Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Ką skaityti? Įdomi šiuolaikinė užsienio literatūra 

Žmonėms, kurie nežino, ką skaityti, rekomenduojame atsiversti gerą, laiko patikrintą klasikos knygą. Tačiau šiuolaikinė literatūra taip pat įdomi ir verta dėmesio. Kiekvienais metais rengiami įvairūs prestižiniai apdovanojimai, tokie kaip „Man Booker“, Pulicerio ar Nobelio literatūros premijos. Skaitytojai taip pat nominuoja ir renka savo geriausias metų knygas. Todėl visada verta pasižvalgyti po tokių premijų ar rinkimų nugalėtojus, nominantus, bei pasidomėti įvairiais  bestseleriais.

Tiems, kuriems vis dar keblu išsirinkti vertingą skaitinį, interneto knygynas Patogupirkti.lt parengė rekomendacijų ir siūlo tokią šiuolaikinę užsienio literatūrą, kuri įsimins ilgam. Visgi, skaitytojai, kaip ir knygos, labai įvairūs, todėl šiame sąraše rasite kūrinių, parinktų skirtingų pomėgių žmonėms. Tai populiarūs romanai, nostalgiški skaitiniai, distopijos, biografijos ir kitų žanrų knygos.

Donna Tartt „Dagilis“

Romanas „Dagilis“ yra apdovanotas prestižine Pulicerio premija, o autorė Donna Tartt knygą rašė apie dešimt metų. „Dagilis“ – jautri vieno jaunuolio brandos istorija, per kurią rašytoja perteikia šiuolaikinės Amerikos visuomenės daugiasluoksniškumą ir pasakoja apie stebuklingai gydančią meno galią.

Istorijos veikėjas – trylikametis Teo, kuris netenka motinos teroristinio akto muziejuje metu, kurį pats išgyvena. Tėvui atstūmus berniuką jį priima draugo šeima, tačiau ilgesio kamuojamas paauglys sunkiai pritampa prie aplinkinių.

Donna Tartt vedžioja skaitytojus po Niujorko galerijas ir juodąją meno rinką bei pina nuostabų pasakojimą apie jaunuolio brandą ir bandymą išgyventi šioje nenuspėjamoje kasdienybėje.

Knygynas Patogupirkti.lt taip pat rekomenduoja Donnos Tartt romaną „Slapta istorija“. Debiutinis romanas tapo literatūros sensacija ir pasakoja apie paslaptis ir kaltę, apie intelektą ir bausmę, apie žmogžudystę ir jos dalyvius.

Delia Owens „Ten, kur gieda vėžiai“

Romanas „Ten, kur gieda vėžiai“ – dar vienas bestseleris, sulaukęs fenomenalios sėkmės. Delios Owens knyga visose šalyse, kuriose buvo išleista, šovė į topų viršūnes. Daugybę savaičių niekas negalėjo romano išstumti iš „The New York Times“ perkamiausių knygų sąrašo viršūnės. Tiražas ne kartą kartotas ir Lietuvoje.

„Ten, kur gieda vėžiai“ ypač patiks gamtos mylėtojams. Romanas nukelia į Šiaurės Karolinos pelkes ir pasakoja apie Kają Klark – likimo nuskriaustą, vienišą mergaitę. Kai ją dar mažą paliko tėvai, broliai ir seserys, ji pelkėse gyveno viena. Artimiausio miestelio žmonės merginą atstūmė, o kai buvo įvykdyta žmogžudystė, apkaltino pačią pirmą.

Delia Owens puikiai perteikia šiuolaikinių mažų bendruomenių problemas, uždarumą, diskriminaciją, o taip pat parodo draugystės bei gamtos galią.

Jei ši knyga patiks ir ieškosite panašių, rekomenduojame William Kent Krueger romaną „Maloningoji žemė“. Tai Didžiosios depresijos fone vaizduojama epinė istorija apie draugystę, nuotykius, paslaptis, išlikimą, moralę ir atlaidumą.

