Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Pagrindinė investavimo taisyklė: nesudėk visų kiaušinių į vieną pintinę

Lietuvoje žmonės vis dažniau investuoja į akcijas ar obligacijas. Kaip investuoti saugiai? Kaip nepakibti ant sukčių kabliuko? Ir kokią investavimo abėcėlę turi mokėti būsimieji investuotojai, norintys „įdarbinti“ savo, sakykime, 1000 eurų? Apie tai kalbamės su finansų ekspertu Mykantu URBA.

Finansų ekspertas Mykantas Urba: „Investuojant į nekilnojamąjį turtą, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta“.

Finansų ekspertas Mykantas Urba: „Investuojant į nekilnojamąjį turtą, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta“.

– … ir vieną vakarą sugalvoju: gal reikėtų investuoti, nes, va, kaip tik turiu „laisvus“ 1000 eurų. Ką pasakytumėte tokiam mąstytojui?

– Investavimo teorija sako, kad visada reikia turėti likvidumo rezervą, kitaip sakant – atidėtų pinigų netikėtam reikalui (liga, nelaimė ar pan.). Jei neturite šio rezervo, idėją investuoti palikite ateičiai.

– Koks turėtų būti lietuviškas likvidumo rezervas?

– Tai turėtų nuspręsti pats žmogus. Bet skaičiuojama, kad reikėtų turėti susitaupius tiek, kad, netekęs darbo, galėtum gyventi pusę metų.

– Taigi – kas yra investavimas, kad būtų aiškiau, apie ką kalbame?

– Pirmiausia, tai rizikos prisiėmimas: tavo investuoti pinigai gali arba uždirbti, arba pradirbti (gali padidėti, pvz., 10 proc., bet gali ir tiek pat sumažėti). Tai labai svarbu įsidėmėti. Kiekvienas investuotojas turi žinoti, kad nėra nemokamų dalykų. Visada yra grėsmė, kad turėsi nuostolių. Gali būti, kad ir laimėsi, bet tai gali atsitikti, žinoma, ne po savaitės.

– Kokia pagrindinė investavimo taisyklė?

– Diversifikavimas, kitaip tariant, nesudėk visų kiaušinių į vieną pintinę. Nes, jai nukritus, suduš visi kiaušiniai (tai yra – prarasi visus pinigus). Jei turi didesnę sumą, investuok į skirtingų verslų akcijas – vienų akcijų kaina gali kilti, kitų – kristi, ir tokiu būdu tai bus mažiau skausminga nei sudužus visiems kiaušiniams. Jei kalbame apie tuos sąlyginius 1000 eurų, tai jų, žinoma, nereikėtų išskaidyti į 10 dalių, nes nauda gali būti mažesnė nei administravimo mokesčiai. Kaip kalbėjome, niekada nereikėtų sudėti visų gyvenimo santaupų į vieną investiciją.

– Ką reikėtų įsidėmėti prieš investuojant?

– Pirma – atlikti situacijos analizę: kokios mano ar šeimos pajamos, ar turiu rezervą netikėtam atvejui, ar veikla, iš kurios gaunu pajamas, jau yra rizikinga (tokiu atveju reikėtų rinktis mažesnės rizikos investicijas), kiek turiu santaupų ir kokie investavimo tikslai. Antra – pasitarti su patirties šioje srityje turinčiais žmonėmis. Apgalvoti, kiek nori ir kiek gali prisiimti rizikos. Jei turi nuolatines daugiau mažiau garantuotas pajamas, galbūt gali prisiimti ir daugiau rizikos.

– Visi investuojantys ar ketinantys tai daryti, be abejo, turi savo tikslus.

– Vieni nori užsidirbti butui ar namui, kiti – turėti pajamų išėjus į pensiją, treti – keliauti po pasaulį ir pan. Gali užsimerkti ir „šauti“ – galbūt pavyks. Bet nebūtinai. Jei rūpestį kelia būsima pensija, siūlyčiau pagalvoti apie III pakopą – pensijų fondai yra patikėti valdyti profesionalams, kurie stengiasi investuoti sėkmingai, uždirbti iš investicijų.

– Minėjote, kad akcijų rinkas valdo baimė ir godumas.

– Tiesa. Vieni bijo investuoti per pandemiją, kiti rizikuoja. Dar sakoma, kad daugiausia gali uždirbti per krizę. Ir daugiausia gali pralošti per krizę. Čia jau kaip pasiseks.

