Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

Pagrindinė investavimo taisyklė: nesudėk visų kiaušinių į vieną pintinę

Lietuvoje žmonės vis dažniau investuoja į akcijas ar obligacijas. Kaip investuoti saugiai? Kaip nepakibti ant sukčių kabliuko? Ir kokią investavimo abėcėlę turi mokėti būsimieji investuotojai, norintys „įdarbinti“ savo, sakykime, 1000 eurų? Apie tai kalbamės su finansų ekspertu Mykantu URBA.

Finansų ekspertas Mykantas Urba: „Investuojant į nekilnojamąjį turtą, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta“.

Finansų ekspertas Mykantas Urba: „Investuojant į nekilnojamąjį turtą, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta“.

– … ir vieną vakarą sugalvoju: gal reikėtų investuoti, nes, va, kaip tik turiu „laisvus“ 1000 eurų. Ką pasakytumėte tokiam mąstytojui?

– Investavimo teorija sako, kad visada reikia turėti likvidumo rezervą, kitaip sakant – atidėtų pinigų netikėtam reikalui (liga, nelaimė ar pan.). Jei neturite šio rezervo, idėją investuoti palikite ateičiai.

– Koks turėtų būti lietuviškas likvidumo rezervas?

– Tai turėtų nuspręsti pats žmogus. Bet skaičiuojama, kad reikėtų turėti susitaupius tiek, kad, netekęs darbo, galėtum gyventi pusę metų.

– Taigi – kas yra investavimas, kad būtų aiškiau, apie ką kalbame?

– Pirmiausia, tai rizikos prisiėmimas: tavo investuoti pinigai gali arba uždirbti, arba pradirbti (gali padidėti, pvz., 10 proc., bet gali ir tiek pat sumažėti). Tai labai svarbu įsidėmėti. Kiekvienas investuotojas turi žinoti, kad nėra nemokamų dalykų. Visada yra grėsmė, kad turėsi nuostolių. Gali būti, kad ir laimėsi, bet tai gali atsitikti, žinoma, ne po savaitės.

– Kokia pagrindinė investavimo taisyklė?

– Diversifikavimas, kitaip tariant, nesudėk visų kiaušinių į vieną pintinę. Nes, jai nukritus, suduš visi kiaušiniai (tai yra – prarasi visus pinigus). Jei turi didesnę sumą, investuok į skirtingų verslų akcijas – vienų akcijų kaina gali kilti, kitų – kristi, ir tokiu būdu tai bus mažiau skausminga nei sudužus visiems kiaušiniams. Jei kalbame apie tuos sąlyginius 1000 eurų, tai jų, žinoma, nereikėtų išskaidyti į 10 dalių, nes nauda gali būti mažesnė nei administravimo mokesčiai. Kaip kalbėjome, niekada nereikėtų sudėti visų gyvenimo santaupų į vieną investiciją.

– Ką reikėtų įsidėmėti prieš investuojant?

– Pirma – atlikti situacijos analizę: kokios mano ar šeimos pajamos, ar turiu rezervą netikėtam atvejui, ar veikla, iš kurios gaunu pajamas, jau yra rizikinga (tokiu atveju reikėtų rinktis mažesnės rizikos investicijas), kiek turiu santaupų ir kokie investavimo tikslai. Antra – pasitarti su patirties šioje srityje turinčiais žmonėmis. Apgalvoti, kiek nori ir kiek gali prisiimti rizikos. Jei turi nuolatines daugiau mažiau garantuotas pajamas, galbūt gali prisiimti ir daugiau rizikos.

– Visi investuojantys ar ketinantys tai daryti, be abejo, turi savo tikslus.

– Vieni nori užsidirbti butui ar namui, kiti – turėti pajamų išėjus į pensiją, treti – keliauti po pasaulį ir pan. Gali užsimerkti ir „šauti“ – galbūt pavyks. Bet nebūtinai. Jei rūpestį kelia būsima pensija, siūlyčiau pagalvoti apie III pakopą – pensijų fondai yra patikėti valdyti profesionalams, kurie stengiasi investuoti sėkmingai, uždirbti iš investicijų.

