Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

Kas padaryta, kad Marijampolėje mažėtų anglies dvideginio (CO2) išmetimai į aplinką?

  • Marijampolės miesto gatvėse kursuoja aštuoni aplinkai draugiški autobusai, kuriais važiuojama daugiau nei 90 proc. maršrutų. Septyni iš jų naudoja suspaustas gamtines dujas, vienas – hibridas, naudojantis dujas ir elektrą. Planuojama įsigyti dar 9 netaršius autobusus, kurie kursuos ir tarpmiestiniais maršrutais.
  • 2020 m. pagrindinėje miesto arterijoje – Kauno gatvėje – pradėjo veikti išmanusis šviesoforas, kuris valdo transporto srautus, fiksuoja susidarančias spūstis, apdoroja duomenis ir reguliuoja šviesoforo signalus. Išmaniojo šviesoforo dėka susidaro mažesnės automobilių spūstys ir į orą patenka mažesnė CO2 dujų koncentracija. Toks pat išmanusis šviesoforas neseniai įrengtas Vilkaviškio–Tarpučių–Mokolų gatvių sankryžoje.
  • Marijampolėje įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės (vienu metu jose gali būti įkraunami keturi automobiliai). Šio aplinkai draugiško transporto vairuotojai savo transporto priemones gali įkrauti nemokamai. Tikimasi, kad ši infrastruktūra paskatins marijampoliečius keisti taršias transporto priemones į elektromobilius. Numatyta, kad mieste turėtų būti įrengta dar 10 elektromobilių įkrovimo stotelių.
  • Nuo 2014 m., kai buvo renovuotas pirmasis Marijampolės daugiabutis, savivaldybės teritorijoje renovuota daugiau kaip 80 statinių. Šiuo metu statybos darbų laukia dar 25 namų bendrijos, penki daugiabučiai – projektavimo stadijoje, o darbai jau vyksta dešimtyje objektų. Skaičiuojama, kad renovuotuose namuose šiluminės energijos vidutinės sąnaudos sumažėjo daugiau nei 60 procentų. Tai yra gera žinia tausojant gamtą, nes kuro šilumai gaminti sunaudojama mažiau ir į aplinką patenka mažiau CO2 dujų.
  • Gyventojai, kurių namai šildomi centralizuotu būdu, turėtų žinoti, kad šilumą jiems teikia ne aplinką teršiantis iškastinis kuras, bet atsinaujinanti energija – biokuras. Būtent biokuro dėka į aplinką patenka mažiau CO2 dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Šilumą teikiančioje įmonėje yra sumontuoti du didelio galingumo biokuro katilai, kurie tenkina 100 procentų šilumos poreikio, taip pat sumontuotas kietųjų dalelių filtras iš biokuro katilų į aplinką išmetamų dūmų filtravimui. Tai 10 kartų sumažina kietųjų dalelių patekimą į aplinką.