– Lietuvoje populiaru investuoti į tai, ką matome – pvz., į nekilnojamąjį turtą. Ar tikrai tai viena saugiausių investicijų?

– Dabar, kai būstų kaina siekia debesis, taip gali atrodyti. Tačiau burbulai turi savybę kada nors sprogti. Ar verta tokiu metu pirkti butą? Tai lemia poreikiai: galbūt reikia šeimai pirmojo būsto, gal šeima padidėjo ir reikia didesnio, o gal atvirkščiai – sumažėjo? Tačiau laukimas gali būti ilgas, pvz., kokius penkerius metus, kol sprogs kainų burbulas. Tuomet reikia skaičiuoti, kiek kainuos nuomoti būstą. Visur – matematika! Beje, kalbant apie nekilnojamąjį turtą, perkant būstą arba investuojant į NT, yra svarbu trys dalykai: vieta, vieta ir vieta.

– O ką manote apie platformas, kuriose galima investuoti?

– Šiuo metu labiausiai reklamuojamos nekilnojamojo turto ir greitųjų paskolų platformos. Yra ir tarptautinės platformos, suteikiančios galimybę investuoti. Tai nėra blogai, bet ar saugu??? Ne veltui čia net trys klaustukai, ypač kalbant apie paskolų platformas. Reikia prieš investuojant žiūrėti, ar įmonės dirba pelningai. Sakoma, velnias slypi detalėse, taigi reikia atidžiai susipažinti su detalėmis, o ne patikėti pažadais.

– Kas tose detalėse gali sukelti įtarimą?

– Niekas nepamėtės mums aukso luito. Kitaip sakant, jei pasiūlymas skamba per gerai, tai, ko gero, kažkas ne taip. Niekada nesiūlyčiau rizikuoti ir investuoti, jei iš karto siūloma itin didelė grąža. Tai gali būti sukčių mums numestas masalas.

– Ar pats investuojate?

– Esu įsigijęs kažkiek akcijų ir obligacijų (obligacijos yra viena saugesnių investavimo formų, tačiau teikiančių nedidelę grąžą). Akcijų pirkau tikėdamas, kad to verslo akcijų vertė turi perspektyvą augti. Kasdien tikrai nereikia tikrinti, auga ar krenta tavo akcijų vertė, nebent tai yra hobis sekti biržos naujienas arba tiesioginis darbas.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Muziejuje gyva Grinių šeimos dvasia

    2017-12-05Muziejuje gyva Grinių šeimos dvasia
    Pernai gruodžio 17 d. sukako 150 metų, kai gimė parlamentinės demokratijos Lietuvoje kūrėjas, Steigiamojo I, II ir III seimų narys, krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų koalicinės vyriausybės Ministras Pirmininkas, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius (1866–1950). Prezidento Kazio Griniaus atminimui Marijampolėje 1997 m. gruodžio 16 d. atidarytas memorialinis muziejus. Jis įsikūrė buvusiame Grinių šeimos name, Bažnyčios gatvėje 23. Čia šeima gyveno nuo 1904 iki 1928 metų. Muziejaus įkūrėjas ir ilgametis vadovas – Vytautas Grinius, dirbęs nuo 1998 m. iki šių metų sausio. Muziejuje saugomas oficialaus Prezidento portreto, kabojusio prezidentūroje, originalas. Jis išliko atitiktinai, nes buvo užsimetęs rūsyje, todėl nepražuvo sovietmečiu. Net ir ...
  • Praeities ir dabarties ryšys Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje

    2017-12-05Praeities ir dabarties ryšys Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje
    Kazys Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būdoje, kuri dabar priklauso Kazlų Rūdos savivaldybei. Kazlų Rūdos vidurinei mokyklai teko garbė vadintis šio didžio lietuvio vardu. Vardas jai buvo suteiktas 1995 m. sausio 13 d. Gimnazijos bendruomenė didžiuojasi ir nuoširdžiai puoselėja bei įprasmina Prezidento atminimą. Daugiau nei 18 metų mokykla organizuoja netradicinę akciją, skirtą Kovo 11-ajai ir Prezidentui Kaziui Griniui atminti. Akcijoje dalyvauja gimnazijos bendruomenė, Kazlų Rūdos savivaldybės, mokyk­lų, įmonių, įstaigų atstovai. Akcija pradedama Prezidento amžinojo poilsio vietoje Selemos Būdos kaime. Bėgimo dalyviai bėga simbolinį 11 kilometrų atstumą ir nešą simbolinį fakelą į Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnaziją. Nešamas fakelas simbolizuoja ...
  • Prezidento Kazio Griniaus demokratijos ir tolerancijos pamokos tęsiasi ne vien jo memorialiniame muziejuje

