Marijampolės kultūros centro fojė praėjusį penktadienį atidaryta paroda „Tarp“. Ir pati paroda, ir jos atidarymo renginys gerokai skyrėsi nuo įprastų renginių – išvydome originalią keramikos, fotografijos ir garsų sintezę. O parodos „Tarp“ tikslas – pasitelkiant meninę kūrybą skatinti dialogą tarp visuomenės ir negalių, sunkumų turinčių asmenų.
Paroda surengta Marijampolės kultūros centro savanorių komandai įgyvendinant Europos solidarumo korpuso programos finansuojamą projektą „Kultūra visur“. Ta komanda norėjo sužinoti ir gilinosi į problemas, egzistuojančias aplink mums, kurių dažnai net nepastebime arba neįsivaizduojame. Pasak šių savanorių, tam tikrose situacijose nesame užtikrinti, kaip elgtis su sunkumų turinčiu asmeniu, kaip paklausti, kaip prieiti prie žmogaus, kaip jį padrąsinti, įtraukti į įdomią, kūrybišką, kultūrinę veiklą.
Algis VAŠKEVIČIUS
Parodos idėją brandino visus metus
Savanoriai šią tematiką ėmė nagrinėti maždaug prieš dvejus metus. Buvo atliktas išsamus tyrimas, kaip įvairios Marijampolės kultūros įstaigos – Kultūros centras, Dramos teatras, Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka ir kitos – yra pritaikytos neįgaliesiems, ar gali neįgalieji naudotis jų interneto svetainėmis ir panašiai. Buvo įgyvendinti projektai „Kultūra visur“ ir „Kultūra visiems“, kurių metu organizuota daug įvairių renginių, įtraukiant neįgaliuosius – tai buvo įvairios parodos, spektakliai, edukaciniai ir meniniai užsiėmimai.
Parodos kuratorė R. Navickaitė (antra iš dešinės) dėkojo visiems, kurie padėjo įgyvendinti šį sumanymą.
Parodos „Tarp“ idėja gimė siekiant visuomenei pristatyti meno raiškos priemones ir supažindinti su keletu projekto herojų. Parodos kuratorė, projekto „Kultūra visur“ iniciatyvinės grupės narė Rugilė Navickaitė papasakojo „Suvalkiečiui“, kad jau prieš metus ant popieriaus lapo braižė, kaip turėtų atrodyti būsimoji paroda, ir yra labai laiminga, kad visus sumanymus per tą laiką atkakliai ir kryptingai dirbant pavyko įgyvendinti.
Eksponatai – ir neįgaliųjų vežimėlis, ir ramentai
Svarbią vietą ekspozicijoje užima Rūtos Kupčinskaitės gyvenimo istorija, pateikta siekiant panaikinti visuomenės stereotipus apie žmones, kurie turi įvairių negalių.
Čia pristatomi R. Navickaitės sukurti keramikos darbai su R. Kupčinskaitės pėdų įspaudais, kartu su dirbiniais pateiktas vaizdo klipas, kuriame vaizduojamas visas procesas nuo molio paruošimo iki dirbinių pagaminimo.
Keramikos darbai eksponuojami kube, pagamintame iš metalo. Garso takelis, kurį galima girdėti patekus į kubą, sukurtas naudojant įvairią negalią turinčiųjų muzikos terapijos užsiėmimuose įrašytus garsus, vidinės kubo sienos primena suglamžytą popierių.
R. Navickaitė molio darbuose įamžino R. Kupčinskaitės kojų įspaudus.
Parodoje yra didelis ekranas, kuriame vaizduojama, kaip groti būgnu, šalia padėti ir patys būgnai, kuriais grodami parodos dalyviai gali prisidėti ir kurti parodos garsą. Parodos erdvėje išdėliotos įvairios detalės – senos pašto dėžutės, ant medžio pakabinti ramentai, senas neįgaliųjų vežimėlis, kuriuo gali pasivažinėti lankytojai, seni stalai, kėdės, ant žemės suklijuotos įvairios formos, kuriose yra išspausdintos R. Kupčinskaitės mintys, atskleidžiančios jos gyvenimo istoriją. Paroda išversta ir į gestų kalbą, parengti garsinio vaizdavimo komentarai, medžiaga apie ją parengta Brailio raštu. Antrame kultūros centro aukšte demonstruojami Marijampolės socialinės pagalbos centro lankytojų sukurti keramikos darbai.
„Mano liga yra įgimta: tai genų mutacija. Gimiau tokia, kokia gimiau. Jau nuo septynių mėnesių man pradėjo lūžinėti kaulai, lūžinėdavo net nuo čiaudėjimo. Iki šiol aš esu patyrusi dešimt savaime įvykusių lūžių, dvidešimt lūžių, pavyzdžiui, čiaudint, o kai kritau ir griuvau – apie penkiasdešimt. Nėra nė vieno nesulaužyto kaulo“, – tai tik viena iš jaudinančių iš R. Kupčinskaitės citatų.
Padėkos ir tikros emocijos
Į parodos atidarymą susirinko daugybė žmonių, atvyko nemažai svečių iš įvairių neįgaliųjų organizacijų. Labai jautriai nuskambėjo regėjimo negalią turinčio Mangirdo Klusaičio atliekamos melodijos – vaikinas tą vakarą atliko net tris gerai žinomus kūrinius ir sulaukė gausių plojimų.
Parodoje eksponuojamas fotografijas pristatė jų autorė, dar viena šio projekto savanorė Greta Blažė. R. Navickaitė papasakojo, kaip gimė šios parodos idėja, ką norėta joje akcentuoti, ji dėkojo visai savanorių komandai ir savo tėvams už besąlygišką palaikymą.
Parodos rengėjams dėkojo Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Marijampolės pirminės organizacijos pirmininkė Ala Grigoriana, apie tai, kad ši paroda itin pozityvi, svarbi ir reikalinga, kalbėjo Marijampolės socialinės pagalbos centro atstovė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Marijampolės filialo projektų vykdytoja Sandra Valiūnaitė.
Istorikė, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros docentė profesorė Virginija Jurėnienė naująją parodą pavadino ypatingu reiškiniu, įrodančiu, kaip galima pristatyti kūrybiškumą. Ji džiaugėsi, kad būtent Suvalkija imasi tokių dalykų, kad rengiant parodą ir ją pateikiant kultūra bendrauja ir su rinkodara, taip pat linkėjo naujų projektų, skirtų integracijai ir tarpusavio supratimui.
– Ši paroda – tiesiog stebuklas. Tai įrodymas, kaip jaunų žmonių norai tampa kūnu, ir visi tokie dalykai jokiais pinigais neįkainojami, – sakė režisierius, televizijos laidų vedėjas Vytenis Pauliukaitis, su kuriuo R. Navickaitė yra bendradarbiavusi jau anksčiau.
Tą parodos vakarą buvo dar daug padėkos žodžių, dovanų, gėlių ir natūralių, nesuvaidintų emocijų. Tikrai tapome artimesni, labiau suprantantys, įsigilinantys, įsiklausantys.
Paroda „Tarp“ Marijampolės kultūros centro fojė veiks iki gruodžio 2-osios.