Ray Bradbury „Pienių vynas“

„Pienių vynas“ pirmą kartą publikuota 1957-ais metais ir jau spėjo tapti rekomenduojama klasika, tačiau kiekvienas šiuolaikinis žmogus šiame nostalgiškame pasakojime ir vėl išgyvens vaikystę.

Ray Bradbury talentingas atmosferos kūrėjas. Jam nereikia aštrių siužetų, jis žodžiais moka nukelti į kitą pasaulį – lėtą, mąslų, klampų, šiek tiek melancholišką. „Pienių vynas“ – poetiškas kūrinys pasakojantis apie vieną nepaprastą vasarą, kurią išgyveno jaunasis Daglas. Vasarą, kuri buvo paskutinė vaikystės vasara. Vasarą, kuomet iš vaiko virstama paaugliu ir įvairūs dalykai pradeda atrodyti kitaip.

„Pienių vynas“ sušildys žiemą, o vasarą sužadins norą įkvėpti pievų kvapų, išgirsti bičių zvimbimą ir patirti visus stebuklus.

Laurent Gounelle „Dievas visada keliauja incognito“

Laurent Gounelle romanas „Dievas visada keliauja incognito“ turi ir gerbėjų, ir kritikų. Visgi, daug žmonių teigia, kad šis savipagalbos literatūros bruožų turintis kūrinys padėjo jiems išgyventi sunkias gyvenimo akimirkas.

Knyga pasakoja apie Alaną, kuris planuoja nusižudyti, tačiau nepažįstamas senyvas vyras jį sulaiko ir pasiūlo sandorį: Alanas turi vykdyti visas nepažįstamojo užduotis, o mainais už tai gaus naują, visavertį gyvenimą.

„Dievas visada keliauja incognito“ – romanas apie gyvenimo prasmę ir jos paieškas. Autoriaus Laurent Gounelle lyginamos su Paolo Coelho knygomis, kurias taip pat rekomenduojame. Be to, prancūzų autorius parašė ir kitų vertų dėmesio kūrinių apie šiuolaikinius žmones, nuolatinę skubą ir bandymą susivokti gyvenime. Tai „Pažadu tau laisvę“, „Diena, kai išmokau gyventi“, „Žmogus, kuris norėjo būti laimingas“, „Filosofas, kuris nebuvo išmintingas“ ir kitos.

Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“

M. Atwood „Tarnaitės pasakojimas“ – viena žymiausių šiuolaikinių distopijų. Pirmą kartą išleista 1985-ais metais, ši Margaret Atwood knyga sulaukė atgimimo po to, kai buvo pastatytas serialas, tačiau, tiesą sakant, visą laiką turėjo savo gerbėjų būrį.

Romanas „Tarnaitės pasakojimas“ lyginamas su jau klasika tapusiu G. Orwell romanu „1984-ieji“. Tai labai paveiki, sukrečianti knyga, kuri neleidžia skaitytojui pamiršti autorės sukurtų vaizdinių ir gąsdinančių ateities prognozių. Knygoje „Tarnaitės pasakojimas“ aprašoma netolimos ateities dienos ir vietovė, kuri anksčiau buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, o dabar vadinama Gileado Respublika.

Valdžia, siekdama suvaldyti neramumus, imasi stulbinančių permainų. Turtingųjų šeimoms, kurios beveik nebegali susilaukti palikuonių, vaikus gimdo tarnaitės, laikinai apgyvendintos jų namuose. Tarnystė primena vergovę. Jokio išsilavinimo, jokių privilegijų, jokių grožio priemonių, jokio socialinio gyvenimo. Įsigalėjusi santvarka tokia tamsi ir baisi, kad mintis, apie tai, jog ji galėtų išsipildyti realybėje – baugina.