    2017-12-05Prezidento Kazio Griniaus demokratijos ir tolerancijos pamokos tęsiasi ne vien jo memorialiniame muziejuje
    Šiemet pavasarį Kazlų Rūdos gyventojams ir svečiams buvo parodyta premjera – spektaklis „Nerimstanti širdis“ apie vieną iškiliausių kraštiečių Prezidentą Kazį Grinių. Pjesę sukūrė ir pastatė marijampolietė Virginija SAMUOLIENĖ, turinti dvigubą specialybę – lituanistės ir režisierės. Šio vaidinimo kelionė po mūsų šalį ir net užsienį – tai tarsi paties Griniaus, jo aplinkos išėjimas iš muziejaus sienų, knygos puslapių ir susitikimas su gyvais žmonėmis. Keletą klausimų uždavėme pjesės autorei ir režisierei.   – Kodėl domėjaisi K. Griniumi, o ne kuriuo kitu politiku? – Domėtis Kazio Griniaus asmenybe pradėjau ne dėl pjesės, o daug anksčiau. Dėl to, kad atrodė labai įdomi asmenybė, kurią pažinojau nuo vaikystės, mat ...
  • Apsispręsti padeda ir tėvai, ir būreliai bei kursai

    2017-12-05Apsispręsti padeda ir tėvai, ir būreliai bei kursai
    Kas nulemia, kad žmogus pasirenka būtent tą, o ne kitą profesiją ar specialybę? Koks idealiausias kelias ieškoti tikrojo savo pašaukimo? Kaip neseniai teko skaityti tinklapyje www.mokslas.net paskelbtame viename rašinyje, Lietuvos gyventojų vaikų ir jaunimo apsisprendimui vis dar daugiausia įtakos – net 83 proc. – turi tėvų nuomonė ir pačių vaikų mokymosi rezultatai (84 proc.). Priimant sprendimus daugeliu atvejų, be abejo, atsižvelgiama į vaikų gabumus, polinkius, interesus, ateities planus, taip pat šeimos tradicijas, psichologų, o kartais net ir į astrologų rekomendacijas. Na, o vaikų gabumai ir polinkiai dažniausiai išryškėja jiems tebesėdint mokyklos suole ir dalyvaujant popamokinėje veikloje. Juk nesistebime, kad muzikos mokyklą ...
  • Ugnė Galadauskaitė: „Kad būsiu žurnalistė, žinojau jau vaikystėje“

    2017-12-05
    Iš Marijampolės kilusi jaunoji LRT ikona – laidų vedėja ir žurnalistė Ugnė Galadauskaitė – į tėvų namus jau kuris laikas grįžta kur kas rečiau nei studijų metais. Darbas LRT ir LRT Kultūros kanalų eteryje, laidų ir reportažų filmavimas, renginių vedimas netgi ir itin veržlaus, ugningo temperamento žmogui, kokia, mūsų akimis, ir yra Ugnė, diktuoja naujus įpročius. Beje, „Suvalkietis“, U. Galadauskaitės teigimu, tebėra mylimiausias regiono laikraštis. Būtent „Suvalkiečio“ redakcijoje studijuodama žurnalistiką Vilniaus universitete ji po pirmo kurso atliko praktiką, kada ir įsitikinome, kad Ugnės tėvai nė kiek neprašovė išrinkę jai tokį vardą. Būsimoji žurnalistė nestokojo idėjų, o su visomis redakcijos užduotimis ...
  • Opšrūtuose – ginkluotas atkirtis kolonistams

