Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Žmonės „įjungia“ taupymo režimą

Žinia, kad nuo liepos 1 d. brangs gamtinės dujos, gyventojus pasiekė dar pavasarį, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus tarifus, 26–50 proc. didesnius negu buvo lig tol.
Ne paslaptis, kad gamtinių dujų kainų augimą labiausiai pajus jomis šildantys būstus. Tad prasidėjus šildymo sezonui ir pirmiems mokėjimams individualiuose namuose gyvenantys marijampoliečiai lygina gautas sąskaitas su pernykštėmis ir baiminasi šalčių.

Marija BURBIENĖ

Belieka tikėtis, kad žiema nebus labai šalta

Nustačiusi 2020–2021 metų sezono dujų kainą VERT ramino gyventojus, jog dujos kainuos panašiai kaip ir 2018–2019 m. Čia pat akcentuota, kad didžiausias kainos augimas būtų trečios grupės vartotojams, kuriems tai mokėjimų problemų neturėtų sukelti, nes jiems dujos – labiau kaip prabangos prekė. Pirmos grupės vartotojų, kurie dujas naudoja ruošti maistui ir jų suvartoja 4,5 kub. m per mėnesį, sąskaitos augs mažiausiai – vidutiniškai apie 1,5 euro ir sieks apie 5 Eur.

„Per 47 darbo metus tokios kainos dar nebuvo“, – pastebėjo dujų balionais prekiaujančios UAB „Virdujis“ vadovas Alvydas Knyza.

Labiausiai kainų skirtumą pajus antroji vartotojų grupė – tie, kurie dujas vartoja būstams šildyti. Jų sąskaitos vidutiniškai padidėtų 34 eurais per mėnesį ir sudarytų 83 Eur.

Prieš 23-ejus metus – 1996 metų rudenį – dujinį namų šildymą įsirengę marijampoliečiai, dabar atsidūrę vadinamojoje Užbėgių respublikoje, kainų kilimus patyrė ne kartą. Ne vienų apdairesnių šeimininkų namuose greta dujinio šildymo likę neišardyti kietojo kuro katilai, kurie ir lig šiol sąskaitas „gelbėdavo“ spaudžiant šalčiams.

– Kai jungėmės dujas, pasilikome ir kietojo kuro katilą, – sako Saulės gatvės individualių namų kvartale gyvenanti L. L. (visų kalbintųjų vardai redakcijai žinomi – aut. past.). – Ir tuo labai džiaugiuosi. Mūsų namas neapšiltintas, tai šiluma neužsilaiko. Ir jeigu vien dujomis šildytumės, būtų labai brangu. Kad greičiau sistemoje per šalčius pakiltų temperatūra ir įšiltų antras aukštas, pakuriu medžio briketais ir anglimis. Kai nešąla, pirmame aukšte įjungiu tik dujinį šildymą. Taip per didžiausius šalčius už dujas pernai sausio–vasario mėnesiais mokėjau po 40 eurų. Džiaugiuosi, kad kai vedė dujų įrangą palikome ir kietojo kuro katilą, taip lengviau peržiemodavome. Aišku, kainavo ir kietasis kuras. Kaip bus šiemet, kai ir briketų, ir anglių, ir dujų kainos pakilo, baisu pagalvoti. Belieka tikėtis, kad žiema nebus labai šalta, – viliasi moteris.

Žmonės ir vėl kurs krosnis

Kad mokesčiai už šildymą nebūtų labai dideli, I. M. šildo tik pusę 150 kv. m namo.

– Devynerius metus šildomės tik dujomis, senąjį malkinį „pečių“ išgriovėme. Patogumas neišpasakytas – ir vanduo sušyla, ir viryklė kaista, ir kambariuose šilta, ir suodžių nėra, ir tampytis su kuru nereikia. Name – keli termometrai, ir juos nuolat seku. Pirmame aukšte ir rūsyje, kur yra vonios kambarys, nustatyta visą laiką vienoda temperatūra – 21 laipsnis. Antrame, kuriame dabar niekas negyvena, kai nešalta, palaikau minimalią 6–8 laipsnių šilumą, kai šąla, atsuku daugiau, – pasakoja moteris.

Dujų kainos keičiasi kas pusmetis. Iki šių metų liepos už išdegintą kubinį metrą dujų marijampolietė mokėjo 28 centus, nuo liepos 1 d. – 41 centą. Pernai už spalio mėnesį mokėjo po 36 centus. Po pabrangimo šiemet už per spalio mėnesį sunaudotus 142 kub. m dujų, pridėjus nepakitusį pastoviosios dalies mokestį – 3,99 Eur – sumokėjo 62,21 Eur.

