Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Vidaros“ bendrovės savininkai: nesutarimus reikia palikti namuose

Marijampolėje ir visoje Lietuvoje neblogai žinoma uždaroji akcinė bendrovė „Vidara“ po trijų mėnesių, ateinančių metų vasario 12-ąją, minės 30-ąsias įkūrimo metines. Tai šeimos įmonė – bendrovę įkūrė marijampolietis Viktoras Kemeraitis, nemažai metų vadovavęs tuometei Kapsuko tarpkolūkinei statybos organizacijai, vėliau performuotai į Marijampolės statybų bendrovę „Statybos ritmas“, su savo dviem sūnumis Dariumi ir Ramūnu. Iš čia ir bendrovės pavadinimas – tai Viktoro, Dariaus ir Ramūno vardų trumpinys.

D. Kemeraičiui tėčio Viktoro nuomonė yra svarbi.

D. Kemeraičiui tėčio Viktoro nuomonė yra svarbi. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

– Daug metų dirbant Tarpkolūkinėje statybos organizacijoje pastatėme šimtus, jei ne tūkstančius pačių įvairiausių pastatų kaimuose – tai ir mokyklos, kultūros namai, ir gyvenamieji daugiabučiai bei kiti statiniai. Kai ši organizacija tapo „Statybos ritmo“ bendrove, joje iš pradžių dirbau vyriausiuoju inžinieriumi, o vėliau tapau generaliniu direktoriumi.

Tais laikais, kai vadovavau šiai bendrovei, joje dirbo apie 800 žmonių, darbų apimtys ir atsakomybė buvo didžiulė. Pastatėme daugybę įvairiausių pastatų, iki šiol su džiaugsmu prisimenu kai kuriuos iš jų, pavyzdžiui, Lietuvos konsulato pastatą Lenkijoje, Seinuose, kuris pradėtas statyti man vadovaujant. Atsisveikinęs su „Statybos ritmu“, 1995 metais atėjau vadovauti mūsų šeimos valdomai „Vidarai“, o dabar iš manęs vadovo pareigas yra perėmęs sūnus Darius, – pasakojo V. Kemeraitis.

Pats Darius mokyklos suole apie statybininko profesiją negalvojo – jo mintis buvo užvaldęs sportas. 1982–1990 metais D. Kemeraitis sportavo labai aktyviai ir pasiekė nemažai – turbūt nedaugelis žino, kad nuo 1985 metų Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės nariu buvęs Darius tapo šalies trumpų nuotolių čempionu ir prizininku 60, 100 ir 200 metrų bėgimo distancijose.

– Tos išsiugdytos sportininko savybės vėliau labai padėjo versle. Bėgimo takelyje esi vienas, esi kovotojas, ir tai, ką pasieksi, priklauso tik nuo tavęs. Išmokau kovoti, būti atsakingas. Tiesa, vėliau su aktyviu sportu teko atsisveikinti, bet jis ir toliau man yra svarbus, – sakė „Vidaros“ vadovas.

D. Kemeraitis jau aštuonerius metus mūsų mieste rengia bėgimą „Bėgame už Marijampolę“, kuris sulaukia vis didesnio dėmesio. Verslininkas taip pat yra Marijampolės lengvosios atletikos sporto klubo pirmininkas, yra šiemet įkurtos asociacijos Marijampolės sporto veteranai prezidentas, aktyviai dalyvauja kuriant miesto sporto strategiją.

V. Kemeraitis, paklaustas, ar norėjo, kad sūnus būtų inžinierius, kaip ir jis pats, o ne sportininkas, sako, kad tuo metu iš sporto pragyventi nebuvo galima, tad reikėjo įgyti specialybę. Tuomečiame Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas) taip pat studijavo ir jį baigė ketveriais metais vyresnis Dariaus brolis Ramūnas, įgijęs inžinieriaus statybininko-technologo profesiją, tad brolio pėdomis pasekė ir Darius, pasirinkęs tą pačią specialybę.

Beveik šimtą darbuotojų turinčios „Vidaros“ specializacija yra statybinės medžiagos – bendrovė Lietuvoje ji labiausiai žinoma kaip stogų ir fasadų pardavėja. Didžiąją dalį apyvartos – apie 70 procentų būtent ir sudaro prekyba. Šalyje keliuose miestuose veikia 6 skyriai, likusi dalis – statybos darbai bei kultūros paveldo objektų restauravimas.

Būtent dėl tokių objektų restauravimo bendrovė labiau žinoma Sūduvos sostinėje, nes čia jos specialistai restauravo daugybę istorinių miesto pastatų. Tai – ir Marijampolės prokatedra, ir buvusi Marijampolės sinagoga, kur dabar įsikūręs Meilės Lukšienės švietimo centras, ir Krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus. Beje, sutvarkytas ir lankymui pritaikytas šio muziejaus rūsys Vytauto gatvėje esančiame pastate kaip tik šiomis dienomis pakvietė pirmuosius lankytojus. Itin gerai įvertintas ir Bulotų namų P. Vaičaičio gatvėje restauravimas – šis apšiuręs pastatas pasikeitė neatpažįstamai.

