Žinia, kad nuo liepos 1 d. brangs gamtinės dujos, gyventojus pasiekė dar pavasarį, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus tarifus, 26–50 proc. didesnius negu buvo lig tol.
Ne paslaptis, kad gamtinių dujų kainų augimą labiausiai pajus jomis šildantys būstus. Tad prasidėjus šildymo sezonui ir pirmiems mokėjimams individualiuose namuose gyvenantys marijampoliečiai lygina gautas sąskaitas su pernykštėmis ir baiminasi šalčių.
Marija BURBIENĖ
Belieka tikėtis, kad žiema nebus labai šalta
Nustačiusi 2020–2021 metų sezono dujų kainą VERT ramino gyventojus, jog dujos kainuos panašiai kaip ir 2018–2019 m. Čia pat akcentuota, kad didžiausias kainos augimas būtų trečios grupės vartotojams, kuriems tai mokėjimų problemų neturėtų sukelti, nes jiems dujos – labiau kaip prabangos prekė. Pirmos grupės vartotojų, kurie dujas naudoja ruošti maistui ir jų suvartoja 4,5 kub. m per mėnesį, sąskaitos augs mažiausiai – vidutiniškai apie 1,5 euro ir sieks apie 5 Eur.
„Per 47 darbo metus tokios kainos dar nebuvo“, – pastebėjo dujų balionais prekiaujančios UAB „Virdujis“ vadovas Alvydas Knyza.
Labiausiai kainų skirtumą pajus antroji vartotojų grupė – tie, kurie dujas vartoja būstams šildyti. Jų sąskaitos vidutiniškai padidėtų 34 eurais per mėnesį ir sudarytų 83 Eur.
Prieš 23-ejus metus – 1996 metų rudenį – dujinį namų šildymą įsirengę marijampoliečiai, dabar atsidūrę vadinamojoje Užbėgių respublikoje, kainų kilimus patyrė ne kartą. Ne vienų apdairesnių šeimininkų namuose greta dujinio šildymo likę neišardyti kietojo kuro katilai, kurie ir lig šiol sąskaitas „gelbėdavo“ spaudžiant šalčiams.
– Kai jungėmės dujas, pasilikome ir kietojo kuro katilą, – sako Saulės gatvės individualių namų kvartale gyvenanti L. L. (visų kalbintųjų vardai redakcijai žinomi – aut. past.). – Ir tuo labai džiaugiuosi. Mūsų namas neapšiltintas, tai šiluma neužsilaiko. Ir jeigu vien dujomis šildytumės, būtų labai brangu. Kad greičiau sistemoje per šalčius pakiltų temperatūra ir įšiltų antras aukštas, pakuriu medžio briketais ir anglimis. Kai nešąla, pirmame aukšte įjungiu tik dujinį šildymą. Taip per didžiausius šalčius už dujas pernai sausio–vasario mėnesiais mokėjau po 40 eurų. Džiaugiuosi, kad kai vedė dujų įrangą palikome ir kietojo kuro katilą, taip lengviau peržiemodavome. Aišku, kainavo ir kietasis kuras. Kaip bus šiemet, kai ir briketų, ir anglių, ir dujų kainos pakilo, baisu pagalvoti. Belieka tikėtis, kad žiema nebus labai šalta, – viliasi moteris.
Žmonės ir vėl kurs krosnis
Kad mokesčiai už šildymą nebūtų labai dideli, I. M. šildo tik pusę 150 kv. m namo.
– Devynerius metus šildomės tik dujomis, senąjį malkinį „pečių“ išgriovėme. Patogumas neišpasakytas – ir vanduo sušyla, ir viryklė kaista, ir kambariuose šilta, ir suodžių nėra, ir tampytis su kuru nereikia. Name – keli termometrai, ir juos nuolat seku. Pirmame aukšte ir rūsyje, kur yra vonios kambarys, nustatyta visą laiką vienoda temperatūra – 21 laipsnis. Antrame, kuriame dabar niekas negyvena, kai nešalta, palaikau minimalią 6–8 laipsnių šilumą, kai šąla, atsuku daugiau, – pasakoja moteris.
Dujų kainos keičiasi kas pusmetis. Iki šių metų liepos už išdegintą kubinį metrą dujų marijampolietė mokėjo 28 centus, nuo liepos 1 d. – 41 centą. Pernai už spalio mėnesį mokėjo po 36 centus. Po pabrangimo šiemet už per spalio mėnesį sunaudotus 142 kub. m dujų, pridėjus nepakitusį pastoviosios dalies mokestį – 3,99 Eur – sumokėjo 62,21 Eur.
– Kai nuo Naujųjų metų kaina nukrito, buvo labai gerai, bet jeigu dabar vėl pakels ir dar daugiau negu buvo, bus nekas. Juo labiau jeigu bus taip šalta, kaip pernai, kai per mėnesį sunaudojau 425 kub. m dujų, – baiminasi senjorė.
