Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Mantinga“ surado savo sėkmės raktą

„Mantingos“ bendrovės įkūrėjas marijampolietis Klemencas Agentas sako, jog prieš 23-ejus metus kurdamas šią įmonę nemanė, kad šiandien ji bus tokia, kokia yra – turės tris gamyklas, bus didžiausia darbdavė Marijampolės regione, įdarbinusi apie 1500 žmonių, gamins per tūkstantį įvairių gaminių, kuriuos eksportuos į dešimtis pasaulio šalių. Paprašytas prisiminti pačią verslo pradžią, verslininkas teigia, kad ta verslo gyslelė viduje slypėjusi nuo mažumės.

„Mantingos“ įkūrėjas Klemencas Agentas patenkintas, kad jo sūnus Mantas perėmė vadovavimą bendrovei į savo rankas.

„Mantingos“ įkūrėjas Klemencas Agentas patenkintas, kad jo sūnus Mantas perėmė vadovavimą bendrovei į savo rankas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Triušiai, balandžiai, dainos ir cirkas

– Kai dar buvau vaikas, savų pinigų užsidirbdavau augindamas ir parduodamas triušius, balandžius, o vasaromis, kai pasibaigdavo mokslo metai, dirbdavau krovėju ūkinių prekių parduotuvėje. Nuolat buvau užimtas ir turėjau įvairios veiklos. Su tėčiu, kuris buvo įkūręs tuomečio Kapsuko miesto cirką ir atlikdavo ten akrobatinius triukus, rengėme pasirodymus, aš daug kartų dalyvavau „Dainų dainelės“ finaluose, su klasės draugais mokykloje buvome sukūrę vokalinį instrumentinį ansamblį.

Baigęs mokyklą, pasirinkau studijas Kauno veterinarijos akademijoje. Studijų metais taip pat užsidirbdavau pinigų, veisdamas kailinius žvėrelius, augindamas daržoves. Vėliau užsiėmiau vynų importu ir prekyba, iš ten atėjau į prekybą degalais „Lukoil“ bendrovėje, – prisimena pašnekovas.

Būtent dirbdamas pastarojoje bendrovėje ir domėdamasis degalinių statyba, įranga, prekių jose išdėstymu užsienio šalyse K. Agentas pastebėjo, kad jose labai paklausios yra šviežios bandelės, kava, o Lietuvoje to dar nebuvo. Marijampolietis sužinojo, kad užšaldyti gaminiai atvežami į degalines ir čia krosnelėse iškepami. Tada trijose dešimtyse „Lukoil“ degalinių Lietuvoje jo siūlymu buvo įsigytos tokios krosnelės ir pradėta vežti produkciją – sluoksniuotas bandeles, prancūziškus batonus, duoną, spurgas iš Prancūzijos ir vietoje kepti.

Ėmėsi naujo šeimos verslo

Netrukus K. Agentui teko priimti nelengvą sprendimą – atsisakyti kitų jo vystytų verslų ir imtis naujo šeimos verslo. Tuo metu, 1998-aisiais, kai buvo įkurta „Mantinga“, šaldytų produktų technologija Lietuvoje buvo naujovė ir vyravo nuomonė, kad šviežias gaminys yra tik tas, kurio tešla sumaišoma ir iš karto iškepama. Buvo sunku įsivaizduoti, kad šaldytas produktas gali būti šviežias, tačiau K. Agentas tikėjo šio verslo idėja ir ėmėsi ją įgyvendinti.

Technologiškai kepti paruošti užšaldyti duonos ir pyrago gaminiai iš Prancūzijos keliavo pas mus, bet tais pačiais 1998-aisiais prasidėjus Rusijos ekonominei krizei, kurios pasekmės skaudžiai užgulė ir Lietuvą, importuojami gaminiai pirkėjams tapo per brangūs. Tada „Mantingos“ įkūrėjo galvoje ėmė suktis mintis pirmą šaldytų gaminių gamyklą statytis Lietuvoje. Taip 1999 m. Marijampolėje prasidėjo pirmosios 550 kvadratinių metrų ploto „Mantingos“ gamyklos statyba, o 2000-aisiais čia buvo pagaminta pirmoji produkcija, kurią pradėta eksportuoti.

