Svajingai ir ilgesingai, linksmai ir kviečiančiai – ir valso, ir maršo ritmu… Ir tik jau nesakykite, kad visi šie instrumentai skamba vienodai! Tai būtų įžeidimas ir meistrams, ir kankliuotojams – juo labiau tokiam kanklių mylėtojui, žinovui, mokytojui ir tyrinėtojui, kaip Jaunius Vylius. Tai jis besibaigiančio lapkričio popietę sukvietė gražų būrį žmonių į Marijampolės kultūros centrą.
Nijolė LINIONIENĖ
Čia pristatyta jo knyga-katalogas „Skambančios suvalkiečių kanklės“ – tai antroji leidinio „Kankliavimas Suvalkijoje“ dalis. Pirmojoje (2017 metais) autorius pristatė kanklininkus, jų muzikavimo tradicijas, o šioje – šimto dvidešimties tebeskambančių kanklių nuotraukas ir aprašus (techninius duomenis), taip pat ir kankliuotojus, grojančius vieno ar kito meistro instrumentais.
Yra retų instrumentų: po vienerias Jurgio Alensko iš Skriaudžių ir Petro Deltuvos iš Šakių, dvejos marijampoliečio Albino Oželio gamintos kanklės. Autorius surado po 11 Algio Vitlipo (Vilnius) ir Alvydo Šeduikio (Palanga) gamintų instrumentų, 16 Kajetono Naudžiaus iš Skriaudžių kanklių. Apie kiekvieną meistrų, jų instrumentų ypatumus, skirtybes J. Vylius, pats turintis vienuolika kanklių, trumpai papasakojo, iš karto pasakojimą iliustravo kankliavimas… O štai Alfredas Lučinskas iš Plungės (jo pagamintų kanklių kataloge – net 78) į renginį atvyko ir pats. Smagiai žemaitiškai prabilęs svečias sakė esąs laimingas, kad tiek daug vaikų ir moterų skambina jo pagamintomis suvalkietiškomis kanklėmis, o dar vienas, ypatingas, įteikė Jauniui Vyliui kaip dovaną… Iš viso šis meistras yra padirbdinęs per 400 instrumentų – ir žemaitiškų, ir aukštaitiškų, ir didžiųjų koncertinių kanklių…
Visaip skambėjo kanklės: ir atskirai – solo, ir dvejos, trejos… Kankliavo iš įvairių vietų susirinkę muzikantai, Vilkaviškio muzikos mokyklos jaunųjų atlikėjų būrelis. Smagu buvo klausytis, smagu pajusti, kad šis instrumentas tebėra reikalingas ir neretai skambantis. Ir Marijampolėje ne vienas žmogus, Jauniaus Vyliaus ar kieno kito išmokytas kankliuoti, šį savo žinojimą paskleidė aplinkiniams, įsigijo savo instrumentą. Taip atsirado kankliuojančių vaikų būreliai mokyklose, šalia senas tradicijas turinčių atsirado naujų kolektyvų… Kaip tik apie tai rašo Jaunius Vylius savo knygos įžangoje.
„Ši knygelė – apie praeities vertybes, senuosius tautinius instrumentus – kankles, dar ir šiandien skambančias Lietuvoje. Tyrėjai išaiškino, kad turime aukštaitiškas, žemaitiškas ir suvalkietiškas. 2018 metais parengtas ir išleistas katalogas „Kanklės Lietuvos muziejuose“. Jame sutilpo darbščių žmonių kruopščiai atrinktos, sugrupuotos, nufotografuotos minėtų trijų Lietuvos regionų visų tipų kanklės, šiuo metu esančios muziejuose: parodose, saugyklose, tyrinėtojų kabinetuose. Gražu pažiūrėti, malonu pasigėrėti kankles dirbusių meistrų išmone ir kūrybiškumu. Gražu, bet… tylu. Tos kanklės tyli, neskamba. Todėl ir kilo mintis – o kodėl neparodyti žmonėms senovinių kanklių, kurios dar skamba? Visų kartu ir vienoje vietoje. Bent suvalkietiškų, kurias vis dar girdime aidint senaisiais Prano Puskunigio „sutarais“…
Kaip sugalvojo – taip Jaunius Vylius ir padarė. Kaip ilgai dirbo ir kiek atkaklumo reikėjo tokios apimties ir turinio leidiniui – kita kalba. Autorius sako esąs dėkingas visiems, kas jam šiame darbe padėjo.