Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Žmonės „įjungia“ taupymo režimą

Žinia, kad nuo liepos 1 d. brangs gamtinės dujos, gyventojus pasiekė dar pavasarį, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus tarifus, 26–50 proc. didesnius negu buvo lig tol.
Ne paslaptis, kad gamtinių dujų kainų augimą labiausiai pajus jomis šildantys būstus. Tad prasidėjus šildymo sezonui ir pirmiems mokėjimams individualiuose namuose gyvenantys marijampoliečiai lygina gautas sąskaitas su pernykštėmis ir baiminasi šalčių.

Marija BURBIENĖ

Belieka tikėtis, kad žiema nebus labai šalta

Nustačiusi 2020–2021 metų sezono dujų kainą VERT ramino gyventojus, jog dujos kainuos panašiai kaip ir 2018–2019 m. Čia pat akcentuota, kad didžiausias kainos augimas būtų trečios grupės vartotojams, kuriems tai mokėjimų problemų neturėtų sukelti, nes jiems dujos – labiau kaip prabangos prekė. Pirmos grupės vartotojų, kurie dujas naudoja ruošti maistui ir jų suvartoja 4,5 kub. m per mėnesį, sąskaitos augs mažiausiai – vidutiniškai apie 1,5 euro ir sieks apie 5 Eur.

„Per 47 darbo metus tokios kainos dar nebuvo“, – pastebėjo dujų balionais prekiaujančios UAB „Virdujis“ vadovas Alvydas Knyza.

Labiausiai kainų skirtumą pajus antroji vartotojų grupė – tie, kurie dujas vartoja būstams šildyti. Jų sąskaitos vidutiniškai padidėtų 34 eurais per mėnesį ir sudarytų 83 Eur.

Prieš 23-ejus metus – 1996 metų rudenį – dujinį namų šildymą įsirengę marijampoliečiai, dabar atsidūrę vadinamojoje Užbėgių respublikoje, kainų kilimus patyrė ne kartą. Ne vienų apdairesnių šeimininkų namuose greta dujinio šildymo likę neišardyti kietojo kuro katilai, kurie ir lig šiol sąskaitas „gelbėdavo“ spaudžiant šalčiams.

– Kai jungėmės dujas, pasilikome ir kietojo kuro katilą, – sako Saulės gatvės individualių namų kvartale gyvenanti L. L. (visų kalbintųjų vardai redakcijai žinomi – aut. past.). – Ir tuo labai džiaugiuosi. Mūsų namas neapšiltintas, tai šiluma neužsilaiko. Ir jeigu vien dujomis šildytumės, būtų labai brangu. Kad greičiau sistemoje per šalčius pakiltų temperatūra ir įšiltų antras aukštas, pakuriu medžio briketais ir anglimis. Kai nešąla, pirmame aukšte įjungiu tik dujinį šildymą. Taip per didžiausius šalčius už dujas pernai sausio–vasario mėnesiais mokėjau po 40 eurų. Džiaugiuosi, kad kai vedė dujų įrangą palikome ir kietojo kuro katilą, taip lengviau peržiemodavome. Aišku, kainavo ir kietasis kuras. Kaip bus šiemet, kai ir briketų, ir anglių, ir dujų kainos pakilo, baisu pagalvoti. Belieka tikėtis, kad žiema nebus labai šalta, – viliasi moteris.

Žmonės ir vėl kurs krosnis

Kad mokesčiai už šildymą nebūtų labai dideli, I. M. šildo tik pusę 150 kv. m namo.

– Devynerius metus šildomės tik dujomis, senąjį malkinį „pečių“ išgriovėme. Patogumas neišpasakytas – ir vanduo sušyla, ir viryklė kaista, ir kambariuose šilta, ir suodžių nėra, ir tampytis su kuru nereikia. Name – keli termometrai, ir juos nuolat seku. Pirmame aukšte ir rūsyje, kur yra vonios kambarys, nustatyta visą laiką vienoda temperatūra – 21 laipsnis. Antrame, kuriame dabar niekas negyvena, kai nešalta, palaikau minimalią 6–8 laipsnių šilumą, kai šąla, atsuku daugiau, – pasakoja moteris.