– Kai nuo Naujųjų metų kaina nukrito, buvo labai gerai, bet jeigu dabar vėl pakels ir dar daugiau negu buvo, bus nekas. Juo labiau jeigu bus taip šalta, kaip pernai, kai per mėnesį sunaudojau 425 kub. m dujų, – baiminasi senjorė.
Kaimynystėje gyvenantis K. K. pasakoja, kad šilumą 133 kv. m name reguliuoja pats ir kol nesurado taupiausio varianto, atidžiai sekė skaitiklio rodmenis.

– Iš pradžių temperatūrą nustatęs buvau vienodą visai parai, bet oras išsausėdavo, būdavo net per šilta, nes namas apšiltintas, šiluma niekur nedingsta. Pradėjome įjungti tik po darbo, o nakčiai, kol nešąla, visai išjungiame. Pastebėjome, kad taip ne tik geriau miegame, bet ir mokame mažiau. Vasarą, kai dujas naudojome tik maistui gaminti ir vandeniui šildyti, mokėjome tik 6–7 eurus, o praėjusį vasarį – patį šalčiausią žiemos mėnesį – didžiausia sąskaita buvo 107 eurai, sausį 92 eurai, – pasakoja vyras.

Jeigu nuo Naujųjų metų dujos dar labiau pabrangs, pasak marijampoliečio, mažas pajamas gaunantiems žmonėms, ypač vienišiems pensininkams, už namo šildymą teks atiduoti didesnę dalį pensijos. „Tai bus nepakeliama našta, ir žmonės vėl kurs krosnis, degins viską, kas papuola, ir terš aplinką“, – baiminasi gyventojas.

Šilumą suplanuoti galima savaitės, dienos ar valandų tikslumu. Pasiekus nustatytą temperatūrą, dujų tiekimas sustoja – taip taupoma.

Pabrango ir dujos balionuose

Prieš ketverius metus vienkiemyje apsigyvenusi V. M. šeima 100 kv. metrų namui šildyti pasirinko suskystintų dujų balionus, kuriuos pastatė ir eksploatacija rūpinasi įmonė „Saurida“. Jos darbuotojai nuolat pakeičia ištuštėjusius balionus pilnais, tad šilumos tiekimas visada buvo užtikrintas, ir gyventojai džiaugėsi tokiu pasirinkimu.

– Per mėnesį išnaudojame 4–5 balionus. Pradžioje vienas kainavo 33 eurus, išleisdavome per mėnesį 120–150 eurų. Dabar balionas kainuoja jau 40 eurų, taigi ir kaina atitinkamai didesnė. Šį rudenį, kai oras buvo geras, o name nustatyta 22 laipsnių temperatūra, per šešias savaites – nuo rugsėjo vidurio ir visą spalį – išnaudojome tik tris balionus, bet išleidome net 21 euru daugiau. Deja, kiek tai bekainuotų, tenka mokėti, nes kito pasirinkimo nėra. Kai namie du mažamečiai vaikai, šaltyje negyvensi, – apie šildymo kaštus kalba šeimininkas.

– Per 47 darbo metus tokios kainos dar nebuvo, – liūdną faktą konstatuoja propano-butano dujų balionais prekiaujantis UAB „Virdujis“ vadovas Alvydas Knyza. – Dujų balionas beveik kasmet vis brangesnis. Nuo liepos l-osios kaina pakilo apie penkis eurus, ir dabar pardavinėju po 29 eurus, nors tiek pat jie kainuoja ir dujų kolonėlėse. Neskaičiuoju atvežimo, prijungimo, nes žmonėms ir taip brangu. O kaip jie taupo! Užkaičia bulvių puodą ir nukelia nuo ugnies, apklosto šiltai ir laukia, kol bulvės suminkštės… Vieni per metus išdegina 3 balionus, o senutėms 8–9 mėnesiams vieno užtenka. Sako: nevežk tokių pilnų. Ne viena šeimininkė pabrėžė, kad mano balionai normaliai pripildyti, betgi viskas nuo virėjos priklauso. Ne kartą pastebėjau, kaip močiutė į virdulį puodeliais vandenį matuoja, tiek, kiek tuo metu reikia – taip taupo ir vandenį, ir dujas, – pasakoja dujininkas.