Prabėgus kelioms dešimtims metų, rašytoja išleido tęsinį „Liudijimai“. Ši knyga 2019-ais metais buvo apdovanota prestižine „Man Booker“ premija. „Liudijimai“ perkelia penkiolika metų į priekį ir į tamsią Gileano respubliką įleidžia vilties spindulį.

Norite perskaityti daugiau šiuolaikinių distopijų? Patogupirkti.lt rekomenduoja Naomi Alderman
romaną „Galybė“. Beje, šia knyga žavisi ir autorės globėja, pati Margaret Atwood. Naomi Alderman rašo apie mūsų pasaulį, kuris tik vos vos kitoks. Čia moterų ir vyrų galia pasikeičia vietomis, o rezultatas šokiruoja ir priverčia į visuomenės problemas pažiūrėti nauju žvilgsniu.

Hayden Herrera „Frida“

Fridos Kahlo biografija – viena išsamiausių ir įspūdingiausių pastaruoju metu išleistų šio žanro knygų. Biografė, istorikė Hayden Herrera parašė įkvepiančią ir be galo įdomią garsios menininkės Fridos Kahlo biografiją. Knyga papildyta nuotraukomis bei iliustracijomis.

Autorė rėmėsi Fridos asmeniniais dienoraščiais, korespondencija, liudininkų pasakojimais. Pagal šią autobiografiją 2002-ais metais pasirodžiusiame filme Fridą vaidino talentingoji Salma Hayek. Kūrinys įvertintais keliais Oskarais, o filmo sėkmė paskatino net ir meno pasauliu nesidominčius žmones atkreipti dėmesį į Fridos Kahlo gyvenimą.

„Frida. Fridos Kahlo biografija“ – didžiulės apimties leidinys, kuriame rašytoja Hayden Herrera su jaučiama meile kuria menininkės portretą.

Biografijos, populiarus žanras, kuris leidžia geriau pažinti garsias asmenybes. Jei mėgstate skaityti tokias knygas, siūlome atkreipti dėmesį į pačios Tinos Turner rašytą autobiografiją „Mano meilės istoriją“, kurioje ji atvirai kalba apie savo asmeninį gyvenimą nuo pat vaikystės iki didžiausios šlovės akimirkų.

Dar viena įdomi knyga biografijų gerbėjams – Ernesto Assante „Freddis Mercuris. Legendinis balsas“.  Tai istorija apie Fredd Mercur ir grupę „Queen“, kuri per du muzikos dešimtmečius visam laikui pakeitė roko kultūrą. Nedidelio formato leidinys talpina istoriją bei daugybę įvairių iliustracijų.

Šiuolaikinė užsienio literatūra be galo įvairi, tad skaitytojai gali rinktis linksmas ir šokiruojančias, jaudinančias ir intriguojančias, susimąstyti priverčiančias ir žinių suteikiančias knygas. Malonių atradimų!

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Marijampolės fotografijos puslapiai

    2016-06-14
    Iš Marijampolės kilusio ir Sūduvos krašto fotografijos istoriją tyrinėjusio fotomenininko Valentino Juraičio nuomone, Marijampolę fotografija galėjo pasiekti apie 1863 metus, kai dabartinės Lietuvos teritorijoje veikė jau septynios fotoateljė. 2011-aisiais išleistame leidinyje „Senoji Marijampolė fotografijose“ V. Juraitis nurodo, kad seniausia išlikusia Marijampolės fotografija laikytina 1873 m. fotografo Leono Anšero daryta paviljoninė nuotrauka, kurioje su grupe vietos gimnazistų įamžintas Jonas Basanavičius. Ši nuotrauka saugoma Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Garsiausias XIX a. pabaigos Marijampolės fotografas, pasak V. Juraičio, buvo apie 1890–1892 metus savo veiklą pradėjęs Moisiejus Buhalteris (1868–1941 m.). Pasakojama, kad Buhalteris buvo gabus portretistas. „Kaip prisiminė senieji marijampoliečiai ir fotografo sūnus, M. ...
  • Fotografo A. Senkaičio genus paveldėjo jo vaikaitis