Dujų kainos keičiasi kas pusmetis. Iki šių metų liepos už išdegintą kubinį metrą dujų marijampolietė mokėjo 28 centus, nuo liepos 1 d. – 41 centą. Pernai už spalio mėnesį mokėjo po 36 centus. Po pabrangimo šiemet už per spalio mėnesį sunaudotus 142 kub. m dujų, pridėjus nepakitusį pastoviosios dalies mokestį – 3,99 Eur – sumokėjo 62,21 Eur.

– Kai nuo Naujųjų metų kaina nukrito, buvo labai gerai, bet jeigu dabar vėl pakels ir dar daugiau negu buvo, bus nekas. Juo labiau jeigu bus taip šalta, kaip pernai, kai per mėnesį sunaudojau 425 kub. m dujų, – baiminasi senjorė.
Kaimynystėje gyvenantis K. K. pasakoja, kad šilumą 133 kv. m name reguliuoja pats ir kol nesurado taupiausio varianto, atidžiai sekė skaitiklio rodmenis.

– Iš pradžių temperatūrą nustatęs buvau vienodą visai parai, bet oras išsausėdavo, būdavo net per šilta, nes namas apšiltintas, šiluma niekur nedingsta. Pradėjome įjungti tik po darbo, o nakčiai, kol nešąla, visai išjungiame. Pastebėjome, kad taip ne tik geriau miegame, bet ir mokame mažiau. Vasarą, kai dujas naudojome tik maistui gaminti ir vandeniui šildyti, mokėjome tik 6–7 eurus, o praėjusį vasarį – patį šalčiausią žiemos mėnesį – didžiausia sąskaita buvo 107 eurai, sausį 92 eurai, – pasakoja vyras.

Jeigu nuo Naujųjų metų dujos dar labiau pabrangs, pasak marijampoliečio, mažas pajamas gaunantiems žmonėms, ypač vienišiems pensininkams, už namo šildymą teks atiduoti didesnę dalį pensijos. „Tai bus nepakeliama našta, ir žmonės vėl kurs krosnis, degins viską, kas papuola, ir terš aplinką“, – baiminasi gyventojas.

Šilumą suplanuoti galima savaitės, dienos ar valandų tikslumu. Pasiekus nustatytą temperatūrą, dujų tiekimas sustoja – taip taupoma.

Pabrango ir dujos balionuose

Prieš ketverius metus vienkiemyje apsigyvenusi V. M. šeima 100 kv. metrų namui šildyti pasirinko suskystintų dujų balionus, kuriuos pastatė ir eksploatacija rūpinasi įmonė „Saurida“. Jos darbuotojai nuolat pakeičia ištuštėjusius balionus pilnais, tad šilumos tiekimas visada buvo užtikrintas, ir gyventojai džiaugėsi tokiu pasirinkimu.

– Per mėnesį išnaudojame 4–5 balionus. Pradžioje vienas kainavo 33 eurus, išleisdavome per mėnesį 120–150 eurų. Dabar balionas kainuoja jau 40 eurų, taigi ir kaina atitinkamai didesnė. Šį rudenį, kai oras buvo geras, o name nustatyta 22 laipsnių temperatūra, per šešias savaites – nuo rugsėjo vidurio ir visą spalį – išnaudojome tik tris balionus, bet išleidome net 21 euru daugiau. Deja, kiek tai bekainuotų, tenka mokėti, nes kito pasirinkimo nėra. Kai namie du mažamečiai vaikai, šaltyje negyvensi, – apie šildymo kaštus kalba šeimininkas.

– Per 47 darbo metus tokios kainos dar nebuvo, – liūdną faktą konstatuoja propano-butano dujų balionais prekiaujantis UAB „Virdujis“ vadovas Alvydas Knyza. – Dujų balionas beveik kasmet vis brangesnis. Nuo liepos l-osios kaina pakilo apie penkis eurus, ir dabar pardavinėju po 29 eurus, nors tiek pat jie kainuoja ir dujų kolonėlėse. Neskaičiuoju atvežimo, prijungimo, nes žmonėms ir taip brangu. O kaip jie taupo! Užkaičia bulvių puodą ir nukelia nuo ugnies, apklosto šiltai ir laukia, kol bulvės suminkštės… Vieni per metus išdegina 3 balionus, o senutėms 8–9 mėnesiams vieno užtenka. Sako: nevežk tokių pilnų. Ne viena šeimininkė pabrėžė, kad mano balionai normaliai pripildyti, betgi viskas nuo virėjos priklauso. Ne kartą pastebėjau, kaip močiutė į virdulį puodeliais vandenį matuoja, tiek, kiek tuo metu reikia – taip taupo ir vandenį, ir dujas, – pasakoja dujininkas.

