Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kas padaryta, kad Marijampolėje mažėtų anglies dvideginio (CO2) išmetimai į aplinką?

  • Marijampolės miesto gatvėse kursuoja aštuoni aplinkai draugiški autobusai, kuriais važiuojama daugiau nei 90 proc. maršrutų. Septyni iš jų naudoja suspaustas gamtines dujas, vienas – hibridas, naudojantis dujas ir elektrą. Planuojama įsigyti dar 9 netaršius autobusus, kurie kursuos ir tarpmiestiniais maršrutais.
  • 2020 m. pagrindinėje miesto arterijoje – Kauno gatvėje – pradėjo veikti išmanusis šviesoforas, kuris valdo transporto srautus, fiksuoja susidarančias spūstis, apdoroja duomenis ir reguliuoja šviesoforo signalus. Išmaniojo šviesoforo dėka susidaro mažesnės automobilių spūstys ir į orą patenka mažesnė CO2 dujų koncentracija. Toks pat išmanusis šviesoforas neseniai įrengtas Vilkaviškio–Tarpučių–Mokolų gatvių sankryžoje.
  • Marijampolėje įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės (vienu metu jose gali būti įkraunami keturi automobiliai). Šio aplinkai draugiško transporto vairuotojai savo transporto priemones gali įkrauti nemokamai. Tikimasi, kad ši infrastruktūra paskatins marijampoliečius keisti taršias transporto priemones į elektromobilius. Numatyta, kad mieste turėtų būti įrengta dar 10 elektromobilių įkrovimo stotelių.
  • Nuo 2014 m., kai buvo renovuotas pirmasis Marijampolės daugiabutis, savivaldybės teritorijoje renovuota daugiau kaip 80 statinių. Šiuo metu statybos darbų laukia dar 25 namų bendrijos, penki daugiabučiai – projektavimo stadijoje, o darbai jau vyksta dešimtyje objektų. Skaičiuojama, kad renovuotuose namuose šiluminės energijos vidutinės sąnaudos sumažėjo daugiau nei 60 procentų. Tai yra gera žinia tausojant gamtą, nes kuro šilumai gaminti sunaudojama mažiau ir į aplinką patenka mažiau CO2 dujų.
  • Gyventojai, kurių namai šildomi centralizuotu būdu, turėtų žinoti, kad šilumą jiems teikia ne aplinką teršiantis iškastinis kuras, bet atsinaujinanti energija – biokuras. Būtent biokuro dėka į aplinką patenka mažiau CO2 dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Šilumą teikiančioje įmonėje yra sumontuoti du didelio galingumo biokuro katilai, kurie tenkina 100 procentų šilumos poreikio, taip pat sumontuotas kietųjų dalelių filtras iš biokuro katilų į aplinką išmetamų dūmų filtravimui. Tai 10 kartų sumažina kietųjų dalelių patekimą į aplinką.