– Nuo pat pirmųjų naujosios įmonės žingsnių man buvo visiškai aišku, kad tai bus šeimos verslas ir šeimos įmonė. Tai užkoduota ir pačiame įmonės pavadinime. „Mant-“ yra mano sūnaus Manto, kuris jau beveik pustrečių metų vadovauja bendrovei, vardo dalis, o „-inga“ sutampa su dukters Ingridos, taip pat dirbančios bendrovėje, vardo pradžia.

Nuo 1998 metų, kai šeimos verslas žengė pirmuosius žingsnius, daug kas pasikeitė, tačiau šeimyniškumas ir socialinė atsakomybė šeimos verslui ir miesto bendruomenei buvo, yra ir bus pagrindinė vertybė, – teigia „Mantingos“ įkūrėjas.

Karjeros laiptais kilo palaipsniui

Mantas Agentas, paklaustas, ar jo atėjimas į „Mantingą“ buvo savaime aiškus dalykas, atsako, kad kai jis dar mokėsi vidurinėje mokykloje, iš darbo grįžęs tėtis daug pasakodavo apie bendrovę, savo verslą, bet kažkokios ypatingos prievartos ateiti dirbti į ją nebuvę.

– Jaunesnėse mokyklos klasėse man tai nelabai rūpėjo, o jau baigiant Rygiškių Jono gimnaziją buvo aišku, kad rinksiuosi studijuoti tiksliuosius mokslus, nes jie patiko labiau už humanitarinius. Pasirinkau ekonomikos studijas Vilniaus universitete, kur įgijau bakalaurą, vėliau buvo magistro studijos, lankiau daug įvairių kursų ir ruošiausi darbui „Mantingoje“, – prisimena Mantas.

Jo atėjimas į šeimos verslą buvo tarsi savaime suprantamas, ir tėčiui tikrai nereikėjo naudoti kažkokios prievartos. Bendrovėje sūnus darbavosi dar besimokydamas gimnazijoje atostogų metu. Studijuodamas ketvirtame kurse jis čia atėjo dirbti projektų vadybininku, vėliau užsiėmė prekių eksporto, rinkodaros klausimais, po to dvejus metus vadovavo kitai šeimos įmonei Vilniuje ir vėl grįžo į Marijampolę. Čia toliau kilo karjeros laiptais, dirbo „Mantingos“ vieno iš departamentų vadovu, generalinio direktoriaus pavaduotoju, o 2019 metais tapo bendrovės vadovu.

– Šis žingsnis subrendo natūraliai. Mes su Mantu susėdome, pasikalbėjome, jis bendrovėje dirbo jau nemažai metų, sukaupė tam tikros reikiamos patirties ir galėjo imtis vadovaujančio darbo. Aš dirbau ir tebedirbu bendrovės valdybos pirmininku ir man pačiam teko susitaikyti su tuo, jog sūnus perėmė atsakomybę ir toliau būtent jis vadovaus. Taip susiklostė aplinkybės, kad kuriam laikui teko kažkiek atitolti nuo bendrovės reikalų, daug laiko praleisdavau Vilniuje, ir taip atsirado puiki proga sūnui įrodyti savo sugebėjimus šeimos versle, – sakė „Mantingos“ savininkas.

M. Agentas, paklaustas, kaip darbuotojai sureagavo į jo naujas pareigas, sako, kad pradžia buvo nelengva – jis turėjo įrodyti, kad būdamas 28-erių metų sugebės vadovauti pusantro tūkstančio žmonių kolektyvui. Tą pasitikėjimą reikėjo užsitarnauti, ir per neilgą laiką tai pavyko padaryti. Pasak Manto, verslo sėkmę didele dalimi lemia būtent komandinis darbas, ir komandos vaidmuo yra labai svarbus.