Pasak UAB „Virdujis“ vadovo, dujų balionų pirkimas pastaraisiais metais ryškiai sumažėjo. „Daug kas įsivedė gamtines dujas, daug namų stovi tušti, nes vieni išvažiavo užsienin, kiti numirė. Be to, net 52 Marijampolės savivaldybės gyvenamuosiuose daugiabučiuose nutarta atsisakyti naudojamų dujų balionų ir pereiti prie kitų energijos šaltinių, pavyzdžiui, elektros“, – sako jis.

Dujų balionų pirkimas pastaraisiais metais ryškiai sumažėjo.

P. S. Remiantis ilgamečiais Lietuvos oro temperatūros matavimais ir įvairiais šildymo sąnaudų skaičiavimais, nuo šių metų liepos iki 160 kv. m namo šildymas dujomis ir karšto vandens ruošimas per metus kainuos apie 830 eurų. Tokio pat namo šildymas kietuoju kuru (granulėmis) atsieis apie 990 eurų, o vis populiarėjantis šildymas šilumos siurbliu oras-vanduo – 1080 eurų.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose

    2021-10-26Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose
    Artėjant Vėlinėms kyla vis daugiau susirūpinimo dėl artimųjų kapų tvarkymo ir puošybos pagerbiant jų atminimą. Puošti kapus gėlėmis ir žvakėmis pradėta ne taip jau seniai – tik prieš keliasdešimt metų. Kapų puošimo mados keitėsi su laiku ir atnaujintomis technologijomis. Vaško žvakes, kurios sudegdavo, ir gėlių puokšteles, kurios sudžiūdavo ir suirdavo, pakeitė parafino ir stiklo, metalo bei plastiko gaminiai. Jie, trumpai puošę kapus, keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir didina atliekų kiekius sąvartynuose: parafinu užterštos žvakės ir jų dalys nėra perdirbamos, plastmasinės gėlės ir pintinėlės irgi dažnai tampa tik sąvartynuose laidojamomis atliekomis. Tad prieš nukraudami kapavietes dešimtimis žvakių, pintinėlių ir dirbtinių ...
  • Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta

    2021-10-25Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta
    Daliai marijampoliečių iki šiol iš Klaipėdos, Birštono, Telšių, Panevėžio ir kitų aplinkinių gatvių trumpinusių kelią į miesto centrą einant tiesiog per bėgius, teks atsisakyti šio įpročio, nes akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisijos rekomendacijas, pažadėjo geležinkelio zonos atkarpoje tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių dar iki šių metų pabaigos pratęsti apsauginę tvorą. Iki šiol nuo plovyklos iki degalinės apsaugos sienelės nebuvo. Kreipėsi į Saugaus eismo komisiją Tik baigus Marijampolėje įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, kuomet ties geležinkelio bėgiais Geležinkelio gatvėje buvo įrengta ne ištisinė apsaugos sienelė, o atkarpa nuo plovyklos iki degalinės palikta atvira, tapo aišku, kad gyventojai šią ...
  • Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas

    2021-10-25Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas
    Šalies ligoninės, didėjant COVID-19 susirgimų, pamažu grįžta į pandeminio darbo ritmą. Vis daugiau lovų tenka atiduoti susirgusiems koronavirusu, nuo savo įprasto darbo atitraukiami medikai, kalbama, kad teks stabdyti planines operacijas, taigi kentės kitomis ligomis sergantys žmonės. Daugėjant ligonių Priėmimo skyriuose, žmonės nepatenkinti, kad vizito pas antrines gydymo paslaugas teikiančius medikus tenka laukti ilgai, eilės ne tik pas kardiologus, bet ir prie echoskopijų, radiologijos kabinetų. Išeitį Marijampolės regiono gyventojams siūlo struktūrinę pertvarką išgyvenusi Kalvarijos ligoninė. Loreta TUMELIENĖ Panaikinti du skyriai Pasak Kalvarijos ligoninės direktorės Kristinos Škarnulienės, pasikeitė ligoninės struktūra. Nuo šių metų gegužės 1-osios ligoninėje panaikintas Vidaus ligų skyrius ir visą parą dirbęs Skubios ...
  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • Jaunieji meno mokyklos kūrėjai pristatė savo darbus