  • Ant stogų įrengtos saulės baterijos jau nieko nebestebina. Tokį aplinkai draugišką sprendimą renkasi ir nuosavų namų, ir daugiabučių namų gyventojai. Nuo aplinkai draugiškų sprendimų neatsilieka ir Savivaldybės įstaigos. Saulės elektrinės bus įrengtos 12-oje savivaldybės ugdymo įstaigų. Skaičiuojama, kad vidutiniškai fotovoltinė elektrinė galės tenkinti apie 99 proc. ugdymo įstaigos energijos poreikio. Ant Marijampolės ligoninės stogo sumontuota dar viena 100 KW saulės elektrinė prie jau esančios 30 kW.
  • Taupant elektros energijos sunaudojimą, Marijampolėje kasmet atnaujinamas gatvės apšvietimas – seni šviestuvai keičiami į LED šviestuvus. ES finansuojamo projekto dėka netrukus net 36-iose gatvėse LED lempomis bus pakeista beveik 1000 šviestuvų. Planuojama, kad įgyvendinus projektą daugiau nei 50 proc. sumažės elektros energijos, naudojamos gatvėms apšviesti, suvartojimas. Šiuo metu ruošiama antra paraiška gatvių apšvietimui modernizuoti. Jei bus gautas finansavimas, dar apie 750 senųjų šviestuvų bus pakeista energiją taupančiais LED šviestuvais.
  • Savivaldybės biudžeto lėšomis LED šviestuvai bus įrengiami ir kaimiškosiose vietovėse. Skaičiuojama, kad įgyvendinus apšvietimo modernizavimo projektus, daugiau nei 50 proc. šviestuvų bus su energiją tausojančiomis LED lempomis. Įrengus modernų LED apšvietimą, vėlyvuoju nakties metu jis pritems automatiškai, o tai sumažins šviesos taršą.
  • Marijampolėje tiekiamas vanduo yra tiriamas kas savaitę ir jo kokybė yra išties puiki Panaudotas vanduo surenkamas į valymo įrenginius, kurie nešvarų vandenį išvalo ir išleidžia į natūralius vandens telkinius. Nuotekų vanduo taip pat yra reguliariai tiriamas. Valymo įrenginiuose susidaro dumblas, kuris yra panaudojamas elektros energijos gamybai. Išskyrus biodujas, dumblas sutankinamas, išdžiovinamas ir naudojamas laukų tręšimui ir rekultivacijai.
  • Marijampoliečiai kasmet išmeta beveik 17 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų bei 11,21 proc. išrūšiuotų atliekų. Nors išrūšiuotų atliekų skaičius nėra didelis, tačiau tendencija teikia vilčių – mišrių atliekų kiekiai mažėja, o išrūšiuotų atliekų kiekis yra augantis. Surinktos neišrūšiuotos atliekos patenka į Marijampolės mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius ir čia būna 100 proc. išrūšiuojamos atskiriant perdirbimui tinkamas antrines žaliavas, energetinę vertę turinčias atliekas ir biologiškai skaidžias atliekas.
  • Plastiko, metalo, popieriaus atliekos sąvartynuose neprisideda prie šiltnamio dujų kiekio. Bet – dėmesio – šios dujos išsiskiria gaminant plastiko, metalo ar popieriaus prekes, kurios vėliau virsta atliekomis. Todėl ypač svarbu skatinti pakartotinį daiktų panaudojimą, stengtis išmesti daiktus tik tada, kai jų nebeįmanoma dar kartą panaudoti.
  • Netrukus Marijampolėje atsiras naujos rūšiuojamų atliekų konteinerių aikštelės ir tekstilės atliekų konteineriai. Šiuo metu pasaulyje tekstilės atliekos (naudoti drabužiai) nėra perdirbami, nes neįmanoma atskirti natūralaus ir sintetinio pluošto. Geriausiu atveju nebenaudojama tekstilė yra sudeginama. Tačiau svarbu žinoti, kad viso pasaulio tekstilės pramonė sukuria apie 10 proc. pasaulio šiltnamio dujų. Kol nėra būdo kaip perdirbti tekstilę, vienintelis pasirinkimas yra stengtis tuos pačius drabužius, patalynę, avalynę naudoti kiek įmanoma ilgiau ir nepirkti drabužių, kurie nešiojami tik vieną ar kelis kartus per gyvenimą.
  • Į sąvartyną laidojimui patenka apie 19 proc. atliekų. Sąvartyne susidaro filtratas, kuris tvarkomas atvirkštinės osmozės įrenginiu ir galiausiai filtratas tampa švariu skysčiu, kurį galima išleisti į aplinką. Taip pat sąvartyne kaupiasi dujos, kurios patenka į biodujų jėgainę, kurioje gaminama elektra.
  • Marijampolėje net 46 proc. bendros teritorijos užima žaliosios erdvės. Iš tiesų galime pagrįstai didžiuotis nuostabiais miesto parkais. Juolab kad augalai ne tik teikia estetinį vaizdą, bet ir sugeria CO2. Todėl medžių ir žaliųjų plotų niekada nebus per daug. Daugiabučių namų gyventojai vis daugiau dėmesio skiria savo gyvenamajai aplinkai, rengia apželdinimo projektus ir naudojasi Marijampolės savivaldybės finansuojama galimybe nemokai įsigyti pageidaujamų želdinių, kad daugiabučių kiemai taptų jaukūs ir žydintys, o oras būtų kuo švaresnis.
  • Marijampolė – kompaktiškas miestas, daugelis objektų lengvai pasiekiama pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku, todėl daug dėmesio skiriama pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimui ir naujų takų įrengimui. Planuojama, kad visi esami ir naujai įrengti dviračių takai galėtų susijungti į vieną ištisą sistemą, kad, žmogui palikus automobilį namuose ir persėdus ant dviračio, judėti būtų patogu ir saugu.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO ir Marijampolės savivaldybės archyvo nuotraukos

