę. Čia jau kaip pasiseks.

– Lietuvoje populiaru investuoti į tai, ką matome – pvz., į nekilnojamąjį turtą. Ar tikrai tai viena saugiausių investicijų?

– Dabar, kai būstų kaina siekia debesis, taip gali atrodyti. Tačiau burbulai turi savybę kada nors sprogti. Ar verta tokiu metu pirkti butą? Tai lemia poreikiai: galbūt reikia šeimai pirmojo būsto, gal šeima padidėjo ir reikia didesnio, o gal atvirkščiai – sumažėjo? Tačiau laukimas gali būti ilgas, pvz., kokius penkerius metus, kol sprogs kainų burbulas. Tuomet reikia skaičiuoti, kiek kainuos nuomoti būstą. Visur – matematika! Beje, kalbant apie nekilnojamąjį turtą, perkant būstą arba investuojant į NT, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta.

– O ką manote apie platformas, kuriose galima investuoti?

– Šiuo metu labiausiai reklamuojamos nekilnojamojo turto ir greitųjų paskolų platformos. Yra ir tarptautinės platformos, suteikiančios galimybę investuoti. Tai nėra blogai, bet ar saugu??? Ne veltui čia net trys klaustukai, ypač kalbant apie paskolų platformas. Reikia prieš investuojant žiūrėti, ar įmonės dirba pelningai. Sakoma, velnias slypi detalėse, taigi reikia atidžiai susipažinti su detalėmis, o ne patikėti pažadais.

– Kas tose detalėse gali sukelti įtarimą?

– Niekas nepamėtės mums aukso luito. Kitaip sakant, jei pasiūlymas skamba per gerai, tai, ko gero, kažkas ne taip. Niekada nesiūlyčiau rizikuoti ir investuoti, jei iš karto siūloma itin didelė grąža. Tai gali būti sukčių mums numestas masalas.

– Ar pats investuojate?

– Esu įsigijęs kažkiek akcijų ir obligacijų (obligacijos yra viena saugesnių investavimo formų, tačiau teikiančių nedidelę grąžą). Akcijų pirkau tikėdamas, kad to verslo akcijų vertė turi perspektyvą augti. Kasdien tikrai nereikia tikrinti, auga ar krenta tavo akcijų vertė, nebent tai yra hobis sekti biržos naujienas arba tiesioginis darbas.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Belėkdama trumpam nutūpė…

    2018-06-05Belėkdama trumpam nutūpė...
    Ne bet kas, o Poezijos paukštė, kuri gegužę skrisdama per Lietuvą tradiciškai nusileido Zomčinėje, poeto Anzelmo Matučio gimtinėje. Minint poeto 95-ųjų gimimo metinių sukaktį čia jau dvidešimt trečią kartą vyko vaikų poezijos šventė: festivalis ir konkurso „Moksleivių kūryba Tėvynei # 100“ baigiamoji dalis. Dalyvauti konkurse buvo kviečiama nuo kovo, o dabar ne tik susumuoti rezultatai, bet ir išleista taip pat pavadinta rinktinė. Šventę tradiciškai organizuoja VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA). Šventės mecenatas – „Mantingos“ labdaros ir paramos fondas, yra visas būrys rėmėjų, kurių dėka buvo galima ne tik ...
  • Skambėjo miestas ir dar toli aplink…

    2018-06-05Skambėjo miestas ir dar toli aplink...
    Visą praėjusio šeštadienio popietę orą ir pačios vasaros pradžios padangę drebino muzikos pliūpsniai: geriausi šalies orkestrai suvažiavo į Lietuvos kultūros sostinę, į didelę fiestą. Tie, kas pasirinko ne daržą ar paežerę, tikrai nepasigailėjo. Nes išgirdome ir pamatėme elitinius šio žanro muzikos kolektyvus, kiekvieno pasirodymą puošė šokėjų viražai… Pamarširavę J. Basanavičiaus aikšte ir aplinkinėmis gatvelėmis orkestrai parodė savo individualias programas, o kol gausūs kolektyvai keitė vienas kitą, smagiai savo (ir daugybės neįprastų instrumentų) galimybes demonstravo grupė „Rit-mas kitaip“. …Koncertą, trukusį kone tris valandas, pradėjo legendinis „Trimitas“ su fantastiška šokėjų grupe, tačiau šis kolektyvas tikrai neužgožė vėliau pasirodžiusių. Ypač smagu, kad daugelyje kolektyvų ...
  • Eksperto komentaras