  • Ant stogų įrengtos saulės baterijos jau nieko nebestebina. Tokį aplinkai draugišką sprendimą renkasi ir nuosavų namų, ir daugiabučių namų gyventojai. Nuo aplinkai draugiškų sprendimų neatsilieka ir Savivaldybės įstaigos. Saulės elektrinės bus įrengtos 12-oje savivaldybės ugdymo įstaigų. Skaičiuojama, kad vidutiniškai fotovoltinė elektrinė galės tenkinti apie 99 proc. ugdymo įstaigos energijos poreikio. Ant Marijampolės ligoninės stogo sumontuota dar viena 100 KW saulės elektrinė prie jau esančios 30 kW.
  • Taupant elektros energijos sunaudojimą, Marijampolėje kasmet atnaujinamas gatvės apšvietimas – seni šviestuvai keičiami į LED šviestuvus. ES finansuojamo projekto dėka netrukus net 36-iose gatvėse LED lempomis bus pakeista beveik 1000 šviestuvų. Planuojama, kad įgyvendinus projektą daugiau nei 50 proc. sumažės elektros energijos, naudojamos gatvėms apšviesti, suvartojimas. Šiuo metu ruošiama antra paraiška gatvių apšvietimui modernizuoti. Jei bus gautas finansavimas, dar apie 750 senųjų šviestuvų bus pakeista energiją taupančiais LED šviestuvais.
  • Savivaldybės biudžeto lėšomis LED šviestuvai bus įrengiami ir kaimiškosiose vietovėse. Skaičiuojama, kad įgyvendinus apšvietimo modernizavimo projektus, daugiau nei 50 proc. šviestuvų bus su energiją tausojančiomis LED lempomis. Įrengus modernų LED apšvietimą, vėlyvuoju nakties metu jis pritems automatiškai, o tai sumažins šviesos taršą.
  • Marijampolėje tiekiamas vanduo yra tiriamas kas savaitę ir jo kokybė yra išties puiki Panaudotas vanduo surenkamas į valymo įrenginius, kurie nešvarų vandenį išvalo ir išleidžia į natūralius vandens telkinius. Nuotekų vanduo taip pat yra reguliariai tiriamas. Valymo įrenginiuose susidaro dumblas, kuris yra panaudojamas elektros energijos gamybai. Išskyrus biodujas, dumblas sutankinamas, išdžiovinamas ir naudojamas laukų tręšimui ir rekultivacijai.
  • Marijampoliečiai kasmet išmeta beveik 17 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų bei 11,21 proc. išrūšiuotų atliekų. Nors išrūšiuotų atliekų skaičius nėra didelis, tačiau tendencija teikia vilčių – mišrių atliekų kiekiai mažėja, o išrūšiuotų atliekų kiekis yra augantis. Surinktos neišrūšiuotos atliekos patenka į Marijampolės mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius ir čia būna 100 proc. išrūšiuojamos atskiriant perdirbimui tinkamas antrines žaliavas, energetinę vertę turinčias atliekas ir biologiškai skaidžias atliekas.
  • Plastiko, metalo, popieriaus atliekos sąvartynuose neprisideda prie šiltnamio dujų kiekio. Bet – dėmesio – šios dujos išsiskiria gaminant plastiko, metalo ar popieriaus prekes, kurios vėliau virsta atliekomis. Todėl ypač svarbu skatinti pakartotinį daiktų panaudojimą, stengtis išmesti daiktus tik tada, kai jų nebeįmanoma dar kartą panaudoti.
  • Netrukus Marijampolėje atsiras naujos rūšiuojamų atliekų konteinerių aikštelės ir tekstilės atliekų konteineriai. Šiuo metu pasaulyje tekstilės atliekos (naudoti drabužiai) nėra perdirbami, nes neįmanoma atskirti natūralaus ir sintetinio pluošto. Geriausiu atveju nebenaudojama tekstilė yra sudeginama. Tačiau svarbu žinoti, kad viso pasaulio tekstilės pramonė sukuria apie 10 proc. pasaulio šiltnamio dujų. Kol nėra būdo kaip perdirbti tekstilę, vienintelis pasirinkimas yra stengtis tuos pačius drabužius, patalynę, avalynę naudoti kiek įmanoma ilgiau ir nepirkti drabužių, kurie nešiojami tik vieną ar kelis kartus per gyvenimą.
  • Į sąvartyną laidojimui patenka apie 19 proc. atliekų. Sąvartyne susidaro filtratas, kuris tvarkomas atvirkštinės osmozės įrenginiu ir galiausiai filtratas tampa švariu skysčiu, kurį galima išleisti į aplinką. Taip pat sąvartyne kaupiasi dujos, kurios patenka į biodujų jėgainę, kurioje gaminama elektra.
  • Marijampolėje net 46 proc. bendros teritorijos užima žaliosios erdvės. Iš tiesų galime pagrįstai didžiuotis nuostabiais miesto parkais. Juolab kad augalai ne tik teikia estetinį vaizdą, bet ir sugeria CO2. Todėl medžių ir žaliųjų plotų niekada nebus per daug. Daugiabučių namų gyventojai vis daugiau dėmesio skiria savo gyvenamajai aplinkai, rengia apželdinimo projektus ir naudojasi Marijampolės savivaldybės finansuojama galimybe nemokai įsigyti pageidaujamų želdinių, kad daugiabučių kiemai taptų jaukūs ir žydintys, o oras būtų kuo švaresnis.
  • Marijampolė – kompaktiškas miestas, daugelis objektų lengvai pasiekiama pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku, todėl daug dėmesio skiriama pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimui ir naujų takų įrengimui. Planuojama, kad visi esami ir naujai įrengti dviračių takai galėtų susijungti į vieną ištisą sistemą, kad, žmogui palikus automobilį namuose ir persėdus ant dviračio, judėti būtų patogu ir saugu.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO ir Marijampolės savivaldybės archyvo nuotraukos

