Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Mantinga“ surado savo sėkmės raktą

„Mantingos“ bendrovės įkūrėjas marijampolietis Klemencas Agentas sako, jog prieš 23-ejus metus kurdamas šią įmonę nemanė, kad šiandien ji bus tokia, kokia yra – turės tris gamyklas, bus didžiausia darbdavė Marijampolės regione, įdarbinusi apie 1500 žmonių, gamins per tūkstantį įvairių gaminių, kuriuos eksportuos į dešimtis pasaulio šalių. Paprašytas prisiminti pačią verslo pradžią, verslininkas teigia, kad ta verslo gyslelė viduje slypėjusi nuo mažumės.

„Mantingos“ įkūrėjas Klemencas Agentas patenkintas, kad jo sūnus Mantas perėmė vadovavimą bendrovei į savo rankas.

„Mantingos“ įkūrėjas Klemencas Agentas patenkintas, kad jo sūnus Mantas perėmė vadovavimą bendrovei į savo rankas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Triušiai, balandžiai, dainos ir cirkas

– Kai dar buvau vaikas, savų pinigų užsidirbdavau augindamas ir parduodamas triušius, balandžius, o vasaromis, kai pasibaigdavo mokslo metai, dirbdavau krovėju ūkinių prekių parduotuvėje. Nuolat buvau užimtas ir turėjau įvairios veiklos. Su tėčiu, kuris buvo įkūręs tuomečio Kapsuko miesto cirką ir atlikdavo ten akrobatinius triukus, rengėme pasirodymus, aš daug kartų dalyvavau „Dainų dainelės“ finaluose, su klasės draugais mokykloje buvome sukūrę vokalinį instrumentinį ansamblį.

Baigęs mokyklą, pasirinkau studijas Kauno veterinarijos akademijoje. Studijų metais taip pat užsidirbdavau pinigų, veisdamas kailinius žvėrelius, augindamas daržoves. Vėliau užsiėmiau vynų importu ir prekyba, iš ten atėjau į prekybą degalais „Lukoil“ bendrovėje, – prisimena pašnekovas.

Būtent dirbdamas pastarojoje bendrovėje ir domėdamasis degalinių statyba, įranga, prekių jose išdėstymu užsienio šalyse K. Agentas pastebėjo, kad jose labai paklausios yra šviežios bandelės, kava, o Lietuvoje to dar nebuvo. Marijampolietis sužinojo, kad užšaldyti gaminiai atvežami į degalines ir čia krosnelėse iškepami. Tada trijose dešimtyse „Lukoil“ degalinių Lietuvoje jo siūlymu buvo įsigytos tokios krosnelės ir pradėta vežti produkciją – sluoksniuotas bandeles, prancūziškus batonus, duoną, spurgas iš Prancūzijos ir vietoje kepti.

Ėmėsi naujo šeimos verslo

Netrukus K. Agentui teko priimti nelengvą sprendimą – atsisakyti kitų jo vystytų verslų ir imtis naujo šeimos verslo. Tuo metu, 1998-aisiais, kai buvo įkurta „Mantinga“, šaldytų produktų technologija Lietuvoje buvo naujovė ir vyravo nuomonė, kad šviežias gaminys yra tik tas, kurio tešla sumaišoma ir iš karto iškepama. Buvo sunku įsivaizduoti, kad šaldytas produktas gali būti šviežias, tačiau K. Agentas tikėjo šio verslo idėja ir ėmėsi ją įgyvendinti.

Technologiškai kepti paruošti užšaldyti duonos ir pyrago gaminiai iš Prancūzijos keliavo pas mus, bet tais pačiais 1998-aisiais prasidėjus Rusijos ekonominei krizei, kurios pasekmės skaudžiai užgulė ir Lietuvą, importuojami gaminiai pirkėjams tapo per brangūs. Tada „Mantingos“ įkūrėjo galvoje ėmė suktis mintis pirmą šaldytų gaminių gamyklą statytis Lietuvoje. Taip 1999 m. Marijampolėje prasidėjo pirmosios 550 kvadratinių metrų ploto „Mantingos“ gamyklos statyba, o 2000-aisiais čia buvo pagaminta pirmoji produkcija, kurią pradėta eksportuoti.

– Nuo pat pirmųjų naujosios įmonės žingsnių man buvo visiškai aišku, kad tai bus šeimos verslas ir šeimos įmonė. Tai užkoduota ir pačiame įmonės pavadinime. „Mant-“ yra mano sūnaus Manto, kuris jau beveik pustrečių metų vadovauja bendrovei, vardo dalis, o „-inga“ sutampa su dukters Ingridos, taip pat dirbančios bendrovėje, vardo pradžia.

Nuo 1998 metų, kai šeimos verslas žengė pirmuosius žingsnius, daug kas pasikeitė, tačiau šeimyniškumas ir socialinė atsakomybė šeimos verslui ir miesto bendruomenei buvo, yra ir bus pagrindinė vertybė, – teigia „Mantingos“ įkūrėjas.

Karjeros laiptais kilo palaipsniui

Mantas Agentas, paklaustas, ar jo atėjimas į „Mantingą“ buvo savaime aiškus dalykas, atsako, kad kai jis dar mokėsi vidurinėje mokykloje, iš darbo grįžęs tėtis daug pasakodavo apie bendrovę, savo verslą, bet kažkokios ypatingos prievartos ateiti dirbti į ją nebuvę.

– Jaunesnėse mokyklos klasėse man tai nelabai rūpėjo, o jau baigiant Rygiškių Jono gimnaziją buvo aišku, kad rinksiuosi studijuoti tiksliuosius mokslus, nes jie patiko labiau už humanitarinius. Pasirinkau ekonomikos studijas Vilniaus universitete, kur įgijau bakalaurą, vėliau buvo magistro studijos, lankiau daug įvairių kursų ir ruošiausi darbui „Mantingoje“, – prisimena Mantas.