    2021-10-20Jaunieji meno mokyklos  kūrėjai pristatė savo darbus
    Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė atidaryta miesto Meno mokyklos moksleivių baigiamųjų darbų paroda. Praėjusių mokslo metų baigiamuosius darbus auklėtiniai paprastai demonstruodavo rugsėjo pradžioje, bet pandemija šįsyk pakeitė ir kūrybinius, ir organizacinius planus. Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė praėjusį trečiadienį pristatydama auklėtinių kūrybą sakė, jog praėjusieji metai buvo labai sudėtingi. Moksleiviams teko dirbti nuotoliniu būdu, sunku tokiomis sąlygomis dailės paslapčių mokyti ir patiems mokytojams, kuriems ji labai dėkinga, bet svarbiausia buvo pasitikėti savimi ir siekti užsibrėžto tikslo. Direktorė pasidžiaugė, kad baigiamaisiais auklėtinių darbais galės pasigėrėti gyvai visi norintys, kad tie darbai tikrai brandūs, įdomūs, ir gal kai kurie iš moksleivių ...
  • „Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius

    2021-10-20„Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius
    Netoli Marijampolės esanti „Grįžulo ratų“ rezidencija praėjusį ketvirtadienį pakvietė į naują, jau trečiąją, parodą čia – šįsyk iš naujo ciklo „Sūduvos krašto žmonių pomėgiai“. Joje savo darbus eksponuoja du šakiečiai – jauna tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė ir gydytojas psichiatras Audrius Starkauskas. Pristatydamas naująją parodą jos organizatorius Vitas Daniliauskas sakė, jog jo idėja yra rengti „Grįžulo ratuose“ ne tik profesionalių dailininkų parodas – norima, kad čia būtų galima parodyti įvairių žmonių pomėgius, jų kūrybą. Laukiama, kad čia turės progą eksponuotis ne tik šakiečiai, bet viso Sūduvos krašto atstovai, todėl laukiama ir jų pasiūlymų. Kalbėdama apie I. Siaurusevičiūtės tapybos parodą „Paukščių užkalbėjimai“ dailininkė ir pedagogė ...
  • Ir vėl – auksinė rudens banga…

    2021-10-20Ir vėl – auksinė rudens banga...
    Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus. Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir ...
  • Tapyboje – tėviškės gamta

    2021-10-20Tapyboje – tėviškės gamta
    Atėjus spaliui Patašinės bibliotekoje surengta piešiančios laiškanešės Redos Stadalienės tapybos paroda „Po tėviškės šviesiuoju dangumi“. Debiutinė šios autorės darbų paroda bibliotekos lankytojus maloniai nustebino 2020-aisiais. Redos pastebėti ir įsiminti gamtos vaizdai, išvežiojant korespondenciją po Patašinės apylinkes, laisvalaikio valandėlėmis perkelti į drobę – spalvingi, moteriški, jausmingi, paprasti, taip pat – labai nuoširdūs. Autorė įsitikinusi: kūryboje reikia siekti ne tik tobulumo, bet labiausiai – betarpiškumo, kuris paliečia kiekvieną širdį ir sužavi charizma. Redai smagu dalinti nuoširdumą, dovanojant darbus artimiesiems ir draugams, skatinusiems ją piešti, ryžtis savo laisvalaikio pomėgį pristatyti bendruomenei. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Reda Stadalienė surengė net dvi tapybos darbų parodas: be minėtos ...
  • Kas jos ir kokios buvo?