Tą patį akcentuoja ir K. Agentas, įvardindamas strategišką žmonių parinkimą: „Pats vienas negali pasiekti tikslo, tam reikia vienodai mąstančios komandos. Sėkmingas verslas – nuoseklus ir ilgalaikis tikslo siekimas. Versle – kaip daugiavaikėje šeimoje: tėvai vieni neužaugina savo atžalų. Vaikai augina vaikus, t. y. broliai, seserys prižiūri vieni kitus.“ Todėl kalbant apie šios bendrovės verslą nuolat pabrėžiama, kad tai ne vien tik gamykla ar kepykla, kad tai – daugiau kaip 1500 darbuotojų „Mantingos“ šeima, kurioje svarbus kiekvienas narys, nes jis – savo srities profesionalas.
Per daugiau kaip du veiklos dešimtmečius „Mantingos“ gaminiai tapo populiarūs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Šiandien įmonės produkcija eksportuojama į 37 pasaulio valstybes, tarp jų ir Jungtines Amerikos Valstijas, Kiniją, Singapūrą, Japoniją, Azerbaidžaną, Afrikos šalis. „Mantingoje“ juokaujama, kad Marijampolėje sukurti produktai aromatą skleidžia visame pasaulyje. Įmonės gaminių galima rasti prekybos centruose, viešbučiuose, restoranuose, kavinėse, degalinėse, mokyklose.

Vartotojų skoniai įvairiose šalyse – skirtingi

Šiandien jau trijose „Mantingos“ gamyklose, kurių plotas apie 60 tūkst. m2, gaminamos šaldytos bandelės, duona, spurgos, kiti kepiniai, pikantiški gaminiai, sumuštiniai, šaldyta tešla, picos. Gaminių asortimentas nuolat plečiamas, nes keičiasi pirkėjų įpročiai ir skonis.

– Tie skoniai skirtingose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, prancūzai šioje srityje labiau konservatyvūs, jie metų metais renkasi tuos pačius penkis šešis gaminius, o lietuviai nuolat nori išbandyti ką nors nauja, tad vienus gaminius nustojus gaminti, juos pakeičia kiti.

Skiriasi ir Baltijos šalių gyventojų skonis – pavyzdžiui, latviai labiau mėgsta mūsų gaminiuose naudojamą vištieną, kai ji būna supjaustyta smulkesniais, o lietuviai – stambesniais mėsos gabalėliais. Apskritai Latvijoje populiari rūkyta vištiena, ko negalima pasakyti apie Lietuvą, kur populiaresnė kepta, – aiškina K. Agentas.

Šiandien „Mantinga“ yra didžiausia tokio veiklos pobūdžio bendrovė Baltijos šalyse, o ir Vakarų Europos mastu ji būtų vidutinio dydžio. Vokietijoje, Prancūzijoje, kitose Europos šalyse yra gerokai didesnių panašia gamyba užsiimančių šeimos įmonių, bet turint omenyje, kad jos veikia jau po šešiasdešimt ar dar daugiau metų, tad „Mantinga“, palyginus su jomis – labai jauna bendrovė.
– Vienas iš mano mėgstamų posakių yra „Nemąstyk iki lubų. Mąstyk iki dangaus“. Mes turime labai aiškią strategiją ir ateities tikslus, kurių ir toliau kryptingai sieksime. Laukia ilgas ir įvairių iššūkių pilnas kelias, kurį kartu su visais „Mantingos“ darbuotojais nueisime ir augsime kartu: tiek įmonė, tiek jos žmonės, – sako „Mantingos“ įkūrėjas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Jo protas visada veikė kaip kompiuteris“