Pasak UAB „Virdujis“ vadovo, dujų balionų pirkimas pastaraisiais metais ryškiai sumažėjo. „Daug kas įsivedė gamtines dujas, daug namų stovi tušti, nes vieni išvažiavo užsienin, kiti numirė. Be to, net 52 Marijampolės savivaldybės gyvenamuosiuose daugiabučiuose nutarta atsisakyti naudojamų dujų balionų ir pereiti prie kitų energijos šaltinių, pavyzdžiui, elektros“, – sako jis.

Dujų balionų pirkimas pastaraisiais metais ryškiai sumažėjo.

P. S. Remiantis ilgamečiais Lietuvos oro temperatūros matavimais ir įvairiais šildymo sąnaudų skaičiavimais, nuo šių metų liepos iki 160 kv. m namo šildymas dujomis ir karšto vandens ruošimas per metus kainuos apie 830 eurų. Tokio pat namo šildymas kietuoju kuru (granulėmis) atsieis apie 990 eurų, o vis populiarėjantis šildymas šilumos siurbliu oras-vanduo – 1080 eurų.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Romas Linionis: keturi dešimtmečiai su fotoaparatu

    2016-06-14
    Pastarųjų dešimtmečių Marijampolės fotografijos grandą Romą Linionį iš matymo, ko gero, pažįsta kone visa Marijampolė. Yra žmonių, kurie jį prisimena ir pažįsta dar nuo mokyklos suolo, taip pat nuo tų laikų, kai baigęs aukštąsias inžinieriaus mechaniko studijas grįžo į gimtąjį miestą ir tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje pradėjo inžinieriaus konstruktoriaus karjerą. Ypač puikiai Romą pažįsta vietos kultūros ir meno žmonės, nes jis ir jo gyvenimo bendražygė mūsų kolegė Nijolė Linionienė jau daug metų, kaip sakoma, verda tose pačiose kultūrinio gyvenimo ir meno pasaulio sultyse. Vis dėlto dauguma marijampoliečių Romą Linionį, manau, yra įsidėmėję ir tariasi bent iš matymo pažįstantys dėl ...
  • Kraštotyrininkės darbo rezultatas – mokyklos muziejus

    2016-05-31
    Jono Totoraičio progimnazijos muziejus įkurtas 2001 metais, švenčiant mokyklos 30-metį. Kaip papasakojo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Salvinija Šimonėlienė, aprodydama jaukią muziejaus patalpą, ne visos šalies mokyklos turi tokius savo muziejus. Šiai mokyklai pasisekė, kad buvo tokia entuziastė kaip mokytoja P. D. Vidrinskienė, kuri tuo užsiėmė, ir kad palaikė mokyklos vadovai. Pasak pavaduotojos, šalyje iš maždaug pusantro tūkstančio mokyklų muziejus teturi apie 400. Istorijos mokytoja S. Šimonėlienė perėmė muziejaus veiklą iš Vidrinskienės, kuri šioje mokykloje dirbo nuo 1971 metų – įkūrimo dienos (pradžioje atėjo kartu su vyru Zigmu, vėliau jis perėjo kitur). „Šiame muziejuje yra 100 proc. to, ką paliko mokytoja. Aišku, palaipsniui kaupiasi ...
  • Sausio 13-osios didvyris Rimantas Juknevičius

    2016-05-31
    2012 m. abiejų Vidrinskų bendras darbas – knyga apie Rimantą Juknevičių išleista pavadinimu „Lietuvos laisvės gynėjas Rimantas Juknevičius. 1991 m. Sausio 13-oji“. 187 puslapių knygoje sudėta gausybė asmeninių nuotraukų, Rimantą pažinojusiųjų atsiminimai, Sausio 13-osios liudininkų pasakojimai, didvyriui skirtų eilėraščių posmai, net užrašai ant laidotuvių vaikinų, nemažai straipsnių iš to laiko spaudos, daugybė nuotraukų iš laidotuvių ir kt. „Aš vis laukiau, kada kas nors apie Rimantą parašys knygą. Tikėjausi, gal žurnalistai. O ką aš – juk tik eilinė kraštotyrininkė. Bet matau, kad niekas nieko nesiima. Tada galvoju: o kas kitas, jei ne aš? Su Rimanto mama Vanda mes kartu dirbome – privalau ...
  • Mokytojos P. D. Vidrinskienės bibliografija