    2018-06-05Eksperto komentaras
    Apie aplinkos kaitos procesus Lietuvoje, jų pasekmes, sprendimo būdus, valstybės ir piliečių požiūrį į jas kalbamės su Vilniaus universiteto dėstytoja, Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje aplinkosaugos eksperte Audrone ALIJOŠIUTE. – Labiausiai klimato kaitos procesus lemia šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Daugiausia šių dujų Lietuvoje pagamina transporto, žemės ūkio ir pramonės sektoriai. Į kuriuos neigiamai klimato kaitą veikiančius sektorius Lietuva turėtų atkreipti dėmesį, kur trūksta permainų, kas jų turėtų imtis, jas skatinti? – Pirmiausia reikėtų suvokti, kad transportas, žemės ūkis ir pramonė yra ne kas kita, kaip mūsų vartojimas. Klimato kaitos priežastis esame mes patys. Mūsų noras turėti automobilį, naujus daiktus, valgyti užjūrio vaisius lemia ...
  • Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai

    2018-06-05Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai
    Klimatas Žemėje visu planetos egzistencijos laiku nuolat keitėsi. Ledynmečių, šiltmečių etapus lėmė natūralūs procesai: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčiai, tektoninių plokščių dreifai, Saulės aktyvumo ciklai, ugnikalnių išsiveržimai. Šiandien klimatas Žemėje ir vėl išgyvena virsmą. Tiesa, jis kitoks nei anksčiau minėti – ne natūralios kilmės, o žmogaus veiklos rezultatas. Būtent todėl, kad nėra nulemti natūralių procesų, šiandieniniai klimato kaitos pokyčiai neigiamai veikia žmones, visą juos supančią aplinką, o taip pat ir visą Žemės planetą, grasindami joje esančios gyvybės išnykimui. Labiausiai pavojų mums ir mūsų namams – Žemei – kelia šiltnamio efektą sukeliančios CO2 (anglies dvideginio) dujos, kurių šiandien daugiausia ...
  • Kviečia į pasaką po saulėtu dangumi

    2018-05-29Kviečia į pasaką po saulėtu dangumi
    Jau ketvirtą vasarą į Vytauto parką kviečia garsiniai teatralizuoti pasakų skaitymai „Po saulėtu dangum“ mažiesiems marijampoliečiams. Kaip ir ankstesniais kartais, juos rengia Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Vaikų edukacijos ir laisvalaikio centro darbuotojai, taip pat šiemet prisijungė ir suaugusiųjų biblioteka. Skaitomos pačios įdomiausios pasakos ar istorijos, žaidžiami žaidimai ir sprendžiamos užduotys. Į pirmą susitikimą praėjusį ket-virtadienį susirinko daug įvairaus amžiaus vaikų ir jų tėvelių, senelių. Vieni įsitaisė ant sėdmaišių, kitiems įdomiau buvo viską stebėti užlipus ant medinių žaidimų aikštelės statinių – juk parke tiek erdvės, kad vieni kitiems nei klausytis, nei žiūrėti netrukdo. Visi nuščiuvo išgirdę muziką – šoko Meno mokyklos ...
  • Marijampolės menų mokykla – regiono kultūros proceso dalis

    2018-05-29Marijampolės menų mokykla – regiono kultūros proceso dalis
    Gegužės 22 d. Marijampolės kultūros centre įvyko Marijampolės meno mokyklos baigimo diplomų įteikimo šventė. Diplomus arba kitaip neformaliojo švietimo pažymėjimus tądien atsiėmė šiemet meno mokyklą baigę 80 mokinių: 42 Muzikos skyriaus, 20 Choreografijos skyriaus ir 18 Dailės skyriaus absolventų. Kultūros centro fojė buvo eksponuojami mokinių baigiamieji darbai, bet tik paveikslai, nes skulptūras atvežti buvo per daug sudėtinga, ypač todėl, kad paroda tebuvo vienadienė. Bet kokiu atveju miesto visuomenė galėjo susidaryti įspūdį, ką kuria jaunieji menininkai, pasirinkę dailės studijas mūsų mieste. Ne vienas, sveikindamas abiturientus, minėjo, kad jiems garbė baigti meno mokyklą šiais – Valstybės atkūrimo 100-mečio ir Marijampolės, kaip Lietuvos kultūros ...
  • Valentinas Juraitis: kiekvienas turėtų dalyvauti (Nuomonės, komentarai)