    2021-11-03
    Eina trečias mėnuo, kai Anapilin iškeliavo A. Linkus, dažniau vadinamas Audriumi, o ne pase įrašytu Andriaus vardu. Žmogus, kuris buvo žinomas turbūt kiekvienam marijampoliečiui ir net tik. Kai kurie su juo susidūrė asmeniškai – verslo reikalais ar bėdos ištikti, su kitais jis ilgus metus dirbo jo įkurtoje įmonių grupėje. Kokių gyvenimo pamokų paliko šis žmogus, kokių avantiūrų kartais tekdavo imtis, kad verslas augtų ir žmonės laiku gautų algas? Ir koks buvo jis – Audrius Linkus, koncerno ALGA prezidentas? Artėjant Vėlinėms, kalbiname koncerno ALGA valdybos narį Kostą JANKAUSKĄ, kuris su A. Linkumi dirbo 20, o pažįstamas bemaž 35-erius metus. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Kaip jūs ...
  • Paukščių pasaulis – spalvingas ir stebinantis

    2021-11-03Paukščių pasaulis – spalvingas ir stebinantis
    Marijampolietė fotografė ir gamtos mylėtoja Irena Segevičiūtė-Tamulynienė jau prieš kurį laiką išleido spalvotą ir labai patrauklią knygą „Pašešupio paukščiai ir juos supanti aplinka“. „Suvalkietyje“ apie ją rašėme dar pavasarį, bet tik dabar knyga pagaliau pristatyta skaitytojams Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Tai buvo puiki proga dar kartą pasigėrėti šiuo autorės pomėgiu ir kartu pakeliauti po paukščių namus, kurie yra visai šalia mūsų. Algis VAŠKEVIČIUS Bibliotekoje dideliame ekrane galėjome dar kartą pamatyti beveik 80 autorės užfiksuotų paukščių, kuriuos ji stebėjo ir fotoaparatu fiksavo gerą dešimtmetį, o vaizdą ekrane papildė garso įrašas. Taigi bibliotekoje kukavo, čirpė ir gražiausias melodijas skleidė Pašešupio paukščiai. I. Tamulynienę ...
  • Tarptautinėje konferencijoje – dėmesys Kristijonui Donelaičiui

    2021-11-03Tarptautinėje konferencijoje – dėmesys Kristijonui Donelaičiui
    Spalio 27 dieną Marijampolėje surengta tarptautinė konferencija-skaitymai „Tolminkiemis – Lietuva, Marijampolė – šimtmečių iššūkiai“, skirti lietuvių grožinės literatūros pradininkui, poemos „Metai“ autoriui Kristijonui Donelaičiui. Renginys šiemet pasižymėjo itin įdomiais pranešimais ir turininga diskusija. Algis VAŠKEVIČIUS Iš pradžių rinktasi Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur atminties pamaldas aukojo svečias iš Vilniaus evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis kartu su klebonu Vaidu Klesevičiumi. Po pamaldų poeto atminimas pagerbtas prie jo paminklo – čia padėta gėlių, uždegtos žvakės, o Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė prisiminė, kad šis renginys – kartu ir draugijos 10-mečio veiklos minėjimas, kurio pernai nebuvo galimybių suorganizuoti dėl koronaviruso pandemijos. Konferencija vyko Marijampolės ...
  • „Ir dykynėj dobilas išdygsta…“

    2021-11-03„Ir dykynėj dobilas išdygsta...“
    • Naujos knygos • Čia – eilutė iš Česlovos Jakštytės eilėraščio „Įkvėpimui atėjus“, o eilėraštis yra jos eilėraščių knygoje „Ir dykumos žydi…“. Nematėte, nežinote? Nieko keisto, nes „Piko valandos“ išleistas rinkinys tik prieš dieną kitą, kaip tradiciškai sakoma, „išvydo šviesą“, o tiksliau – papildė ir taip jau netrumpą šios autorės knygų lentynėlę. Tai vienuoliktoji Lietuvos rašytojų sąjungos narės Č. Jakštytės knyga, pasirodžiusi jubiliejiniais autorės metais ir, tikėkimės, pirmoji iš antrosios dešimties būsimų leidinių (eilių, o gal – prozos ar filosofinių įžvalgų) būrelio… Nijolė LINIONIENĖ Nedidelio formato subtiliai ir lakoniškai apipavidalinta knyga (dailininkas Artūras Kaminskas, dizainerė maketuotoja Birutė Strolytė, viršeliui panaudota Aldonos Ruseckaitės nuotrauka) ...
  • Iš ruošiamo rinkinio „VIRŠ LAIKO. Autopoezė“