 

 

 

Finansinę paramą teikia Europos Sąjunga

Ši svetainė parengta ir prižiūrima naudojantis Europos Sąjungos finansine parama. Už jos turinį atsako tik UAB SUVALKIETIS ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Maksas Lauriškus: talentingas, užmirštas, vėl atrandamas…

    2022-02-09Maksas Lauriškus: talentingas, užmirštas, vėl atrandamas...
    Negirdėtas vardas? Beveik visiems – tikrai taip. O tai yra, kaip rašoma oficialiuose šaltiniuose, „vienas įdomiausių ir talentingiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Mažosios Lietuvos menininkų – pirmasis šio krašto lietuvių kilmės vokiečių kompozitorius, pianistas, pedagogas. (…) Jo įvairių žanrų kūriniuose ryškiai atsiskleidė Rytų Prūsijos tematika, Mažosios Lietuvos vaizdai, patriotizmo kupini jausmai.“ Tuo įsitikinti dabar jau galime pasiklausę kūrinių, įrašytų dvigubame albume „Aus Litauen“ („Iš Lietuvos“). Albumo leidėjas – VšĮ „Sambalsiai“. Paskatino ieškoti Marijampolietis Darius Klišys (atlikėjas, kompozitorius, pedagogas) ne ką daugiau informacijos sako atsitiktinai radęs, bevartydamas prieš keletą dešimtmečių išleistą leidinį apie Mažąją Lietuvą. Suintrigavo nesuvokietinta lietuviška kompozitoriaus pavardė ...
  • Kiekvienas gamtos kūrinys yra naudingas ir vertingas

    2022-02-09Kiekvienas gamtos kūrinys yra naudingas ir vertingas
    Birželio mėnesį Žuvinto biosferos rezervato direkcijos direktoriumi pradėjęs dirbti Paulius Čeponas Marijampolės savivaldybės administracijos tarnautojo kėdę iškeitė į neperšlampančią striukę ir ilgus guminius batus. Vilniaus universitete baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas (ir bakalaurą, ir magistrą), direktorius tikisi daug nuveikti gamtos ir ekologijos labui. – Vos pradėjęs eiti direktoriaus pareigas, neturėjote laiko „įsipatoginti“ kėdėje – skubėjote rengti UNESCO ataskaitas (jos rengiamos kas dešimt metų). – Taip, reikėjo įvertinti, kokie pokyčiai (įvairiausiais pjūviais) Žuvinto biosferos rezervate įvyko per dešimtmetį. Tai buvo ataskaita ir apie ūkinę veiklą, ir kaip per tą laiką pasikeitė bendruomenės įsitraukimas, reikėjo įvertinti biologinę įvairovę ir jos kaitą. Kartu su ilgamečiais ...
  • Pelkės – paskutinieji mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita

    2022-02-09Pelkės – paskutinieji mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita
    Ekologas Arūnas Pranaitis Žuvinto biosferos rezervate dirba nuo 1983 m. 18 metų (2002–2020 m.) jis vadovavo Žuvinto biosferos rezervato direkcijai, šiuo metu dirba ekologu, taigi Žuvinto „alsavimą“ jaučia taip pat puikiai, kaip ir kiekvieną beveik keturias dešimtis metų besitęsiančios veiklos dieną. Todėl ir klausėme p. Arūno tų dalykų, kurie mums visiems rūpi arba turi rūpėti. Nes klimato kaita – ne ateitis. Tai – jau dabartis, šiandiena. – Daukšių miestelio, Varnupių, Plynių kaimų ir kitų aplinkinių vietovių gyventojus jaudina Žuvinto biosferos rezervato Amalvo draustinio teritorijoje medžių kirtimo darbai. Kokia šio projekto ilgalaikė nauda, ar jis paremtas moksliniais tyrimais? – Amalvos palios (3414 ha) ...
  • Proginė moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui

    2022-02-09Proginė moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui
    2021 metais, minint 10 metų įrašymo į UNESCO sukaktį, į apyvartą buvo išleista 2 eurų moneta, atvaizduojanti Žuvinto vertybes.Monetos bendrojoje pusėje – geografinis Europos atvaizdas. Nacionalinėje monetos pusėje pavaizduota Žuvinto biosferos rezervatui, įtrauktam į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pasaulio biosferos rezervatų tinklą, būdinga aplinka: nutolstančios unikalaus paukščių ežero, didžiausio Lietuvoje pelkyno salelės bei išskirtiniai, saugomi jo gyvūnai. Pirmajame plane – didysis baublys, siekiantis vandenyje plaukiančios raudonpilvės kūmutės. Melduose – meldinė nendrinukė, tolumoje skrenda pilkosios gervės, taip pat ir gulbė nebylė, simbolizuojanti istorines sąsajas su rezervato įkūrimu. Aplinkui išdėstyti užrašai „Lietuva“, „Žuvintas“, UNESCO. Taip pat įkomponuoti monetos išleidimo metai 2021 ...
  • Pasaulinė pelkių diena

    2022-02-09Pasaulinė pelkių diena
    Rezervatai įtraukti į Ramsaro vietovių sąrašą 2022 m. vasario 2-oji, Pasaulinė pelkių diena, anksčiau minėta Ramsaro konvencijos iniciatyva, pirmąkart bus minima kaip Jungtinių Tautų tarptautinė diena, po to, kai Generalinė Asamblėja ją patvirtino 2021 m. rugpjūčio 30 d. 2022 m. Pasaulinės pelkių dienos tema yra „Šlapžemių akcija žmonėms ir gamtai“, taip pabrėžiant veiksmų, užtikrinančių pelkių išsaugojimą ir tvarų naudojimą, svarbą. Tai raginimas investuoti finansinį, žmogiškąjį ir politinį kapitalą, siekiant išgelbėti nuo išnykimo pasaulio pelkes ir atkurti tas, kurias nualinome. Ramsaro konvencija (Jungtinių Tautų Konvencija dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai) – tarptautinė sutartis, kuria įsipareigojama saugoti ir atsakingai ...
  • Marijampolėje aplinkai draugiškas judėjimas vis aktualesnis

    2022-02-09Marijampolėje aplinkai draugiškas judėjimas vis aktualesnis
    Marijampolės miesto vizija – modernus, aktyvus, žalias ir aplinkai draugiškas miestas, kuriame paprasta ir saugu judėti visiems. Įgyvendinant šią gražią idėją mieste pasitelkiama vis daugiau naujų ir modernių sprendimų, kurie, tikimasi, padės gerinti bendrą miesto įvaizdį, žmonių gyvenimo kokybę ir mažinti oro užterštumą. Pasak Marijampolės savivaldybės Investicijų ir verslo skatinimo skyriaus vedėjo Dariaus Cinaičio, pokyčių mieste jau dabar nemažai: tobulinama viešojo transporto infrastruktūra, rekonstruotas 1,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Pašešupio parke, įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės, rekonstruojamos pėsčiųjų perėjos bei viešojo transporto stotelės. „Tam tikrose miesto dalyse anksčiau trūko saugių pėsčiųjų perėjų, dviračių ir pėsčiųjų takų, be to, nebuvo vientiso, ...
  • Tvarios Europos link žengia ir maži regionai

