Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kas padaryta, kad Marijampolėje mažėtų anglies dvideginio (CO2) išmetimai į aplinką?

  • Marijampolės miesto gatvėse kursuoja aštuoni aplinkai draugiški autobusai, kuriais važiuojama daugiau nei 90 proc. maršrutų. Septyni iš jų naudoja suspaustas gamtines dujas, vienas – hibridas, naudojantis dujas ir elektrą. Planuojama įsigyti dar 9 netaršius autobusus, kurie kursuos ir tarpmiestiniais maršrutais.
  • 2020 m. pagrindinėje miesto arterijoje – Kauno gatvėje – pradėjo veikti išmanusis šviesoforas, kuris valdo transporto srautus, fiksuoja susidarančias spūstis, apdoroja duomenis ir reguliuoja šviesoforo signalus. Išmaniojo šviesoforo dėka susidaro mažesnės automobilių spūstys ir į orą patenka mažesnė CO2 dujų koncentracija. Toks pat išmanusis šviesoforas neseniai įrengtas Vilkaviškio–Tarpučių–Mokolų gatvių sankryžoje.
  • Marijampolėje įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės (vienu metu jose gali būti įkraunami keturi automobiliai). Šio aplinkai draugiško transporto vairuotojai savo transporto priemones gali įkrauti nemokamai. Tikimasi, kad ši infrastruktūra paskatins marijampoliečius keisti taršias transporto priemones į elektromobilius. Numatyta, kad mieste turėtų būti įrengta dar 10 elektromobilių įkrovimo stotelių.
  • Nuo 2014 m., kai buvo renovuotas pirmasis Marijampolės daugiabutis, savivaldybės teritorijoje renovuota daugiau kaip 80 statinių. Šiuo metu statybos darbų laukia dar 25 namų bendrijos, penki daugiabučiai – projektavimo stadijoje, o darbai jau vyksta dešimtyje objektų. Skaičiuojama, kad renovuotuose namuose šiluminės energijos vidutinės sąnaudos sumažėjo daugiau nei 60 procentų. Tai yra gera žinia tausojant gamtą, nes kuro šilumai gaminti sunaudojama mažiau ir į aplinką patenka mažiau CO2 dujų.
  • Gyventojai, kurių namai šildomi centralizuotu būdu, turėtų žinoti, kad šilumą jiems teikia ne aplinką teršiantis iškastinis kuras, bet atsinaujinanti energija – biokuras. Būtent biokuro dėka į aplinką patenka mažiau CO2 dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Šilumą teikiančioje įmonėje yra sumontuoti du didelio galingumo biokuro katilai, kurie tenkina 100 procentų šilumos poreikio, taip pat sumontuotas kietųjų dalelių filtras iš biokuro katilų į aplinką išmetamų dūmų filtravimui. Tai 10 kartų sumažina kietųjų dalelių patekimą į aplinką.