 

 

 

Finansinę paramą teikia Europos Sąjunga

Ši svetainė parengta ir prižiūrima naudojantis Europos Sąjungos finansine parama. Už jos turinį atsako tik UAB SUVALKIETIS ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Įminti paslaptį, kaip garsas virsta spalva…

    2022-06-15Įminti paslaptį, kaip garsas virsta spalva...
    „Alisa pasiklydo“, „Alisa dainuoja bliuzą“, „Pasipuošus“, „Alisa skrenda pasivaikščioti“, „Vandens jausmas“… Tai vis pavadinimai paveikslų, kurie šiuo metu eksponuojami Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 3). Čia tik ką pradėjo veikti paroda „Alisa dainuoja bliuzą: Audronės Petrašiūnaitės tapyba“. Vienos šio meto žinomiausių ir labiausiai vertinamų Lietuvos kūrėjų – tapytojos, grafikės ir kitus žanrus „užkabinančios“ – Audronės Petrašiūnaitės personalinė paroda Marijampolėje surengta pirmą kartą. (Jos paveikslų grupinėje parodoje buvo eksponuota Kultūros centro dailės galerijoje.) Nemaža dailininkės gyvenimo ir veiklos dalis susijusi su Kaunu: čia prieš studijas Vilniaus dailės institute (dabar Akademija) mokėsi tuomečiame Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, dirbo, vienuolika metų ...
  • Į naujus ratus persėdęs jaunas ūkininkas vis ieško, kaip plėsti ūkį: jau augina ir pupas, ir kanapes

    2022-06-15Į naujus ratus persėdęs jaunas ūkininkas vis ieško, kaip plėsti ūkį: jau augina ir pupas, ir kanapes
    Kaip lietus ir saulė – taip Lietuvos žemės ūkiui gyvybiškai svarbūs ir jaunieji ūkininkai. Naujas idėjas jie atsineša turėdami žinių ir užsidegimo, tačiau ne visada – pakankamai lėšų jas realizuoti. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Karolis Rekštys džiaugiasi, kad postūmis jo besikuriančiam ūkiui buvo Europos Sąjungos (ES) parama, kurią gavęs persėdo į naują traktorių, o tai leido darbus atlikti greičiau ir efektyviau. Jaunieji ūkininkai jau gali Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paraiškos bus renkamos iki liepos 29 d. Šiam etapui skirta 22,8 mln. ...
  • Kolegija, kuri tvirtai „pastato ant kojų“

    2022-06-13Kolegija, kuri tvirtai „pastato ant kojų“
    Norėtumėte pagyventi Vilniuje, bet tik keletą metų, nes žinote, kad vis tiek geriausia – gimtojoje Suvalkijoje? Netolimuose jūsų planuose – nuosava veterinarijos klinika, o gal unikalus restoranėlis netoli Šešupės? Sakote, tėveliai turi derlingos žemės, norite likti ūkyje ir „imti“ žaliojo kurso kryptį? O gal geriausiai save įsivaizduojate kuriančius kraštovaizdžio dizainą ( jam skirtą tinklalaidę ar pan.). O gal jums sekasi chemija ir norėtumėte tapti cheminės analizės specialistais, kurių kaip oro šiandien trokšta darbdaviai? Jei į bent vieną klausimą atsakėte teigiamai, Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas laukia jūsų! Ir dar… hmmm… bendrabutis miesto centre. VILNIAUS miesto centre! Šalia – kolegija, joje – ...
  • Įgyvendinant projektą iškils Plutiškių susikūrimo legendą atspindinti skulptūra