– Minėjote, kad akcijų rinkas valdo baimė ir godumas.

– Tiesa. Vieni bijo investuoti per pandemiją, kiti rizikuoja. Dar sakoma, kad daugiausia gali uždirbti per krizę. Ir daugiausia gali pralošti per krizę. Čia jau kaip pasiseks.

– Lietuvoje populiaru investuoti į tai, ką matome – pvz., į nekilnojamąjį turtą. Ar tikrai tai viena saugiausių investicijų?

– Dabar, kai būstų kaina siekia debesis, taip gali atrodyti. Tačiau burbulai turi savybę kada nors sprogti. Ar verta tokiu metu pirkti butą? Tai lemia poreikiai: galbūt reikia šeimai pirmojo būsto, gal šeima padidėjo ir reikia didesnio, o gal atvirkščiai – sumažėjo? Tačiau laukimas gali būti ilgas, pvz., kokius penkerius metus, kol sprogs kainų burbulas. Tuomet reikia skaičiuoti, kiek kainuos nuomoti būstą. Visur – matematika! Beje, kalbant apie nekilnojamąjį turtą, perkant būstą arba investuojant į NT, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta.

– O ką manote apie platformas, kuriose galima investuoti?

– Šiuo metu labiausiai reklamuojamos nekilnojamojo turto ir greitųjų paskolų platformos. Yra ir tarptautinės platformos, suteikiančios galimybę investuoti. Tai nėra blogai, bet ar saugu??? Ne veltui čia net trys klaustukai, ypač kalbant apie paskolų platformas. Reikia prieš investuojant žiūrėti, ar įmonės dirba pelningai. Sakoma, velnias slypi detalėse, taigi reikia atidžiai susipažinti su detalėmis, o ne patikėti pažadais.

– Kas tose detalėse gali sukelti įtarimą?

– Niekas nepamėtės mums aukso luito. Kitaip sakant, jei pasiūlymas skamba per gerai, tai, ko gero, kažkas ne taip. Niekada nesiūlyčiau rizikuoti ir investuoti, jei iš karto siūloma itin didelė grąža. Tai gali būti sukčių mums numestas masalas.

– Ar pats investuojate?

– Esu įsigijęs kažkiek akcijų ir obligacijų (obligacijos yra viena saugesnių investavimo formų, tačiau teikiančių nedidelę grąžą). Akcijų pirkau tikėdamas, kad to verslo akcijų vertė turi perspektyvą augti. Kasdien tikrai nereikia tikrinti, auga ar krenta tavo akcijų vertė, nebent tai yra hobis sekti biržos naujienas arba tiesioginis darbas.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Eilėraščiai – Zita ŠIUPŠINSKAITĖ

    2019-03-26
    * * * Draugai retai aplanko, retai lankaus ir aš. Žvaigždžių takai apsnigę – pabalome ir mes… Pilkai pražilo naktys, rasa – šalnų spalvos. Ir ežerai, ir valtys, ir viltys – nebe tos. Negaila laiko kartais, o kartais – lyg žaizda… …Draugai retai aplanko, retai lankaus ir aš. Išbarstėm spalvų gamą, bet meilei mes – jauni: dar ilgas paukščių takas, mūša sparnų gaji… Ir kas, kad pasiklydę mes pametėm spalvas? Ir kas, kad nesilankom? …kažkas kažkur suras… * * * Nusidėjau žiūrėdamas į saulę. Apakino. Nieko nemato, nieko negirdi. Nieko negalvoja. Bet gali teisti kitus ir nebūti teisiama – kas apkaltins apakusį nuo saulės? Kas išdrįs? Saulė nusileis, o kai vėl patekės juodai balta drobulė džiaugsis šešėly. Bet kai kam taip norisi vėl apakti… – – – – – – Aplinkui lyg ...
  • Eilėraščiai – Elena PARACHONKIENĖ