Jo atėjimas į šeimos verslą buvo tarsi savaime suprantamas, ir tėčiui tikrai nereikėjo naudoti kažkokios prievartos. Bendrovėje sūnus darbavosi dar besimokydamas gimnazijoje atostogų metu. Studijuodamas ketvirtame kurse jis čia atėjo dirbti projektų vadybininku, vėliau užsiėmė prekių eksporto, rinkodaros klausimais, po to dvejus metus vadovavo kitai šeimos įmonei Vilniuje ir vėl grįžo į Marijampolę. Čia toliau kilo karjeros laiptais, dirbo „Mantingos“ vieno iš departamentų vadovu, generalinio direktoriaus pavaduotoju, o 2019 metais tapo bendrovės vadovu.

– Šis žingsnis subrendo natūraliai. Mes su Mantu susėdome, pasikalbėjome, jis bendrovėje dirbo jau nemažai metų, sukaupė tam tikros reikiamos patirties ir galėjo imtis vadovaujančio darbo. Aš dirbau ir tebedirbu bendrovės valdybos pirmininku ir man pačiam teko susitaikyti su tuo, jog sūnus perėmė atsakomybę ir toliau būtent jis vadovaus. Taip susiklostė aplinkybės, kad kuriam laikui teko kažkiek atitolti nuo bendrovės reikalų, daug laiko praleisdavau Vilniuje, ir taip atsirado puiki proga sūnui įrodyti savo sugebėjimus šeimos versle, – sakė „Mantingos“ savininkas.

M. Agentas, paklaustas, kaip darbuotojai sureagavo į jo naujas pareigas, sako, kad pradžia buvo nelengva – jis turėjo įrodyti, kad būdamas 28-erių metų sugebės vadovauti pusantro tūkstančio žmonių kolektyvui. Tą pasitikėjimą reikėjo užsitarnauti, ir per neilgą laiką tai pavyko padaryti. Pasak Manto, verslo sėkmę didele dalimi lemia būtent komandinis darbas, ir komandos vaidmuo yra labai svarbus.

Tą patį akcentuoja ir K. Agentas, įvardindamas strategišką žmonių parinkimą: „Pats vienas negali pasiekti tikslo, tam reikia vienodai mąstančios komandos. Sėkmingas verslas – nuoseklus ir ilgalaikis tikslo siekimas. Versle – kaip daugiavaikėje šeimoje: tėvai vieni neužaugina savo atžalų. Vaikai augina vaikus, t. y. broliai, seserys prižiūri vieni kitus.“ Todėl kalbant apie šios bendrovės verslą nuolat pabrėžiama, kad tai ne vien tik gamykla ar kepykla, kad tai – daugiau kaip 1500 darbuotojų „Mantingos“ šeima, kurioje svarbus kiekvienas narys, nes jis – savo srities profesionalas.
Per daugiau kaip du veiklos dešimtmečius „Mantingos“ gaminiai tapo populiarūs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Šiandien įmonės produkcija eksportuojama į 37 pasaulio valstybes, tarp jų ir Jungtines Amerikos Valstijas, Kiniją, Singapūrą, Japoniją, Azerbaidžaną, Afrikos šalis. „Mantingoje“ juokaujama, kad Marijampolėje sukurti produktai aromatą skleidžia visame pasaulyje. Įmonės gaminių galima rasti prekybos centruose, viešbučiuose, restoranuose, kavinėse, degalinėse, mokyklose.

Vartotojų skoniai įvairiose šalyse – skirtingi

Šiandien jau trijose „Mantingos“ gamyklose, kurių plotas apie 60 tūkst. m2, gaminamos šaldytos bandelės, duona, spurgos, kiti kepiniai, pikantiški gaminiai, sumuštiniai, šaldyta tešla, picos. Gaminių asortimentas nuolat plečiamas, nes keičiasi pirkėjų įpročiai ir skonis.

– Tie skoniai skirtingose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, prancūzai šioje srityje labiau konservatyvūs, jie metų metais renkasi tuos pačius penkis šešis gaminius, o lietuviai nuolat nori išbandyti ką nors nauja, tad vienus gaminius nustojus gaminti, juos pakeičia kiti.

Skiriasi ir Baltijos šalių gyventojų skonis – pavyzdžiui, latviai labiau mėgsta mūsų gaminiuose naudojamą vištieną, kai ji būna supjaustyta smulkesniais, o lietuviai – stambesniais mėsos gabalėliais. Apskritai Latvijoje populiari rūkyta vištiena, ko negalima pasakyti apie Lietuvą, kur populiaresnė kepta, – aiškina K. Agentas.

Šiandien „Mantinga“ yra didžiausia tokio veiklos pobūdžio bendrovė Baltijos šalyse, o ir Vakarų Europos mastu ji būtų vidutinio dydžio. Vokietijoje, Prancūzijoje, kitose Europos šalyse yra gerokai didesnių panašia gamyba užsiimančių šeimos įmonių, bet turint omenyje, kad jos veikia jau po šešiasdešimt ar dar daugiau metų, tad „Mantinga“, palyginus su jomis – labai jauna bendrovė.
– Vienas iš mano mėgstamų posakių yra „Nemąstyk iki lubų. Mąstyk iki dangaus“. Mes turime labai aiškią strategiją ir ateities tikslus, kurių ir toliau kryptingai sieksime. Laukia ilgas ir įvairių iššūkių pilnas kelias, kurį kartu su visais „Mantingos“ darbuotojais nueisime ir augsime kartu: tiek įmonė, tiek jos žmonės, – sako „Mantingos“ įkūrėjas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.