– Restauruoti istorinius pastatus – ir sudėtingas, ir labai atsakingas darbas. Jį gali atlikti tik atitinkamus sertifikatus turinčios įmonės, yra daug įvairių griežtų reikalavimų, saugant istorinį paveldą. Ir rekonstruojant tuos pačius Bulotų namus dalį naujų lentų teko specialiai „pasendinti“ specialiomis medžiagomis, kad jos vizualiai nesiskirtų nuo išlikusiųjų senųjų, – pasakojo V. Kemeraitis.

Prieš septynerius metus „Vidara“ įsigijo buvusių miesto kultūros rūmų Stoties gatvėje pastatą. Didžiulis, daugiau kaip 3000 kvadratinių metrų ploto statinys dar ilgokai po įsigijimo stovėjo tuščias. Pasak V. Kemeraičio, reikėjo sukaupti lėšų, kad čia būtų galima perkelti dalį veiklos, tad neskubėta, įrangos darbai palaipsniui vyko viduje. Dabar čia jau veikia profesionalus stogų ir fasadų centras, greitai bus betonuojamos buvusios koncertų salės grindys, kur įsikurs bendrovės sandėlis, šalia esančioje patalpoje, kur anksčiau buvo sporto salė, atsiras gamybinės patalpos.
Paklaustas, kur yra „Vidaros“ sėkmingo verslo paslaptis ir kokią įtaką daro tai, jog bendrovė yra šeimos įmonė, V. Kemeraitis sako, kad kažkokių stebuklingų receptų nėra. Svarbu, kad dirbama tariantis, ieškant geriausių sprendimų, už kuriuos atsakingi šios šeimos nariai. „Vidaros“ bendrovės statybos skyriuje projektų vadovu dirba ir R. Kemeraičio sūnus Karolis, tad galima teigti, jog įmonėje šeimininkauja jau trečioji Kemeraičių šeimos karta.

Ar visada pavyksta susitarti, ar neišsiskiria nuomonės? Darius teigia, kad į tėčio nuomonę įsiklauso, jo patirtis yra svarbi, bet naujas, greitai besikeičiantis laikmetis kartais reikalauja modernių, kartais ir nestandartinių sprendimų. Jis prisipažino, kad ir dėl buvusių kultūros rūmų pirkimo tėčio nuomonė iš pradžių buvo gana skeptiška.

– Turiu pripažinti, kad Darius, norėjęs įsigyti šį pastatą „Vidarai“, buvo teisus. Aš laikausi tokios taktikos, kad visus nesutarimus, ginčus reikia palikti namuose, o darbe kartu ieškoti geriausių sprendimų. Man yra ramu, kad šeimos verslas yra patikimose rankose, kad koronaviruso pandemija mūsų darbų apimčių nesustabdė, kad bendrovė dirba stabiliai ir plečiasi, – sakė V. Kemeraitis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose

    2021-10-26Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose
    Artėjant Vėlinėms kyla vis daugiau susirūpinimo dėl artimųjų kapų tvarkymo ir puošybos pagerbiant jų atminimą. Puošti kapus gėlėmis ir žvakėmis pradėta ne taip jau seniai – tik prieš keliasdešimt metų. Kapų puošimo mados keitėsi su laiku ir atnaujintomis technologijomis. Vaško žvakes, kurios sudegdavo, ir gėlių puokšteles, kurios sudžiūdavo ir suirdavo, pakeitė parafino ir stiklo, metalo bei plastiko gaminiai. Jie, trumpai puošę kapus, keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir didina atliekų kiekius sąvartynuose: parafinu užterštos žvakės ir jų dalys nėra perdirbamos, plastmasinės gėlės ir pintinėlės irgi dažnai tampa tik sąvartynuose laidojamomis atliekomis. Tad prieš nukraudami kapavietes dešimtimis žvakių, pintinėlių ir dirbtinių ...
  • Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta

    2021-10-25Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta
    Daliai marijampoliečių iki šiol iš Klaipėdos, Birštono, Telšių, Panevėžio ir kitų aplinkinių gatvių trumpinusių kelią į miesto centrą einant tiesiog per bėgius, teks atsisakyti šio įpročio, nes akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisijos rekomendacijas, pažadėjo geležinkelio zonos atkarpoje tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių dar iki šių metų pabaigos pratęsti apsauginę tvorą. Iki šiol nuo plovyklos iki degalinės apsaugos sienelės nebuvo. Kreipėsi į Saugaus eismo komisiją Tik baigus Marijampolėje įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, kuomet ties geležinkelio bėgiais Geležinkelio gatvėje buvo įrengta ne ištisinė apsaugos sienelė, o atkarpa nuo plovyklos iki degalinės palikta atvira, tapo aišku, kad gyventojai šią ...
  • Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas

    2021-10-25Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas
    Šalies ligoninės, didėjant COVID-19 susirgimų, pamažu grįžta į pandeminio darbo ritmą. Vis daugiau lovų tenka atiduoti susirgusiems koronavirusu, nuo savo įprasto darbo atitraukiami medikai, kalbama, kad teks stabdyti planines operacijas, taigi kentės kitomis ligomis sergantys žmonės. Daugėjant ligonių Priėmimo skyriuose, žmonės nepatenkinti, kad vizito pas antrines gydymo paslaugas teikiančius medikus tenka laukti ilgai, eilės ne tik pas kardiologus, bet ir prie echoskopijų, radiologijos kabinetų. Išeitį Marijampolės regiono gyventojams siūlo struktūrinę pertvarką išgyvenusi Kalvarijos ligoninė. Loreta TUMELIENĖ Panaikinti du skyriai Pasak Kalvarijos ligoninės direktorės Kristinos Škarnulienės, pasikeitė ligoninės struktūra. Nuo šių metų gegužės 1-osios ligoninėje panaikintas Vidaus ligų skyrius ir visą parą dirbęs Skubios ...
  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • Jaunieji meno mokyklos kūrėjai pristatė savo darbus

    2021-10-20Jaunieji meno mokyklos  kūrėjai pristatė savo darbus
    Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė atidaryta miesto Meno mokyklos moksleivių baigiamųjų darbų paroda. Praėjusių mokslo metų baigiamuosius darbus auklėtiniai paprastai demonstruodavo rugsėjo pradžioje, bet pandemija šįsyk pakeitė ir kūrybinius, ir organizacinius planus. Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė praėjusį trečiadienį pristatydama auklėtinių kūrybą sakė, jog praėjusieji metai buvo labai sudėtingi. Moksleiviams teko dirbti nuotoliniu būdu, sunku tokiomis sąlygomis dailės paslapčių mokyti ir patiems mokytojams, kuriems ji labai dėkinga, bet svarbiausia buvo pasitikėti savimi ir siekti užsibrėžto tikslo. Direktorė pasidžiaugė, kad baigiamaisiais auklėtinių darbais galės pasigėrėti gyvai visi norintys, kad tie darbai tikrai brandūs, įdomūs, ir gal kai kurie iš moksleivių ...
  • „Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius

    2021-10-20„Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius
    Netoli Marijampolės esanti „Grįžulo ratų“ rezidencija praėjusį ketvirtadienį pakvietė į naują, jau trečiąją, parodą čia – šįsyk iš naujo ciklo „Sūduvos krašto žmonių pomėgiai“. Joje savo darbus eksponuoja du šakiečiai – jauna tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė ir gydytojas psichiatras Audrius Starkauskas. Pristatydamas naująją parodą jos organizatorius Vitas Daniliauskas sakė, jog jo idėja yra rengti „Grįžulo ratuose“ ne tik profesionalių dailininkų parodas – norima, kad čia būtų galima parodyti įvairių žmonių pomėgius, jų kūrybą. Laukiama, kad čia turės progą eksponuotis ne tik šakiečiai, bet viso Sūduvos krašto atstovai, todėl laukiama ir jų pasiūlymų. Kalbėdama apie I. Siaurusevičiūtės tapybos parodą „Paukščių užkalbėjimai“ dailininkė ir pedagogė ...
  • Ir vėl – auksinė rudens banga…

    2021-10-20Ir vėl – auksinė rudens banga...
    Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus. Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir ...
  • Tapyboje – tėviškės gamta

    2021-10-20Tapyboje – tėviškės gamta
    Atėjus spaliui Patašinės bibliotekoje surengta piešiančios laiškanešės Redos Stadalienės tapybos paroda „Po tėviškės šviesiuoju dangumi“. Debiutinė šios autorės darbų paroda bibliotekos lankytojus maloniai nustebino 2020-aisiais. Redos pastebėti ir įsiminti gamtos vaizdai, išvežiojant korespondenciją po Patašinės apylinkes, laisvalaikio valandėlėmis perkelti į drobę – spalvingi, moteriški, jausmingi, paprasti, taip pat – labai nuoširdūs. Autorė įsitikinusi: kūryboje reikia siekti ne tik tobulumo, bet labiausiai – betarpiškumo, kuris paliečia kiekvieną širdį ir sužavi charizma. Redai smagu dalinti nuoširdumą, dovanojant darbus artimiesiems ir draugams, skatinusiems ją piešti, ryžtis savo laisvalaikio pomėgį pristatyti bendruomenei. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Reda Stadalienė surengė net dvi tapybos darbų parodas: be minėtos ...
  • Kas jos ir kokios buvo?

