Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Mantinga“ surado savo sėkmės raktą

„Mantingos“ bendrovės įkūrėjas marijampolietis Klemencas Agentas sako, jog prieš 23-ejus metus kurdamas šią įmonę nemanė, kad šiandien ji bus tokia, kokia yra – turės tris gamyklas, bus didžiausia darbdavė Marijampolės regione, įdarbinusi apie 1500 žmonių, gamins per tūkstantį įvairių gaminių, kuriuos eksportuos į dešimtis pasaulio šalių. Paprašytas prisiminti pačią verslo pradžią, verslininkas teigia, kad ta verslo gyslelė viduje slypėjusi nuo mažumės.

„Mantingos“ įkūrėjas Klemencas Agentas patenkintas, kad jo sūnus Mantas perėmė vadovavimą bendrovei į savo rankas.

„Mantingos“ įkūrėjas Klemencas Agentas patenkintas, kad jo sūnus Mantas perėmė vadovavimą bendrovei į savo rankas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Triušiai, balandžiai, dainos ir cirkas

– Kai dar buvau vaikas, savų pinigų užsidirbdavau augindamas ir parduodamas triušius, balandžius, o vasaromis, kai pasibaigdavo mokslo metai, dirbdavau krovėju ūkinių prekių parduotuvėje. Nuolat buvau užimtas ir turėjau įvairios veiklos. Su tėčiu, kuris buvo įkūręs tuomečio Kapsuko miesto cirką ir atlikdavo ten akrobatinius triukus, rengėme pasirodymus, aš daug kartų dalyvavau „Dainų dainelės“ finaluose, su klasės draugais mokykloje buvome sukūrę vokalinį instrumentinį ansamblį.

Baigęs mokyklą, pasirinkau studijas Kauno veterinarijos akademijoje. Studijų metais taip pat užsidirbdavau pinigų, veisdamas kailinius žvėrelius, augindamas daržoves. Vėliau užsiėmiau vynų importu ir prekyba, iš ten atėjau į prekybą degalais „Lukoil“ bendrovėje, – prisimena pašnekovas.

Būtent dirbdamas pastarojoje bendrovėje ir domėdamasis degalinių statyba, įranga, prekių jose išdėstymu užsienio šalyse K. Agentas pastebėjo, kad jose labai paklausios yra šviežios bandelės, kava, o Lietuvoje to dar nebuvo. Marijampolietis sužinojo, kad užšaldyti gaminiai atvežami į degalines ir čia krosnelėse iškepami. Tada trijose dešimtyse „Lukoil“ degalinių Lietuvoje jo siūlymu buvo įsigytos tokios krosnelės ir pradėta vežti produkciją – sluoksniuotas bandeles, prancūziškus batonus, duoną, spurgas iš Prancūzijos ir vietoje kepti.

Ėmėsi naujo šeimos verslo

Netrukus K. Agentui teko priimti nelengvą sprendimą – atsisakyti kitų jo vystytų verslų ir imtis naujo šeimos verslo. Tuo metu, 1998-aisiais, kai buvo įkurta „Mantinga“, šaldytų produktų technologija Lietuvoje buvo naujovė ir vyravo nuomonė, kad šviežias gaminys yra tik tas, kurio tešla sumaišoma ir iš karto iškepama. Buvo sunku įsivaizduoti, kad šaldytas produktas gali būti šviežias, tačiau K. Agentas tikėjo šio verslo idėja ir ėmėsi ją įgyvendinti.

Technologiškai kepti paruošti užšaldyti duonos ir pyrago gaminiai iš Prancūzijos keliavo pas mus, bet tais pačiais 1998-aisiais prasidėjus Rusijos ekonominei krizei, kurios pasekmės skaudžiai užgulė ir Lietuvą, importuojami gaminiai pirkėjams tapo per brangūs. Tada „Mantingos“ įkūrėjo galvoje ėmė suktis mintis pirmą šaldytų gaminių gamyklą statytis Lietuvoje. Taip 1999 m. Marijampolėje prasidėjo pirmosios 550 kvadratinių metrų ploto „Mantingos“ gamyklos statyba, o 2000-aisiais čia buvo pagaminta pirmoji produkcija, kurią pradėta eksportuoti.