    2017-11-07Opšrūtuose – ginkluotas atkirtis kolonistams
    Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu likviduotas atsparos punktas Opšrūtuose, Vilkaviškio r., sustabdė masinį rusų kolonistų apgyvendinimą Lietuvoje. Po karo Rusijoje buvo daug sugriautų miestų, sunaikintų kaimų, minios alkanų žmonių, ieškančių vietos, kur galima būtų prasimaitinti. Ypatingo dėmesio susilaukė Baltijos šalys, nes čia dar nebuvo kolūkių, o pas ūkininkus visada buvo duonos. Okupacinė valdžia palaikė rusakalbius atvykėlius, jais buvo labiau pasitikima, negu vietiniais gyventojais, remiančiais laisvės kovotojus. Kolonistai turėjo visokių lengvatų, jiems nereikėjo atlikti prievolių, kurias privalėjo atlikti vietos gyventojai. Atvykėliai iš valdžios gaudavo ir negrąžinamas pinigines paskolas, ir gyvulių, ir miško. Ne viename Suvalkijos valsčiuje atsirado tokių „naujakurių“, kurie buvo ...
  • Atmintis gyva

    2017-11-07Atmintis gyva
    Tauro apygardos partizanų ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai – vienas ryškiausių pokario istorijoje. Tie įvykiai neužmiršti lig šiol. Apie tai byloja atkurtos nepriklausomybės metais partizanų žūties vietose pastatyti paminklai, partizanų tėviškes žymintys kryžiai. O visa medžiaga partizanų kovoms Suvalkijoje ir šio krašto žmonių tremtims atminti eksponuojama Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje.   Muziejuje – ne tik Tauro apygardos istorija Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus – vienas informatyviausų šios rūšies muziejų šalyje. Vietos politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva 1992 m. įsteigtas Marijampolės kraštotyros muziejaus filialas nuo 1999 m. įsikūrė erdviose patalpose Vytauto g. 29. Pirmąja jo vedėja tapo didžiausia tokio muziejaus įkūrimo iniciatorė, ...
  • Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado

    2017-11-07Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado
    Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų frontas priartėjo prie Lietuvos. Iki 1944 m. pabaigos sovietai vėl užėmė ir okupavo Lietuvą. Prasidėjo represijos prieš šalies gyventojus, prievartinis šaukimas į sovietų karo tarnybą. Norėdami to išvengti gyventojai pasitraukė į miškus, organizavo būrius ir pradėjo kovą su okupantais ir vietiniais jų rėmėjais.   Tauro partizanų apygarda – viena pirmųjų Lietuvoje 1944–1953 m. šalis buvo padalinta į 3 partizaniškas sritis (Pietų Lietuvos arba Nemuno, Vakarų Lietuvos arba Jūros, Rytų Lietuvos arba Kalnų, Karaliaus Mindaugo) ir 10 apygardų. Visa Lietuvos teritorija, išskyrus pajūrį, buvo suskirstyta į partizaniškas apygardas, kurias sudarė rinktinės. Viena pirmųjų 1945 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje Marijampolės ...
  • Amžius mokslui ne kliūtis: suaugusiųjų švietimas padeda atsitiesti ir atrasti save

    2017-11-07Amžius mokslui ne kliūtis: suaugusiųjų švietimas padeda atsitiesti ir atrasti save
    Lietuvoje populiarėja suaugusiųjų švietimas. Vis daugiau žmonių supranta, kad užvėrus mokyklos ar universiteto duris, mokymasis nesustoja. Norintieji tobulinti profesines žinias ar paįvairinti laisvalaikį prasminga veikla renkasi iš gausybės suaugusiems rengiamų programų ir kursų. Suaugusiuosius moko specialiai parengti mokytojai – andragogai.   Tobulėjimas – vidinis variklis Marijampolietė Roma Koncevičienė švietimo srityje dirba daugiau nei dvidešimt metų ir pasirinko ji ne įprastą darbą su vaikais, o kiek kitokią kryptį. Ji – andragogė, arba suaugusiųjų mokytoja, ir šiandien šios profesijos sako nekeistų į nieką. „Man patinka griauti sienas, paprastai egzistuojančias tarp mokytojo ir mokinio. Pedagogai turi būti panašūs į besimokančiuosius“, – priduria ji, ne vienerius metus dirbanti ...
  • Kuo gyvena Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centras?

