Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Žmonės „įjungia“ taupymo režimą

Žinia, kad nuo liepos 1 d. brangs gamtinės dujos, gyventojus pasiekė dar pavasarį, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus tarifus, 26–50 proc. didesnius negu buvo lig tol.
Ne paslaptis, kad gamtinių dujų kainų augimą labiausiai pajus jomis šildantys būstus. Tad prasidėjus šildymo sezonui ir pirmiems mokėjimams individualiuose namuose gyvenantys marijampoliečiai lygina gautas sąskaitas su pernykštėmis ir baiminasi šalčių.

Marija BURBIENĖ

Belieka tikėtis, kad žiema nebus labai šalta

Nustačiusi 2020–2021 metų sezono dujų kainą VERT ramino gyventojus, jog dujos kainuos panašiai kaip ir 2018–2019 m. Čia pat akcentuota, kad didžiausias kainos augimas būtų trečios grupės vartotojams, kuriems tai mokėjimų problemų neturėtų sukelti, nes jiems dujos – labiau kaip prabangos prekė. Pirmos grupės vartotojų, kurie dujas naudoja ruošti maistui ir jų suvartoja 4,5 kub. m per mėnesį, sąskaitos augs mažiausiai – vidutiniškai apie 1,5 euro ir sieks apie 5 Eur.

„Per 47 darbo metus tokios kainos dar nebuvo“, – pastebėjo dujų balionais prekiaujančios UAB „Virdujis“ vadovas Alvydas Knyza.

Labiausiai kainų skirtumą pajus antroji vartotojų grupė – tie, kurie dujas vartoja būstams šildyti. Jų sąskaitos vidutiniškai padidėtų 34 eurais per mėnesį ir sudarytų 83 Eur.

Prieš 23-ejus metus – 1996 metų rudenį – dujinį namų šildymą įsirengę marijampoliečiai, dabar atsidūrę vadinamojoje Užbėgių respublikoje, kainų kilimus patyrė ne kartą. Ne vienų apdairesnių šeimininkų namuose greta dujinio šildymo likę neišardyti kietojo kuro katilai, kurie ir lig šiol sąskaitas „gelbėdavo“ spaudžiant šalčiams.

– Kai jungėmės dujas, pasilikome ir kietojo kuro katilą, – sako Saulės gatvės individualių namų kvartale gyvenanti L. L. (visų kalbintųjų vardai redakcijai žinomi – aut. past.). – Ir tuo labai džiaugiuosi. Mūsų namas neapšiltintas, tai šiluma neužsilaiko. Ir jeigu vien dujomis šildytumės, būtų labai brangu. Kad greičiau sistemoje per šalčius pakiltų temperatūra ir įšiltų antras aukštas, pakuriu medžio briketais ir anglimis. Kai nešąla, pirmame aukšte įjungiu tik dujinį šildymą. Taip per didžiausius šalčius už dujas pernai sausio–vasario mėnesiais mokėjau po 40 eurų. Džiaugiuosi, kad kai vedė dujų įrangą palikome ir kietojo kuro katilą, taip lengviau peržiemodavome. Aišku, kainavo ir kietasis kuras. Kaip bus šiemet, kai ir briketų, ir anglių, ir dujų kainos pakilo, baisu pagalvoti. Belieka tikėtis, kad žiema nebus labai šalta, – viliasi moteris.

Žmonės ir vėl kurs krosnis

Kad mokesčiai už šildymą nebūtų labai dideli, I. M. šildo tik pusę 150 kv. m namo.

– Devynerius metus šildomės tik dujomis, senąjį malkinį „pečių“ išgriovėme. Patogumas neišpasakytas – ir vanduo sušyla, ir viryklė kaista, ir kambariuose šilta, ir suodžių nėra, ir tampytis su kuru nereikia. Name – keli termometrai, ir juos nuolat seku. Pirmame aukšte ir rūsyje, kur yra vonios kambarys, nustatyta visą laiką vienoda temperatūra – 21 laipsnis. Antrame, kuriame dabar niekas negyvena, kai nešalta, palaikau minimalią 6–8 laipsnių šilumą, kai šąla, atsuku daugiau, – pasakoja moteris.

Dujų kainos keičiasi kas pusmetis. Iki šių metų liepos už išdegintą kubinį metrą dujų marijampolietė mokėjo 28 centus, nuo liepos 1 d. – 41 centą. Pernai už spalio mėnesį mokėjo po 36 centus. Po pabrangimo šiemet už per spalio mėnesį sunaudotus 142 kub. m dujų, pridėjus nepakitusį pastoviosios dalies mokestį – 3,99 Eur – sumokėjo 62,21 Eur.