    2022-06-11Įgyvendinant projektą iškils Plutiškių susikūrimo legendą atspindinti skulptūra
    Jau rašėme, kad Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo siūlydami savo idėjas, kaip būtų galima pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. Iš viso buvo atrinkti penki projektai, kurie jau pradedami įgyvendinti. Kazlų Rūdos seniūnijoje bus įgyvendinti du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Vienas iš tokių projektų, kurį įgyvendinus gerokai pagražės gyvenamoji aplinka, jau pradėtas vykdyti Plutiškėse. Pasak šio projekto vadovės Žibutės Labutienės, idėja gyvenvietės pradžioje pastatyti skulptūrą, kuri atspindėtų Plutiškių susikūrimo legendą, gimė dar pernai, kai buvo pašventintas miestelio herbas. – Pernai vasarą gražios šventės metu buvo oficialiai pašventintas 2020 metų Lietuvos Prezidento dekretu ...
  • Pirmas regioninis logistikos centras – kaip flagmanas kitiems

    2022-06-11Pirmas regioninis logistikos centras – kaip flagmanas kitiems
    Žemės ūkio ministerija birželio pradžioje pasidalijo džiugia žinia apie pirmo Lietuvoje regioninio logistikos centro kūrimą. Tikimasi, kad, pramušus ledus, tokių centrų atsiras ir daugiau. O nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. iš norinčių vystyti smulkų ir vidutinį verslą, kurti vieną ar kelis rajonus apimančias trumpas tiekimo grandines arba steigti regioninius logistikos centrus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Šiemet priemonės taisyklėse įsigaliojo ir tam tikri pakeitimai, susiję su infliacija šalyje ir kainų šuoliu. Įsigaliojo pakeitimai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime – projektui įgyvendinti galės gauti 40 tūkst. eurų

    2022-06-11Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime – projektui įgyvendinti galės gauti 40 tūkst. eurų
    Siekiant paskatinti jaunus žmones rinktis ūkininkavimą ir kurtis kaimiškose vietovėse, jiems šiemet numatyti beveik 23 mln. Eur. Jaunasis ūkininkas galės gauti 40 tūkst. eurų verslo planui įgyvendinti. Iš viso naujuoju 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu jaunųjų ūkininkų įsikūrimui planuojama skirti 75 mln. Eur. Jie taip pat bus skatinami kitomis priemonėmis, skiriant jiems didesnį paramos intensyvumą. 2014-2021 metais jiems buvo skirta apie 90 mln. Eur. „Žemės ūkio ministerija  jauniesiems ūkininkams skiria daug dėmesio. Ir iki šiol situacija yra viena geresnių Europoje – Europos Komisijos rekomendacijose dėl Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano yra pastebėta, kad nepaisant sudėtingų demografinių sąlygų, Lietuvos jaunųjų ūkininkų procentinė dalis, ...
  • Atnaujinęs bendrabutį ir aplinką Marijampolės profesinio rengimo centras kviečia moksleivius mokytis

    2022-06-08Atnaujinęs bendrabutį ir aplinką Marijampolės profesinio rengimo centras kviečia moksleivius mokytis
    Nuo birželio 1-osios prasidėjo pagrindinis priėmimas (vasaros etapas) į formaliojo profesinio mokymo programas. Praktiškų profesijų mokytis visus kviečia Marijampolės profesinio rengimo centras. Stojančiųjų registracija ir prašymų pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas LAMA BPO informacinėje sistemoje vyks iki rugpjūčio 5 d., kaip ir stojančiųjų informavimas apie tinkamumą pasirinktoms programoms. Testų, jei tokie taikomi, laikymas numatytas nuo birželio 7 d. iki rugpjūčio 4 d. Kvietimas mokytis stojančiajam bus pateikiamas iki rugpjūčio 12 d. Mokymo sutarčių su pakviestaisiais mokytis sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks nuo rugpjūčio 16 d. iki 18 d. Papildomas priėmimas numatytas rugpjūčio 19–23 dienomis. Šie mokslo metai Centrui buvo sėkmingi Pasak Marijampolės profesinio rengimo ...
  • Trečiasis „Margai skamba“ sezonas kviečia mėgautis moderniu folkloru