    2017-10-10
    „Gera matyti besišypsančius veidus, girdėti linksmus balsus, atsakinėti į keliamus klausimus, palydėti jauną žmogų – padėti jam žengiant gyvenimo keliu grįsti pamatus krikščioniškomis vertybėmis. Tuo gyvena ir kvėpuoja Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centras“, – sako centro referentė Rūta Jurkšaitė. Pasak Rūtos, sutikdami jaunuolius iš visos Vilkaviškio vyskupijos – nuo Šakių iki Lazdijų, nuo Vilkaviškio iki Aleksoto, Alytaus ir Prienų – jie įsitikino, kaip labai jaunimui reikia tikro pavyzdžio, nesumeluoto nuoširdumo, paprastumo, išklausymo, supratimo ir liudijimo, kad Kristus yra tas asmuo, kuris visada laukia ir besąlygiškai priima. Jaunimo centro komanda rūpinasi, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos susitikimui vieniems su kitais ir su Kristumi. Jaunimo ...
  • „Apskritas stalas“ jungia daugiau kaip 20 jaunimo organizacijų

    2017-10-10„Apskritas stalas“ jungia daugiau kaip 20 jaunimo organizacijų
    Marijampolės jaunimo organizacijų taryba „Apskritas stalas“ (MJOTAS) – tai skėtinė organizacija, vienijanti daugiau kaip 20 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, kurios tikslas – vienyti Marijampolės regione veikiančias organizacijas, koordinuoti jų veiklą, atstovauti jų interesams visuomenėje, valdžios institucijose ir tenkinti kitus viešuosius interesus. Pasak šios organizacijos vadovės Aistės Mikulionytės, MJOT savo struktūra skiriasi tuo, jog šios organizacijos nariai – tai kitos organizacijos, turinčios juridinį statusą. Pagrindinis valdymo organas – visuotinis susirinkimas, kurio metu organizacijų narių vadovai renka naujuosius MJOT valdymo organus, tvirtina finansines bei veiklos ataskaitas, teikia siūlymus Savivaldybės administracijai, aptaria kitus jaunimo politikos klausimus. Kaip ir visos organizacijos, taip ir MJOT ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Noriu išjudinti savo miestą, savo žmones“

    2017-10-10Andrius Vyšniauskas: „Noriu išjudinti savo miestą, savo žmones“
    Marijampolės savivaldybės Tarybos nario Andriaus Vyšniausko marijampoliečiams pristatinėti nereikia. Miestelėnams jis puikiai žinomas ne tik dėl to, kad dalyvavo Seimo ir savivaldos rinkimuose, bet ir dėl aštrių pasisakymų viešoje erdvėje, „švogerizmo“ kritikos, drąsos, savos nuomonės gynimo. Politika susidomėjo anksti Andrius pasakoja, kad dar besimokydamas 6-ojoje vidurinėje (dabar Sūduvos gimnazija) pradėjo domėtis politika. Tėvų namuose nė vienas vakaras neprabėgdavo be prie vakarienės stalo įjungtų žinių, o kartu ir gyvo politinių aktualijų aptarimo. Mokykloje jam labiausiai sekėsi istorija. Andrius dėkingas šauniems mokytojams Vaidai ir Sauliui Pituškams, kurie savo mokinius pratino domėtis politika ir skatino sveiką diskusiją apie politines idėjas ir kasdienybės įvykius. Tai buvo ...
  • Povilo Isodos moto – džiaugtis kiekviena diena

    2017-10-10Povilo Isodos moto – džiaugtis kiekviena diena
    Kitų metų pradžioje trisdešimtmetį švęsiantį Marijampolės savivaldybės vicemerą Povilą Isodą galima vadinti vienu jauniausių vicemerų šalyje. Politikoje Povilo naujoku nepavadinsi. Šiuo keliu jis ėjo pamažu, bet užtikrintai. Šiandien skaitytojams Povilas pasakoja apie savojo kelio paieškas.   Veikla studentų atstovybėje Pasak vicemero, vaikystėje jis nebuvo aktyvus moksleivis, kaip ir daugelis to laiko mokinių, mėgo sportą, gana gerai mokėsi, bet iš anksto tikrai nebuvo numatęs „kuo bus užaugęs“. Povilas pasirinko verslo vadybos studijas Marijampolės kolegijoje, nes jam atrodė, kad vadyba – platus mokslas, leisiantis ateityje rinktis platų spekt­rą darbo variantų. Studijos buvo tik­rai įdomios, bet daugiausia patirties jis įgijo dirbdamas Marijampolės kolegijos studentų atstovybėje, kuriai ...
  • Alva Zita Rinkevičiūtė-Sidaravičienė (Bedalė, Vosilka)