  • Ant stogų įrengtos saulės baterijos jau nieko nebestebina. Tokį aplinkai draugišką sprendimą renkasi ir nuosavų namų, ir daugiabučių namų gyventojai. Nuo aplinkai draugiškų sprendimų neatsilieka ir Savivaldybės įstaigos. Saulės elektrinės bus įrengtos 12-oje savivaldybės ugdymo įstaigų. Skaičiuojama, kad vidutiniškai fotovoltinė elektrinė galės tenkinti apie 99 proc. ugdymo įstaigos energijos poreikio. Ant Marijampolės ligoninės stogo sumontuota dar viena 100 KW saulės elektrinė prie jau esančios 30 kW.
  • Taupant elektros energijos sunaudojimą, Marijampolėje kasmet atnaujinamas gatvės apšvietimas – seni šviestuvai keičiami į LED šviestuvus. ES finansuojamo projekto dėka netrukus net 36-iose gatvėse LED lempomis bus pakeista beveik 1000 šviestuvų. Planuojama, kad įgyvendinus projektą daugiau nei 50 proc. sumažės elektros energijos, naudojamos gatvėms apšviesti, suvartojimas. Šiuo metu ruošiama antra paraiška gatvių apšvietimui modernizuoti. Jei bus gautas finansavimas, dar apie 750 senųjų šviestuvų bus pakeista energiją taupančiais LED šviestuvais.
  • Savivaldybės biudžeto lėšomis LED šviestuvai bus įrengiami ir kaimiškosiose vietovėse. Skaičiuojama, kad įgyvendinus apšvietimo modernizavimo projektus, daugiau nei 50 proc. šviestuvų bus su energiją tausojančiomis LED lempomis. Įrengus modernų LED apšvietimą, vėlyvuoju nakties metu jis pritems automatiškai, o tai sumažins šviesos taršą.
  • Marijampolėje tiekiamas vanduo yra tiriamas kas savaitę ir jo kokybė yra išties puiki Panaudotas vanduo surenkamas į valymo įrenginius, kurie nešvarų vandenį išvalo ir išleidžia į natūralius vandens telkinius. Nuotekų vanduo taip pat yra reguliariai tiriamas. Valymo įrenginiuose susidaro dumblas, kuris yra panaudojamas elektros energijos gamybai. Išskyrus biodujas, dumblas sutankinamas, išdžiovinamas ir naudojamas laukų tręšimui ir rekultivacijai.
  • Marijampoliečiai kasmet išmeta beveik 17 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų bei 11,21 proc. išrūšiuotų atliekų. Nors išrūšiuotų atliekų skaičius nėra didelis, tačiau tendencija teikia vilčių – mišrių atliekų kiekiai mažėja, o išrūšiuotų atliekų kiekis yra augantis. Surinktos neišrūšiuotos atliekos patenka į Marijampolės mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius ir čia būna 100 proc. išrūšiuojamos atskiriant perdirbimui tinkamas antrines žaliavas, energetinę vertę turinčias atliekas ir biologiškai skaidžias atliekas.
  • Plastiko, metalo, popieriaus atliekos sąvartynuose neprisideda prie šiltnamio dujų kiekio. Bet – dėmesio – šios dujos išsiskiria gaminant plastiko, metalo ar popieriaus prekes, kurios vėliau virsta atliekomis. Todėl ypač svarbu skatinti pakartotinį daiktų panaudojimą, stengtis išmesti daiktus tik tada, kai jų nebeįmanoma dar kartą panaudoti.
  • Netrukus Marijampolėje atsiras naujos rūšiuojamų atliekų konteinerių aikštelės ir tekstilės atliekų konteineriai. Šiuo metu pasaulyje tekstilės atliekos (naudoti drabužiai) nėra perdirbami, nes neįmanoma atskirti natūralaus ir sintetinio pluošto. Geriausiu atveju nebenaudojama tekstilė yra sudeginama. Tačiau svarbu žinoti, kad viso pasaulio tekstilės pramonė sukuria apie 10 proc. pasaulio šiltnamio dujų. Kol nėra būdo kaip perdirbti tekstilę, vienintelis pasirinkimas yra stengtis tuos pačius drabužius, patalynę, avalynę naudoti kiek įmanoma ilgiau ir nepirkti drabužių, kurie nešiojami tik vieną ar kelis kartus per gyvenimą.
  • Į sąvartyną laidojimui patenka apie 19 proc. atliekų. Sąvartyne susidaro filtratas, kuris tvarkomas atvirkštinės osmozės įrenginiu ir galiausiai filtratas tampa švariu skysčiu, kurį galima išleisti į aplinką. Taip pat sąvartyne kaupiasi dujos, kurios patenka į biodujų jėgainę, kurioje gaminama elektra.
  • Marijampolėje net 46 proc. bendros teritorijos užima žaliosios erdvės. Iš tiesų galime pagrįstai didžiuotis nuostabiais miesto parkais. Juolab kad augalai ne tik teikia estetinį vaizdą, bet ir sugeria CO2. Todėl medžių ir žaliųjų plotų niekada nebus per daug. Daugiabučių namų gyventojai vis daugiau dėmesio skiria savo gyvenamajai aplinkai, rengia apželdinimo projektus ir naudojasi Marijampolės savivaldybės finansuojama galimybe nemokai įsigyti pageidaujamų želdinių, kad daugiabučių kiemai taptų jaukūs ir žydintys, o oras būtų kuo švaresnis.
  • Marijampolė – kompaktiškas miestas, daugelis objektų lengvai pasiekiama pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku, todėl daug dėmesio skiriama pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimui ir naujų takų įrengimui. Planuojama, kad visi esami ir naujai įrengti dviračių takai galėtų susijungti į vieną ištisą sistemą, kad, žmogui palikus automobilį namuose ir persėdus ant dviračio, judėti būtų patogu ir saugu.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO ir Marijampolės savivaldybės archyvo nuotraukos