    2022-06-08Trečiasis „Margai skamba“ sezonas kviečia mėgautis moderniu folkloru
    Kaprizingi šios vasaros pradžios orai praėjusią savaitę privertė modernaus folkloro projekto „Margai skamba“ organizatorius pirmąjį šio sezono koncertą iš Poezijos parko perkelti į Kultūros centro salę, bet tie trisdešimt žiūrovų, kurie atėjo pasiklausyti iš Klaipėdos atvykusio folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“, kartu su muzikantu Larionu Djakovu (Larion Dyakov) atlikusio programą „Dovis“, buvo sužavėti – pasirodymas idealiai atitiko „Margai skamba“ pavadinimą, nes muzika buvo tikrai neįprasta ir marga. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestre altu ketverius metus grojantis kompozitorius, įvairių projektų organizatorius L. Djakovas išties nustebino moderniu styginio muzikos instrumento alto skambėjimu. Jame žiūrovai išgirdo ir jūros ošimą, ir paukščių skambėjimą, ir daug kitų ...
  • Penktoji knyga, gimusi iš meilės ir skausmo

    2022-06-08Penktoji knyga, gimusi iš meilės ir skausmo
    „Draugystės“ bibliotekoje skaitytojai vėl, jau trečią kartą, susitiko su rašytoja Loreta Jastramskiene, ji pristatė naujausią savo knygą „Visada, Tėve, bus Amerika“ (leidykla „Homo liber“). Alytuje gimusi autorė sako esanti pusiau dzūkė, pusiau suvalkietė, nes tėvų ir senelių šaknys siekia ir mūsų kraštus, o jų gyvenimo keliai irgi čia įvairiai vingiavo. Naujausiame romane kalbama apie tas vietoves, tik jos konkrečiai neįvardintos – kaip ir knygos veikėjai, kurių daugumą būtų galima identifikuoti… Tačiau tai nėra dokumentika. Tai literatūros kūrinys, kuriame faktai, žmonių patirtys ir istorijos virsmai įgauna ypatingą spalvą bei jėgą, nes šimtus kartų buvo pasverti, gretinti ir išgyventi iš naujo… Taip, tai ...
  • Gyvenimas – lyg medis

    2022-06-08Gyvenimas – lyg medis
    Saulėtą popietę Igliaukos kaimo bibliotekoje ypatingą šviesą skleidė ir ryškiaspalvės fantazijos, jausmingumo ir poetinių vaizdų sklidini iš Kalnynų kaimo kilusios, dabar Šventragio kaime gyvenančios Augonitos Bubnienės kvilingo technika sukurti paveikslai. Kvilingas – gana populiarus šiuolaikinis pomėgis, jo esmė – iš suktų popieriaus juostelių kurti kompozicijas ir figūras. Tai angliškas žodis („quilling“), kilęs iš „quill“ – „paukščio plunksna“. Iš pirmo žvilgsnio technika gana paprasta: svarbiausia susukti tokio paties pločio popieriaus juosteles į tankias arba laisvas spirales, iš kurių vėliau bus surinktas paveikslas ar koks nors daiktas. …Medžiai visur – miestuose, kaimuose, medžiai – tylios skulptūros. Užtenka atsiriboti nuo suvokimo, kad tai tiesiog ...
  • Suvalkiečiai ar sūduviai?

    2022-06-08Suvalkiečiai ar sūduviai?
    Etnokultūrininkai išreikalavo 2022 metus skelbti Sūduvos metais. Bet kokią Sūduvą ir kokius sūduvius šiandien pagerbiame? Gyvenime turime tikrų pavyzdžių, kai negrįžtamai išnykus tautoms, gentims, dabartinėse valstybėse jų vardu toliau yra vadinama buvusi jų etninė teritorija. Antai, seniai išnykus normandų tautai, Prancūzijoje yra Normandijos regionas. Keli tūkstantmečiai kaip nėra umbrų, bet regionas su tokiu vardu Italijoje yra. Seniai nebėra prūsų, bet Prūsijos žemės vardas liks amžiams. Pagerbiant istorijoje buvusią ir tragiškai žuvusią narsią sūduvių gentį, tam tikrą teritoriją galime vadinti Sūduva. Atmenant sūduvius taip pat išmintinga yra sporto, meno saviveiklos kolektyvams, įmonėms, laivams, prekių ženklams suteikti Sūduvos arba Sūduvio vardą. Prasminga ...
  • Parama daugiabučių modernizacijai – kokia ji?