    2021-10-20Kas jos ir kokios buvo?
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama. Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius ...
  • Žaliasis smegenų plovimas

    2021-10-18Žaliasis smegenų plovimas
    „Greenwashing“ – tai apgaulinga strategija, siekianti sudaryti įspūdį, jog įmonės veikla yra draugiška aplinkai. Reklama (dažnai apgaulinga), viešaisiais ryšiais, naudodami žalios spalvos akcentus ant pakuočių ir pan. kai kurie gamintojai stengiasi sudaryti įspūdį, kad jų įmonė yra „žalia“. Tačiau įspūdis dar nėra nei ekologija, nei žiedinė ekonomika, nei kažkas panašaus, tai tik žaliasis smegenų plovimas. Kad išvengtume tokių „plovėjų“, turėtume būti budrūs ir… mažiau patiklūs. Verta pasidomėti, ar įmonė savo veiklą aprašo tik skambiomis frazėmis („Užsiimame ekologiška veikla“, „Gaminame aplinkai draugiškus produktus“ ir pan.), ar aprašo konkrečiai, kokia yra ši veikla, kokie jų gamybos procesai, kaip gaminama šiluma, ar įmonėje perdirbamos ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Įmonės kasdienybė – palankiausių sprendimų ieškojimas

    2021-10-17Įmonės kasdienybė – palankiausių sprendimų ieškojimas
    Marijampolėje veikianti UAB „Mantinga“ ne kartą informavo ir mūsų skaitytojus apie pokyčius. „Tvarumo reikšmė ir svarba mūsų įmonėje yra apibrėžta Kokybės, maisto saugos ir aplinkosaugos politikoje bei įmonės strategijoje, – sako įmonės generalinis direktorius Mantas Agentas. „Mantingos“ vadovas sako, jog yra ne viena apraiška ir procesas, kuris padeda įmonei kurti žiedinę ekonomiką: – Labai svarbu ieškoti būdų ar tvarkytojų, kurie susidariusias atliekas galėtų sutvarkyti taip, kad atliekos virstų žaliavomis, būtų perdirbtos ar pakartotinai panaudojamos. Turime ne vieną atliekų rūšį, kurios pakartotinai negalime panaudoti patys, tačiau tada ieškome atliekų tvarkytojų, kurie suteikia atliekoms žaliavos statusą – tešlos likučius, trupinius, daržovių liekanas, kitas bioskaidžias ...
  • Jei nėra planktono, tai ir banginiams nėra ką veikti

    2021-10-17Jei nėra planktono, tai ir banginiams nėra ką veikti
    Dr. Dalius Serafinas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas Visą šią savaitę, spalio 11–15 dienomis, Europos Sąjungoje vyko Europos Komisijos remiama Socialinės ekonomikos savaitė ir buvo organizuota konferencija. Tai yra kelias teisingesnio, tvaresnio ekonomikos modelio link. Nuo 2012 metų kartu su Lietuvos socialiniais partneriais skatiname socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos įgyvendinimą, esamo ekonomikos modelio inovatyvią transformaciją. Lietuvos mokslininkų sąjunga kartu su kitomis NVO organizuoja ir aktyviai dalyvauja valdžios, SVV (Smulkiojo ir vidutinio verslo), ūkininkų, socialiai jautrių grupių, savivaldos ir bendruomenių atstovų dialoge. Bendro veikimo tikslai aiškūs – Lietuvos regionų socialinės, ekonominės ir kultūrinės atskirties mažinimas neviršijant ...
  • Apie antrąjį gyvenimą

    2021-10-17Apie antrąjį gyvenimą
    Istorija iš Marijampolės žmonių gyvenimo. Moteris liko kaip stovi – be namų, net be rankinės. Tik su vaiku ant rankų. Savivaldybė jai suteikė tik sienas ir pastogę. Kažkas jai patarė ketvirtadienį apsilankyti UAB Marijampolės atliekų tvarkymo centre esančioje DGASA (Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje), kur ji galbūt susiras būtinų daiktų naujo gyvenimo pradžiai. Spėkite, koks buvo pirmas daiktas, kurį ji pasiėmė? Šventas paveikslas! O paskui jau rinkosi kitus daiktus: sofą, lovelę vaikui, šaukštus ir lėkštes, buitinę techniką. Ši trumpa, bet tikra istorija, papasakota UAB Marijampolės atliekų tvarkymo centro darbuotojų, gali būti puiki motyvacija tiems, kuriems dabar ne pats lengviausias metas. Ir tiems, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.