    2016-06-14
    Marijampolėje gyvenusio, prieš 14 metų Amžinybėn išėjusio inžinieriaus, fotografo ir fotografijos kolekcininko Antano Senkaičio artimieji šių metų liepą minės 100-ąsias A. Senkaičio gimimo metines. Fotografo dukra marijampolietė odontologė Lilija Patamsienė, pasakodama apie didįjį tėvo pomėgį, neslepia mananti, kad nors jos tėvas sulaukė 86 metų, jei ne fotografija, būtų gyvenęs dar gerokai ilgiau. „Mano tėvas buvo kilęs iš ilgaamžių giminės, – sako L. Patamsienė. – Štai viena jo sesuo, mano teta, jau sulaukė 96 metų ir yra žvali bei energinga. Manau, kad tėčiui gyvenimo amžių patrumpino fotografijoje naudoti įvairūs chemikalai. Juk jis fotografuoti pradėjo dar Nepriklausomos Lietuvos laikais, kai išvažiavo studijuoti ...
  • Diagnozė – priklausomybė

    2016-06-14
    Profesionalus Marijampolės architektas, jaunosios Marijampolės fotografų kartos atstovas Vytenis Skroblas, keletą kartų paklaustas, kas jam yra fotografija, ištaria: „Priklausomybė“, o paskui paaiškina: „Kaip kitaip visa tai gali pavadinti, kai kažką darai, tačiau nežinai, kodėl.“ Tai, kad tokia „diagnozė“ išties gali būti rimta problema, paaiškėja vėliau, kai Vytenis prisipažįsta pastaruoju metu nebeužsukantis į fototechnikos parduotuves ir fototechnika prekiaujančius interneto portalus. „Tiesiog ten neinu, nes žinau, kad išvydęs kokį naują „žaisliuką“ galiu neįstengti atsilaikyti, – atvirauja fotografas. – Fototechnikos naujienos kainuoja didelius pinigus, todėl nutariau, kad geriau tegul pinigai lieka šeimai, nei būtų išleisti mano įnoriams patenkinti. Juolab kad nesvarbu, koks tas ...
  • Romas Linionis: keturi dešimtmečiai su fotoaparatu

    2016-06-14
    Pastarųjų dešimtmečių Marijampolės fotografijos grandą Romą Linionį iš matymo, ko gero, pažįsta kone visa Marijampolė. Yra žmonių, kurie jį prisimena ir pažįsta dar nuo mokyklos suolo, taip pat nuo tų laikų, kai baigęs aukštąsias inžinieriaus mechaniko studijas grįžo į gimtąjį miestą ir tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje pradėjo inžinieriaus konstruktoriaus karjerą. Ypač puikiai Romą pažįsta vietos kultūros ir meno žmonės, nes jis ir jo gyvenimo bendražygė mūsų kolegė Nijolė Linionienė jau daug metų, kaip sakoma, verda tose pačiose kultūrinio gyvenimo ir meno pasaulio sultyse. Vis dėlto dauguma marijampoliečių Romą Linionį, manau, yra įsidėmėję ir tariasi bent iš matymo pažįstantys dėl ...
  • Kraštotyrininkės darbo rezultatas – mokyklos muziejus

    2016-05-31
    Jono Totoraičio progimnazijos muziejus įkurtas 2001 metais, švenčiant mokyklos 30-metį. Kaip papasakojo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Salvinija Šimonėlienė, aprodydama jaukią muziejaus patalpą, ne visos šalies mokyklos turi tokius savo muziejus. Šiai mokyklai pasisekė, kad buvo tokia entuziastė kaip mokytoja P. D. Vidrinskienė, kuri tuo užsiėmė, ir kad palaikė mokyklos vadovai. Pasak pavaduotojos, šalyje iš maždaug pusantro tūkstančio mokyklų muziejus teturi apie 400. Istorijos mokytoja S. Šimonėlienė perėmė muziejaus veiklą iš Vidrinskienės, kuri šioje mokykloje dirbo nuo 1971 metų – įkūrimo dienos (pradžioje atėjo kartu su vyru Zigmu, vėliau jis perėjo kitur). „Šiame muziejuje yra 100 proc. to, ką paliko mokytoja. Aišku, palaipsniui kaupiasi ...
  • Sausio 13-osios didvyris Rimantas Juknevičius