    2018-05-29
    (fotografas, leidėjas, dažnai besilankantis gimtojoje Marijampolėje, daug važinėjantis po Lietuvą) „Aš mėgstu mūsų miesto šventę, beveik kasmet čia dalyvauju, nors tenka atvažiuoti iš tolimesnio miesto. Šventėje yra galimybė dar kartą pamatyti draugus, pažįstamus, daugybę gražių žmonių aikštėje, gatvėse. Paprastą dieną jau po penktos valandos gatvės būna tuščios, lyg išmirusios… Kultūros prasme miesto šventė rengėjams – tai dar viena galimybė viską apžvelgti, atlikti savotišką reviziją – ką gero turime? O turime daug gražių, talentingų žmonių, kurių menas, pasirodymai džiugina. Manau, kad sulaukus šventės kiek-vienas marijampolietis turėtų pasakyti sau: surasiu bent vieną dieną (neiškeisiu į apsipirkimą Suvalkuose), nusiblizginsiu batus ir nueisiu į šventę, susitiksiu ...
  • Kiekvieną dieną – ir ne po vieną

    2018-05-29
    Gegužės mėnesio renginių apžvalga Net jei bandytume visus, gegužę Lietuvos kultūros sostinėje vykusius, renginius tik išvardinti, turėtume pateikti ilgą sąrašą (vien „Kultūros sostinės dienų“ programoje – per 40 pozicijų), kuriame kiekvienai dienai tenka ne po vieną ir net ne po du. Skambėjusius, pulsavusius spalvomis ir pilnus išradingo vyksmo – ne dėl skaičiaus ar „paukščiuko“ planuose, o nuoširdžiai organizuotus. Daug jų buvo paminėta, tad šį kartą – apie tuos, kurie per tą gausą mažiau apžvelgti. Pirmiausia tai – XIX tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Džiūgaukim… Aleliuja“, vykęs septynias savaites: prasidėjo antrąją Šv. Velykų dieną ir pasibaigė per Sekmines (kiti etapai dar vyks). Šį kartą ...
  • Kaip iš gausybės rago ir dar daugiau…

    2018-05-29Kaip iš gausybės rago ir dar daugiau...
      Taip galėtume įvardinti šiųmetės šventės, kuri išskirtinė jau tuo, kad tai – „Kultūros sostinės dienos“ – renginių gausą. Pagal oficialią programą ji prasidėjo gegužės 26-ąją, tačiau dar gerokai prieš tai buvo gražaus vyksmo ir svečių – gal tik mažesnėse erdvėse. Pirmasis – Bergiš Gladbacho kamerinio orkestro, Lauros Latvaitytės-Zaman ir Česlovo Sasnausko choro koncertas kultūros centre. …Kai šeštadienį Poezijos parke marijampoliečius kvietėme ne tik jėgas išbandyti įvairiose atrakcijose, bet ir pagalvoti, kaip galėtų vadintis šventinis reportažas, ne kartą skambėjo žodis „džiaugsmas“, „šimtmetis“, taip pat – „Karštos Marijampolės dienos“, „Superfestivalis“, „Tai bent kermošius“… Visiems ačiū. Karščio užteko, įvairovės irgi, o apie tai, kas ...
  • Nutinka neįtikėtinų dalykų (sugrįžimas po 60 metų)