 

 

 

Finansinę paramą teikia Europos Sąjunga

Ši svetainė parengta ir prižiūrima naudojantis Europos Sąjungos finansine parama. Už jos turinį atsako tik UAB SUVALKIETIS ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vyčio kavalierių ir savanorių iš Suvalkijos pėdsakais

    2017-02-28Vyčio kavalierių ir savanorių iš Suvalkijos pėdsakais
    Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Teresė Vizbarienė Liudvinavo laisvalaikio salėje susirinkusiems pristatė savo knygą „Prie Šešupės, Dovinės ir Sūduonios“. Knygoje pasakojama Liudvinavo valsčiaus istorija, pateikiamos svarbios datos ir įvykiai, žmonių darbai, likimai. Autorė, pasakodama gimtojo miestelio ir jo apylinkių istoriją, apima laikotarpį nuo Liud­vinavo atsiradimo iki 1989 metų. Knygoje rasime pasakojimų ir apie vietos savanorius, kovojusius už Lietuvos laisvę. Skyrius pavadintas „Savo istoriją jie rašė krauju ir drąsa“.   Rinkti medžiagą paskatino žurnalistas V. Kavaliauskas Simboliška, kad knyga apie gimtojo krašto istoriją, už Lietuvos laisvę kovojusius disidentus, savanorius buvo pristatyta būtent Vasario 16-ąją, kiek­vienam lietuviui svarbią dieną. Šiandienė Lietuva už tai, kad turime ...
  • Individualios veiklos ėmėsi norėdama realizuoti save

    2017-02-21Individualios veiklos ėmėsi norėdama realizuoti save
    Kad verslai sėkmingai gali egzistuoti ne tik didžiuosiuose miestuose, įrodo marijampolietės Ingos Rauluševičienės patirtis. Individualią renginių organizavimo veiklą vykdanti moteris ne tik džiaugiasi susikūrusi darbo vietą, bet ir turinti galimybę realizuoti save.   Apsisprendė studijuodama Baigusi kultūrinės veiklos vadybos studijas Marijampolės kolegijoje Inga žinojo, kad norėtų dirbti su renginių organizavimu susijusį darbą. Tokį apsisprendimą jai padiktavo patirtis dalyvaujant kolegijos bendruomenės veikloje. „Studijų metu buvau aktyvi studentų organizacijų narė. Kadangi studijavau su kultūrine veikla susijusį dalyką, dažnai tekdavo imtis atsakomybės organizuojant renginius. Tuomet supratau, kad man patinka rengti šventes, kurti joms scenarijus, o vėliau ir būti atsakingai už jų vedimą. Baigusi studijas ketinau ieškoti darbo, ...
  • Neradusi tinkamos darbo vietos ją susikūrė pati

    2017-02-21Neradusi tinkamos darbo vietos ją susikūrė pati
    Marijampolietė Neringa Narsaitė-Pitkauskė – komunikacijos agentūros „Yzio karta“ įkūrėja ir vadovė. Baigusi studijas mergina nežinojo, ką tiksliai gyvenime nori veikti, todėl save išbandė skirtingose srityse. Pagaliau atradusi kryptį, kuri ją domina ir kurioje norėjo tobulėti, ji dirbo neskaičiuodama laiko ir įdėtų pastangų. Deja, karjeros galimybių ir didesnio atlyginimo paviliota Neringa išsikėlė į sostinę ir susikūrė lūkesčius tenkinančią darbo vietą.   Pašaukimą surado dirbdama kolegijoje Baigusi lietuvių filologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete Neringa sako apie nuosavą verslą tikrai negalvojusi, kaip ir daugelis jaunų specialistų tikėjosi dirbti samdoma darbuotoja. Iš pradžių taip ir buvo: dirbo žurnaliste, o neilgai trukus pradėjo eiti ryšių su visuomene specialistės ...
  • Gabija Gataveckaitė: amatininkė, menininkė ir… labai savarankiškas žmogus