    2017-10-10Alva Zita Rinkevičiūtė-Sidaravičienė (Bedalė, Vosilka)
    Gimė 1931 metais Panevėžyje. Gyvenimo vėtros Rinkevičių šeimą 1937 m. atbloškė į Suvalkiją. Alva nuo 1945 m. Marijampolėje pradėjo lankyti Marijampolės 1-ąją gimnaziją, kaip tuo metu vadinosi Rygiškių Jono gimnazija. Netruko įsitraukti į laisvės kovas, nes tai jau darė bendraklasiai, kaimynai. Pirmieji žingsniai buvo nedrąsūs: numestas laiškelis, pašnibždomis persakytas nurodymas… 1949 m. ją suėmė saugumas, tada ji jau buvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininkė. Kalėjo iki 1965 m. A. Sidaravičienė – rezistencinės kovos dalyvė ir politinė kalinė, išleido knygą, kurioje sudėjo savo atsiminimus apie šeimą, apie artimuosius, kurių daugelis patyrė sovietų valdžios represijas, tremtis, slapstymąsi, nuolatinį persekiojimą. „Beveik visa Lietuva kilo ...
  • Jie paaukojo jaunystę, laisvę ir gyvybę

    2017-10-10Jie paaukojo jaunystę, laisvę ir gyvybę
    Ketvirtadienį prie Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas memorialas žuvusiems gimnazistams, kovotojams su sovietine okupacija, už Lietuvos laisvę. Šis paminklas inicijuotas senosios Marijampolės gimnazijos auklėtinės, buvusios partizanų ryšininkės Alvos Sidaravičienės-Bedalės, o pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis. Kaip sakė šio centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, be vietinių žmonių iniciatyvos ir pagalbos centras nieko nebūtų galėjęs padaryti. Su gimnazijos ir miesto bendruomene atidengimo iškilmėse dalyvavo gausus būrys svečių. Tarp jų buvo Seimo narys Juozas Olekas, Marijampolės merė Irena Lunskienė, Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorė ...
  • Sovietų valdžios priešai – ir Rygiškių Jono gimnazijoje

    2017-10-10Sovietų valdžios priešai – ir Rygiškių Jono gimnazijoje
    Okupavus Lietuvą, rezistencinė kova truko apie 10 metų: 1945–1955 m. Tie, kas nenorėjo paklusti sovietų valdžiai, nenorėjo tarnauti sovietinėje kariuomenėje, lankstytis okupantams, išėjo į miškus, tapo „miškiniais.“ Dalis jaunimo buvo jų ryšininkai, padėjėjai. Visi jie buvo laikomi sovietų valdžios priešais, persekiojami, gaudomi, žudomi ir kankinami. Net už Stalino vardo paniekinimą, ištarimą nepagarbiai jau galėjo būti žmogus sušaudytas ar ištremtas.   Gimnazistai nebuvo abejingi 1945 m. susikūrė Vytenio laisvės kovotojų būrys, bet jo nariai dar nebuvo tikrieji partizanai, tik kandidatai. Tauro partizanų apygardos vadovybė duodavo jiems užduotis: sekti partorgus, susprogdinti geležinkelį, kad nevežtų žmonių Sibiran, platinti atsišaukimus, slaptą literatūrą. Daug tarp jų buvo Rygiškių ...
  • Idėjų pakankamai, žmonių joms įgyvendinti – menkai

    2017-09-12Idėjų pakankamai, žmonių joms įgyvendinti – menkai
    Bagotosios kaimo jaunimo klubas „Bigeris“ veikia jau 14 metų. Įsikūręs kaip jaunimo galimybių klubas, vėliau ėmė įgyvendinti įvairius ES projektus, turinčius pagerinti jaunimo ir kitų amžiaus grupių vietinių žmonių gyvenimą. Minčių ir idėjų, kaip prisidėti prie Bagotosios gerovės, „Bigeris“ turėjo ir daugiau, tačiau organizacija susidūrė su ta pačia kaip ir ankstesnės organizacijos problema – motyvuotų žmonių trūkumu.   Jaunimą subūrė vyresnieji Bagotosios kaimo jaunimo organizacija „Bigeris“ buvo įkurta 2003 metų rudenį. Organizacijos vadovo Audriaus Raškausko pasakojimu, iniciatyvinę grupę, sumaniusią įkurti jaunimą vienijančią organizaciją, sudarė vyresnioji karta. – Norėjome jaunimui suteikti galimybę realizuoti save, rasti užsiėmimą, susitikti, bendrauti, kurti. Kadangi pats jaunimas iniciatyvos susiburti nerodė, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.