    2019-03-26Eilėraščiai - Elena PARACHONKIENĖ
    Eilėraščiai iš neseniai pasirodžiusios knygos „Saulėgrąžų užkalbėjimas“ Elena PARACHONKIENĖ * * * Po pažinimo medžiu sėdi tokia vieniša, augini savo įsčiose Angelą. Jis išgelbės nuo nemeilės pasaulį. Bulvienojai uždegs vagose žibintus, bus šviesu Danguje ir širdy. Apsiverks ryto rasos žolynuos. Basas Angelas pereis žeme. Bus šviesu Danguje ir širdy… * * * Meilę išdžiaustė tarsi skalbinius ant langų. Gerumą išbarstė raktažolėms žydint. Pasislėpk. Neverta erzint žvėrių. * * * Ant pakalnutės žiedo parašiau tau laišką, ant saulės šypsnio nupiešiau tavas akis, rankom paglostau tavo šiltas lūpas ir tyliai išeinu pro atdaras duris. Ant stalo padedu tikėjimo šakelę, laukimą paslepiu po rudenio lapu, lig skausmo tavo šypseną pavasariu užkloju ir į vidudienį su ilgesiu brendu…  
  • Mokyklas pasieks daugiau kaip 4 tūkstančiai naujų kompiuterių

    2019-03-19
    Per kovą ir balandį mokyklas turėtų pasiekti 4,4 tūkstančio naujų kompiuterių su programine įranga – stacionarių, nešiojamųjų, planšetinių. Jiems pirkti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų pabaigoje skyrė 3,9 mln. Eur. Į laimingųjų sąrašą pateko Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija ir Kalvarijos savivaldybės Jungėnų pagrindinė mokykla. Šiais mokslo metais tokių mokyklų yra šimtas, nuo kitų mokslo metų prie jų turėtų prisijungti dauguma šalies mokyklų. Numatoma, kad nuo 2020–2021 metų, atnaujinus informatikos ugdymo programas, integruotai informatikos pradmenų mokysis visi šalies pradinukai, o 5–10 klasėse skaitmeninės technologijos bus integruojamos mokant visų dalykų, kartu liks ir atskiras dalykas – informatika. Siekiama, kad mokiniai problemas spręstų pasitelkdami ...
  • Specialybė, kurios mokosi jau darželyje: ar greitai jai samdysime paauglius?

    2019-03-19
    Švietimo ir informacinių technologijų centro direktorius Vaino Brazdeikis pastebi, jog gyvename amžiuje, kuriame technologijos yra neišvengiamos ir tiesiogiai veikia švietimą. Šiuolaikinėmis technologijomis naudotis išmoksta vis jaunesni vaikai – tai rodo jauno žmogaus gebėjimą sparčiai mokytis, tobulėti, analizuoti ir, tikėtina, greičiau kilti karjeros laiptais. Tad ar gali nutikti taip, kad netrukus darbdaviai pradės samdyti paauglius, gebančius programuoti? Ne paslaptis, jog tarp specialistų šiuo metu vieni populiariausių ir geidžiamiausių rinkoje – programuotojai. Programavimo kaip specialybės potencialas akivaizdus – išmokus šio amato, darbą susirasti ir dabar, ir ateityje nebus sudėtinga. Žinoma, tai nėra lengvas darbas, kadangi tenka spręsti daug iškilusių problemų, atsakinėti į ...
  • Vaizdo žaidimai turi daug pliusų, bet būtina suaugusiųjų priežiūra (Eksperto komentarai)

    2019-03-19Vaizdo žaidimai turi daug pliusų, bet būtina suaugusiųjų priežiūra (Eksperto komentarai)
    Vaizdo žaidimų industrija gali tarnauti ir švietimui, ne tik pramogoms. Apie tai kalbamės su neseniai įkūrusiu neformaliojo vaikų švietimo mokyklą VšĮ „Lispa“ Vaidu BARANAUSKU. – Kokios grėsmės tyko vaikų vaizdo žaidimų pasaulyje? – Didžiausia blogybė – saiko stoka. Kas per daug, visur blogai. Reikia jausti ribas, o vaikai dar neturi savikontrolės, todėl juos reikia tėvams kontroliuoti ir būtina žiūrėti, kur įsitraukia vaikai. Tiesa tai, kad kai pradedi žaisti, tave įtraukia, o žaidimai – laiko rijikai. Yra žaidimų, kuriuos vengiau žaisti, nors buvo laikas, kai be žaidimų nebūdavau nė dienos, pats tapau savotišku maniaku, bet supratau, kad negalima lįsti į „multiplejerinių“ žaidimų platformas, kur ...
  • Vėl kvies „Kino pavasaris“