    2017-02-21Gabija Gataveckaitė: amatininkė, menininkė ir... labai savarankiškas žmogus
    Savo kūrybinius gabumus pradėjusi auginti Marijampolės dailės mokykloje, šiandien Gabija juos lavina Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Mergina – tai pavyzdys, kaip atkaklus, sunkus ir nuoširdus darbas, derinamas su dar didesniu noru, gali sugriauti visas kelyje link svajonių išdygusias kliūtis bei sienas.   Kūrybos kelias prasidėjo dailės mokykloje Tai, kad Gabija yra kūrybiškos sielos žmogus, jos tėvai bei mokytojai pastebėjo dar jai besimokant vidurinėje mokykloje. Kadangi saviraiškos galimybių merginai mokykloje nepakako, ji pradėjo lankyti Marijampolės dailės mokyklą. Būtent čia Gabija ir suprato, kad menas bei kūryba – jos pašaukimas. Iki mokyklos baigimo likus porai metų ir pradėjus galvoti apie studijas buvo aišku, jog ...
  • „Mėgautis tuo, ką darai“

    2017-02-15„Mėgautis tuo, ką darai“
    Nuo vaikystės Marius susijęs su muzika. Mėgo groti būgneliais, bet kadangi Muzikos mokykloje tuomet jais groti nemokė, mokytojų įkalbintas pasirinko ir baigė smuiko klasę. Keletą metų grojo liaudiškos muzikos kapeloje „Giriniai obuolukai“, dainavo vaikų ir jaunimo chore „Vyturėlis“, vėliau – kameriniame chore „Suvalkija“. Po vidurinės mokyklos pasirinktos techninių mokslų studijos Kauno technikos universitete buvo susijusios su elektronika. Įgijęs telekomunikacijų specialybės bakalauro diplomą, Marius toliau tobulinosi – tęsė magistrantūros studijas, gilinosi į ultragarsą. – Visada rūpėjo renginiai – kaip jie organizuojami, kokia scena, apšvietimas. Joje vaidinantys ar dainuojantys žmonės nebuvo taip svarbu. Dar vaikystėje namuose įsirengdavau sceną – susistatydavau taburetes vieną ant ...
  • Svajonę padėjo įgyvendinti užsispyrimas

    2017-02-15Svajonę padėjo įgyvendinti užsispyrimas
    – Sportas nuo vaikystės visada buvo šalimais – pati labai norėjau, o ir tėvai skatino sportuoti. Lankiau ir šokių repeticijas. Nuo pilnametystės pradėjau domėtis kūno rengyba. Į Marijampolę pas Rinaldą Česnaitį, kurį visi žino kaip patį geriausią trenerį Lietuvoje, atvažiuodavau kas savaitę, dažnai po du kartus, o prieš varžybas ir dažniau. Daug treniruodavausi savarankiškai Vilniuje. Mano tikslas buvo sustiprinti, sustangrinti kūną ir, priešingai negu kitoms merginoms, norinčioms numesti svorio, norėjosi kaip tik priaugti, nes tesvėriau vos 40 kilogramų. Treniruotėmis, tikslingu sportu ir mityba tobulindama savo kūną priaugau dešimtį kilogramų, pasikeitė ir išvaizda, – pasakoja Greta. Greta ilgą laiką prioritetą teikė dainavimui, ...
  • Klubo „Siena“ baikeriai – Lietuvos istorijai neabejingi žmonės

