Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kas padaryta, kad Marijampolėje mažėtų anglies dvideginio (CO2) išmetimai į aplinką?

  • Marijampolės miesto gatvėse kursuoja aštuoni aplinkai draugiški autobusai, kuriais važiuojama daugiau nei 90 proc. maršrutų. Septyni iš jų naudoja suspaustas gamtines dujas, vienas – hibridas, naudojantis dujas ir elektrą. Planuojama įsigyti dar 9 netaršius autobusus, kurie kursuos ir tarpmiestiniais maršrutais.
  • 2020 m. pagrindinėje miesto arterijoje – Kauno gatvėje – pradėjo veikti išmanusis šviesoforas, kuris valdo transporto srautus, fiksuoja susidarančias spūstis, apdoroja duomenis ir reguliuoja šviesoforo signalus. Išmaniojo šviesoforo dėka susidaro mažesnės automobilių spūstys ir į orą patenka mažesnė CO2 dujų koncentracija. Toks pat išmanusis šviesoforas neseniai įrengtas Vilkaviškio–Tarpučių–Mokolų gatvių sankryžoje.
  • Marijampolėje įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės (vienu metu jose gali būti įkraunami keturi automobiliai). Šio aplinkai draugiško transporto vairuotojai savo transporto priemones gali įkrauti nemokamai. Tikimasi, kad ši infrastruktūra paskatins marijampoliečius keisti taršias transporto priemones į elektromobilius. Numatyta, kad mieste turėtų būti įrengta dar 10 elektromobilių įkrovimo stotelių.
  • Nuo 2014 m., kai buvo renovuotas pirmasis Marijampolės daugiabutis, savivaldybės teritorijoje renovuota daugiau kaip 80 statinių. Šiuo metu statybos darbų laukia dar 25 namų bendrijos, penki daugiabučiai – projektavimo stadijoje, o darbai jau vyksta dešimtyje objektų. Skaičiuojama, kad renovuotuose namuose šiluminės energijos vidutinės sąnaudos sumažėjo daugiau nei 60 procentų. Tai yra gera žinia tausojant gamtą, nes kuro šilumai gaminti sunaudojama mažiau ir į aplinką patenka mažiau CO2 dujų.
  • Gyventojai, kurių namai šildomi centralizuotu būdu, turėtų žinoti, kad šilumą jiems teikia ne aplinką teršiantis iškastinis kuras, bet atsinaujinanti energija – biokuras. Būtent biokuro dėka į aplinką patenka mažiau CO2 dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Šilumą teikiančioje įmonėje yra sumontuoti du didelio galingumo biokuro katilai, kurie tenkina 100 procentų šilumos poreikio, taip pat sumontuotas kietųjų dalelių filtras iš biokuro katilų į aplinką išmetamų dūmų filtravimui. Tai 10 kartų sumažina kietųjų dalelių patekimą į aplinką.