    2019-03-19
    (Marijampolėje – nuo kovo 22 iki balandžio 4 dienos) Jau 24-asis festivalis „Kino pavasaris“ šiemet vyks net 19-oje Lietuvos miestų – pernai jų buvo 11. Kovo 21 d. festivalis prasidės Vilniuje ir Kaune, kovo 22 d. – vienuolikoje miestų, 23 dieną – dar keliuose. Visiems, išskyrus Vilnių ir Kauną, atrinkti 27 ilgametražiai filmai. Tarp jų yra net 5 lietuvių darbai: į Europos debiutų konkursą patekę vaidybinis filmas „Išgyventi vasarą“ (rež. Marija Kavtaradzė) ir dokumentinis filmas „Animus Animalis“ (rež. Aistė Žegulytė), „Čia buvo Saša“ (rež. Ernestas Jankauskas), „Second hand“ (rež. Artūras Jevdokimovas) ir „Rūgštus miškas“ (rež. Rugilė Barzdžiukaitė). Bus parodyti ir 5 trumpametražiai ...
  • Skirta jaunimui, bet tiks ir visiems…

    2019-03-19Skirta jaunimui, bet tiks ir visiems...
    Kovo 11-osios išvakarėse Petro Kriaučiūno viešojoje biblioteka kvietė į premjerą: buvo pristatytas dokumentinis filmas „Marijampolės istorijos pėdsakais“. Tai didelio ir netrumpai trukusio visos grupės žmonių darbo rezultatas. Idėja gimė, vystėsi ir buvo realizuota bibliotekoje, prisidėjus nemažam būriui geranoriškų įvairių sričių marijampoliečių. Vyresnioji biblio-tekininkė Vaida Juselytė, kartu su bibliografe (ir kraštotyros žinove) Loreta Skinkiene įskėlusi pirmąją kibirkštį, darbo pabaigoje vardijo jau visą kūrybinę grupę: tai operatorius Vaidas Baranauskas, montažo autorius Tomas Bujauskas, kompiuterinę grafiką sukūrę Augustina Miknevičiūtė ir Laurynas Bendorius, garso operatorius Vilius Krivickas. Jiems visiems ir savo prisiminimais, dokumentine medžiaga bei žiniomis pasidalijusiems marijampoliečiams buvo nuoširdžiai padėkota. Vaida Juselytė sako, kad ...
  • Laikrodis bazilikos bokšte

    2019-03-19Laikrodis bazilikos bokšte
    Mechaninis laikrodis, sukonstruotas apie 1280-uosius metus ir stebėtinai greit paplitęs Vakarų Europos miestuose, – ypatingas išradimas. Jis ne tik smarkiai paspartino snaudulingą viduramžių kasdienio gyvenimo ritmą, privertė žmogų nuolat jausti laiko tėkmę ir planuoti savo dienotvarkę, bet turėjo ir tiesioginės įtakos visuomenės egzistencinėms nuostatoms, netgi – mąstymo būdui. Pradėjus laikrodžiui tiksėti, pasaulis įgijo daugiau apibrėžtumo, jo išradimas paakino sukurti naują pasaulio modelį. Toks jis ir buvo suformuluotas 1687 metais garsiajame fiziko ir teologo I. Niutono veikale „Gamtos filosofijos pagrindai“, žyminčiame svarbų Visatos pažinimo etapą, naudojant mokslinius bandymus. Dar svarbu, kad mechaninis laikrodis pirmą kartą realizavo automatinio judesio idėją, netrukus pritaikytą audimo, ...
  • „Patrepsynė“: reikia būti drąsesniems (Kviečiame dalyvauti)