    2021-10-20Kas jos ir kokios buvo?
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama. Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius ...
  • Žaliasis smegenų plovimas

    2021-10-18Žaliasis smegenų plovimas
    „Greenwashing“ – tai apgaulinga strategija, siekianti sudaryti įspūdį, jog įmonės veikla yra draugiška aplinkai. Reklama (dažnai apgaulinga), viešaisiais ryšiais, naudodami žalios spalvos akcentus ant pakuočių ir pan. kai kurie gamintojai stengiasi sudaryti įspūdį, kad jų įmonė yra „žalia“. Tačiau įspūdis dar nėra nei ekologija, nei žiedinė ekonomika, nei kažkas panašaus, tai tik žaliasis smegenų plovimas. Kad išvengtume tokių „plovėjų“, turėtume būti budrūs ir… mažiau patiklūs. Verta pasidomėti, ar įmonė savo veiklą aprašo tik skambiomis frazėmis („Užsiimame ekologiška veikla“, „Gaminame aplinkai draugiškus produktus“ ir pan.), ar aprašo konkrečiai, kokia yra ši veikla, kokie jų gamybos procesai, kaip gaminama šiluma, ar įmonėje perdirbamos ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Įmonės kasdienybė – palankiausių sprendimų ieškojimas

    2021-10-17Įmonės kasdienybė – palankiausių sprendimų ieškojimas
    Marijampolėje veikianti UAB „Mantinga“ ne kartą informavo ir mūsų skaitytojus apie pokyčius. „Tvarumo reikšmė ir svarba mūsų įmonėje yra apibrėžta Kokybės, maisto saugos ir aplinkosaugos politikoje bei įmonės strategijoje, – sako įmonės generalinis direktorius Mantas Agentas. „Mantingos“ vadovas sako, jog yra ne viena apraiška ir procesas, kuris padeda įmonei kurti žiedinę ekonomiką: – Labai svarbu ieškoti būdų ar tvarkytojų, kurie susidariusias atliekas galėtų sutvarkyti taip, kad atliekos virstų žaliavomis, būtų perdirbtos ar pakartotinai panaudojamos. Turime ne vieną atliekų rūšį, kurios pakartotinai negalime panaudoti patys, tačiau tada ieškome atliekų tvarkytojų, kurie suteikia atliekoms žaliavos statusą – tešlos likučius, trupinius, daržovių liekanas, kitas bioskaidžias ...
  • Jei nėra planktono, tai ir banginiams nėra ką veikti

    2021-10-17Jei nėra planktono, tai ir banginiams nėra ką veikti
    Dr. Dalius Serafinas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas Visą šią savaitę, spalio 11–15 dienomis, Europos Sąjungoje vyko Europos Komisijos remiama Socialinės ekonomikos savaitė ir buvo organizuota konferencija. Tai yra kelias teisingesnio, tvaresnio ekonomikos modelio link. Nuo 2012 metų kartu su Lietuvos socialiniais partneriais skatiname socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos įgyvendinimą, esamo ekonomikos modelio inovatyvią transformaciją. Lietuvos mokslininkų sąjunga kartu su kitomis NVO organizuoja ir aktyviai dalyvauja valdžios, SVV (Smulkiojo ir vidutinio verslo), ūkininkų, socialiai jautrių grupių, savivaldos ir bendruomenių atstovų dialoge. Bendro veikimo tikslai aiškūs – Lietuvos regionų socialinės, ekonominės ir kultūrinės atskirties mažinimas neviršijant ...
  • Apie antrąjį gyvenimą

    2021-10-17Apie antrąjį gyvenimą
    Istorija iš Marijampolės žmonių gyvenimo. Moteris liko kaip stovi – be namų, net be rankinės. Tik su vaiku ant rankų. Savivaldybė jai suteikė tik sienas ir pastogę. Kažkas jai patarė ketvirtadienį apsilankyti UAB Marijampolės atliekų tvarkymo centre esančioje DGASA (Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje), kur ji galbūt susiras būtinų daiktų naujo gyvenimo pradžiai. Spėkite, koks buvo pirmas daiktas, kurį ji pasiėmė? Šventas paveikslas! O paskui jau rinkosi kitus daiktus: sofą, lovelę vaikui, šaukštus ir lėkštes, buitinę techniką. Ši trumpa, bet tikra istorija, papasakota UAB Marijampolės atliekų tvarkymo centro darbuotojų, gali būti puiki motyvacija tiems, kuriems dabar ne pats lengviausias metas. Ir tiems, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.