– Nuo pat pirmųjų naujosios įmonės žingsnių man buvo visiškai aišku, kad tai bus šeimos verslas ir šeimos įmonė. Tai užkoduota ir pačiame įmonės pavadinime. „Mant-“ yra mano sūnaus Manto, kuris jau beveik pustrečių metų vadovauja bendrovei, vardo dalis, o „-inga“ sutampa su dukters Ingridos, taip pat dirbančios bendrovėje, vardo pradžia.

Nuo 1998 metų, kai šeimos verslas žengė pirmuosius žingsnius, daug kas pasikeitė, tačiau šeimyniškumas ir socialinė atsakomybė šeimos verslui ir miesto bendruomenei buvo, yra ir bus pagrindinė vertybė, – teigia „Mantingos“ įkūrėjas.

Karjeros laiptais kilo palaipsniui

Mantas Agentas, paklaustas, ar jo atėjimas į „Mantingą“ buvo savaime aiškus dalykas, atsako, kad kai jis dar mokėsi vidurinėje mokykloje, iš darbo grįžęs tėtis daug pasakodavo apie bendrovę, savo verslą, bet kažkokios ypatingos prievartos ateiti dirbti į ją nebuvę.

– Jaunesnėse mokyklos klasėse man tai nelabai rūpėjo, o jau baigiant Rygiškių Jono gimnaziją buvo aišku, kad rinksiuosi studijuoti tiksliuosius mokslus, nes jie patiko labiau už humanitarinius. Pasirinkau ekonomikos studijas Vilniaus universitete, kur įgijau bakalaurą, vėliau buvo magistro studijos, lankiau daug įvairių kursų ir ruošiausi darbui „Mantingoje“, – prisimena Mantas.

Jo atėjimas į šeimos verslą buvo tarsi savaime suprantamas, ir tėčiui tikrai nereikėjo naudoti kažkokios prievartos. Bendrovėje sūnus darbavosi dar besimokydamas gimnazijoje atostogų metu. Studijuodamas ketvirtame kurse jis čia atėjo dirbti projektų vadybininku, vėliau užsiėmė prekių eksporto, rinkodaros klausimais, po to dvejus metus vadovavo kitai šeimos įmonei Vilniuje ir vėl grįžo į Marijampolę. Čia toliau kilo karjeros laiptais, dirbo „Mantingos“ vieno iš departamentų vadovu, generalinio direktoriaus pavaduotoju, o 2019 metais tapo bendrovės vadovu.

– Šis žingsnis subrendo natūraliai. Mes su Mantu susėdome, pasikalbėjome, jis bendrovėje dirbo jau nemažai metų, sukaupė tam tikros reikiamos patirties ir galėjo imtis vadovaujančio darbo. Aš dirbau ir tebedirbu bendrovės valdybos pirmininku ir man pačiam teko susitaikyti su tuo, jog sūnus perėmė atsakomybę ir toliau būtent jis vadovaus. Taip susiklostė aplinkybės, kad kuriam laikui teko kažkiek atitolti nuo bendrovės reikalų, daug laiko praleisdavau Vilniuje, ir taip atsirado puiki proga sūnui įrodyti savo sugebėjimus šeimos versle, – sakė „Mantingos“ savininkas.

M. Agentas, paklaustas, kaip darbuotojai sureagavo į jo naujas pareigas, sako, kad pradžia buvo nelengva – jis turėjo įrodyti, kad būdamas 28-erių metų sugebės vadovauti pusantro tūkstančio žmonių kolektyvui. Tą pasitikėjimą reikėjo užsitarnauti, ir per neilgą laiką tai pavyko padaryti. Pasak Manto, verslo sėkmę didele dalimi lemia būtent komandinis darbas, ir komandos vaidmuo yra labai svarbus.