– Kai nuo Naujųjų metų kaina nukrito, buvo labai gerai, bet jeigu dabar vėl pakels ir dar daugiau negu buvo, bus nekas. Juo labiau jeigu bus taip šalta, kaip pernai, kai per mėnesį sunaudojau 425 kub. m dujų, – baiminasi senjorė.
Kaimynystėje gyvenantis K. K. pasakoja, kad šilumą 133 kv. m name reguliuoja pats ir kol nesurado taupiausio varianto, atidžiai sekė skaitiklio rodmenis.

– Iš pradžių temperatūrą nustatęs buvau vienodą visai parai, bet oras išsausėdavo, būdavo net per šilta, nes namas apšiltintas, šiluma niekur nedingsta. Pradėjome įjungti tik po darbo, o nakčiai, kol nešąla, visai išjungiame. Pastebėjome, kad taip ne tik geriau miegame, bet ir mokame mažiau. Vasarą, kai dujas naudojome tik maistui gaminti ir vandeniui šildyti, mokėjome tik 6–7 eurus, o praėjusį vasarį – patį šalčiausią žiemos mėnesį – didžiausia sąskaita buvo 107 eurai, sausį 92 eurai, – pasakoja vyras.

Jeigu nuo Naujųjų metų dujos dar labiau pabrangs, pasak marijampoliečio, mažas pajamas gaunantiems žmonėms, ypač vienišiems pensininkams, už namo šildymą teks atiduoti didesnę dalį pensijos. „Tai bus nepakeliama našta, ir žmonės vėl kurs krosnis, degins viską, kas papuola, ir terš aplinką“, – baiminasi gyventojas.

Šilumą suplanuoti galima savaitės, dienos ar valandų tikslumu. Pasiekus nustatytą temperatūrą, dujų tiekimas sustoja – taip taupoma.

Pabrango ir dujos balionuose

Prieš ketverius metus vienkiemyje apsigyvenusi V. M. šeima 100 kv. metrų namui šildyti pasirinko suskystintų dujų balionus, kuriuos pastatė ir eksploatacija rūpinasi įmonė „Saurida“. Jos darbuotojai nuolat pakeičia ištuštėjusius balionus pilnais, tad šilumos tiekimas visada buvo užtikrintas, ir gyventojai džiaugėsi tokiu pasirinkimu.

– Per mėnesį išnaudojame 4–5 balionus. Pradžioje vienas kainavo 33 eurus, išleisdavome per mėnesį 120–150 eurų. Dabar balionas kainuoja jau 40 eurų, taigi ir kaina atitinkamai didesnė. Šį rudenį, kai oras buvo geras, o name nustatyta 22 laipsnių temperatūra, per šešias savaites – nuo rugsėjo vidurio ir visą spalį – išnaudojome tik tris balionus, bet išleidome net 21 euru daugiau. Deja, kiek tai bekainuotų, tenka mokėti, nes kito pasirinkimo nėra. Kai namie du mažamečiai vaikai, šaltyje negyvensi, – apie šildymo kaštus kalba šeimininkas.

– Per 47 darbo metus tokios kainos dar nebuvo, – liūdną faktą konstatuoja propano-butano dujų balionais prekiaujantis UAB „Virdujis“ vadovas Alvydas Knyza. – Dujų balionas beveik kasmet vis brangesnis. Nuo liepos l-osios kaina pakilo apie penkis eurus, ir dabar pardavinėju po 29 eurus, nors tiek pat jie kainuoja ir dujų kolonėlėse. Neskaičiuoju atvežimo, prijungimo, nes žmonėms ir taip brangu. O kaip jie taupo! Užkaičia bulvių puodą ir nukelia nuo ugnies, apklosto šiltai ir laukia, kol bulvės suminkštės… Vieni per metus išdegina 3 balionus, o senutėms 8–9 mėnesiams vieno užtenka. Sako: nevežk tokių pilnų. Ne viena šeimininkė pabrėžė, kad mano balionai normaliai pripildyti, betgi viskas nuo virėjos priklauso. Ne kartą pastebėjau, kaip močiutė į virdulį puodeliais vandenį matuoja, tiek, kiek tuo metu reikia – taip taupo ir vandenį, ir dujas, – pasakoja dujininkas.

Pasak UAB „Virdujis“ vadovo, dujų balionų pirkimas pastaraisiais metais ryškiai sumažėjo. „Daug kas įsivedė gamtines dujas, daug namų stovi tušti, nes vieni išvažiavo užsienin, kiti numirė. Be to, net 52 Marijampolės savivaldybės gyvenamuosiuose daugiabučiuose nutarta atsisakyti naudojamų dujų balionų ir pereiti prie kitų energijos šaltinių, pavyzdžiui, elektros“, – sako jis.

Dujų balionų pirkimas pastaraisiais metais ryškiai sumažėjo.

P. S. Remiantis ilgamečiais Lietuvos oro temperatūros matavimais ir įvairiais šildymo sąnaudų skaičiavimais, nuo šių metų liepos iki 160 kv. m namo šildymas dujomis ir karšto vandens ruošimas per metus kainuos apie 830 eurų. Tokio pat namo šildymas kietuoju kuru (granulėmis) atsieis apie 990 eurų, o vis populiarėjantis šildymas šilumos siurbliu oras-vanduo – 1080 eurų.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...
  • Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?