    2017-02-15Klubo „Siena“ baikeriai – Lietuvos istorijai neabejingi žmonės
    Jaunuolius suvienijo aistra motociklams 1990–1991 metai: Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės atgavimas ir Marijampolės baikerių klubo „Siena“ istorijos pradžia. – Klubas gimė paskui, pradžioje mes buvome tiesiog draugų kompanija, – sako klubo įkūrėjas Heraldas Kalesevičius. – Lakstėme motocik­lais, grojome gitaromis, buvome metalistai įkūrę grupę „Garrote“. Bet Lietuva kėlėsi naujam gyvenimui, tad ir mes degėme noru kažką daryti kitaip. Klubo branduolys ir jam prijaučiantieji formavome veik­lą, ieškojome idėjų. Taip gimė Marijampolės rokerių klubas, sukūrėme savo herbą. Mus, dvidešimtmečius, vienijo bendra aistra motociklams, tranki „metalinė“ muzika, vienodos emblemos ant dermantininių striukių, o pagrindinis išskirtinumas – perdaryti pagal tuometes madas ir poreikius čekoslovakiški ir rusiški motociklai, kuriuos ...
  • „Kalbos kultūra – tautos kultūra“

    2016-12-30
    Nuolatiniai mūsų skaitytojai turbūt dar prisimena, kad 2006 metais nuo liepos iki gruodžio mėnesio vykdėme projektą „Kalbos kultūra – tautos kultūra“. Ėjo kasmėnesinis kalbos skyrelis. Jame pristatėme, kas yra Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir kalbos inspekcija. Marijampolės savivaldybės kalbos tvarkytoja M. Žvinakevičienė patarė, kaip reikia rašyti oficialius raštus, kad jie būtų taisyklingi ir atitiktų šiandienius kalbos reikalavimus. Dailininkė O. Gustaitienė iliustravo rubriką „Piešiame kalbos klaidas“. Straipsniuose palietėme tokias temas: ar Marijampolės viešoji informacija tinkama bendrinės kalbos požiūriu (iškabos, plakatai, skelbimai; parduotuvės, viešojo maitinimo įstaigos ir pan.), ar automobilių turguje laikomasi kalbos normų, ar taisyklingai įvardijamos naujos įstaigos, bendrovės, firmos. Taip pat mokėme, ...
  • „Kalbai nuolat reikia mūsų dėmesio“

    2016-12-30„Kalbai nuolat reikia mūsų dėmesio“
    Marija Žvinakevičienė 24 metus dirbo Marijampolės savivaldybės kalbos tvarkytoja. Uždavėme jai kelis klausimus apie darbą ir kalbą. – Skaitytojams būtų įdomu, kaip sekėsi dirbti savivaldybės kalbos tvarkytoja. – Per tuos metus buvo visko. Bet pirma mintis, kuri šauna į galvą prisiminus darbo metus – buvo šaunu. Aišku, romantizuoju… Pradžia darbą gaišina, o įsivažiavus viskas lyg upeliu tekėjo. Nors ne – ramumo buvo maža. Tai lyg į duobę krenti, tai verpetas pagauna ir šonus į akmenis apsidaužai – kaip tikras upeliukas iš vaikiško filmuko. O jeigu rimtai – tai sunkiausia bausti. Gal todėl tik vieną kartą ir skyriau administracinę nuobaudą. Mano manymu, žmones ...
  • „Didi gėda savo kalbos nemokėti“

    2016-12-30„Didi gėda savo kalbos nemokėti“
    Lietuvių kalbos sąžinė Jonas Jablonskis (1860–1930) – didžiausias bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas bei normintojas: kalbos pagrindų kūrėjas, pirmasis bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir apskritai rašomosios kalbos teoretikas, kalbos mokslo kūrėjas ir, anot Vydūno, ,,lietuvių kalbos sąžinė“. J. Jablonskis gimė Kubilėliuose, netoli Kudirkos Naumiesčio, mokėsi Marijampolės gimnazijoje, Maskvos universitete studijavo klasikinę filologiją. Universitete didelę įtaką jam padarė prof. F. Fortunatovas ir prof. F. Koršas, kurie gerai mokėjo lietuvių kalbą ir rėmėsi jos pavyzdžiais paskaitose. Iki universiteto J. Jablonskis save laikė lenku, tautiškai jam apsispręsti, kaip ir V. Kudirkai, padėjo laikraštis „Aušra“. Iki universiteto jis buvo mokęsis 7 kalbų, žinoma, ir lietuvių, bet ...
  • Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti

    2016-12-30Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti
    Žinomas kalbininkas, pedagogas Aldonas Pupkis (gim. 1939 m. Kazlų Rūdoje) neveda kalbos valandėlių, Vilniaus universitete oficialiai nedirba nuo 2000 m. Šiuo metu jis susitelkęs prie kalbotyros istorijos darbų, netrukus turi išeiti nauja knyga. A. Pupkis sutiko atsakyti į kelis klausimus.   – Vyresnieji Suvalkijos krašto žmonės Jus prisimena iš Lietuvos radijo ir televizijos kalbos valandėlių ir laidų. Ilgus metus buvote jų vedėjas, dabar iš ten Jūsų negirdėti… – Dabar jau kiti laikai ir tokio pobūdžio kalbos populiarinimo nei mokymo ten nebėra. Antra vertus, kai gerai pagalvoju, tai tas anuometinis buvimas eteryje, nors teikė nemaža pasitenkinimo ir džiaugsmo, nežmoniškai ėsdavo laiką, – prisėsti prie ...
  • Lituanistas, kuris domėjosi ne tuo, kuo reikia

    2016-12-06Lituanistas, kuris domėjosi ne tuo, kuo reikia
    Tarp Justino Sajausko kūrinių yra istorinis romanas „Voverė ant vilkų tako“. Paklaustas, kaip susidomėjo istorinėmis temomis, kur, nebūdamas istorikas, įgijo istorijos išmanymą, autorius sakė: „Aš išmanau viską, ko man nereikia. Kadangi esu lituanistas, turėčiau sėdėti su vaikais ir mokyti juos rašyti be klaidų, bet man įdomiau istorija. Visada ja domėjausi. Seniai turėjau minčių parašyti istorinį romaną. Ir džiaugiuosi, kad parašiau būtent apie Mindaugo laikus. Sunkiai ėjosi rašyti tą istoriją, bet reikėjo. Ne pati prasčiausia išėjo. Idėją pakišo Rašytojų sąjungos pirmininkas V. Sventickas. Matė, kaip rašau, pasiūlė parašyti romaną, kurį išleistų sąjunga. Prisipažinau, kad galvojau istorinį dalyką rašyti, kartu aptarėme temas, pasirinkau ...
  • „Marijampolė. Partizaninis karas“

    2016-12-06„Marijampolė. Partizaninis karas“
    Tokiu pavadinimu 2012 metais išleistas Justino Sajausko ir Stanislovo Sajausko parengtas fotografijų albumas. Jame sudėtos partizanų, jų rėmėjų, ryšininkų ir ryšininkių nuotraukos. Ieškota jų, kaip rašoma pratarmėje, po visą Suvalkiją ir ne tik po ją. Beveik 400 puslapių fotografijų suskirstytos pagal partizanų rinktines. Prie nuotraukų yra išsami informacija apie asmenį, kai kur – žūties vieta ir data. Žvelgiant į šiuos veidus sunku pajausti, ką jiems teko iškentėti dėl Tėvynės, dar sunkiau atspėti, kas būtų, jeigu šiandien tektų taip pasiaukoti. Knyga išleista 400 egzempliorių tiražu. Priešlapyje yra autorių padėka rėmėjams – koncernui „Alga“, Audriui Linkui ir Antanui Linkui. Taip pat dėkojama pagalbininkams, yra ...
  • Žurnalas „Suvalkija“