Tą patį akcentuoja ir K. Agentas, įvardindamas strategišką žmonių parinkimą: „Pats vienas negali pasiekti tikslo, tam reikia vienodai mąstančios komandos. Sėkmingas verslas – nuoseklus ir ilgalaikis tikslo siekimas. Versle – kaip daugiavaikėje šeimoje: tėvai vieni neužaugina savo atžalų. Vaikai augina vaikus, t. y. broliai, seserys prižiūri vieni kitus.“ Todėl kalbant apie šios bendrovės verslą nuolat pabrėžiama, kad tai ne vien tik gamykla ar kepykla, kad tai – daugiau kaip 1500 darbuotojų „Mantingos“ šeima, kurioje svarbus kiekvienas narys, nes jis – savo srities profesionalas.
Per daugiau kaip du veiklos dešimtmečius „Mantingos“ gaminiai tapo populiarūs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Šiandien įmonės produkcija eksportuojama į 37 pasaulio valstybes, tarp jų ir Jungtines Amerikos Valstijas, Kiniją, Singapūrą, Japoniją, Azerbaidžaną, Afrikos šalis. „Mantingoje“ juokaujama, kad Marijampolėje sukurti produktai aromatą skleidžia visame pasaulyje. Įmonės gaminių galima rasti prekybos centruose, viešbučiuose, restoranuose, kavinėse, degalinėse, mokyklose.

Vartotojų skoniai įvairiose šalyse – skirtingi

Šiandien jau trijose „Mantingos“ gamyklose, kurių plotas apie 60 tūkst. m2, gaminamos šaldytos bandelės, duona, spurgos, kiti kepiniai, pikantiški gaminiai, sumuštiniai, šaldyta tešla, picos. Gaminių asortimentas nuolat plečiamas, nes keičiasi pirkėjų įpročiai ir skonis.

– Tie skoniai skirtingose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, prancūzai šioje srityje labiau konservatyvūs, jie metų metais renkasi tuos pačius penkis šešis gaminius, o lietuviai nuolat nori išbandyti ką nors nauja, tad vienus gaminius nustojus gaminti, juos pakeičia kiti.

Skiriasi ir Baltijos šalių gyventojų skonis – pavyzdžiui, latviai labiau mėgsta mūsų gaminiuose naudojamą vištieną, kai ji būna supjaustyta smulkesniais, o lietuviai – stambesniais mėsos gabalėliais. Apskritai Latvijoje populiari rūkyta vištiena, ko negalima pasakyti apie Lietuvą, kur populiaresnė kepta, – aiškina K. Agentas.

Šiandien „Mantinga“ yra didžiausia tokio veiklos pobūdžio bendrovė Baltijos šalyse, o ir Vakarų Europos mastu ji būtų vidutinio dydžio. Vokietijoje, Prancūzijoje, kitose Europos šalyse yra gerokai didesnių panašia gamyba užsiimančių šeimos įmonių, bet turint omenyje, kad jos veikia jau po šešiasdešimt ar dar daugiau metų, tad „Mantinga“, palyginus su jomis – labai jauna bendrovė.
– Vienas iš mano mėgstamų posakių yra „Nemąstyk iki lubų. Mąstyk iki dangaus“. Mes turime labai aiškią strategiją ir ateities tikslus, kurių ir toliau kryptingai sieksime. Laukia ilgas ir įvairių iššūkių pilnas kelias, kurį kartu su visais „Mantingos“ darbuotojais nueisime ir augsime kartu: tiek įmonė, tiek jos žmonės, – sako „Mantingos“ įkūrėjas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vartojimo kreditų istorija ir statistika Lietuvoje

    2021-12-20
    Greitosios paskolos ne veltui vadinamos greitomis – jokio ilgo ir varginančio proceso. Nereikia nei pildyti daug dokumentų, nei ilgai laukti skolintojo įvertinimo ir atsakymo. Paskolą, užpildžius nesudėtingą formą, galima gauti vos per kelias minutes. Niekada negali žinoti, kada išmuš tokia valanda, kai skubiai prireiks pinigų, o greitasis kreditas bus puikus būdas jų gauti. Atrodytų, jog tai išties puiki paslauga, tačiau ne vienam iš mūsų teko girdėti, kad greitieji kreditai kartais išties apkartina gyvenimą ir gali įklampinti į nesibaigiančių skolų liūną. Taigi, kokie pavojai slypi už tų žaismingų ir patraukliai skambančių pasiūlymų gyventi geriau iškart čia ir dabar? Greitojo kredito ėmimas – atsakingas ...
  • O septintojoje skrynioje…