    2016-05-31
    2012 m. abiejų Vidrinskų bendras darbas – knyga apie Rimantą Juknevičių išleista pavadinimu „Lietuvos laisvės gynėjas Rimantas Juknevičius. 1991 m. Sausio 13-oji“. 187 puslapių knygoje sudėta gausybė asmeninių nuotraukų, Rimantą pažinojusiųjų atsiminimai, Sausio 13-osios liudininkų pasakojimai, didvyriui skirtų eilėraščių posmai, net užrašai ant laidotuvių vaikinų, nemažai straipsnių iš to laiko spaudos, daugybė nuotraukų iš laidotuvių ir kt. „Aš vis laukiau, kada kas nors apie Rimantą parašys knygą. Tikėjausi, gal žurnalistai. O ką aš – juk tik eilinė kraštotyrininkė. Bet matau, kad niekas nieko nesiima. Tada galvoju: o kas kitas, jei ne aš? Su Rimanto mama Vanda mes kartu dirbome – privalau ...
  • Mokytojos P. D. Vidrinskienės bibliografija

    2016-05-31
    Mokytoja P. D. Vidrinskienė rašo lietuvių ir esperanto kalbomis, verčia iš ir į esperanto k. Yra parašiusi, sudariusi ir išleidusi šias knygas: „Rudens ugnelė“ (vaizdeliai ir atsiminimai, 1997 m.). Išvertė iš esperanto k. P. Gavėno knygą „Šventasis Kazimieras“ (1997 m.). „Marijampolės 5-oji vidurinė mokykla 1971–2001 m.“ (2001 m.). „Neužpustytos pėdos“ (apie nusipelniusią mokytoją Juzefą Jakelaitienę, 2002 m.). „Lernu diligente“ (esperanto k. vadovėlis, 2002 m.). „Koloroj de sopiro“ (skaitiniai esperanto k., 2003 m.). „Švyturiu dek“ (sudarė eilėraščių rinkinį apie mokyklą ir mokytojus, 2003 m.). Suredagavo J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ antrą leidimą (2003 m.). „Skambančios rugsėjų upės“ (mokytojų atsiminimai, I ir II d., 2006 m., 2010 m.). „Paulina – Žiemgalos dukra“ ...
  • Gana netikėtas gyvenimo posūkis – kurti poeziją

    2016-05-31
    Kurti eiles P. D. Vidrinskienė pradėjo išėjusi užtarnauto poilsio. Gegužės 7 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje ji pristatė net keturias savo poezijos knygas: „Saulėlydžio paukštė“, „Randuotos pilnaties pievos“, „Vilčių ežeruos“ ir „Varvek­lių stygos“. Tiek poezijos parašė per tuos 5 metus, kai nebedirba mokykloje. Renginys buvo pavadintas poetės eilėraščio žodžiais „Dar pabūkim“. „Poezija kaip panelė, vienam patinka, kitam ne. Pamatau pašešupy gražius vaizdus ir gimsta eilės. Supratau, kad ne tik skausmas gimdo poeziją, džiaugsmas – irgi“, – kalbėjo poetė gausiai susirinkusiems klausytojams. Ji buvo pristatyta kaip muziejaus įkūrėja, kraštotyros knygų autorė, Pasaulinės esperanto asociacijos narė. Danutė ilgai rašė apie kitus, o išėjusi į užtarnautą ...
  • Mokytoja D. VIDRINSKIENĖ: lituanistika, esperanto kalba, sovietmečio disidentų likimai