Kaimynystėje gyvenantis K. K. pasakoja, kad šilumą 133 kv. m name reguliuoja pats ir kol nesurado taupiausio varianto, atidžiai sekė skaitiklio rodmenis.
– Iš pradžių temperatūrą nustatęs buvau vienodą visai parai, bet oras išsausėdavo, būdavo net per šilta, nes namas apšiltintas, šiluma niekur nedingsta. Pradėjome įjungti tik po darbo, o nakčiai, kol nešąla, visai išjungiame. Pastebėjome, kad taip ne tik geriau miegame, bet ir mokame mažiau. Vasarą, kai dujas naudojome tik maistui gaminti ir vandeniui šildyti, mokėjome tik 6–7 eurus, o praėjusį vasarį – patį šalčiausią žiemos mėnesį – didžiausia sąskaita buvo 107 eurai, sausį 92 eurai, – pasakoja vyras.
Jeigu nuo Naujųjų metų dujos dar labiau pabrangs, pasak marijampoliečio, mažas pajamas gaunantiems žmonėms, ypač vienišiems pensininkams, už namo šildymą teks atiduoti didesnę dalį pensijos. „Tai bus nepakeliama našta, ir žmonės vėl kurs krosnis, degins viską, kas papuola, ir terš aplinką“, – baiminasi gyventojas.
Šilumą suplanuoti galima savaitės, dienos ar valandų tikslumu. Pasiekus nustatytą temperatūrą, dujų tiekimas sustoja – taip taupoma.
Pabrango ir dujos balionuose
Prieš ketverius metus vienkiemyje apsigyvenusi V. M. šeima 100 kv. metrų namui šildyti pasirinko suskystintų dujų balionus, kuriuos pastatė ir eksploatacija rūpinasi įmonė „Saurida“. Jos darbuotojai nuolat pakeičia ištuštėjusius balionus pilnais, tad šilumos tiekimas visada buvo užtikrintas, ir gyventojai džiaugėsi tokiu pasirinkimu.
– Per mėnesį išnaudojame 4–5 balionus. Pradžioje vienas kainavo 33 eurus, išleisdavome per mėnesį 120–150 eurų. Dabar balionas kainuoja jau 40 eurų, taigi ir kaina atitinkamai didesnė. Šį rudenį, kai oras buvo geras, o name nustatyta 22 laipsnių temperatūra, per šešias savaites – nuo rugsėjo vidurio ir visą spalį – išnaudojome tik tris balionus, bet išleidome net 21 euru daugiau. Deja, kiek tai bekainuotų, tenka mokėti, nes kito pasirinkimo nėra. Kai namie du mažamečiai vaikai, šaltyje negyvensi, – apie šildymo kaštus kalba šeimininkas.
– Per 47 darbo metus tokios kainos dar nebuvo, – liūdną faktą konstatuoja propano-butano dujų balionais prekiaujantis UAB „Virdujis“ vadovas Alvydas Knyza. – Dujų balionas beveik kasmet vis brangesnis. Nuo liepos l-osios kaina pakilo apie penkis eurus, ir dabar pardavinėju po 29 eurus, nors tiek pat jie kainuoja ir dujų kolonėlėse. Neskaičiuoju atvežimo, prijungimo, nes žmonėms ir taip brangu. O kaip jie taupo! Užkaičia bulvių puodą ir nukelia nuo ugnies, apklosto šiltai ir laukia, kol bulvės suminkštės… Vieni per metus išdegina 3 balionus, o senutėms 8–9 mėnesiams vieno užtenka. Sako: nevežk tokių pilnų. Ne viena šeimininkė pabrėžė, kad mano balionai normaliai pripildyti, betgi viskas nuo virėjos priklauso. Ne kartą pastebėjau, kaip močiutė į virdulį puodeliais vandenį matuoja, tiek, kiek tuo metu reikia – taip taupo ir vandenį, ir dujas, – pasakoja dujininkas.
Pasak UAB „Virdujis“ vadovo, dujų balionų pirkimas pastaraisiais metais ryškiai sumažėjo. „Daug kas įsivedė gamtines dujas, daug namų stovi tušti, nes vieni išvažiavo užsienin, kiti numirė. Be to, net 52 Marijampolės savivaldybės gyvenamuosiuose daugiabučiuose nutarta atsisakyti naudojamų dujų balionų ir pereiti prie kitų energijos šaltinių, pavyzdžiui, elektros“, – sako jis.
Dujų balionų pirkimas pastaraisiais metais ryškiai sumažėjo.
P. S. Remiantis ilgamečiais Lietuvos oro temperatūros matavimais ir įvairiais šildymo sąnaudų skaičiavimais, nuo šių metų liepos iki 160 kv. m namo šildymas dujomis ir karšto vandens ruošimas per metus kainuos apie 830 eurų. Tokio pat namo šildymas kietuoju kuru (granulėmis) atsieis apie 990 eurų, o vis populiarėjantis šildymas šilumos siurbliu oras-vanduo – 1080 eurų.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