    2019-03-19
    Respublikinės moksleivių folk-lorinių šokių varžytuvės „Patrepsynė“ vyksta jau keletą metų. Kai kuriuose miestuose bei rajonuose šios varžytuvės žinomos ir populiarios taip pat, kaip ir moksleivių konkursai „Tramtatulis“, „Sidabro vainikėlis“ ar „Dainų dainelė“. Marijampolės kultūros centro vyr. specialistė etnokultūrai Dalia Venckienė sako, kad „šiuo renginiu siekiama propaguoti folklorinius šokius, kaip mokinių saviraiškos ir bendravimo priemonę, aktualizuoti etnines vertybes, be abejo, užimti ir įvairinti vaikų ir jaunimo laisvalaikį prisidedant prie negatyvaus elgesio prevencijos. Marijampolėje pernai žengėme pirmuosius „Patrepsynės“ žingsnelius. Kultūros centras organizavo seminarą „Tradicinis šokis vaikų ir jaunimo ugdyme“, įvyko varžytuvių „Patrepsynė 2018“ savivaldybės turas, bet jame dalyvavo vos dvi vadovės Zitos Magdalenos Venskūnienės ...
  • Moteriškos poezijos šventė

    2019-03-19Moteriškos poezijos šventė
    Tarptautinės moterų solidarumo dienos išvakarėse Patašinės universaliajame daugiafunkciame centre vyko čia gyvenusios, dabar – aktyvios saviveiklininkės bei eilių kūrėjos Janinos Kižienės poezijos popietė „Moteriškos eilės – lyg įžanga pavasariui“. Renginį organizavo Patašinės biblioteka. Sugrįžimas į Patašinę po daugelio metų Janinai Kižienei buvo kupinas prisiminimų, kurie kartu su pavasarine nuotaika liejosi eilėse bei dainose apie tėviškę, klasės draugus, Igliškėlius, kurių saviveiklos kolektyve ji atskleidė savo kūrybinius sugebėjimus, metų laikus, šventes, šeimą, jausmus… Ir, žinoma, apie Patašinę, kurioje gyveno, dirbo, augino vaikus. Eilių autorei pritarė Marijampolės kultūros centro Igliškėlių skyriaus ansamblio „Vaivora“ narė Lilija Isodienė bei vadovas Gintaras Difartas. Pasiklausyti nuotaikingos poezijos bei susitikti ...
  • Liudvinavo bibliotekoje – paroda „Iš širdies į širdį“

    2019-03-19Liudvinavo bibliotekoje – paroda „Iš širdies į širdį“
    Liudvinavo bibliotekoje nuo vasario 20-osios iki balandžio 2-osios veikia Loretos Dzemijonaitės-Feitušienės rankdarbių paroda „Iš širdies – į širdį“. Ją autorė skiria miestelio 300 metų jubiliejui ir mažosios kultūros sostinės metams paminėti. Tik dalis darbų Pasak parodos iniciatorės, Liudvinavo bibliotekininkės Vilijos Zabielienės, eksponuojami daug kantrybės ir kruopštumo reikalaujantys darbai. Tai vąšeliu, virbalais nertos staltiesės, megztos suknelės, palaidinukės, sijonai, šalikai, skarelės, vilnos vėlimo, odos, sutažo, karoliukų vėrimo darbai. „Jų autorė Loreta – be galo darbšti, kūrybinga, veikli, Liudvinavo bibliotekos lankytoja. Ji neabejinga ir knygnešystei. Ne tik pati randa laiko knygoms, bet jomis aprūpina neįgalius, senyvus žmones“, – pasakojo V. Zabielienė. Bibliotekininkė džiaugiasi, kad į biblioteką ...
  • Kultūrinis startas: „Laisvės vardas – Marijampolė“

    2019-03-19Kultūrinis startas: „Laisvės vardas – Marijampolė“
    Šio moto tikriausiai dar nepamiršo daugelis marijampoliečių: su juo prieš penkerius metus minėjome Marijampolės vardo sugrąžinimo miestui 25-erių metų sukaktį. Tikėtina, kad šiemet jį ir vėl kartosime. Gal net dažniau nei prieš penkerius metus, nes šiemetė sukaktis – apvali. Jau trisdešimtoji. Antradienį Marijampolės savivaldybėje šia proga surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Asta Vaznienė, taip pat prieš trisdešimtmetį politiniuose sūkuriuose aktyviai dalyvavę tuomet gimusio Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) aktyvistai Stasys Daugėla ir Vytautas Šneideris. Beje, abu prisipažino šiandien šiek tiek atsitolinę ir nuo politinių batalijų, ir nuo Marijampolės, tačiau atidžiai domisi ...
  • Užmaskuota propaganda gali sklisti ir iš jautrių istorijų: kaip atskirti?