  • Ant stogų įrengtos saulės baterijos jau nieko nebestebina. Tokį aplinkai draugišką sprendimą renkasi ir nuosavų namų, ir daugiabučių namų gyventojai. Nuo aplinkai draugiškų sprendimų neatsilieka ir Savivaldybės įstaigos. Saulės elektrinės bus įrengtos 12-oje savivaldybės ugdymo įstaigų. Skaičiuojama, kad vidutiniškai fotovoltinė elektrinė galės tenkinti apie 99 proc. ugdymo įstaigos energijos poreikio. Ant Marijampolės ligoninės stogo sumontuota dar viena 100 KW saulės elektrinė prie jau esančios 30 kW.
  • Taupant elektros energijos sunaudojimą, Marijampolėje kasmet atnaujinamas gatvės apšvietimas – seni šviestuvai keičiami į LED šviestuvus. ES finansuojamo projekto dėka netrukus net 36-iose gatvėse LED lempomis bus pakeista beveik 1000 šviestuvų. Planuojama, kad įgyvendinus projektą daugiau nei 50 proc. sumažės elektros energijos, naudojamos gatvėms apšviesti, suvartojimas. Šiuo metu ruošiama antra paraiška gatvių apšvietimui modernizuoti. Jei bus gautas finansavimas, dar apie 750 senųjų šviestuvų bus pakeista energiją taupančiais LED šviestuvais.
  • Savivaldybės biudžeto lėšomis LED šviestuvai bus įrengiami ir kaimiškosiose vietovėse. Skaičiuojama, kad įgyvendinus apšvietimo modernizavimo projektus, daugiau nei 50 proc. šviestuvų bus su energiją tausojančiomis LED lempomis. Įrengus modernų LED apšvietimą, vėlyvuoju nakties metu jis pritems automatiškai, o tai sumažins šviesos taršą.
  • Marijampolėje tiekiamas vanduo yra tiriamas kas savaitę ir jo kokybė yra išties puiki Panaudotas vanduo surenkamas į valymo įrenginius, kurie nešvarų vandenį išvalo ir išleidžia į natūralius vandens telkinius. Nuotekų vanduo taip pat yra reguliariai tiriamas. Valymo įrenginiuose susidaro dumblas, kuris yra panaudojamas elektros energijos gamybai. Išskyrus biodujas, dumblas sutankinamas, išdžiovinamas ir naudojamas laukų tręšimui ir rekultivacijai.
  • Marijampoliečiai kasmet išmeta beveik 17 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų bei 11,21 proc. išrūšiuotų atliekų. Nors išrūšiuotų atliekų skaičius nėra didelis, tačiau tendencija teikia vilčių – mišrių atliekų kiekiai mažėja, o išrūšiuotų atliekų kiekis yra augantis. Surinktos neišrūšiuotos atliekos patenka į Marijampolės mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius ir čia būna 100 proc. išrūšiuojamos atskiriant perdirbimui tinkamas antrines žaliavas, energetinę vertę turinčias atliekas ir biologiškai skaidžias atliekas.
  • Plastiko, metalo, popieriaus atliekos sąvartynuose neprisideda prie šiltnamio dujų kiekio. Bet – dėmesio – šios dujos išsiskiria gaminant plastiko, metalo ar popieriaus prekes, kurios vėliau virsta atliekomis. Todėl ypač svarbu skatinti pakartotinį daiktų panaudojimą, stengtis išmesti daiktus tik tada, kai jų nebeįmanoma dar kartą panaudoti.
  • Netrukus Marijampolėje atsiras naujos rūšiuojamų atliekų konteinerių aikštelės ir tekstilės atliekų konteineriai. Šiuo metu pasaulyje tekstilės atliekos (naudoti drabužiai) nėra perdirbami, nes neįmanoma atskirti natūralaus ir sintetinio pluošto. Geriausiu atveju nebenaudojama tekstilė yra sudeginama. Tačiau svarbu žinoti, kad viso pasaulio tekstilės pramonė sukuria apie 10 proc. pasaulio šiltnamio dujų. Kol nėra būdo kaip perdirbti tekstilę, vienintelis pasirinkimas yra stengtis tuos pačius drabužius, patalynę, avalynę naudoti kiek įmanoma ilgiau ir nepirkti drabužių, kurie nešiojami tik vieną ar kelis kartus per gyvenimą.
  • Į sąvartyną laidojimui patenka apie 19 proc. atliekų. Sąvartyne susidaro filtratas, kuris tvarkomas atvirkštinės osmozės įrenginiu ir galiausiai filtratas tampa švariu skysčiu, kurį galima išleisti į aplinką. Taip pat sąvartyne kaupiasi dujos, kurios patenka į biodujų jėgainę, kurioje gaminama elektra.
  • Marijampolėje net 46 proc. bendros teritorijos užima žaliosios erdvės. Iš tiesų galime pagrįstai didžiuotis nuostabiais miesto parkais. Juolab kad augalai ne tik teikia estetinį vaizdą, bet ir sugeria CO2. Todėl medžių ir žaliųjų plotų niekada nebus per daug. Daugiabučių namų gyventojai vis daugiau dėmesio skiria savo gyvenamajai aplinkai, rengia apželdinimo projektus ir naudojasi Marijampolės savivaldybės finansuojama galimybe nemokai įsigyti pageidaujamų želdinių, kad daugiabučių kiemai taptų jaukūs ir žydintys, o oras būtų kuo švaresnis.
  • Marijampolė – kompaktiškas miestas, daugelis objektų lengvai pasiekiama pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku, todėl daug dėmesio skiriama pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimui ir naujų takų įrengimui. Planuojama, kad visi esami ir naujai įrengti dviračių takai galėtų susijungti į vieną ištisą sistemą, kad, žmogui palikus automobilį namuose ir persėdus ant dviračio, judėti būtų patogu ir saugu.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO ir Marijampolės savivaldybės archyvo nuotraukos

 

 

 

Finansinę paramą teikia Europos Sąjunga

Ši svetainė parengta ir prižiūrima naudojantis Europos Sąjungos finansine parama. Už jos turinį atsako tik UAB SUVALKIETIS ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...
  • Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje

    2021-09-28Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje
    Beveik tris rugsėjo savaites Lietuvoje tęsėsi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Čikagos, atvykusio gydytojo ir žinomo menininko Audriaus Plioplio viešnagė. Netrukus jis grįš namo, į Ameriką, o per tą laiką savo protėvių krašte menininkas surengė nemažai parodų, susitikimų ir būtent Marijampolėje rugsėjo 14-ąją atšventė savo 70-ąjį gimtadienį. Menininkas išpildė pažadą sugrįžti Dr. A. Plioplys – Kanados Toronto mieste gimęs ir dabar Čikagoje gyvenantis, JAV savo medicininiais išradimais ir kūryba garsėjantis lietuvių kilmės neurologas ir menininkas. Jau daugiau kaip 40 metų jis savo veiklose derina dvi sritis – meną ir mediciną. Pastaraisiais metais A. Plioplys medicinos praktika jau neužsiima, bet neurologija yra palikusi gilų ...
  • Kaip išsirinkti roletus namams?