    2022-02-04Tvarios Europos link žengia ir maži regionai
    Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ projektas „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“, įgyvendinamas Europos Sąjungos lėšomis, jau įpusėjo. Eglė BURBAITĖ Per pirmuosius projekto įgyvendinimo mėnesius buvo kompleksiškai išanalizuotos temos, skirtos socialinės atskirties mažinimui, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui ir žaliajai ekonomikai. Analitiniai straipsniai publikuoti laikraštyje „Suvalkietis“, internetiniame laikraščio portale ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose. Be to, kiekvieną mėnesį žiūrovų laukė specialus Marijampolės televizijos reportažas, dienos šviesą išvydo du vebinarai ir dvi tinklalaidės serijos. Džiaugiamės, kad prie projekto prisijungė daug partnerių – bendradarbiaudami su savo srities ekspertais, verslininkais ir vietos gyventojais, parengėme informatyvų ir įtraukiantį turinį. Aktyviu dalyvavimu projekto veiklose nudžiugino ir vietos ...
  • Kovos su vėžiu dienos proga klausiame, ar turite POLA kortelę ir kada profilaktiškai tikrinotės sveikatą

    2022-02-04Kovos su vėžiu dienos proga klausiame, ar turite POLA kortelę ir kada profilaktiškai tikrinotės sveikatą
    Šiandien minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena, kuria siekiama priminti, kad gyvename laikais, kai tikėtina, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs vienas iš trijų asmenų. Ši diagnozė kasdien sujaukia 50 šeimų gyvenimus, perdėliodama prioritetus ir iš naujo sudėliodama lūkesčius. Visgi, šiandien vėžys – vis geriau valdoma liga, Lietuvoje su ja gyvena daugiau nei 110 tūkstančių.Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) primena, kad visi, turintieji onkologinės ligos diagnozę, gali kreiptis dėl POLA kortelės, su kuria gali 80 proc. pigiau važiuoti visuomeniniu transportu, naudotis kitomis galimybėmis: gauti POLA partnerių nuolaidas prekėms ir paslaugoms, nemokamas specialistų konsultacijas socialiniais, teisiniais, psichologiniais, mitybos ir ...
  • Šilko skarelė kuria stilių

    2022-02-04Šilko skarelė kuria stilių
    Šilkinė skarelė – aksesuaras, kuris tinka visoms: ir mažoms mergaitėms, ir brandžioms moterims. Garsi prancūzų darbužių dizainerė Coco Chanel yra sakiusi, kad „mada išnyksta, lieka tik stilius“. O stilingai moteriai prancūzė patarė niekada neišeiti iš namų be skarelės. Įgimtu stiliaus pojūčiu garsėjančios paryžietės šią pamoką išmoko tobulai. Pakylėja iki aukštosios mados Pasak dizainerės Jolantos Talaikytės, sukūrusios skarelių dizainą su garsaus lietuvių dailininko M. K. Čiurlionio paveikslų atvaizdais, šilko skarelė yra amžina, bet kas kartą nauja, tradicijų ir laikmečio paženklinta klasika. Ji dera visomis progomis, ir prie iškilmingos, ir dalykinės, ir laisvalaikio aprangos. Kaip ją ryšėti – taisyklių nėra. Tai priklauso nuo nuotaikos ...
  • Joniškio mokyklose ir darželiuose surinkta 2,3 tonos panaudoto aliejaus, kuris bus skirtas ekologiškam kurui

    2022-02-02Joniškio mokyklose ir darželiuose surinkta 2,3 tonos panaudoto aliejaus, kuris bus skirtas ekologiškam kurui
    Joniškio rajono mokyklose ir darželiuose baigėsi tris mėnesius trukęs biomaratonas, kurio metu šimtai moksleivių bei jų šeimos narių rinko panaudotą kepimo aliejų. 14-oje mokymo įstaigų buvo įrengtos specialios talpyklos, į jas iš viso supilta net 2325 kilogramai panaudoto aliejaus. Ši maisto atlieka bus apdorota ir taps dalimi ekologiško kuro – biodyzelino. Joniškio krašte vykusio pilietinių iniciatyvų „Kuriame Lietuvą!“ projekto rezultatai nustebino net maisto atliekų rinkimo profesionalus. 166 specialiai mokyklose ir darželiuose įrengtos talpos buvo pildomos ypač sparčiai. Skaičiuojama, kad per 3 mėnesius surinktos 2,325 tonos panaudoto aliejus leis pagaminti maždaug 1813 litrų biodyzelino. „Smagu, kad galėjome prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo Joniškio ...
  • Rūtos virtuvėje – indiškų prieskonių karalystė