    2019-03-12
    Propaganda nėra toks jau nekaltas reiškinys, jos poveikis – labai užmaskuotas, o tikslas – manipuliuoti žmonėmis, jų mąstymu ir ypač – jausmais. Apie tai „Pažinimo laboratorijos“ puslapiuose įdomiai pasakoja šios dienos pašnekovas dr. Viktoras Denisenko – ekspertas, daug gilinęsis į šią temą, pasirinkęs ją net ir savo disertacijai. Atrodytų, ką čia reiškia atskirti, kur melas, o kur tiesa. Bet taip nėra. Propaganda, nors orientuota labiau į jausmus, siekia paveikti žmonių mąstymą. Kai kuriose medijose viešinamose istorijose propaganda subtiliai užmaskuota. Politinė propaganda, sklindanti iš Rusijos – o ji pasaulyje laikoma vienu didžiausių propagandos šaltinių – gali būti atviresnė, kuomet siekiama atvirai diskredituoti ...
  • 1968 metų atgarsis: Kremliaus ruporai vis dar didžiuojasi tankais Prahos gatvėse

    2019-03-121968 metų atgarsis: Kremliaus ruporai vis dar didžiuojasi tankais Prahos gatvėse
    Prieš pusę amžiaus, ankstyvą 1968 metų rugpjūčio 21 dienos rytą, Varšuvos sutarties organizacijos šalys su Sovietų sąjunga priešakyje pradėjo operaciją „Dunojus“, nukreiptą prieš tuometinės Čekoslovakijos vadovybę. Maskvos nerimą anuomet sukėlė Prahos vykdoma liberalizacijos politika, dar žinoma „Prahos pavasario“ vardu, kuri galėjo suteikti žmogiškų bruožų Čekoslovakijos komunistiniam režimui. Sovietų sąjungoje tokia pernelyg nepriklausoma politika buvo įvertinta kaip „buržuazinė“ ir „kontrrevoliucinė“, o iš tikrųjų kelianti grėsmę sovietinei įtakai. Tuometiniai įvykiai, kaip šiandien galima pasakyti, turėjo svarbią geopolitinę reikšmę. Sovietų sąjunga panaudojo represinius metodus prieš savo sąjungininkę, demonstruodama savo tikrąjį požiūrį į „draugystę“. Operacija „Dunojus“ parodė, jog Maskva žiūri į Rytų bloko šalis kaip ...
  • Parodoje – moterų svajonės

    2019-03-05Parodoje – moterų svajonės
    Šeštadienį Petro Kriaučiūno bibliotekos lankytojus pasitiko Marijampolės laisvalaikio centro pučiamųjų instrumentų ansamblio „Ransomedas“ atliekamos melodijos. Gausiam būriui draugų, bičiulių taip originaliai buvo pristatyta paro­da „Moters pėdsakuose slypinčios svajonės“. Pirmojo aukšto erdvėse išdėstyti keturių kūrybų moterų – marijampoliečių Loretos Zaleckienės, Giedrės Juodzevičienės, Virginijos Gelčytės ir vilkaviškietės Lauros Augustaitienės – darbai: tapyba, iliustracijos, aksesuarai, keramika. Vedžiodamos po salę autorės linksmai pristatė savo kūrybą. Didelio formato Giedrės drobėse – spalvingi, išraiškingi moterų port­retai, pasak autorės, kalbantys patys už save. Laura savo sukurtomis rankinėmis ne tik puošia moteris, bet tarsi neša džiugias žinutes. Virginija prisipažino Artūro Krutulio pamokyta pradėjusi „kepti molį“ – jos sukurti spalvingi keramikos ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.