    2016-12-06Žurnalas „Suvalkija“
    Nuo 1997 metų Marijampolėje pradėjo eiti kultūros žurnalas „Suvalkija“. Jo redaktoriumi idėjos sumanytojas mokytojas Zenius Šileris pakvietė dirbti Justiną Sajauską. „Apie 1997 metus buvau kaip tik be darbo, taigi ėmiausi. Redagavau tris pirmus žurnalo numerius, paskui po Šilerio mirties dar kelis suredagavau. Pradžioje leidybą finansavo Zeniaus brolis Valdas“, – prisimena Sajauskas. Z. Šileris tais pačiais metais su broliu Valdu Marijampolėje įkūrė leidyklą „Ramona“, kuri ir leido žurnalą „Suvalkija“. Pirmųjų žurnalo numerių viršelius puošia Sajausko sūnaus Vytauto nupieštos prieverpstės. Viršelio dailininkė – Jolita Bičkienė. Zenius Šileris pirmo numerio pratarmėje rašė: „Suvalkija“ skirta Suvalkijai pagražinti, laiko išbandymus atlaikiusioms krašto (ir kaimynų) dvasinėms vertybėms atskleisti, lyg ...
  • Marijampoliečių bendrijos laikraštis „Sugrįžimai“

    2016-12-06Marijampoliečių bendrijos laikraštis „Sugrįžimai“
    „Kažkada jaunystėje norėjau žurnalistu būti, dabar – jokiu būdu. Nebuvau žurnalistas niekada, tik redaktorius, o ir nelaikiau savęs žurnalistu“, – sako J. Sajauskas. Jis mano, kad šiandien žurnalistai per lengvai pasiduoda įvairioms įtakoms. „Vos paskaitęs iškart jauti, į kieno bures pučia žurnalistas“. Apie tai, kaip ėmėsi redaguoti laikraštį „Sugrįžimai“, prisimena: „Atgimimo laiku Vytautas Gaulia ateina pas mane ir sako: „Mes, Marijampolės sąjūdiečiai, norime leisti laikraštį. Ar tu redaguosi?“ Sutikau. Tuo laiku dar buvo daug mano kartos inteligentų, galėjai lengvai pririnkti medžiagos. Namie turiu visus „Sugrįžimų“ numerius, nelabai žinau, kur dar galėtum rasti visų metų komplektą, nebent biblio­teka turi arba pats Gaulia.“ V. ...
  • Lietuvos rašytojų sąjungos narys Justinas Sajauskas: apie tai, kas knygose nesudėta

    2016-12-06Lietuvos rašytojų sąjungos narys Justinas Sajauskas: apie tai, kas knygose nesudėta
    Marijampolietis rašytojas, Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus direktorius Justinas Sajauskas gimė 1944 m. Kalvarijoje. Tėvai Elžbieta Viskačkaitė ir Jonas Sajauskas kilę iš to paties Suvalkijos pakraščio. Abu bežemiai, vos po 2 klases baigę, abu vertėsi atsitiktiniais darbais. Šeima augino tris sūnus ir dukterį. 1949 m. buvo ištremti į Sibirą. Ten prabuvo iki 1957 metų. Nors buvo paleisti metais anksčiau – po Stalino mirties, bet dar kurį laiką teko taupyti traukinio bilietams… Grįžę apsigyveno Marijampolėje. Sibire Justinas baigė 6 klases, grįžęs Marijampolėje tęsė mokslus ir baigė 4-ąją vidurinę (dabar Petro Armino) mokyklą. Studijuoti J. Sajauskas įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą. ...
  • Medžio skulptūra: tradicija ir neišvengiamos naujovės

    2016-12-06Medžio skulptūra: tradicija ir neišvengiamos naujovės
    Kaip rašo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jazerskas, pristatydamas katalogą „Sūduvos krašto drožyba, skulptūra ir kryždirbystė“ (2006 m.), „tradicinė liaudies skulptūra nebuvo savarankiška, ją visada supo drožyba ir mažoji architektūra – sudėtinė koplytstulpio, koplytėlės ar kryžiaus dalis. Todėl kalbėdami apie tradicinę skulptūrą, siejame ją su drožyba ir kryždirbyste (kryždirbystės sąvoka apima mažąją architektūrą, skulptūrą ir dekoratyvinę drožybą). Ši gyvoji liaudies tradicija Lietuvoje išgyveno tris etapus“. Iki maždaug 1972 metų ji buvo suvenyrinė, parodinė, mažai ką turinti bendro su tradicine ikonografija. Maždaug dvidešimtmetį vyko monumentalėjimas: buvo kuriami skulptūrų parkai, pvz., Ablingos ansamblis, M. K. Čiurlionio kelias, „Raganų kalnas“… Su ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.