    2021-12-18O septintojoje skrynioje...
    …prikrauta, priklota, prisluoksniuota visokiausių rankšluosčių! Baltų ir gražiai raštuotų, ornamentais ir gėlėmis, o kai kur – ir posmais – išrašytų, apnertų, kutuotų, pasiuvinėtų… Gurgžda linas, kai pakeli (ne veltui sakoma, kad „begulėdamas linas išguli šilką…“), šviečia įmantrūs nėriniai galuose iš baltų siūlų… Toji skrynia atverta Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje, o pamatyti jos turtus kol kas galima tik pavarčius neseniai pasirodžiusį katalogą (albumą) „Rankšluosčiai“. Tai jau septintas muziejaus leidinys, skirtas susipažinti su čia esančia gausia įvairiausios tekstilės kolekcija. Kaip ir ankstesnius šešis katalogus (pirmas „Marijampolės krašto juostos“ išleistas 2005 metais), šį sudarė tautodailininkė, tradicinės tekstilės meistrė Asta Vandytė ir ...
  • Parodą, skirtą režisieriui Jonui Jurašui, Kaune pirmieji apžiūrėjo marijampoliečiai

    2021-12-18Parodą, skirtą režisieriui Jonui Jurašui, Kaune pirmieji apžiūrėjo marijampoliečiai
    Didelis būrys Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos gimnazistų ir mokytojų praėjusią savaitę keliavo į Kauną, kur Nacionaliniame Kauno dramos teatre buvo atidaryta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“, skirta šio legendinio teatro režisieriaus 85-osioms gimimo metinėms. Pirmieji apžiūrėję įspūdingą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengtą parodą svečiai iš Marijampolės teatro scenoje žiūrėjo J. Jurašo režisuotą spektaklį „Balta drobulė“ pagal to paties pavadinimo Antano Škėmos romaną. Ekspozicijoje – ir klasės žurnalas Rygiškių Jono gimnazijos atstovai į šios parodos atidarymą pakviesti neatsitiktinai – šioje gimnazijoje, kuri anksčiau vadinosi 1-ąja vidurine mokykla, mokėsi ir ją baigė J. Jurašas. Į Marijampolę jis pateko būdamas vos penkerių metų ...
  • Kaip išsirinkti krautuvą nuomai?

    2021-12-15Kaip išsirinkti krautuvą nuomai?
    Išsirinkti krautuvą gali būti tikrai sudėtinga užduotis, ypatingai, jeigu dar nesate tikri, kokio jums reikėtų. Jeigu nusprendėte nuomotis, svarbiausia atsižvelgti į savo poreikius ir jau anksčiau naudotus krautuvus – apsvarstyti, kuo jie tiko, kuo ne. Jeigu nuomotis dar neteko, tuomet pasitarkite su nuomos specialistais, kurie padės išsirinkti geriausią variantą. Nuomodamiesi krautuvus nepadarysite ilgalaikio įsipareigojimo, todėl atsižvelgdami į krautuvų vairuotojų pageidavimus dar galėsite pakeisti savo sprendimus ir įsigyti kitus prietaisus. Rinkitės patikimą nuomininką Šakinių krautuvai nuomos punktus galite rasti savo mieste. Žinoma, šakiniai krautuvai Šiauliuose gali kainuoti skirtingai negu Vilniuje, ar kituose miestuose, tačiau jums svarbiausia tai, kad nuomininkas būtų netoli jūsų ir ...
  • Užburia spalvomis, minties gelme ir paslaptimi…