    2021-09-22Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet organizuoja specialius gyventojams skirtus seminarus, kurių metu ilgametę patirtį sukaupę specialistai pasakoja gyventojams apie naujausias būstų modernizavimo aktualijas ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Kokių užklausų specialistai dažniausiai sulaukia šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais vykstančių seminarų metu? Kokį laiko tarpą daugiabučių renovacijai bus teikiama parama? Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. ...
  • Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?

    2021-09-21Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?
    Kaip apie tvarką namuose galima spręsti įžengus pro duris į prieškambarį, taip ligoninės darbą visuomenei atspindi Priėmimo skyrius. Sunkiai sutiksi žmogų, kuriam per gyvenimą neteko lankytis šiame skyriuje. Ir tikrai nesunkiai rasi tokių, kurie iš ligoninės priimamojo grįžo su karčiomis nuosėdomis širdyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ neretai pasirodo įskaudintų pacientų pasakojimų apie tai, kaip su jais nežmoniškai buvo elgiamasi atvykus į ligoninę, kaip ilgai turėjo laukti, kol juos apžiūrėjo gydytojas. Gerų atsiliepimų matome tikrai mažiau, gal todėl, kad kai viskas gerai, žmogus tiesiog nerašo, pasidžiaugia viduje, o kai skauda – nori išsikalbėti. Loreta TUMELIENĖ Per parą priima apie šimtą pacientų Marijampolės ligoninės direktorius Mantas ...
  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Pristatytas naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ centras

    2021-09-14Pristatytas naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ centras
    Praėjusį pirmadienį Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas visiems, kurie neabejingi Europai ir jos ateičiai – čia buvo pristatytas naujos kartos centras „Europe Direct Marijampolė“. Buvo surengta diskusija „Atvira Europa“, pristatytas forumo teatras „Būkim pažįstami“ – tai Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro bei „Europe Direct Marijampolė“ projektas. Vakare Poezijos parke surengtas interaktyvus kultūrinis performansas „Tautų dienos“, kuriame Lietuvoje gyvenantys studentai iš Nigerijos supažindino marijampoliečius su savo šalies kultūra, muzika ir valgiais. Algis VAŠKEVIČIUS Ėmė pavyzdį iš Suomijos Renginyje bibliotekoje naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ pristatė centro vadovė Vaida Burbienė. Ji priminė, kad centro ištakos siekia 2000 metus, kai tuometis Europos ...
  • Pokyčiai pakeliui į Marijampolės gyvenimą

    2021-09-13Pokyčiai pakeliui į Marijampolės gyvenimą
    Skaičius 23 – nei didelis, nei ką, tačiau jei pridursime, kad tiek Europos Sąjungos socialinio fondo projektų, kuriančių pokyčius Marijampolės miesto bendruomenėje, jau šiuo metu yra dienos šviesoje, tai skaičius išties įspūdingas. Tai – miesto vietos veiklos grupės strategija, kuria skatinama tvari regiono plėtra ir iniciatyvos, mažinančios socialinę ir ekonominę atskirtį. Vis dėlto nekreipkite dėmesio į tarptautinius žodžius ir terminus – skaitykite, kas mūsų bendruomenėje gali keistis (ir jau keičiasi) – mums, mūsų tėvams, vaikams, kolegoms, kaimynams ar mūsų šeimose slaugomiems ligoniams. Daiva KLIMAVIČIENĖ Dvi kryptys – Pagal Vietos plėtros strategiją įgyvendinamų projektų apimtys ir veiklos skirtingos, tačiau juos visus galima sujungti į ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • „Suvalkiečio“ projektas kviečia domėtis ES sanglaudos politika

    2021-09-10
    Marijampolės apskrities laikraštis „Suvalkietis“ pradėjo įgyvendinti Europos Komisijos finansuojamą projektą „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“. Šis projektas – sėkmingo dalyvavimo kvietime teikti paraiškas dėl paramos informavimo priemonėms, informuojančioms apie Europos Sąjungos sanglaudos politiką, rezultatas. Metus truksiantį projektą įgyvendinsime kartu su partneriu Marijampolės televizija ir kompleksiškai analizuosime temas, orientuotas į penkis pagrindinius 2021–2027 metų ES sanglaudos politikos programos tikslus. Didelį dėmesį skirsime klimato kaitos prevencijai, energetiniam efektyvumui, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui, inovacijoms, socialinės atskirties mažinimui. Projekto ašis, vienijanti visas temas – tvari regiono plėtra: aplinkos apsaugos, ekonomikos ir socialinės plėtros tikslų derinimas. Didelis dėmesys bus skiriamas Žaliajam Europos kursui. ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.