    2016-05-31
    Mokytoja P. D. Vidrinskienė rašo lietuvių ir esperanto kalbomis, verčia iš ir į esperanto k. Yra parašiusi, sudariusi ir išleidusi šias knygas: „Rudens ugnelė“ (vaizdeliai ir atsiminimai, 1997 m.). Išvertė iš esperanto k. P. Gavėno knygą „Šventasis Kazimieras“ (1997 m.). „Marijampolės 5-oji vidurinė mokykla 1971–2001 m.“ (2001 m.). „Neužpustytos pėdos“ (apie nusipelniusią mokytoją Juzefą Jakelaitienę, 2002 m.). „Lernu diligente“ (esperanto k. vadovėlis, 2002 m.). „Koloroj de sopiro“ (skaitiniai esperanto k., 2003 m.). „Švyturiu dek“ (sudarė eilėraščių rinkinį apie mokyklą ir mokytojus, 2003 m.). Suredagavo J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ antrą leidimą (2003 m.). „Skambančios rugsėjų upės“ (mokytojų atsiminimai, I ir II d., 2006 m., 2010 m.). „Paulina – Žiemgalos dukra“ ...
  • Gana netikėtas gyvenimo posūkis – kurti poeziją

    2016-05-31
    Kurti eiles P. D. Vidrinskienė pradėjo išėjusi užtarnauto poilsio. Gegužės 7 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje ji pristatė net keturias savo poezijos knygas: „Saulėlydžio paukštė“, „Randuotos pilnaties pievos“, „Vilčių ežeruos“ ir „Varvek­lių stygos“. Tiek poezijos parašė per tuos 5 metus, kai nebedirba mokykloje. Renginys buvo pavadintas poetės eilėraščio žodžiais „Dar pabūkim“. „Poezija kaip panelė, vienam patinka, kitam ne. Pamatau pašešupy gražius vaizdus ir gimsta eilės. Supratau, kad ne tik skausmas gimdo poeziją, džiaugsmas – irgi“, – kalbėjo poetė gausiai susirinkusiems klausytojams. Ji buvo pristatyta kaip muziejaus įkūrėja, kraštotyros knygų autorė, Pasaulinės esperanto asociacijos narė. Danutė ilgai rašė apie kitus, o išėjusi į užtarnautą ...
  • Mokytoja D. VIDRINSKIENĖ: lituanistika, esperanto kalba, sovietmečio disidentų likimai

    2016-05-31
    Paulina Danutė Vidrinskienė save vadina Žiemgalos dukra, nes kilusi iš šalies šiaurės, Žagarės, ir, kaip pati sako, tarsi tas vyšnios kauliukas likimo permesta per Nemuną į trąšią Suvalkijos žemę. Čia prigijo, subrendo, sulapojo ir duoda tokį didelį šešėlį, kuris saugo, globoja, glaudžia daugybę žmonių, kurių veikla, geri darbai jos dėka išlieka ne tik žmonių atmintyje, bet ir knygose. Tos knygos – tai kraštotyrinė medžiaga apie atskiras iškilias asmenybes, apie įvairias grupes, įstaigas, laikotarpius, veiklas. 2008 m. mokytojai P. D. Vidrinskienei suteiktas „Nusipelniusios marijampolietės“ vardas. Pedagoginė lituanistinė  veikla – nuo 17 metų Vaikystėje Danutės charakterį formavo graži Žagarės gamta ir knygos. Su bendramoksliais liko ...
  • Ir nuvilnijo garsas… (jį išgirdo ir Vytautas Ciplijauskas, ir Henrikas Šablevičius)

    2016-05-17
    Nežinia, kaip būtų susiklostęs Juozo Adomaičio, unikalaus talento kūrėjo, darbų likimas, jei skulptorius Julius Narušis, o paskui jau ir kiti, nebūtų ėmę skleisti žinios apie juos. Juk dešimtmečius tuos akmenis kalė, kai kas pagirdavo, kai kas stebėjosi, bet pagal kitų norus ar užsakymus nedirbo ir pinigų nesiekė užsidirbti. Koks bebuvo racionalus, apskaičiuojantis, antkapinių pamink­lų nesiruošė kalti, nors kryžiaus, nukryžiuotojo motyvais darbų ir sukurta. (Beje, pasitaikė atvejų, kai koks kūrinys „prisišaukdavo“ kitą žmogų: štai Višakio Rūdos kapinėse J. Adomaičio darbas žymi devynerių metų mergaitės amžinojo poilsio vietą…) Etnologas Juozas Kudirka yra rašęs: „J. Adomaitis šiandien mums įdomus tuo, kad būdamas natūraliai izoliuotas ...
  • Gandrai nepalieka meistro sodybos