    2021-12-15Užburia spalvomis, minties gelme ir paslaptimi...
    Net nežinia, kaip iš tiesų apibūdinti Marijampolės kultūros centre šventėms artėjant atidarytas dvi išskirtines parodas, kurios, ką besakytume, labiausiai turbūt žavės moteris… Nes abi autorės – pateikusios visai skirtingų žanrų kolekcijas – tarsi unisonu muzikuoja pačiomis jautriausiomis stygomis (gal arfos ar kito panašaus instrumento, kaip tik labai tinkamo šiuo įstabiu laiku…). Kalėdiniu stebuklu jas įvardijo ir parodų organizatorė Onutė Surdokienė, galėjusi apgailestauti tik dėl vieno – visi Dovilės Tomkutės atsivežti darbai netilpo Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje (pirmą kartą nepažįstamoje erdvėje rengianti parodą menininkė apsvarstė keletą galimų ekspozicijos variantų). Tad Jūratės Kalvaitienės autorinių papuošalų kolekciją teko eksponuoti kaip atskirą parodą… Šiaip jau ...
  • Žemaitės fenomenas: tebeintriguoja ir asmenybė, ir darbai

    2021-12-15Žemaitės fenomenas: tebeintriguoja ir asmenybė, ir darbai
    Gruodžio 7-ąją sukako šimtas metų, kai Marijampolėje, advokato Andriaus Bulotos ir jo žmonos Aleksandros namuose, mirė Žemaitė – rašytoja, publicistė, visuomenės veikėja, dabar įvardijama ir kaip viena feminizmo idėjų pradininkių. Šios dienos vidurdienį dešimties Lietuvos vietovių, kur gyveno ar kitaip su jomis buvo susijusi Žemaitė, bažnyčių varpai skambėjo po dešimtį kartų… O Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštėje prie didžiosios parodos „Aleksandra ir Andrius Bulotai – rašytojos Žemaitės globėjai“ prasidėjo minėjimas, kuris yra Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus projekto, vykusio visus šiuos metus, baigiamasis akcentas. Prie informatyvių stendų, kuriuose ir nuotraukos, ir dokumentų, tekstų faksimilės, gausiai susirinkusius marijampoliečius, svečius – tarp ...
  • „Margai skamba“ aidas ne tik Marijampolėje…

    2021-12-11„Margai skamba“ aidas ne tik Marijampolėje...
    Pernai Marijampolės kultūros centre (KC) vyko daug įvairių renginių, kuriuos vienijo intriguojantis pavadinimas „Margai skamba“, tarsi skėtis apgaubęs atrodytų skirtingas, bet turinčias tą patį tikslą veiklas. Šiemet modernaus folkloro projektas „Margai skamba“ vyko jau antrą kartą. Kaip sako jo vadovė, KC vyr. specialistė etnokultūrai Dalia Venckienė, pagrindinis tikslas – populiarinti lietuvių liaudies muziką. Bet svarbiausias klausimas, etnokultūros puoselėtojams rūpintis jau seniai – kaip? Į tą „kaip“ ir stengtasi atsakyti: skatinant kūrybinę raišką, ieškant ir atrandant naujų, šiuolaikiškų įprastų kūrinių pateikimo formų, ugdant improvizacijos įgūdžius. Dar vienas tikslų – plėtoti bendradarbiavimą neprofesionalių atlikėjų ir profesionalų, ugdyti bendruomeniškumą. Dalia Venckienė pasidžiaugė, kad ...
  • „Balti vėjai“ – jauni, gabūs ir ambicingi

    2021-12-11„Balti vėjai“ – jauni, gabūs ir ambicingi
    Antradienį Marijampolės kultūros centre surengtas adventinis vakaras „Pabūkim laukime“, kurio metu koncertavo modernaus folkloro grupė „Balti vėjai“ ir vyrų vokalinis ansamblis „Sūduvietis“. Jaukaus renginio metu degant dviem advento vainiko žvakėms netrūko gerai žinomų melodijų, žiūrovai šiltai sutiko atlikėjus ir negailėjo plojimų. Sūduviečio“ vardas Marijampolėje gerai žinomas, ir tai nenuostabu – ansamblis gyvuoja jau šeštą dešimtmetį, yra surengęs daugybę koncertų ir Lietuvoje, ir užsienyje, o „Balti vėjai“ – dar jaunas Marijampolės kultūros centro kolektyvas, susikūręs 2019 metais, bet vis dažniau matomas įvairiuose renginiuose, šventėse. „Baltų vėjų“ vadovas Artūras Pet­raška pasakoja, kad idėja susiburti ir groti modernaus folkloro kūrinius jo galvoje kirbėjo jau kurį ...
  • Artėjant šventėms VMVT primena: gyvūnas – ne dovana, o didžiulė atsakomybė