    2018-05-29Nutinka neįtikėtinų dalykų (sugrįžimas po 60 metų)
    …Jeigu kas 1958-ųjų gegužės 18 dieną tuomečio Kapsuko lėlių teatro artistų, parodžiusių pirmąjį spektaklį, būtų paklausęs, kaip jie save įsivaizduoja po… 60 metų, ne vienas būtų tik nusijuokęs. Jiems, tokiems jauniems, tiek laiko atrodė amžinybė… Bet ne tik teatre, realybėje taip pat, įvyksta stebuklų: praėjus šešiems dešimt-mečiams, tą pačią dieną (paliudyta, kad ji ir tą kartą, kaip dabar, buvusi tokia pat saulėta ir graži) grupelė tų pačių žmonių vėl žengė Marijampolės dramos teatro laiptais į jaunystės prisiminimų sūkurį. Šis renginys – Kauno valstybinio lėlių teatro jubiliejaus minėjimo svarbus akcentas: iš mūsų miesto persikėlęs (perkeltas?) į Kauną mažiesiems skirtas teatras, ilgus metus ...
  • Parodos „Miesto dienų“ išvakarėse

    2018-05-29Parodos „Miesto dienų“ išvakarėse
    Fotografo Romo Linionio paroda tokia proga ypač reikalinga. Juk šis menininkas – Marijampolės metraštininkas, jau keletą dešimtmečių fiksuoja, kaip keičiasi miestas, jo fotografijose atsispindi svarbiausi miesto įvykiai. Senosios fotografijos turi išliekamąją vertę, tai – dokumentika. Ji ir dominavo pradėjusioje veikti parodoje „Miestas visada norėjo keistis“. Fotografijose fiksuoti pastarieji keturi miesto dešimtmečiai. Šalia dokumentinių kadrų – ir šiandieniai, parodantys, kokie ryškūs pokyčiai yra įvykę. Ir dar vienas esminis suvokimas žvelgiant į eksponuojamas nuotraukas – kokie bebuvo laikai, santvarkos, galimybės, bet visada stengtasi, kad miestas būtų gražus, daug ir su skoniu tvarkytasi. Nors, pasak R. Linionio, ir jam, kaip ir kiekvienam, kartais ...
  • Ką liudija senos fotografijos? (Fotomįslė)

    2018-05-22Ką liudija senos fotografijos? (Fotomįslė)
    Savo skaitytojų vėl klausiame: koks įvykis (renginys) užfiksuotas šioje fotografijoje (ji iš vienos šeimos albumo)? Kas, kur, kada vyko? Užfiksuoti įvykiai gali būti iš viso regiono. Atsakymų lauksime savaitę el. paštu kultura@suvalkietis.lt.
  • Pasipuodeliavimas su Nomeda: svarbu nepamiršti šypsenos

    2018-05-22Pasipuodeliavimas su Nomeda: svarbu nepamiršti šypsenos
    Gegužės 26-ąją Marijampolės „Miesto dienų“ šventėje lankysis Lietuvoje garsi ir mylima keramikė Nomeda Marčėnaitė. Sveikatos ir harmonijos oazėje, kuri bus įsikūrusi Poezijos parke, Nomeda surengs marijampolietėms šiltą ir jaukią indų dekoravimo pamokėlę. Ir ne tik tai. Kūrybos valandėlė su pačia nuoširdžiausia moterimi šalyje – savotiškas terapijos seansas, harmonijos, savęs paieškos, smagūs pašnekesiai. Užsiėmimai nemokami. Tai Marijampolės savivaldybės administracijos dovana moterims. Skaitytojams pateikiame trumpą pokalbį su Nomeda apie tai, ko moterys gali tikėtis iš pasimatymo su ja. – Nomeda, kas Jus sieja su Marijampole, kad taip entuziastingai sutikote atvykti į mūsų miesto šventę ir marijampolietėms dovanoti puodeliavimo pamokėles? – Mėgstu jūsų tarmę, ji ...
  • Muziejų naktį atgyja praeities vaizdai…