    2016-05-17
    Sunku įvertinti žmogaus gyvenimo turtus: gali suskaičiuoti pastatus, hektarus ar galvijus (dabar – jau ir mašinas ar net jachtas su lėktuvais, vilas užsieniuose), įmantrių drapanų pilnas spintas ir brangius papuošalus, bet… „Raktai iškris iš rankos – ir viskas liks. Kai prisimenu, mano vyro senelis ir jo tėvas nieko „tokio“ neturėjo, o kokie jie buvo laimingi! Aš labiausiai patenkinta, kad tėtis išmokė darbštumo – visko, visų darbų išmokė. Ir perdavė tą darbštumą – be vyro likus kaip sunku buvo, bet nieko, neprapuoliau…“ Tai Juozo Adomaičio vyriausios dukros Joanos Matulevičienės žodžiai. Ji visą laiką gyvena tėvų sodyboje – taigi natūraliai tenka ir ...
  • Akmenorius Juozas Adomaitis: prakalbinti akmenį ir išlikti…

    2016-05-17
    2015-ųjų birželį sukako 110 metų, kai mūsų krašte, Igliškėlių kaime ūkininko šeimoje gimė unikalaus talento žmogus akmenorius Juozas Adomaitis. O rudenį buvo 25-osios mirties metinės: išėjo, kaip pats yra sakęs, „namo“… Jubiliejinė sukaktis nenuskambėjo plačiau, tik gausi giminė tradiciškai susirinko į jo sodybą, kur tebegyvena kūrėjo dvasia: tiek paties įamžinta akmens darbuose, tiek laukuose, iš kur tie akmenys atkeliavo, didžiųjų medžių apsuptoje sodyboje, kur svečių visada laukia čia nuolat gyvenanti vyriausioji meistro dukra. Neužmiršo jo ir kažkada bendravę, visokių reikalų turėję aplinkinių kaimų žmonės – per gyvenimą yra visokių darbų daręs, daug reikalų išrišęs, tad ir jį pažinojusių buvo daug. ...
  • Senieji amatai – jaunųjų rankose

    2016-05-03
    Su tradiciniais Suvalkijos amatais supažindina 2016 m. Lietuvos moksleivių liaudies dailės paroda-konkursas „Sidabro vainikėlis“, kuri per Jurgines pristatyta Marijampolės kultūros centre. Suvalkijos regiono parodoje dalyvavo ne tik Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, Vilkaviškio, Kauno, Šakių, Prienų rajonų moksleiviai. Pasisemti išminties, kaip dirbti puoselėjant tradicijas, atvažiavo ir svečių iš Suvalkų krašto, Lenkijos: Punsko gimnazijos ir Kovo 11-osios licėjaus mokinės su mokytoja Aldona Vaicekauskiene. – Visi amatai perduodami iš kartos į kartą, – sako kultūros centro etnologė Ona Surdokienė. – Savo amatą išmanantis meistras visada suranda mokinį, kuriam perduoda savo patirtį, tęsia tradicijas. Jau devintą kartą mūsų technologijų mokytojai ir jų mokiniai pristato savo darbus ...
  • Geroji energija žmogui – per žolynus

    2016-05-03
    Garsi mūsų krašte verbų rišėja tautodailininkė Birutė Juškevičienė visus metus ruošiasi Verbų ir Velykų šventėms. Balsupiuose gyvenanti B. Juškevičienė, atsisakiusi darbo statybinėje organizacijoje ir pati savarankiškai išmokusi rišti verbas, kiekvieną pavasarį sodina augalus kitų metų rišimui: „sausiukus“, kermėkus, „sagutes“ ir kitokias per vasarą užaugsiančias gėles. Pasisėja ir linų. Vasarą prisirenka lauko gėlių – bitkrėslių, kraujažolių, šlamučių, prisiskina ir kvietrugių, rugių varpų. Prie namų augina sedulas, kurių šakelėmis papuošia margučius, o juos įkomponuoja į verbas. Verbos pynimas prasideda nuo viršūnės formavimo ant lazdyno koto – tokių kotų Birutė pasiruošia apie 1000. O paskui vyksta kūryba – iš sušlapintų žolynų (iš sauso augalo nieko ...
  • Marijampolietis – 1000-mečio tradicijas atitinkančių statinių meistras