    2021-12-10Artėjant šventėms VMVT primena: gyvūnas – ne dovana, o didžiulė atsakomybė
    Paklauskite elfų, kiek Kalėdų Senelis gauna vaikų laiškų su prašymais švenčių proga padovanoti gyvūną – augintinį. Turbūt kiekvienas yra bent kartą svajojęs turėti šalia savęs keturkojį draugą, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMT) primena, kad pagauti šventinės euforijos dažnai pamirštame, jog gyvybė – ne tik aukščiausia vertybė bei didžiausia dovana, bet kartu ir didžiulis įsipareigojimas bei atsakomybė. Švenčių išvakarėse kalbėjomės su aktoriumi ir televizijos laidų vedėju, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūno ir žmogaus sąveikos trečio kurso studentu, Kinologijos centro Profesionalios kaniterapijos tarnybos asistentu Mindaugu Sėjūnu, kuris perspėjo tėvelius ir vaikus nepasiduoti spontaniškiems sprendimams ir gerai pagalvoti prieš apsisprendžiant namuose ...
  • Kaip pasirinkti tinkamiausią krautuvą sandėliavimo darbams?

    2021-12-08Kaip pasirinkti tinkamiausią krautuvą sandėliavimo darbams?
    Tinkamo krautuvo sandėliavimo darbams pasirinkimas yra kur kas rimtesnis darbas nei kada nors teko pagalvoti. Labai svarbu įvertinti daugelį smulkmenų, kadangi jos lemia galutinį rezultatą. Tokį, kokios reikia daugeliui, ir tokį, kuris atitinka sandėliuojamų prekių poreikius. Galiausiai, šiuo metu rinkoje siūlomi krautuvai yra labai įvairūs, tad tartis su pardavėjais – verta. Tai gali Jums padėti ne tik sutaupyti daug laiko, tačiau taip pat ir kur kas greičiau rasti įrengimą darbų atlikimui. Galingumo rodikliai Svarbus aspektas yra galingumas, kadangi jis dažniausiai lemia ne tik krautuvo judėjimo greitį, tačiau taip pat ir išlaikomą svorį. Juk sveria ne tik krovinys, tačiau taip pat ir paletė, kurią ...
  • Kaip pagerinti būsto energetinę klasę?

    2021-12-08Kaip pagerinti būsto energetinę klasę?
    Norite gyventi tokiuose namuose, kurie yra draugiški Jūsų piniginei ir tuo pačiu gamtai? Tokiu atveju labai svarbus pastatų sertifikavimas, kuris padeda gana tiksliai numatyti savo namo arba buto energetinę vertę. Žinoma, sužinojus vertinimą daugelis suskubsta ieškoti priemonių, kurios gali būstą padaryti sandaresniu ir tai yra labai sveikintina. Pateiksime Jums kelis patarimus, kurie pagerina sunaudojamos energijos kiekius, jie tampa mažesni, tad žmogui tuo pačiu kur kas mažiau kainuoja. Specialistų pateikti patarimai Po atlikto sertifikavimo specialistai pateikia gaires – kaip galima pagerinti būklę. Dažniausiai pastatų sertifikavimas apima labai detalius rodmenis, patarimus. Tačiau ne visada, tad reikia atsakingai rinktis specialistus. Jų paieškoms siūlome skirti laiko. Svarbiausia yra ...
  • Juosmens kompiuterinė tomografija: poreikis ir rezultatas