    2021-09-28Kaip išsirinkti roletus namams?
    Privatumas – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi užuolaidas ar kitus langų uždangalus. Tai taip pat gali būti ir jauki namų interjero detalė. Roletai – vieni iš populiariausių šiandienos langų uždangalų pasirinkimų. Juos galima montuoti tiek su užuolaidomis, tiek ir be jų. Roletų tipai ir audinių pasirinkimas Roletai gali būti skirtingų tipų, vidaus arba lauko – fasadiniai roletai. Jie yra puikus sprendimas bet kokiems langams tiek kambaryje, tiek virtuvėje ar sandėliuke. Taip pat tai vienas iš dažniausių stogo langams uždangalų pasirinkimų. Šiandien rinkoje siūlomi šimtai skirtingų audinių gaminiai, kurie lengvai pritaikomi prie bet kokio namų interjero. Galima rinktis nuo mums įprastų klasikinių ...
  • Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų

    2021-09-27Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų
    Pasvalio ir Marijampolės rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje savaitgalį buvo sulaikyti Azerbaidžano, Lenkijos, Irako ir Gruzijos piliečiai. Jie neteisėtai, įtariama, į Vakarų Europą gabeno 19 irakiečių migrantų. 13 iš jų yra pasiprašę prieglobsčio Latvijoje ir neteisėtai palikę šią šalį. Dar 6 gabenti irakiečiai, pirminiais duomenimis, buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (PPC) Rukloje, Jonavos rajone. Šeštadienio naktį Panevėžio policijos pareigūnai pagal VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pasieniečių informaciją Pasvalio rajone sulaikė leidimą gyventi Lenkijoje turintį Azebaidžano pilietį bei Lenkijos pilietę. Jie vairavo automobilius „Mercedes Benz S500“ rusiškais numeriais ir „Lexus“ lenkiškais numeriais. Užsieniečiai automobiliuose į Lietuvą gabeno 9 irakiečius, kurie Latvijoje yra pasiprašę prieglobsčio. ...
  • Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai

    2021-09-27Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai
    Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo kūną ir tuo pačiu sveikatą, kuri gali būti gera arba gali būti bloga ir dažniausiai tai yra susiję su prastais žmogaus gyvenimo įpročiais. Bet kuriuo atveju gera sveikata yra didelis lobis, kurį reikia laikyti savo rankose kuo tvirčiau. Apie tai kalbamės su Affidea klinikos specialistu, kuris tikina, kad lietuviai pradėjo vis daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Rūpintis savimi yra paprasta Kalbant apie didesnį dėmesį sau pirmiausia reikia pastebėti tai, jog šiuo metu rūpintis savimi yra tiesiog kur kas paprasčiau nei buvo prieš 10 metų. Yra ne tik daug klinikų, tačiau taip pat ir labai daug informacijos, kuri ...
  • Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams

    2021-09-24Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams
    Rugsėjo 10–11 dienomis regioninės ir vietos žiniasklaidos atstovai, gidai ir turizmo paslaugas teikiančių asociacijų atstovai buvo pakviesti į išskirtinį turą po Jotvos pasienio turistinę teritoriją. Eglė BURBAITĖ Šis pirmą kartą gyvai pristatytas maršrutas parengtas įgyvendinant „Interreg V–A“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektą „Lietuvos-Lenkijos funkcinė teritorija – naujos galimybės turizmo plėtrai“. Tai tarsi susipažinimas su vienuolika naujų skirtingų turizmo maršrutų, kviečiančių keliauti senoviniu jotvingių, kulinarinio paveldo, gamtos, istoriniais, dviračių ir pėsčiųjų, piligrimų, lėto gyvenimo, kalbų, šeimos, amatų ir pirties keliais. Projektu, kuris jungia net 12 partnerių – Lazdijų, Vilkaviškio r., Kalvarijos savivaldybių administracijas, Seinų regiono savivaldybių asociaciją, vienijančią septynias savivaldybes, Rūtelės (lenk. Rutka-Tartak) ...
  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.