    2022-02-01Rūtos virtuvėje – indiškų prieskonių karalystė
    Praėjusį savaitgalį maloniai pabendravome su bičiule, kuri jau 12 metų gyvena Londone. Rūtai, ištekėjusiai už indų tautybės vyro, lietuvišką gyvenimo būdą bei mitybos įpročius teko pakoreguoti. Tačiau ir sutuoktiniui Arvindui teko pratintis prie lietuviškų cepelinų bei šaltibarščių. Kaip abiem sekėsi – šiame rašinyje. Daiva KLIMAVIČIENĖ Ne tik druska ir pipirai Niekada neplanavusi emigruoti, tvirtai Lietuvoje šaknis įleidusi bei čia du vaikus užauginusi Rūta, kaip gyvenime pasitaiko, tapo meilės emigrante. Gydytoja odontologė ketino steigti savo kabinetą, bet atvykusi į svetimą šalį iš pradžių nusprendė adaptuotis Londone, o paskui – kaip pavyks. Tačiau netikėtai atrado kitų širdžiai mielų veiklų. Bet apie tai – kada nors ...
  • Diagnozė – katarakta: simptomai ir gydymas

    2022-01-31Diagnozė – katarakta: simptomai ir gydymas
    Kiekvienas žmogus turi rūpintis savo akimis, nes rega – vienas svarbiausių žmogaus jutimų. Tačiau yra tokių akių ligų, kurios regėjimą gali atimti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta – lęšiuko sudrumstėjimas Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų. Katarakta dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones, kadangi bėgant metams akies lęšiuko struktūra keičiasi, jis darosi mažai elastingas, todėl mažėja lęšiuko skaidrumas. Ankstyvose ligos vystymosi stadijose akies lęšiukas drumstėja po truputį, todėl staigaus regėjimo pablogėjimo galima ir nepastebėti. Kataraktos simptomai Pagrindinis ligos simptomas – palaipsniui blogėjantis regėjimas viena arba abiem akimis. Dažnai sergantieji katarakta skundžiasi ...
  • Žalioji energetika – išsigelbėjimas regionams

    2022-01-30Žalioji energetika – išsigelbėjimas regionams
    Sausio 31 d. 19 val. per Marijampolės televiziją kviečiame žiūrėti specialų reportažą apie daugiabučių renovaciją ir jų šildymui pasitelktą saulės ir geoterminę energiją. „Suvalkiečio“ Facebook paskyroje tęsiame pokalbių ciklą ir kviečiame klausyti II-osios tinklalaidės serijos. Jos metu  kalbamės su būsto administravimo bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovu Ramūnu Buroku. Pokalbio tema – žalioji ekonomika – išsigelbėjimas regionams. Pašnekovas dalijasi įžvalgomis apie naująją Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategiją, siekius, perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, investicijas. Diskutuojama kaip šie pokyčiai atsilieptų Lietuvos ekonomikai ir žmonių gerovei.
  • Mantas Varaška: „Linkiu kuo platesnio požiūrio į viską, kas mus supa“

    2022-01-28Mantas Varaška: „Linkiu kuo platesnio požiūrio į viską, kas mus supa“
    Apie praėjusius metus, kokie jie buvo Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams, ko galime tikėtis 2022-aisiais, kalbamės su meru Mantu VARAŠKA. Loreta TUMELIENĖ – 2021-ieji buvo neeiliniai metai. Pandemija, karantinas, priverstinai sustabdytas gyvenimas, įtampa šalies viduje ir užsienio politikoje. Kaip šiame kontekste sekėsi gyventi Kazlų Rūdos savivaldybei? – Taip pat sunkiai – kaip ir visiems kitiems. Kuo mažesnė savivaldybė, tuo iššūkiai didesni. Tą patį moksleivių testavimą, vakcinavimą, bendrąjį testavimą, priemonių organizavimą privalėjo ir privalo daryti labai mažas skaičius žmonių, kurie iš esmės neturėjo teisės atostogauti, sirgti. Metus pradėjome nuo labai suvaržyto biudžeto. Vėliau paaiškėjo, kad dėl padidinto mokesčių surinkimo (pirmiausia gyventojo pajamų), savivaldybių pajamos didės. ...
  • Nepaisant pandemijos, metai geri