    2021-12-08Juosmens kompiuterinė tomografija: poreikis ir rezultatas
    Šiais laikais labai dažnai juosmens skausmais skundžiasi tie, kurie ne tik gyvena aktyviai, tačiau ir tie, kurie dienas leidžia prie kompiuterio. Gana dažnai tokie skausmai tampa lėtiniai, tad apsunkina gyvenimą. Ką daryti tokiu atveju? Kuo skubiau kreiptis į medikus, kurie po tyrimų gali patirti dėl labiausiai tinkamo gydymo būdo. Dažniausiai siūloma kompiuterinė tomografija, kuri gali padėti susitvarkyti ne tik su problemos židiniu. Tiksliau, ji padeda jį rasti, o kai žinoma problema – gydymas dažniausiai paskiriamas labai greitai. Ar reikalingas pasiruošimas? Daugelis žmonių bijo, kad tyrimas gali turėti kokių nors neigiamų pasekmių. Tačiau taip tikrai nebus. Pirmiausia atsiminkite, kad kompiuterinė tomografija yra ne tas ...
  • Kokios seniausios Marijampolės miesto pirmtakų paminėjimo datos?

    2021-12-08Kokios seniausios Marijampolės miesto pirmtakų paminėjimo datos?
    Romėnai sakė: „Homines historiarum ignari semper sunt pueri“ – žmonės, nežinantys savo istorijos, visada lieka vaikai. „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta Akelienė su istoriku Benjaminu MAŠALAIČIU pasikartojo Marijampolės miesto istorijos fragmentus. – XVII a. antroje pusėje Prienų seniūnas Aleksandras Butleris valdė žemes, į kurias po 1655–1560 metų švedų ir kazokų invazijos ėmė keltis ir slėptis naujakuriai iš Prienų ir dešiniojo Nemuno kranto. Tuomet Užnemunės viduryje ir įsikūrė nemažai kaimų. Dabar Marijampolės teritorijoje esantys kai kurie egzistavę kaimai buvo paminėti tuo laikotarpiu: Degučiai, Triobiškiai – 1677 ir 1682, Mokolai – 1683 metais. Deja, nerandama jokios patikimos XVII amžiaus datos, kurią būtų galima sieti su ...
  • Kaip skamba suvalkiečių kanklės?

    2021-12-08Kaip skamba suvalkiečių kanklės?
    Svajingai ir ilgesingai, linksmai ir kviečiančiai – ir valso, ir maršo ritmu… Ir tik jau nesakykite, kad visi šie instrumentai skamba vienodai! Tai būtų įžeidimas ir meistrams, ir kankliuotojams – juo labiau tokiam kanklių mylėtojui, žinovui, mokytojui ir tyrinėtojui, kaip Jaunius Vylius. Tai jis besibaigiančio lapkričio popietę sukvietė gražų būrį žmonių į Marijampolės kultūros centrą. Nijolė LINIONIENĖ Čia pristatyta jo knyga-katalogas „Skambančios suvalkiečių kanklės“ – tai antroji leidinio „Kankliavimas Suvalkijoje“ dalis. Pirmojoje (2017 metais) autorius pristatė kanklininkus, jų muzikavimo tradicijas, o šioje – šimto dvidešimties tebeskambančių kanklių nuotraukas ir aprašus (techninius duomenis), taip pat ir kankliuotojus, grojančius vieno ar kito meistro instrumentais. Yra ...
  • Pasaulį sužavėjęs pianistas A. Žlabys Marijampolėje gros pažįstamu instrumentu

    2021-12-07Pasaulį sužavėjęs pianistas A. Žlabys Marijampolėje gros pažįstamu instrumentu
    Svarbiose Niujorko, Tokijo, Buenos Airių, Europos sostinių salėse grojęs, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių pianistų Andrius ŽLABYS visada su džiaugsmu grįžta koncertuoti gimtinėje. Ne tik Filharmonijoje ar kitose svarbiose erdvėse – mažesnių miestų ir miestelių publika „Grammy“ nominuotam muzikantui lygiai tiek pat svarbi kiek didmiesčių. Tai gruodžio 8-ąją pajus jo paklausyti Marijampolės kultūros centre atėję muzikos mėgėjai. – Visada laukiu susitikimų su Lietuvos klausytojais. Jau daug kartų įsitikinau, kad muzika Lietuvoje turi tokias gilias genetines šaknis, kad ši per amžius sukaupta kultūrinė atmintis yra dar nesugadinta skaitmeninio pertekliaus infliacijos“, – sako pianistas, visuomet su džiaugsmu grįžtantis koncertuoti į ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.