    2018-05-22Muziejų naktį atgyja praeities vaizdai...
    Jau keletą metų niekas ir Marijampolėje nenustemba pakviečiamas muziejus aplankyti… naktį (ar vakare). Prie kitų Europos šalių 2005 metais prisijungusi Lietuva Tarptautinę muziejų dieną – gegužės 18-ąją – kasmet kviečia į nemokamus renginius. Didieji muziejai vilioja ne tik vertybėmis, kurios tuomet ypatingai pateikiamos, atveriami fondai, bet ir galimybe sutaupyti nemažą sumelę už bilietus… Mažesnieji stengiasi nustebinti ar pradžiuginti naujais darbais, netikėtomis akcijomis. Šiemet gegužės 19-ąją naktinėti marijampoliečius kvietė Kraštotyros ir Tauro apygardos partizanų ir tremties, memorialinis Prezidento Kazio Griniaus, Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejai ir Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialas (pernai pirmą kartą prisijungęs prie akcijos ir sulaukęs daug dėmesio). Žadėta ...
  • Pasodinti medį mieste – atsakinga užduotis (Eksperto komentaras)

    2018-05-22Pasodinti medį mieste – atsakinga užduotis (Eksperto komentaras)
    Apie tinkamiausius ir atspariausius miestams medžius pasakoja Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas, biologas dendrologas, želdynų ekspertas Arvydas RUTKAUSKAS. Medžiai pasirenkami pagal galimų neigiamų kriterijų kompleksą Miestuose tinkamų sodinti medžių yra nemažai rūšių. Pasirenkant medžių rūšį reikia žinoti, kokios kenksmingos augimo sąlygos bus labiausiai juntamos, pvz., kokio intensyvumo planuojama oro ir dirvos tarša dulkėmis, išmetamosiomis automobilių dujomis, druska ar kitais pramonės teršalais. Gal bus suslėgtas dirvožemis, šaknų augimo apribojimai. Koks dirvožemio rūgštingumas, ar jis bus sausas, nederlingas, ar kaip tik – per drėgnas ir sunkus? Ar naujiems medžiams netrukdys kitų medžių, ypač vyresnių, brandžių, šaknynas, lajos užtamsinimas? Ar vieta, kurioje sodinsime, nebus labai vėjuota, ...
  • Dabarčiai ir ateičiai: džiaukimės ir saugokime

    2018-05-22Dabarčiai ir ateičiai: džiaukimės ir saugokime
    Miestų gyvenimas neįsivaizduojamas be žalumos – gėlynų, parkų, kurie jį ne tik puošia. Augmenija, kaip ir visa, kas gyva, didelę įtaką daro ir čia gyvenantiems žmonėms. Miestiečiai vis daugiau laisvalaikio praleidžia gamtoje, ypač pavasarį, kai medžiai pabunda, jų energija ypač sustiprėja. Ir natūraliosios medicinos žinovai, ir tradicinės šalininkai, ir bioterapeutai tikina, kad aplink medį susidaręs energinis laukas turi gydomąjį poveikį žmogaus organizmui, todėl kiekvienam rekomenduoja turėti savo medį, kuris skleistų gerą energiją, teiktų jėgų. Apie Marijampolės žaliuosius plotus, tvarkomų erdvių estetinį vaizdą ir jų išsaugojimą ateities kartoms papasakojo savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius. Chaotiško sodinimo klaidos nekartojamos – Esame ...
  • Pirmą kartą Marijampolėje – mozaikų miniatiūros

    2018-05-15Pirmą kartą Marijampolėje – mozaikų miniatiūros
    Marijampolės kultūros centre šiuo metu veikia mūsų kraštietės, dabar gyvenančios Vilniuje, baigusios studijas Vilniaus dailės akademijoje, Aistės Kanapickaitės mozaikos miniatiūrų paroda. Šio žanro Marijampolės parodose, ko gero, dar nematėme. Mažo formato mozaikos darbuose – daugiausia žmonių veidai. Mozaika Lietuvoje – gal ir retokas žanras, tačiau pasaulyje turi senas, gilias tradicijas. Šį žanrą pamėgusi menininkė jo mokytis bei tobulintis ne kartą vyko į Italiją ir Vokietiją. Jai pasisekė patekti į geriausias mozaikos meno dirbtuves Europoje. Lietuvoje dar ne itin išpopuliarėjusi mozaika minėtose šalyse tiesiog klesti. Aistei šis menas patinka, nes jungia klasiką ir moderniąją išraišką. Ilgas techninis procesas suteikia galimybę giliau išjausti, pamąstyti. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.