    2021-11-03Iš ruošiamo rinkinio  „VIRŠ LAIKO. Autopoezė“
    Ana LU (Luana MASIENĖ) Ligos istorija eilės dėliojosi kai žiauriai skaudėjorimą ir ritmą kančia auginomintys spėresnės už rankos judėjimąkas užrašyta – tas jau užgijo…viskas sudeginta, sutrypta, paliktaaistros, jausmai, emocijos, noraiir ta trapi krištolinė taurelėvirto briaunuota stikline artojuivãgos gyvenimo gilios ir lygios———————————tęsiasi tiek, kiek akys užmatonet nesvarbu ar ten braškės ar ligosaš jau seniai ne išalkus – apakus Likimas siūlų kamuolio vidujegaliu rasti sulankstytą„Primos“ pakelio gabalėlį, ananasinį saldainį, „karvutę“ ar irisiuką ten jį įdėdavo senelis arba tėtukasvis mezgu gyvenimo keliąmezgu geromis ir blogomis akimis+ – + – + – + – + – + – + – + – +jau be mamostik jos išmokytus raštus ...
  • Kaip parašyti eilėraštį

    2021-11-03Kaip parašyti eilėraštį
    Rita VOLTERAITIENĖ Tai labai paprasta:Imi baltą popieriaus lapą – Linijom ar langeliais,Susiieškai apgraužtą pieštuką.Truputį pasmailini ir…Juo lape sudėliojiSavo liūdesį, savo skausmą,Savo džiaugsmą, savo laimę.Nepamiršk įvairių skyrybos ženklų,Jie suteikia tekstui prasmę.Gale vietoj taško tiesiog padediSavo nuogą kraujuojančią širdį. * * *Per lietaus skubų caksėjimąNoriu tavo balsą išgirsti,Nesvarbu, kad jis meluoja,Nesvarbu, kad tiesos nesako. Nesvarbu, kad lašai caksi,Aš lietaus visai nepaisau,Kaip nepaisau pasaulio nuomonės,Įkyraus, pikto pavydo. Tavo norai pavirs realybe,Jei per sapną tyliai ateisi,Ligi ryto manęs nepaliksi,Karštu bučiniu žadinsi dienai. Tik žinau: nesipildo svajonėsVien dėl to, kad svajonėmis būtų.Pameluok paskutinį kartą,Pameluok – ir amžiams išeiki. * * *Abiem rankom apkabinu svajonę – Tu su manim ne sapne – ...
  • Birutės Kažemėkaitės ir Romualdo Zavicko atminimui

    2021-11-03Birutės Kažemėkaitės ir Romualdo Zavicko atminimui
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ Gervių klyksmas suplėšo rugpjūtį – Tarsi žaibo paliečia dvasia…Kaip norėtum įamžint šį jausmąNe vien drobėj ar mūzos garse.Bet gyvenimo, rodos, per mažaŠilumos ir gerumo bangos.Lyg nebūtų žydėję alyvos ir tos Meilės nebūt amžinos.O tas klyksmas vėl plėšo rugpjūtį:Ši branda amžina kaip lemtis,Nežinai, ką aukoti, kad liktumAnt šios žemės paslėpęs viltis.Čia daug meilės, daug skausmo, daug virsmoDaug šermukšnių rasos rubinais…Ar matai, kiek daug visko mums skirtaTik atspėk, kam šioj Žemėj gimei?
  • Draugams