    2022-06-04
    Modernizuojantiems savo daugiabutį gyventojams valstybė skiria finansinę paramą. Taip pat butų savininkai gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui. O gyventojams, turintiems teisę gauti kompensaciją už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc. 30 proc. parama renovacijai suteikiama tais atvejais, jeigu po jos yra pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė – t. y. sutaupoma 40 proc. ir daugiau šildymui reikalingų energijos sąnaudų. Visiems daugiabučius modernizuojantiems gyventojams valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas. Taip pat gyventojams suteikiama 10 proc. parama, kai daugiabutyje ...
  • „CIE LT Forge“ tobulėja: nuo birželio – dar viena robotizuota linija

    2022-06-04„CIE LT Forge“ tobulėja: nuo birželio – dar viena robotizuota linija
    Jeigu turite automobilį, tikėtina, kad jo „organizme“ yra Marijampolėje pagamintų detalių. Dvidešimt penkerius metus čia veikianti įmonė UAB „CIE LT Forge“ – viena iš 90 stambios pasaulinės gamybinės grupės „CIE Automotive“ valdomų gamyklų. Paklaustas, kaip atsitiko, kad Baltijos šalys, o tiksliau – Lietuva pasirodė tinkama vieta dar vienai gamyklai, įmonės generalinis direktorius Darius Masionis paaiškino gana paprastai: „Čia jau buvo bazė. O ir geografiškai tai buvo patogi vieta“. UAB „CIE LT Forge“ – šiuolaikiška metalo apdirbimo įmonė. Paprasčiau kalbant, tai kalvė, kuri specializuojasi gaminti automobilių komponentus, reikalaujančius specialaus gamybos proceso, ir aukštos kokybės apdirbimo, konstrukcinės įrangos ir mechanizmų dalis. Pagrindinis gamybos ...
  • „Muzika – kaip tiltas į širdį…“

    2022-06-01„Muzika – kaip tiltas į širdį...“
    Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus vokalinis ansamblis „Melodija“ gražų 30-ies metų veiklos jubiliejų paminėjo koncertu „Dainų tiltai“. Nes, kaip vėliau pakalbinta sakė šio kolektyvo vadovė Marija Grybienė, tiltas visada yra tai, kas jungia. Tuos tiltus kiekvienas mūsų, dažnai nė nesusimąstydamas, tiesia visą gyvenimą, nes ėjimas – nuolatinė mūsų būsena: einame į tikslą, šviesą, viltį… O kaipgi be tilto pasiekti kitą krantą ar pereiti tarpeklį – link dar aukštesnio kalno? Tų tiltų per tris dešimtmečius nutiesta šimtai – jei kiekvieną ansamblio atliktą dainą laikytume kad ir mažu liepteliu kur nors per linksmą upokšnį kaime. Arba romantišku tiltu tarptautiniame festivalyje, kur kitų šalių ...
  • Greičiau ir efektyviau: žemės ūkio produktų perdirbėjams parama atveria naujų galimybių

    2022-06-01Greičiau ir efektyviau: žemės ūkio produktų perdirbėjams parama atveria naujų galimybių
    Žemės ūkyje dirba verslūs ir kūrybingi žmonės, kuriems netrūksta inovatyvių idėjų, tačiau kartais finansinės galimybės procesus gerokai sulėtina. 2,5 tūkst. ha ploto ūkį valdančios žemės ūkio bendrovės „Tetirvinai“ valdybos pirmininkas Rytis Sologubas užtikrintai teigia – tokiais atvejais gelbsti Europos Sąjungos investicijos, kurios padeda plėsti bendrovę. Pasvalio rajone esančiuose Tetirvinuose pienininkystės ir augalininkystės veikla užsiimanti žemės ūkio bendrovė gyvuoja jau 30 metų. Norėdama efektyvinti savo veiklą ir sulaukti didesnės grąžos, įmonė kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) dėl paramos pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Gavę finansavimą „Tetirvinai“ įsigijo laboratorinę grūdų įrangą, mobilų pašarų ruošimo ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.