    2016-05-31
    Paulina Danutė Vidrinskienė save vadina Žiemgalos dukra, nes kilusi iš šalies šiaurės, Žagarės, ir, kaip pati sako, tarsi tas vyšnios kauliukas likimo permesta per Nemuną į trąšią Suvalkijos žemę. Čia prigijo, subrendo, sulapojo ir duoda tokį didelį šešėlį, kuris saugo, globoja, glaudžia daugybę žmonių, kurių veikla, geri darbai jos dėka išlieka ne tik žmonių atmintyje, bet ir knygose. Tos knygos – tai kraštotyrinė medžiaga apie atskiras iškilias asmenybes, apie įvairias grupes, įstaigas, laikotarpius, veiklas. 2008 m. mokytojai P. D. Vidrinskienei suteiktas „Nusipelniusios marijampolietės“ vardas. Pedagoginė lituanistinė  veikla – nuo 17 metų Vaikystėje Danutės charakterį formavo graži Žagarės gamta ir knygos. Su bendramoksliais liko ...
  • Ir nuvilnijo garsas… (jį išgirdo ir Vytautas Ciplijauskas, ir Henrikas Šablevičius)

    2016-05-17
    Nežinia, kaip būtų susiklostęs Juozo Adomaičio, unikalaus talento kūrėjo, darbų likimas, jei skulptorius Julius Narušis, o paskui jau ir kiti, nebūtų ėmę skleisti žinios apie juos. Juk dešimtmečius tuos akmenis kalė, kai kas pagirdavo, kai kas stebėjosi, bet pagal kitų norus ar užsakymus nedirbo ir pinigų nesiekė užsidirbti. Koks bebuvo racionalus, apskaičiuojantis, antkapinių pamink­lų nesiruošė kalti, nors kryžiaus, nukryžiuotojo motyvais darbų ir sukurta. (Beje, pasitaikė atvejų, kai koks kūrinys „prisišaukdavo“ kitą žmogų: štai Višakio Rūdos kapinėse J. Adomaičio darbas žymi devynerių metų mergaitės amžinojo poilsio vietą…) Etnologas Juozas Kudirka yra rašęs: „J. Adomaitis šiandien mums įdomus tuo, kad būdamas natūraliai izoliuotas ...
  • Gandrai nepalieka meistro sodybos

    2016-05-17
    Sunku įvertinti žmogaus gyvenimo turtus: gali suskaičiuoti pastatus, hektarus ar galvijus (dabar – jau ir mašinas ar net jachtas su lėktuvais, vilas užsieniuose), įmantrių drapanų pilnas spintas ir brangius papuošalus, bet… „Raktai iškris iš rankos – ir viskas liks. Kai prisimenu, mano vyro senelis ir jo tėvas nieko „tokio“ neturėjo, o kokie jie buvo laimingi! Aš labiausiai patenkinta, kad tėtis išmokė darbštumo – visko, visų darbų išmokė. Ir perdavė tą darbštumą – be vyro likus kaip sunku buvo, bet nieko, neprapuoliau…“ Tai Juozo Adomaičio vyriausios dukros Joanos Matulevičienės žodžiai. Ji visą laiką gyvena tėvų sodyboje – taigi natūraliai tenka ir ...
  • Akmenorius Juozas Adomaitis: prakalbinti akmenį ir išlikti…