    2021-11-03Draugams
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ   Susikurkime gerumo laužąir sumeskim nedraugų galias.Ir apjuosę liepsnomis lyg meile, leiskim verkti širdžiai į valias. Apsimetę angelais ar fėjom, o iš tikro – žemiški velniai,išsidūkim, kaip tada, vaikystėj,kuri mums nutolus jau seniai. Apkabinkim tvirtą draugo petį,pirmą meilę glauskim svajone.Žilą galvą lenkim tiems, ką tyliaiamžinybė paslėpė delne… O išaušus išsiskirstys žmonės,verks jaunystė, sukdama ratus,liks likimai, lyg paklydę broliai – vėl išeisim į savus metus.
  • Naudingi patarimai, kaip sujungti miegamąjį su vonios kambariu

    2021-10-28Naudingi patarimai, kaip sujungti miegamąjį su vonios kambariu
    Integruotas vonios kambarys miegamajame – stiliaus ir aukščiausios klasės sinonimas. Ar tai Jums neprimena 5 žvaigždučių viešbučio? Vonios kambariai, kurie atitinka dalį miegamojo, yra laikomi privačiomis prausimosi erdvėmis. Svarbu paminėti, kad jie nėra įrengti iš bendrų patalpų, tokių kaip koridoriai. Ši privati ir labai funkcionali erdvė yra ne tik patogi, tačiau ir puikiai tinka atsipalaiduoti po ilgos darbo dienos. Toks interjero sprendimas Jūsų būste suteiktų gyvenimo būdui pranašumo. Pateikiame 7 punktus, į kuriuos verta atsižvelgti planuojant šią erdvę. Sukurkite efektyvų vonios kambario išdėstymą Pirmasis žingsnis yra techniškai numatyti vonios kambario padėtį miegamajame taip, kad jame būtų bent viena siena, nukreipta į vidinį ...
  • Knyga, pasakojanti tremtinio Vyto Miliausko šeimos istoriją

    2021-10-27Knyga, pasakojanti tremtinio Vyto Miliausko šeimos istoriją
    Siekiant gyvosios atminties sklaidos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse Vilniuje pristatyta tremtinio Vyto Miliausko knyga „Post tenebras lux (Po tamsos šviesa)“. Į renginį, kuriame meninę programą atliko Vilniaus tremtinių choras „Laisvė“, pasisakė autoriaus bendraminčiai – prof. dr. Algis Vyšniūnas, prof. dr. Arvydas Lietuvninkas, tremtinė Rasutė Peslekienė – susirinko Vyto Miliausko likimo broliai ir sesės, istorinę atmintį puoselėjantys centro darbuotojai. Vyto Miliausko šaknys Suvalkijos krašte, apie savo giminę, gyvenimą sudėtingais laikais jis pasakoja ir savo knygoje (beje, ją išleido leidykla „Piko valanda“ – red.). „Trumpai pateikiau, kiek man pavyko sužinoti, tėvuko – mokytojo Juozo Motiejaus ...
  • „Titnagas“ susitiko su „Gegne“…

    2021-10-27„Titnagas“ susitiko  su „Gegne“...
    Tęsiasi Kalvarijos kultūros centro projektas „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurių metu teatralizuotai žiūrovams pristatomos vis kitos Kalvarijos išskirtinės vietos ar reiškiniai, turėję ir tebeturintys daug reikšmės bei įtakos istorijai ir kultūriniam gyvenimui. Kiekvienas iš vis kitur vykstančių vakarų susideda iš trijų susijusių dalių: teatralizuoto pasakojimo apie praeitį, svečių spektak­lio ir po jo vykstančios edukacijos (pokalbių su svečiais apie teatrą). Naujausias renginys vyko parapijos salėje, kur jau seniai įsikūręs ir „Titnago“ teatras. Apie šios salės praeitį ir dabartį nuotaikingai, su teatro elementais ir buvo pasakota. Sumaniai sukosi išradingi ir nuotaikingi šio renginio vedėjai Daiva ir Liutauras Sinkevičiai. Istorijai priartėjus prie mūsų dienų jie ...
  • Rudens dovana – ir Liucijos Šalaševičienės tapyba