    2016-05-03
    Marijampolietis Vitalius Striuogaitis – vienas žinomiausių ne tik Suvalkijos krašto, bet ir visos Lietuvos medinių gaminių meistrų ir senojo kubilininkystės amato puoselėtojų. Siekdamas puoselėti senovės tradicijas, buvęs technologijų mokytojas V. Striuogaitis susidomėjo statinių ir kubilų gamyba. O juos, pasak meistro, neužtenka vien padaryti, daiktas turi būti funkcionalus. – Prieš ketvirtį amžiaus pradėjus gaminti statines, reikėjo grįžti į viduramžius, – sako tautodailininkas. – 15 metų mugėse tik aš vienas turėjau statinių ir kubilų, nes paprasčiausiai senųjų meistrų nebeliko, o jauni nemokėjo jų gaminti. 1000 metų tradicijas atitinkančioms statinėms gaminti svarbu atrinkti medžiagą, ją natūraliai išdžiovinti. Tinka tik kokybiškas 200 metų ir vyresnis juodasis arba ...
  • Rimorius V. Burčikas – paskutinis savo amato mohikanas?

    2016-05-03
    1Šiame informacinių technologijų amžiuje mums svarbu išsaugoti senuosius, tradicinius amatus, kurie skatina domėtis krašto istorija. Tai prisilietimas prie praeities – tėvų ir protėvių gyvenimo. Saugodami kultūrinį palikimą ir perduodami jį šiandienos kartai, turime viltį, kad tradicijos neišnyks, nors nemažai tradicinių amatų nenumaldomai artėja prie išnykimo ribos. Vienas tokių – rimorystė (odinių pakinktų gaminimas).   Nepriklausomos prieškario Lietuvos kaime žmogus neišsiversdavo be arklio. Ūkininkai pasipuikuodavo, vienas su kitu pasivaržydavo, kurio arklys stipresnis, pakinktai gražesni. Susikūrus kolūkiams arkliukas taip pat buvo pagrindinis pagalbininkas, ne tik žemę dirbant, krovinius vežant, bet ir pramogaujant. Dabar, deja, vis rečiau pamatysi kaimo lauku dardantį vežimaitį, traukiamą arkliuko. Nebėra ...
  • Dovanos idėja – „Suvalkiečio“ prenumeratos kuponas

    2015-11-27Dovanos idėja – „Suvalkiečio“ prenumeratos kuponas
    Siūlome dovanos idėją: pradžiuginkite artimąjį ar bičiulį „Suvalkiečio“ prenumerata. Laikraštį galima padovanoti pusmečiui ar ketvirčiui. Tikimės, kad tokia dovanos idėja pasinaudos ne tik mūsų gyventojai, bet ir emigrantai ar kraštiečiai, turintys savųjų čia, Suvalkijoje. Jei gyvenate toli, jūsų internetu užsakytą prenumeratos kuponą adresatui galime išsiųsti paštu. Dėl dovanų kuponų prašome kreiptis į redakciją (Ūkininkų g. 6, 1 kab.), telefonu (8 343) 51925 arba el. paštu reklama@suvalkietis.lt.
  • Marijampolės savanoriai bando įpūsti gaivaus oro į Marijampolės kultūrinį gyvenimą

    2012-04-03
    Tris kovo ketvirtadienius, pradedant kovo 15 diena ir baigiant kovo 29 diena, kino teatre ,,Spindulys‘‘ šurmuliavo jaunimas. Čia jauni žmonės susirinko į nekomercinių dokumentinių filmų ciklą „Nesuterštas kinas“. Poreikį Marijampolėje matyti daugiau nekomercinio kino vykdydama marijampoliečių apklausas pastebėjo projekto „Savanorių fabrikas“ kultūros ir meno savanorių grupė. Organizuodama netradicinio kino vakarus ši jaunų bei iniciatyvių žmonių grupė jaunimą bandė suintriguoti retoriniu klausimu „Ar dar neatsibodo holivudinis šlamštas?“. Atrodo, pastaroji mažytė intriga suveikė ir parodė marijampoliečių širdyse gyvenantį kultūros ilgesį, kadangi pirmą ketvirtadienį startavę mažojoje „Spindulio“ kino teatro salėje, ciklą organizatoriai užbaigė stebėdami beveik sausakimšą didžiają salę, talpinančią keletą šimtų žiūrovų. Filmų ciklas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.