    2022-01-28Nepaisant pandemijos, metai geri
    Apie tai, kokie praėjusieji metai buvo Marijampolės savivaldybei ir jos žmonėms, kuo džiaugtasi ir didžiuotasi, kokie planai 2022 metams, kalbamės su Savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU. Loreta TUMELIENĖ – Kaip vertinate praėjusius metus iš Savivaldybės administracijos direktoriaus pozicijų? – Metai buvo intensyvūs, įgyvendinta daug svarbių projektų, tvarkytos viešosios erdvės, pastatai, gyventojams teiktos įvairios administracinės paslaugos. Džiaugiuosi, jog kartu su savivaldybės Taryba, Administracija ir bendruomene radome geriausius sprendimus įgyvendinti reikiamiems pokyčiams.   – 2021 metais, kaip ir 2020-aisiais, savivaldybei vėl teko kovoti su COVID-19 pandemija, padėti gydymo įstaigoms, mokykloms, darželiams. Kaip sekėsi šiame fronte? – Nors pandemija niekur nesitraukė ir praėjusiais metais, tačiau ji buvo valdoma, jau ...
  • Iššūkių ir suvaržymų nestokojusiais metais – daug šviesių ir džiugių dalykų

    2022-01-28Iššūkių ir suvaržymų nestokojusiais metais – daug šviesių ir džiugių dalykų
    Įprasta, kad metų sandūroje atidžiau žvelgiame į nueinančius metus, analizuojame, kokie jie buvo, ką pozityvaus pavyko nuveikti. Su Marijampolės savivaldybės meru Povilu ISODA kalbamės apie 2021-ųjų Savivaldybės darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas. – 2021-ieji buvo neeiliniai metai. Pandemija, karantinas, sustabdytas gyvenimas, įtampa šalies viduje ir užsienio politikoje. Kaip šiame kontekste sekėsi Marijampolės savivaldybei? – 2021-ieji, kaip ir prieš tai buvusieji, tikrai buvo kupini iššūkių ir suvaržymų, tačiau buvo ir daug šviesių, džiugių pasiekimų, įgyvendintų darbų, kuriais norisi pasidžiaugti. Dėkoju visiems, kurie praėjusiais metais buvo kartu, savo sąžiningu darbu stengėsi, kad savivaldybėje gyvenantys žmonės jaustų pokyčius, vykstančius vardan visų mūsų gerovės. Žinau, kad ...
  • Paramos vakaras – gerų darbų Marijampolės visuomenei tąsa

    2022-01-28Paramos vakaras – gerų darbų Marijampolės visuomenei tąsa
    Šeštadienį Marijampolės „Rotary“ klubas sukvietė visuomenę į Paramos vakarą, kurio tikslas kilnus – surinktas lėšas už koncertą paaukoti Marijampolės ligoninėje kuriamai Skausmo klinikai. Jau antrasis pagalbos ligoninei projektas Skausmo klinikos projektas Marijampolės rotariečių ir ligoninės administracijos iniciatyva pradėtas įgyvendinti dar praėjusiais metais. Marijampolės ligoninės vadovo Manto Čėsnos teigimu, idėja steigti Marijampolėje skausmo kliniką gimė bendradarbiaujant su Marijampolės „Rotary“ klubu, „Mantingos“ valdybos pirmininku Klemencu Agentu, kuris šalį apėmus COVID-19 pandemijai buvo didžiausias iniciatorius, kad verslo, visuomenės padedama Marijampolės ligoninė turėtų visą reikalingą įrangą, kuri padėtų gydytojams gydyti ir išgelbėti kuo daugiau žmonių. Pandemijos akivaizdoje susivienijęs verslas Marijampolėje padarė tai, apie ką kitų miestų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.