    2021-10-27Rudens dovana – ir Liucijos Šalaševičienės tapyba
    Visai neseniai išlydėjome vasarą, atsisveikinome su ja. Ir štai – jau daugiau kaip pusė kalendorinio rudens! Jis ne tik turtingiausias, bet ir spalvingiausias metų laikas. Mes Marijampolės kultūros centro Gavaltuvos skyriuje pradėdami naują veiklos sezoną pakvietėme į Liucijos Šalaševičienės tapybos darbų parodos atidarymą. Pasigrožėti kitomis ir kitokiomis spalvomis – paveikslais, kuriuos pristatė ir apie jų autorę papasakojo MKC parodų organizatorė Ona Birutė Surdokienė. Džiaugiamės, kad betarpiškai galėjome pažinti tautodailininkę Liuciją Šalaševičienę ir pasiklausyti jos pasakojimų apie savo pomėgį – tapybą. Tapytoja gyvena ir kuria Plutiškėse, Kazlų Rūdos savivaldybėje. Jos tapybos technika savita. Dažniausia paveikslų tema – gamta ir angelai. Kūrėja sako, ...
  • Dovanojome savo kūrybą

    2021-10-27Dovanojome savo kūrybą
    Nuo seno sakoma, kad pirmadienis – sunki diena, tad daugelis nesiima įsipareigojimų, kuriuos galima atlikti ir kitomis dienomis… Tačiau daryti gerus darbus visos dienos tinkamos. Tad susivienijusios penkios moterys nutarė paįvairinti gyvenimą Kalvarijos globos ir užimtumo centro gyventojams. Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė Gema Galinienė, kuri yra išleidusi aštuonias eilių knygas, penkių almanachų bendraautorė, Aldona Murauskienė, išleidusi dvi savo knygas, (dar dvi išleido Aldonos dukterėčia Anglijoje), Zena Paukštaitienė, kurios eilės tiesiog prašosi muzikos akordų, ir šių eilučių autorė būtent pirmadienį pradėjome savo misiją. Iš tiesų – pradėjome, kadangi savo eiles ir muziką iki Šv. Kalėdų norėtume padovanoti dar ne vienai ...
  • Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi

    2021-10-27Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi
    Molėtų rajone kiaulininkystės ūkį turintis Aurimas Vitkauskas neslepia, kad jo atstovaujamai sričiai šiandien – ne patys lengviausi laikai. Tačiau tiek jam, tiek ir kitiems kiaulių augintojams optimizmo ir vilties suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) parama. „Be jos kai kuriuos būtinus pokyčius įgyvendinti būtų sunku“, – sako UAB „Takažolė“ vadovaujantis A. Vitkauskas. Darbas be monotonijos Darbą kiaulininkystės srityje A. Vitkauskas pasirinko tik baigęs mokslus. Tuomet įsidarbino įmonėje, kuri augino kiaules. „Turbūt labiausiai patiko tai, kad šiame darbe nėra monotonijos. Darbas įdomus, greita ciklų kaita. Taip likau šioje srityje iki šiol“, – pasakoja vyras. Per 20 metų jis pripažįsta matęs ir šilto, ...
  • Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas – operacija

    2021-10-26Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas - operacija
    Regėjimas – vienas svarbiausių žmogaus jutimų, suteikiantis apie 95 proc. informacijos apie mus supančią aplinką. Tačiau yra tokių ligų, dėl kurių regėjimo dovaną galima prarasti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą? Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas, galintis sukelti visišką apakimą. Ši akių liga dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi su metais akies lęšiukas palaipsniui drumstėja, tačiau genetinis polinkis, akių sumušimai, traumos, tam tikros ligos, kenksmingos darbo sąlygos ir kt. gali nulemti kataraktos pasireiškimą ir jaunesnio amžiaus žmonių tarpe. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai, tarsi pro nešvarų stiklą, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.