    2016-05-17
    2015-ųjų birželį sukako 110 metų, kai mūsų krašte, Igliškėlių kaime ūkininko šeimoje gimė unikalaus talento žmogus akmenorius Juozas Adomaitis. O rudenį buvo 25-osios mirties metinės: išėjo, kaip pats yra sakęs, „namo“… Jubiliejinė sukaktis nenuskambėjo plačiau, tik gausi giminė tradiciškai susirinko į jo sodybą, kur tebegyvena kūrėjo dvasia: tiek paties įamžinta akmens darbuose, tiek laukuose, iš kur tie akmenys atkeliavo, didžiųjų medžių apsuptoje sodyboje, kur svečių visada laukia čia nuolat gyvenanti vyriausioji meistro dukra. Neužmiršo jo ir kažkada bendravę, visokių reikalų turėję aplinkinių kaimų žmonės – per gyvenimą yra visokių darbų daręs, daug reikalų išrišęs, tad ir jį pažinojusių buvo daug. ...
  • Senieji amatai – jaunųjų rankose

    2016-05-03
    Su tradiciniais Suvalkijos amatais supažindina 2016 m. Lietuvos moksleivių liaudies dailės paroda-konkursas „Sidabro vainikėlis“, kuri per Jurgines pristatyta Marijampolės kultūros centre. Suvalkijos regiono parodoje dalyvavo ne tik Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, Vilkaviškio, Kauno, Šakių, Prienų rajonų moksleiviai. Pasisemti išminties, kaip dirbti puoselėjant tradicijas, atvažiavo ir svečių iš Suvalkų krašto, Lenkijos: Punsko gimnazijos ir Kovo 11-osios licėjaus mokinės su mokytoja Aldona Vaicekauskiene. – Visi amatai perduodami iš kartos į kartą, – sako kultūros centro etnologė Ona Surdokienė. – Savo amatą išmanantis meistras visada suranda mokinį, kuriam perduoda savo patirtį, tęsia tradicijas. Jau devintą kartą mūsų technologijų mokytojai ir jų mokiniai pristato savo darbus ...
  • Geroji energija žmogui – per žolynus

    2016-05-03
    Garsi mūsų krašte verbų rišėja tautodailininkė Birutė Juškevičienė visus metus ruošiasi Verbų ir Velykų šventėms. Balsupiuose gyvenanti B. Juškevičienė, atsisakiusi darbo statybinėje organizacijoje ir pati savarankiškai išmokusi rišti verbas, kiekvieną pavasarį sodina augalus kitų metų rišimui: „sausiukus“, kermėkus, „sagutes“ ir kitokias per vasarą užaugsiančias gėles. Pasisėja ir linų. Vasarą prisirenka lauko gėlių – bitkrėslių, kraujažolių, šlamučių, prisiskina ir kvietrugių, rugių varpų. Prie namų augina sedulas, kurių šakelėmis papuošia margučius, o juos įkomponuoja į verbas. Verbos pynimas prasideda nuo viršūnės formavimo ant lazdyno koto – tokių kotų Birutė pasiruošia apie 1000. O paskui vyksta kūryba – iš sušlapintų žolynų (iš sauso augalo nieko ...
  • Marijampolietis – 1000-mečio tradicijas atitinkančių statinių meistras

    2016-05-03
    Marijampolietis Vitalius Striuogaitis – vienas žinomiausių ne tik Suvalkijos krašto, bet ir visos Lietuvos medinių gaminių meistrų ir senojo kubilininkystės amato puoselėtojų. Siekdamas puoselėti senovės tradicijas, buvęs technologijų mokytojas V. Striuogaitis susidomėjo statinių ir kubilų gamyba. O juos, pasak meistro, neužtenka vien padaryti, daiktas turi būti funkcionalus. – Prieš ketvirtį amžiaus pradėjus gaminti statines, reikėjo grįžti į viduramžius, – sako tautodailininkas. – 15 metų mugėse tik aš vienas turėjau statinių ir kubilų, nes paprasčiausiai senųjų meistrų nebeliko, o jauni nemokėjo jų gaminti. 1000 metų tradicijas atitinkančioms statinėms gaminti svarbu atrinkti medžiagą, ją natūraliai išdžiovinti. Tinka tik kokybiškas 200 metų ir vyresnis juodasis arba ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.